Civilinė byla Nr.2A-161-467/2012
Teisminio proceso Nr.2-02-3-10637-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos 30.10., 31.1., 50.11.2., 121.15., 121.18., 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms R. S., B. S., A. B. S. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010-10-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. S. 3838,11 Lt skolą, 59,12 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2001-03-22 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę R. S. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. UAB „Naujoji Pilaitė“ 2001-03-22 minėtą butą išnuomojo atsakovei R. S.. Sutartimi šalys susitarė, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkei su šeimos nariais gyvenamąsias patalpas, o nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokesčius ir komunalinių paslaugų mokesčius (sutarties 2.2 p.). Minėtame bute kartu su atsakove R. S. gyvena B. S. (gim. 1991-03-22) ir A. B. S. (gim. 1995-02-17). Atsakovė R. S. pareigos mokėti buto nuompinigius, mokesčius už energijos, karšto vandens bei komunalinių paslaugų tiekimą tinkamai nevykdė. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už gyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2007-12-01 iki 2010-09-30 yra susidariusi 3838,11 Lt skola. Paskaičiuoti delspinigiai po 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos nuo 2010-03-01 iki 2010-08-31 (už 6 mėnesius) sudaro 59,12 Lt. Viso įsiskolinimo dydis 3897,23 Lt. Atsakovės skola UAB „Vilniaus energija“ 2010-09-30 yra 4617,13 Lt, UAB „Naujoji Pilaitė“ 2010-07-31 - 1485,57 Lt. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2002 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 533V „Dėl nuomininkų, įsiskolinusių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, iškeldinimo iš savivaldybės nuomojamų butų“ 1.2 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2010 m. kovo 30 d. posėdyje (protokolo Nr.4-84-(1.1.21-Tl) pritarė nuomininkės ir jos šeimos narių iškeldinimui iš minėto buto. Atsakovė, naudodamasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, neatsiskaitydama su paslaugų teikėjais už faktiškai vartojamas paslaugas, nemokėdama nuomos mokesčio, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip savininkės, teises. Atsakovė nevykdo savo pareigos mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, todėl, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu., nuomos sutartis nutrauktina, o nuomininkai iškeldintini iš nuomojamų patalpų.
Atsakovės B. S. ir R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad pagal nuomos sutartį mokėdavo komunalinius mokesčius ir mokestį už nuomą, kuris, pritaikius kompensaciją, kaip socialiai remtinai šeimai, sudarė 23,04 Lt. Minėtos sutarties 4.5 punktas numato, kad, padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nuomotojas įsipareigoja nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Iš ieškovo pateiktų įrodymų yra neaišku, kokiu pagrindu ieškinį reiškia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kai sutartis sudaryta su UAB „Naujoji Pilaitė“, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra netinkamas ieškovas. Taip pat ieškovas nenurodė, kodėl, pasikeitus socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai 2007-03-21, buto nuomos mokestis 2007 gruodžio mėnesį sudarė 23,04 Lt, o nuo 2008 m. sausio mėnesio - 118,41 Lt. Jų šeima nebuvo perspėta apie nuomos mokesčio pakeitimą, nebuvo informuota, kodėl netaikoma kompensacija. Šeima gyvena iš socialinės paramos, todėl buto nuomos mokestis, kaip socialiai remtiniems asmenims, pritaikius kompensaciją, sudaro 23,04 Lt.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. S. ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 3838,11 Lt skolos, 59,12 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3897,23 Lt sumą nuo 2010-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovės skola ieškovui už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2010-09-30 yra 3838,11 Lt, paskaičiuoti delspinigiai sudaro 59,12 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovė R. S. pareigos mokėti buto nuompinigius tinkamai nevykdė, ir priteisė iš jos susidariusią skolą ieškovo naudai. Ieškovo reikalavimą nutraukti 2001-03-22 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę R. S. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, teismas atmetė, konstatavęs, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai iš esmės pažeidė sutartį ir yra pagrindas taikyti CK 6.611 straipsnyje numatytą sankciją. Teismas nustatė, jog nuomos bei komunalinių mokesčių atsakovė nesumokėjo iš esmės dėl susidariusios sunkios turtinės padėties, nes jos pajamų neužtenka ir vaikų priežiūrai, viena augino du nepilnamečius vaikus ir šiuo metu augina nepilnametę dukrą Aureliją B. S., periodiškai mokėjo ir moka nuomos mokestį (nors ir mažesnio dydžio), yra sudariusi su UAB „Naujoji Pilaitė“ skolos atidėjimo ir išdėstymo sutartį. Teismas sprendė, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), būtų neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Teismas pažymėjo, jog savivaldybė, teikdama socialinį būstą, vykdo jai priskirtą socialinės paramos funkciją, todėl ieškovas, atstovaudamas interesus savivaldybės, kuri įgyvendina įstatymu jai priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų įgyvendinti teisės nutraukti sutartį tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar labiau pabloginama. Ieškovas, gindamas interesus savivaldybės kaip socialinio būsto savininko, nepateikė teismui įrodymų, kad bendradarbiavo su atsakovėmis, siūlė joms kitokių problemos sprendimo būdų. Teismas padarė išvadą, jog atsakovių iškeldinimas iš ginčo buto nagrinėjamu atveju nėra proporcinga priemonė ginant ieškovo, kaip socialinio būsto valdytojo, teises.
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nutraukti gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2001-03-22 nuomos sutartį bei iškeldinti atsakoves R. S., B. S. ir Aureliją B. S. su joms priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą patenkinti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog su atsakove R. S. sudarytos 2001-03-22 nuomos sutarties 6 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti įstatymo nustatytais pagrindais. Siekiant nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, kad asmenys nuolat, t.y. ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas (CK 6.611 str.). Šioje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovė nevykdė šių savo įsipareigojimų. Tai pažeidžia ne tik sutarties vykdymo privalomumo principą, bet ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus šalių sutartiniuose santykiuose. Be to nuomininkė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas, iš esmės pažeidė sutartį, todėl savivaldybė, kaip nuomotojas, turi teisę nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnį. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo įstatyme numatytas pagrindas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, todėl teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškovo reikalavimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Teismas, savo sprendimą vadovautis pirmiau nurodytais principais, grindė tuo, kad atsakovė viena augino du nepilnamečius vaikus ir šiuo metu augina nepilnametę dukrą, kad nuomos bei kitų komunalinių mokesčių atsakovė nesumokėjo dėl susidariusios sunkios turtinės padėties, nes jos pajamų neužtenka ir vaikų priežiūrai. Tačiau šie teismo argumentai turi būti vertinami kartu su CK nuostatomis. CK 6.611 straipsnis nesuteikia teisės teismui, atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių, numatytų šiame straipsnyje. Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Teismas taip pat nepagrįstai taikė Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatas kaip pagrindą neiškeldinti atsakovių iš ginčo buto, nes, jei būtų patenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovė su nepilnamete dukra būtų iškeldinta iš savivaldybei priklausančio buto, o pati atsakovė nesugebėtų užtikrinti savo vaikui kito gyvenamojo būsto, Vaikų teisių apsaugos tarnyba vykdytų teisės aktų nustatytas pareigas užtikrinti vaiko teisę turėti būstą. Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą bei juo formuojant atitinkamą praktiką, reikštų, jog tokie socialinio būsto nuomininkai, kurie turi nepilnamečių vaikų, galės nevykdyti pagal sutartis prisiimtų ir teisės aktų jiems nustatytų pareigų, t.y. nemokėti nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, ir jiems nekils jokių neigiamų teisinių pasekmių. Be to būtų pažeidžiamos teisės asmenų, kurie yra įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus. Ieškovas, priešingai nei nurodė teismas, bendradarbiavo su atsakove, ne kartą jai siūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl mažesnio būsto skyrimo, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tai padaryti ir nesutiko, kad socialinė darbuotoja tarpininkautų šiuo klausimu. Ieškovas siekė, kad atsakovė gautų konsultacijas, kurios padėtų palaipsniui mažinti skolos naštą, išsaugoti gyvenamąjį būstą, tačiau pati atsakovė atsisakė pagalbos, sumokėdama tik 10-20 proc. priskaičiuotų mokesčių, todėl skolos didėja.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė (b.l. 9-10). Šį butą UAB „Naujoji Pilaitė“ 2001-03-22 išnuomojo atsakovei R. S. neterminuotam naudojimui (b.l. 11-12). Bute kartu su atsakove R. S. gyvena jos dukterys B. S., gim. 1991-03-22, ir A. B. S., gim. 1995-02-17, (b.l. 16). Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, vadovaudamasis CK 6.611 straipsniu, 2010-10-19 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. S. 3838,11 Lt skolą, 59,12 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2001-03-22 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę R. S. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. S. skolą, delspinigius ir palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovo reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, teismas atmetė, konstatavęs, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai iš esmės pažeidė sutartį ir yra pagrindas taikyti CK 6.611 straipsnyje numatytą sankciją. Ieškovas SĮ „Vilniaus būstas“ teismo sprendimą skundžia atmestų reikalavimų dalyje, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo išvada, jog nebuvo pagrindo nutraukti 2001-03-22 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis byloje įrodė, jog atsakovė nuolat, t.y. ne mažiau kaip tris mėnesius, nemokėjo nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas, todėl su ja sudaryta 2001-03-22 nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir atsakovė iškeldinta CK 6.611 straipsnio pagrindu. Apeliantas iš dalies teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teisme jis įrodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti buto nuompinigius, mokesčius už energijos, karšto vandens bei komunalinių paslaugų teikimą, ką taip pat konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priteisdamas ieškovui iš atsakovės skolą, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti su atsakove sudarytą 2001-03-22 nuomos sutartį ir ją iškeldinti iš gyvenamosios patalpos CK 6.611 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą normą, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo, teismas turi įvertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau kai ginčo šalys saistomos išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą – be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių taikymo Lietuva įsipareigojo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad 2001-03-22 su atsakove sudaryta nuomos sutartis yra socialinio būsto nuomos sutartis, o bedarbio statusą viena iš atsakovių turėjusi atsakovė buvo reikalinga tokios paramos, nėra, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas apeliaciniame skunde.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2011). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012). Teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2012).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių kasacinio teismo išaiškinimų pagrįstai laikėsi, kadangi nustatė, jog atsakovė ginčo bute gyvena nuo 2001 metų, nuomos bei kitų komunalinių mokesčių atsakovė R. S. nesumokėjo iš esmės dėl susidariusios sunkios turtinės padėties, nes jos pajamų neužtenka ir vaikų priežiūrai, viena augino du nepilnamečius vaikus ir šiuo metu augina nepilnametę dukrą Aureliją B. S., periodiškai mokėjo ir moka nuomos mokestį (nors ir mažesnio dydžio), yra sudariusi su UAB „Naujoji Pilaitė“ skolos atidėjimo ir išdėstymo sutartį (b.l. 162), atsakovė R. S. yra bedarbė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), būtų neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kadangi jos paremtos byloje esančiais įrodymais, atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, o teismo sprendimu lieka apsaugota atsakovės ir jos vaikų teisė į ginčo patalpą kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Atsakovė yra socialiai pažeidžiama, o, esant dabartinei jos turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės bei jos vaikų, tame tarpe ir nepilnametės dukters, teises ir teisėtus interesus. Socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis ir yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Ieškovas, atstovaudamas interesus savivaldybės, kuri įgyvendina įstatymu jai priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų įgyvendinti teisės nutraukti sutartį tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar labiau pabloginama. Dėl šių priežasčių kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog buvo įstatyme numatytas pagrindas iškeldinti atsakoves iš gyvenamųjų patalpų.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovė R. S. (nuomininkė), nevykdydama sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas, iš esmės pažeidė sutartį, todėl sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.217 straipsnio pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas savo ieškinio CK 6.217 straipsniu negrindė ir pirmosios instancijos teismas šių ieškovo teiginių nenagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovo teisės nutraukti 2001-03-22 nuomos sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu, t.y. dėl esminio sutarties pažeidimo (CPK 312 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Laima Gerasičkinienė
Andžej Maciejevski