Baudžiamoji byla Nr. 1-818-843/2014

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04042-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,

kaltinamajam T. L.,

nukentėjusiajai E. R. (L.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Frankfurt am Main, Vokietijoje, lakinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdantis individualią veiklą Vokietijoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

T. L. vengė išlaikyti vaiką, o būtent:

jis pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-24 sprendimu patvirtintą santuokos su E. L. nutraukimo sutartį civilinėje byloje Nr. N2-14069-127/2006 nuo 2006-12-24 įpareigotas mokėti nepilnamečiui sūnui E. L., gim. 2005-12-20, išlaikymą ne mažiau kaip 600 Lt kas mėnesį iki sūnui sukaks 18 metų, nuo 2009-02-28 iki 2013-11-30 vengė pareigos išlaikyti sūnų E. L., gyvenantį su motina E. L., ir nemokėjo išmokų po 600 Lt vaiko išlaikymui, dėl ko 2013 m. lapkričio 30 d. alimentų įsiskolinimas sudarė 32 716,36 Lt.

Taip T. L. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. L. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad jam buvo žinoma apie iš jo priteistą išlaikymą sūnui po 600 Lt kas mėnesį. 2009-2013 metais jis šio išlaikymo nemokėjo. Tuo metu, kai turėjo darbą, jis alimentus mokėjo, o kai neturėjo darbo – nemokėjo. Ieškojo darbo, bet Lietuvoje jo nebuvo. Darbo biržoje nebuvo registruotas. Tuo metu jį patį išlaikė tėvai. 2013 m. jis išvyko gyventi į Vokietiją. Iki tol ten dirbo, tačiau atlyginimas jam beveik nebuvo mokamas. Jis ieškojo kito darbo, nes sąlygos jo netenkino. 2013 m. rugpjūčio mėnesį Vokietijoje pradėjo vykdyti individualią veiklą. Tuo metu taip pat nemokėjo sūnui išlaikymo, nes išlaidos įmonei buvo didesnės nei pajamos. Vokietijoje kreipėsi dėl paskolos suteikimo, kad padengti įsiskolinimą dėl išlaikymo nemokėjimo. Bankas davė teigiamą atsakymą, tad pinigai turėtų būti pervesti 2014-04-20. Ateityje išlaikymą planuoja mokėti, ketina daugiau bendrauti su vaiku internetu, vasarą jis galėtų atvažiuoti pas jį į Vokietiją. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

T. L., 2014-01-02 apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas santuokoje su E. L. susilaukė sūnaus E. L., gim. 2005-12-20. Sūnui gimus, su Erika jau kartu nebegyveno ir bendro ūkio neturėjo. Jų skyrybos įvyko 2006 metų pabaigoje bendru susitarimu. Per teismo posėdį įsipareigojo išlaikyti sūnų E. L. ir jo išlaikymui mokėti periodines išmokas kas mėnesį ne mažiau kaip po 600 Lt iki sūnui sukaks 18 metų. Kol su Erika santykiai buvo geri, jis matėsi su sūnumi E. ir teikė jam materialinę pagalbą, duodavo Erikai pinigų jo išlaikymui. Pinigus paduodavo Erikai į rankas be jokių pakvitavimų. Kai santykiai pašlijo, jie liovėsi bendrauti ir jis jai pinigų į rankas neduodavo. Kiek pamena, tuo metu dirbo, todėl per antstolį iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami alimentai. Kada ir kokia pinigų suma buvo išskaičiuojama, nežino, nes jokios ataskaitos nevedė. Tuo metu žinojo, kad ji alimentus gauna ir buvo ramus. Kada paskutinį kartą iš jo atlyginimo buvo išskaičiuoti alimentai, nežino. Tą informaciją turėtų turėti antstolis, vykdantis vykdomąją bylą. 2007-2008 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini“ ir UAB „(duomenys neskelbtini“. Nuo 2009 metų pradžios iki 2010 metų vidurio buvo išvykęs į Vokietiją dirbti. Ten dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje elektriku. Kokią gaudavo algą, nepamena. Tų pinigų jam užteko pragyvenimui. Gyveno įmonės name ir už nuomą ir paslaugas nemokėjo, nes nuomą išskaičiuodavo iš atlyginimo. Nors tuo metu turėjo pinigų, negali paaiškinti, kodėl sūnaus E. išlaikymui Erikai nemokėjo alimentų. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m. vidurio, kai gyveno ir dirbo Vokietijoje, alimentų visai nemokėjo ir to fakto priežasties nurodyti negali. 2010 m. vidury grįžo į Lietuvą ir įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbdamas šioje įmonėje, nors ir neilgai, Erikai vieno mėnesio alimentus sumokėjo, sumokėtos sumos nepamena, bet tam faktui patvirtinti jokio įrodymo neturi. Jokių pakvitavimų iš Erikos neėmė. Po išėjimo iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurį laiką niekur oficialiai nedirbo, vertėsi atsitiktiniais darbais ir iš jų turėjo lėšų pragyvenimui. Kodėl sūnui nemokėjo išlaikymo, nežino. Ką veikė ir kur dirbo 2011 metais, nepamena, spėja, kad dirbo atsitiktinius darbus nelegaliai, o 2012 metais neilgai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau alimentų taipogi nemokėjo. 2012 metais, jau kitą dieną po nutrauktos darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvažiavo gyventi ir dirbti į Vokietiją ir ten gyvena ir dirba iki šiol. Išvažiavęs 2012 m. į Vokietiją taipogi nemokėjo alimentų sūnaus E. išlaikymui, tačiau kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali, nežino. Kai gyveno ir dirbo Lietuvoje, gyveno pas tėvus Fino gatvėje, Vilniuje, niekur jokio buto nesinuomojo. Jų išlaikomas nebuvo, nes pragyvenimui uždirbdavo pinigų pats. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009 metų pradžios iki 2010 metų vidurio, ir nuo 2012 metų vidurio, tikslių datų nepamena, o būtent, kai gyveno Vokietijoje, E. L. tikrai jokių alimentų nemokėjo. Nuo 2010 m. vidurio iki 2012 m. vidurio, o būtent, kai gyveno ir dirbo Lietuvoje, periodines išmokas sūnaus išlaikymui, nors ir ne kiekvieną mėnesį ir nereguliariai, E. L. sumokėdavo, tačiau jokių pakvitavimų iš jos neėmė ir jokių įrodymų neturi. Negali nurodyti tiksliai sumokėtos - jai į rankas paduotos alimentų sumos, nes niekur nefiksavo. Su sūnumi E. L. apie 3 metus jokių santykių ir ryšio nepalaiko. Po ištuokos su Erika kurį laiką bandė sūnumi rūpintis ir su juo bendrauti, tačiau Erika tam prieštaravo. Mano, kad ji viską sprendžia už sūnų, t.y. su kuo ir kada jam bendrauti, o jis kaip tėvas nėra ten pageidaujamas. Visą laiką suvokė ir suvokia, kad turėjo ir turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų E. L., tačiau kodėl to tam tikru laikotarpiu nedarė, paaiškinti negali. Galimai galvojo, kad E. L. alimentus panaudos ne pagal paskirtį, kito paaiškinimo neranda (b.l. 182).

T. L., 2014-01-07 apklausus įtariamuoju, parodė, kad kadangi neturi jokių įrodymų, pakvitavimų, kad kartais E. L. mokėjo alimentus į rankas, prašo traktuoti, kad jų nemokėjo. Nuo 2012-09-30 iki 2013-11-30 išmokų sūnaus E. L. išlaikymui E. L. nemokėjo, nes neturėjo finansinių galimybių. Minėtu laikotarpiu gyveno Vokietijoje, turėdamas privatų verslą, tai yra individualią įmonę, dirbo elektriku. Vokietijoje dirbo su „Geverbe“. „Geverbe“ Lietuvoje prilygsta patentui. Jo mėnesinės pajamos – grynasis mėnesinis pelnas buvo apie 1500 eurų. Iš jų mokėjo už buto nuomą – 473 eurų, apie 200 eurų už televizijos abonentą. Tai parodo, kad pajamų pragyvenimui į mėnesį turėjo apie 800 eurų. E. išlaikymui išmokų nemokėjo, nes 800 eurų jam kaip tik pakakdavo pragyvenimui. Pragyvenimas Vokietijoje yra brangus. Jo grynos pajamos į mėnesį po apie 1000 eurų buvo nepastovios, kartais uždirbdavo ir mažiau pinigų. Naujos šeimos ir vaikų neturi, gyvena vienas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai, nes sūnaus E. L. išlaikymui išmokų E. L. nuo 2009-02-30 iki 2013-11-30 nemokėjo. Suvokė, kad turi išlaikyti sūnų ir jo išlaikymui  mokėti išmokas ar kitaip teikti materialinę pagalbą, tačiau to nedarė, nes pačiam trūko pinigų. Išlaikyti E. L. negalėjo netgi iš dalies (b.l. 185).

Nukentėjusioji E. L., 2012-10-08 apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su T. L., gim. 1979-04-24, susituokė 2000-06-02. Santuokoje gimė sūnus E. L., gim. 2005-12-20. 2007-01-23 su T. L. išsiskyrė. Šį faktą patvirtina ištuokos liudijimas AA Nr. 233057, išduotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 70. Su sutuoktiniu T. L. išsiskyrė bendru susitarimu. Jis dalyvavo teismo posėdyje, todėl su teismo sprendimu buvo supažindintas. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu įpareigojo T. L. mokėti sūnaus E. išlaikymui po 600 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Po įsigaliojusio teismo sprendimo T. L. vaiko išlaikymui alimentų jai nemokėjo, todėl kreipėsi su prašymu į antstolį G. P. dėl priverstinio alimentų išieškojimo. Antstolis iš T. L. kelis kartus buvo išskaičiavęs alimentus ir pervedęs į sūnaus E. sąskaitą, tačiau kada tai buvo ir kokio dydžio alimentai buvo pervesti, neprisimena. Teismo sprendime nurodyta, kad T. L. įsipareigoja mokėti alimentus į sūnaus E., o ne į jos sąskaitą, kadangi taip pageidavo pats T. L.. Visi Tomo sumokėti alimentai buvo sumokėti per antstolį, tiesiogiai į rankas arba į sūnaus E. sąskaitą T. L. alimentų nemokėjo. Kadangi T. L. vengė išlaikyti savo sūnų E., ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos E.. Vaikų išlaikymo fondas vaikui moka kiekvieną mėnesį po 195 Lt. Taip pat ji gauna socialinę pašalpą 172 Lt iš socialinės rūpybos, kuri yra mokama E. L. du metus kiekvieną mėnesį. Su T. L. nei ji, nei sūnus E. jokių santykių nepalaiko, nes to bendravimo nenori pats T.. T. L. visai nesirūpina sūnumi, nesidomi kaip jam sekasi mokykloje, nedalyvauja jo gyvenime, nesveikina su šventėmis, gimtadienio dienos proga. Jokių santykių su jais taip pat nepalaiko ir jo šeimos nariai. Viena iš priežasčių, dėl kurios išsiskyrė su T. L., buvo tai, kad jis lankė kazino ir žaidė azartinius žaidimus (b.l. 23).

Papildomai nukentėjusioji E. R. (L.) 2014-01-07 apklausos metu nurodė, kad kol vyko ikiteisminis tyrimas, T. L. su ja dėl alimentų skolos padengimo ir einamųjų periodinių išmokų vaikui išlaikyti nekalbėjo ir nesitarė dėl jų išmokėjimo. Taikytis su T. L. dėl alimentų įsiskolinimo ir einamųjų periodinių išmokų neketina. Nuo 2012-10-08 apklausos dienos T. L. sūnaus E. L. išlaikymui nesumokėjo nei vieno lito. T. L. niekada nėra jai sumokėjęs alimentų į rankas, visi alimentai į sūnaus sąskaitą įplaukė tik per antstolį. T. L. su sūnumi E. nepalaiko jokio bendravimo ir juo visai nesirūpina. Jis E. nesirūpino nuo jo gimimo, nekalbant apie tai, kai jie išsituokė. Jis nesidomi, kaip sūnui sekasi mokykloje, faktiškai neprisideda prie jo auginimo ir auklėjimo. Kur ir su kuo T. L. gyvena, nežino. Nežino, ar jis turi pajamų. T. L. turi pretenzijų dėl alimentų nemokėjimo už laikotarpį nuo 2009-02-28 iki 2013-11-30 (b.l. 24).

Liudytoja J. L. 2012-12-14 apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu R. L.. Sūnus T. L. iki šių metų liepos mėnesio gyveno kartu su jais. Liepą jis sakė, kad planuoja važiuoti į Vokietiją dirbti. Liepos mėnesį per atostogas buvo išvažiavusi pas savo tėvus į Šiaulių rajoną. Kaip tik tuo metu jai paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad T. išvyko į užsienį. Ji nežino, ar jis dirba, ar turi draugę. Su sūnumi T. retkarčiais bendrauja telefonu. Paskutinį kartą, kažkur prieš mėnesį, pokalbio metu jis pasakė, kad jam viskas gerai, kad jis Vokietijoje. Apie tai, kad jis turi pareigą išlaikyti sūnų E. L. ir mokėti E. L. alimentus, ji žino, tačiau, ar jis tą pareigą vykdo, pasakyti negali. T. L. apie du metus niekur nedirbo, važinėjo į užsienį. Nuo 2011 metų birželio iki 2012 metų vasario mėnesio jis buvo išvykęs ir kartu negyveno. T. sakė, kad buvo Vokietijoje, kad dirbo, tačiau grįžo be pinigų. Visą pavasarį gyveno su tėvais, niekur nedirbo, visas dienas gulėjo lovoje ir žiūrėjo televiziją. Dėl tokio jo gyvenimo būdo su juo dažnai pykosi, sakė, kad tai nenormalu, kad 33 metų vyras yra išlaikomas tėvų. Sakė jam, kad jis sveikas ir darbingas vyras, todėl privalėtų dirbti, o jis atsakydavo, kad nesikištų į jo gyvenimą, kad čia tik jo reikalas ir, kad greitai su jais negyvens, sakė „greitai manęs čia nebus“. Ji su E. L. ir anūku E. ryšį palaiko. Jie gražiai bendrauja, kartais susitinka. Anūku E. rūpinasi pagal savo finansines galimybes, sveikina jį su gimtadieniu, duoda kažkiek pinigėlių, tačiau tą daro savo noru. Sūnus T. niekada neprašė jos sumokėti Erikai alimentus ir ji to niekada nedarė. Anūkui duoda pinigų tik dėl to, kad jis yra jos anūkas (b.l. 25).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14069-127/2006 patvirtino E. L. ir T. L. sutartį, kuria jie susitarė, kad sūnaus E. L. išlaikymui iki jam sukaks 18 metų T. L. kas mėnesį skirs ne mažiau kaip 600 Lt (b.l. 21-22).

2006-11-24 vykdomąjį dokumentą Nr. N2-14069-127/2006 vykdomojoje byloje Nr. 0019/07/00089 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-14069-127/2006 vykdė antstolis G. P., kuris informavo, kad 2012-09-30 dienai T. L. išlaikymo įsiskolinimas yra 24526,36 Lt (b.l. 37-113).

Antstolio G. P. 2014-01-08 pažymoje apie vykdymo eigą Nr. 19-S-213 nurodyta, kad skolininko T. L. išlaikymo įsiskolinimas 2013 m. lapkričio 30 dienai sudaro 32 716, 36 Lt. Šis įsiskolinimas apskaičiuotas atsižvelgiant į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos prie LR SADM išieškotojai išmokėtas išmokas, t.y. išmokų suma atimta iš bendro įsiskolinimo. Vykdymo proceso metu skolininkas T. L. su antstoliu niekada nebendravo, informacijos apie savo darbovietes, gaunamas pajamas neteikė, pats alimentų nemokėjo. Iš pridėtų prie pažymos T. L. darbo užmokesčio išskaitų matyti, kad paskutinį kartą alimentai (600 Lt) iš T. L. buvo išskaičiuoti 2009-01-23 (b.l. 118, 119).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-01-08 pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. (4.2) D2-485 nurodė, kad E. L. dėl išmokos iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo vaikui E. L. kreipėsi 2009-06-03. E. L. iki šiol yra išmokėtos 10517 Lt išmokos ir 5 procentai metinių palūkanų (1182,05 Lt), kurios sudaro T. L. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Bendras įsiskolinimo dydis – 11699,05 Lt (b.l. 18-19).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-11-02 pažymoje Nr. (7.25)4-8-12526 apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2009-07-13 iki 2009-08-17 T. L. dirbo UAB „S.“, jo draudžiamosios pajamos buvo 1606,12 LTL, nuo 2010-08-14 iki 2010-10-27 dirbo UAB „B. l.“, jo draudžiamosios pajamos buvo 2189,61 LTL, nuo 2011-07-11 iki 2011-09-13 dirbo UAB „A. g.“, jo draudžiamosios pajamos buvo 1425,56 LTL, nuo 2012-07-10 iki 2012-07-23 dirbo UAB „E.“, jo draudžiamosios pajamos buvo 461,43 LTL (b.l. 159-161).

Sodros 2012-10-16 ir vėlesniais duomenimis T. L. nuo 2012-07-23 niekur nedirba (b.l. 162, 163-164).

Lietuvos darbo biržos 2012-11-19 pranešime dėl informacijos apie T. L. pateikimo Nr. Sd-3311 nurodyta, kad T. L. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo. Šie duomenys 2014-01-06 dienai nepasikeitę (b.l. 155, 156).

Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyrius 2012-10-23 raštu dėl duomenų pateikimo Nr. RA (12.5.1.32)-29102 nurodė, kad T. L. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 167).

VĮ REGITRA 2014-01-06 duomenimis T. L. jokios transporto priemonės neturi (b.l. 168).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie pilnai patvirtina T. L. pareikštus kaltinimus.

Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai patvirtina, kad T. L. buvo žinoma teismo sprendimu nustatyta jo pareiga mokėti sūnaus išlaikymui po ne mažiau kaip 600 Lt kas mėnesį, tačiau šios išmokos buvo mokamos tik epizodiškai. Teismas atsižvelgia į T. L. paaiškinimus dėl darbo neturėjimo, nepakankamai didelių pajamų gavimo, tačiau pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vis tik atitinkamais laikotarpiais T. L. turėjo pajamų, tačiau ir tuo atveju nemokėjo net dalies išlaikymo, pasirinkdamas ne pirmo būtinumo išlaidas (pvz. televizijos abonento apmokėjimas). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad T. L. nedarbo laikotarpiu būtų aktyviai ieškojęs darbo. Priešingai, liudytojos J. L. parodymai patvirtina, kad jokių veiksmų tam, kad būtų rastas pakankamai apmokamas darbas, T. L. nesiėmė. Visuma byloje surinktų duomenų leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai vengė jam tenkančios pareigos mokėti pinigus sūnaus išlaikymui. Taigi, visuma minėtų byloje esančių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas, remdamasis minėtais įrodymais, sprendžia esant nustatytus minėtus kaltinimo faktus. T. L. veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vengė išlaikyti vieną vaiką, į vengimo išlaikyti trukmę, susidariusio įsiskolinimo dydį. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. L. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: T. L. yra neteistas, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta, pastaruoju metu vykdo individualią veiklą Vokietijoje, nurodo gaunantis pajamų, išgalintis skirti dalį jų išlaikymo mokėjimui. Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant kaltinamajam mažesnės nei vidurkis trukmės laisvės apribojimo bausmę su BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu įpareigojimu. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų, 2013-11-30 T. L. privalomų mokėti išmokų sūnaus išlaikymui įsiskolinimas buvo 32 716,36 Lt. Kaltinamasis nurodė turintis galimybę sumokėti nurodytą skolą, nes yra pateikęs prašymą Vokietijoje skirti jam paskolą, šis prašymas yra tenkintas ir iki 2014-04-20 bus pervesti pinigai. Kaltinamasis siūlo įpareigoti jį sumokėti nurodytą įsiskolinimo sumą. Teismas, atsižvelgęs tiek į kaltinamojo išsakytą poziciją, tiek į nukentėjusiosios interesus, mano esant tikslinga T. L. skirti ir BK 48 straipsnio  6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, o būtent įpareigoti kaltinamąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti esamą 32 716,36 Lt išmokų sūnaus išlaikymui įsiskolinimą.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, kaltinamasis kaltę prisipažino pilnai, todėl yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti esamą 32 716,36 Lt išmokų sūnaus išlaikymui įsiskolinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti esamą 32 716,36 Lt išmokų sūnaus išlaikymui įsiskolinimą.

T. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Aušra Valinskienė