(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-767/2016 pagal ieškovės pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalinimo; tretieji asmenys kreditoriai AB „Swedbank“, UAB „Omnitel“, išvadą teikianti institucija- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama santuoką su atsakovu S. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. M. kaltės, nutraukus santuoką, palikti santuokoje įgytą M. pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų: D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. M., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo S. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M. ir R. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur, šias vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti A. M.; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pagal ieškovės pateiktą variantą.

2. Atsakovas S. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam, nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl turto padalinimo. Atsakovo nuomone, neturi reikšmės ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas yra ieškovei padovanotas, nutraukiant santuoką nekilnojamasis turtas turi padalintas tarp šalių, nes ir atsakovas prisidėjo prie buto išlaikymo, butą remontavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino –nutraukė A. M. ir S. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl kito sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo A. M. paliko santuokinę pavardę – „M., S. M. turėtą pavardę – „M.“; nustatė nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. M., jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš S. M. nepilnamečių vaikų D. M. ir R. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 100,00 Eur, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja skiriant A. M.; padalino A. M. ir S. M. santuokoje įgytą kilnojamąjį  turtą taip: priteisė A. M. nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: dvigulę lovą  (100 Eur); čiužinį (100 Eur); spintą (120 Eur); virtuvinius baldus (80 Eur); skalbimo mašiną „Blomberg“ (125 Eur); šaldytuvą „Beko“ (150 Eur), dujinę viryklę „Beko“ (50 Eur); televizorių „Samsung“ (200 Eur); prieškambario baldus (50 Eur); langą ir terasines duris (700 Eur), mobiliuosius telefonus: Sony D2203 Xperia E3 4G (100 Eur), Sony E2003 Xperia E4G 4G (100 Eur); priteisė  S. M. nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: natūralaus medžio sekciją (250 Eur); miegamąjį kampą (75 Eur); svetainės stalą (50 Eur); virtuvinį stalą ir 4 taburetes (50 Eur); biuro ir kompiuterio kėdes (50 Eur); nešiojamą kompiuterį Toschiba (100 Eur), telefono aparatą N. L. 830 (350 Eur), šaldiklį „Zannusi“ (200 Eur); automobilį OPEL SINTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (750 Eur).

4. Teismas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas S. M., nes jis nevykdė savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidė, nes neprisideda prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, girtavo, smurtavo ieškovės atžvilgiu (CK 3.27 str. 1 d, 3.60 str.).

5. Teismas nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su motina A. M.; nustatęs, kad atsakovas turi galimybę ir pareigą teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, priteisė vaikų D. M. ir R. M. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

6. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas – butas, tvartas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės A. M. vardu, ieškovės įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką, nedalintinas. Santuokoje įgytą ir ieškovės vardu registruotą transporto priemonę OPEL SINTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymu priteisė atsakovui S. M.. Ieškovės ir atsakovo santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų įgytą kilnojamąjį turtą teismas padalino, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, ir ieškovei priteisė dvigulę lovą  (100 Eur); čiužinį (100 Eur); spintą (120 Eur); virtuvinius baldus (80 Eur); skalbimo mašiną „Blomberg“ (125 Eur); šaldytuvą „Beko“ (150 Eur), dujinę viryklę „Beko“ (50 Eur); televizorių „Samsung“ (200 Eur); prieškambario baldus (dovanoti) (50 Eur); langą ir terasines duris (700 Eur), mobiliuosius telefonus: Sony D2203 Xperia E3 4G (100 Eur), Sony E2003 Xperia E4G 4G (100 Eur), viso turto už 1875,00 Eur, o atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė  natūralaus medžio sekciją (250 Eur); miegamąjį kampą (75 Eur); svetainės stalą (50 Eur); virtuvinį stalą ir 4 taburetes (50 Eur); biuro ir kompiuterio kėdes (dovanotos) (50 Eur); nešiojamą kompiuterį Toschiba (100 Eur), telefono aparatą N. L. 830 (350 Eur), šaldiklį „Zannusi“ (200 Eur); automobilį OPEL SINTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (750 Eur) viso turto  už 1875 Eur. Teismas sprendė, kad toks turto padalinimas nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui; taip pat prašo atidėti atsakovui S. M. žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo šioje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas S. M. bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir nors dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau neturėjo advokato, todėl jam buvo suvaržytos galimybės teikti įrodymus bei atsikirsti į ieškinio reikalavimus bei suformuluoti savarankiškus reikalavimus; teismas privalėjo užtikrinti atsakovui advokato dalyvavimą civilinio proceso metu, tačiau to nepadarė.

2. Atsakovas S. M. nesutinka su teismo išvada, kad nekilnojamasis turtas įgytas iki santuokos sudarymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Atsakovas santuokos metu dirbo, gavo legalias pajamas, kuriomis ženkliai pagerino šeimos būstą, turi rašytinius įrodymus apie investuotas lėšas į ginčo butą, tačiau jų negalėjo pateikti teismui, nes dėl laisvės atėmimo  bausmės buvo apribota judėjimo laisvė ir teisme neturėjo atstovo.

3. Atsakovas S. M. nesutinka su automobilio jam priteisimu, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Ieškovė nurodė mažesnę negu reali dalintino kilnojamojo turto vertę, nes visi daiktai buvo pirkti nauji, o ieškovė nenori atsakovui kompensuoti už jai tenkančią didesnę turto dalį. 

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. M. nurodė, kad apeliantas pripažįsta, jog jam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau jis pats nepasirūpino, kad būtų atstovaujamas advokato; ieškovės asmeninę nuosavybę, įgytą iki santuokos su atsakovu sudarymo, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe; kilnojamasis turtas padalintas atsižvelgiant į būtinai reikalingą ieškovei jai gyvenant su vaikais, bei tokį turtą, kuris yra neatskiriamas nuo nekilnojamojo turto (langas, terasinės durys), o atsakovas, atėmus jam specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, turi teisę šia transporto priemone disponuoti (parduoti, išnuomoti), dalijamo turto vertę ieškovė nurodė pagal jų rinkos vertę bendrosios jungtinė nuosavybės pabaigoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, toje pačioje byloje kartu privalo išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, t. y. išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo S. M. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas neginčija skundžiamo teismo sprendimo nutraukti santuoką dėl jo kaltės, iš jo nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo sumų, taip pat vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. M.. Atsakovas S. M. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo.

10. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. Bylos šalis tais atvejais, kai pageidauja vesti bylą per atstovą, turi laiku pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 str. 1 d., 2 d.). 2016 m. balandžio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovui S. M. nurodžius, kad reikš priešieškinį ir nori bylą vesti per advokatą, teismas išaiškino, kad dėl atstovavimo civilinėje byloje su advokatu atsakovas turi tartis pats ir nustatė terminą priešieškiniui pareikšti. 2016 m. gegužės 5 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas pakartotinai išaiškino atsakovui galimybę pasinaudoti valstybės  teikiama teisine pagalba. 2016 m. birželio  9 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad dėl advokato jam paskyrimo kreipėsi į savivaldybę, tačiau sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo nėra gavęs; teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, suteikdamas atsakovui galimybę pasirūpinti atstovavimu.

11. Neturi pagrindo apelianto argumentai, kad teismo siūlymu pasirūpinti tinkamu atstovavimu jis negalėjo dėl  laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gali būti suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (CPK 99 str. 1 d.). Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys dėl pirminės  teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą; jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 str.).

12. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

13. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma, o būtent: kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kt.).

14. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą nekilnojamojo turto, kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes duomenų, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas nėra pateikta. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo objektas – nekilnojamasis turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis ar kito sutuoktinio (apelianto) lėšomis ar darbu.

15. Ieškovė A. M. prašė priteisti jai ir su ja liekantiems gyventi vaikams būtinus daiktus, o atsakovui dalį daiktų ir transporto priemonę. Apeliantas nesutinka su transporto priemonės jam priteisimu, taip pat nesutinka su kilnojamojo turto verte.

16. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

17. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas turėjo būti aktyvus dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Apeliantas nurodė keleto daiktų vertę jų įsigijimo metu, šių teiginių įrodymais nepagrindė, realios dalintino turto vertės sprendimo priėmimo metu nenurodė, savo varianto, kaip turėtų būti dalijamas kilnojamasis turtas, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalijant santuokoje įgytą turtą vadovavosi ieškovės pateiktu turto įvertinimu ir turtą padalino pagal ieškovės pateiktą variantą, atsižvelgiant į su ja liekančių gyventi nepilnamečių vaikų poreikius.

18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnių nuostatos. Apeliantas prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo šioje byloje. Nors pirmosios instancijos teismas nutartimi žyminio mokesčio atidėjimo klausimo neišsprendė, tačiau skundą priėmė. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Atsakovo S. M. apeliacinį skundą atmetus, 56 Eur žyminio mokesčio suma iš apelianto priteistina valstybei (CPK 84 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.