Civilinė byla Nr. e2A-1256-562/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00454-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. R. ir A. R. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. R. ir A. R. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artostoma“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B..

 

        Teismas

 

nustatė:

 

                                                                 I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai E. R. ir A. R. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami priteisti jiems iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Artostoma“ (toliau – ir atsakovė) 71 800 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai ieškinyje paaiškino, kad: 

2.1.                      tarp šalių buvo sudaryta 2021 m. kovo 8 d. Preliminarioji būsimo namo/turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2020/03-01 (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią bendra nekilnojamojo turto kaina – 136 500 Eur. Atsakovė įsipareigojo užbaigti ginčo turto statybą iki 2021 m. spalio 30 d. Taip pat buvo nustatytas ir jo pridavimo eksploatacijai ir notarinės sutarties pasirašymo terminas – iki 2021 m. lapkričio 30 d. Be to, tarp šalių 2021 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašytas Preliminariosios sutarties priedas, kuriuo susitarta, kad naujas statybos darbų pabaigos terminas – 2022 m. kovo 31 d., o pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo terminas – 2022 m. balandžio 30 d. Tokį termino pratęsimą pasiūlė atsakovė, kadangi nespėjo laiku atlikti Preliminariojoje sutartyje numatytų darbų. Atsakovės prašymu, šalys 2022 m. kovo 7 d. pasirašė papildomą susitarimą dėl papildomo 5 000 Eur avanso įmokėjimo. Tačiau atsakovė neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nepabaigė ginčo turto statybų ir jo nepridavė eksploatacijai. Be to, atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad negali laiku užbaigti darbų, pranešė, kad nekilnojamojo turto kaina keliama 46 proc., o jei ieškovai nesutiks su šia kaina, nurodė kitas dvi išeitis – nutraukti Preliminariąją sutartį arba susitarti dėl naujo sklypo. 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovų atstovas pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su atsakovės siūloma nauja ginčo turto kaina, kuri yra net 46 proc. didesnė už kainą, kuri nurodyta Preliminariojoje sutartyje.

2.2.                      Pažymėjo, kad akivaizdu, jog atsakovės veiksmai, atsisakant atlikti numatytus darbus nesant tam jokio pagrindo, ir vėlesnis siūlymas susitarti dėl to paties nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo ženkliai atsakovei palankesnėmis sąlygomis (ženkliai didesnė kaina) yra aiškiai nesąžiningi veiksmai, kuriais siekiama prieš kitos šalies (ieškovų) valią padidinti parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Tai aiškiai rodo, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

2.3.                      Nurodė, kad patirtų nuostolių dydis apskaičiuotinas kaip kainų skirtumas tarp Preliminariojoje sutartyje numatytos kainos ir ginčo turto rinkos kainos Preliminariosios sutarties pasibaigimo metu. Siekiant nustatyti ginčo turto rinkos kainą Preliminariosios sutarties pasibaigimo metu, buvo kreiptasi į kvalifikuotą turto vertintoją, kuris pateikė konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės, nustatydamas galimą ar tikėtiną turto rinkos vertę, kuri 2023 m. vasario 6 dienai yra 208 300 Eur. Tokiu būdu, ieškovų nuostoliai, apskaičiuoti taikant objektyvų (abstraktų) nuostolių apskaičiavimo metodą, sudaro 71 800 Eur (208 300 Eur - 136 500 Eur). 

2.4.                      Papildomai pažymėjo, kad ieškovai šiuo atveju veikė kaip vartotojai, o atsakovė, būdama statybos verslo profesionalė – kaip verslininkė. Preliminarioji sutartis sudaryta siekiant tenkinti vartotojų poreikius. Tokiu atveju, jeigu būtų laikoma, jog Preliminariąja sutartimi buvo apribota atsakovės atsakomybė Preliminariosios sutarties pažeidimo atveju, prašo vertinti atitinkamas Preliminariosios sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad: 

4.1.                      savo įsipareigojimų pagal sudarytą Preliminariąją sutartį negalėjo įvykdyti, nes nebeturėjo piniginių lėšų savo sąskaita pabaigti statybų iki 85 proc. baigtumo, todėl negalėjo sudaryti ir notarinės sutarties Preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu. Apie tai, kad negali įvykdyti prievolių pagal Preliminarią sutartį, informavo ir ieškovus, nurodydama, kad ji 2022 m. kovo 31 dienai nebaigė namo statybų iki 85 proc. baigtumo, todėl negali sudaryti notarinės sutarties 2022 m. balandžio 30 d. Nurodė, kad grąžins ieškovams sumokėtą 25 000 Eur dydžio avansą bei papildomai sumokės 5 000 Eur dydžio baudą pagal Preliminarios sutarties 10.2.2. punktą bei paprašė, kad ieškovai pateiktų sąskaitą, į kurią ji galėtų pervesti šias pinigines sumas. Ieškovai jokių pretenzijų dėl to nereiškė, sutiko su avanso ir baudos sumokėjimu, nereikalavo sudaryti notarinės sutarties, neprašė sudaryti naujos preliminariosios sutarties, bei dar galiojant Preliminariajai sutarčiai neišreiškė noro jos pratęsti. Kadangi iš esmės tarp šalių ginčo nebuvo, atsakovė laukė kol ieškovai pateiks atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią ji galėtų sumokėti aukščiau nurodytas sumas. Praėjus 5 mėnesiams nuo Preliminariosios sutarties pasibaigimo, 2022 m. rugsėjo 20 d., gavo ieškovų parengtą pretenziją, pagal kurią jie reikalavo vykdyti Preliminariąją sutartį, o atsisakius ją vykdyti, reikalavo sumokėti 62 500 Eur dydžio nuostolius. Nesutikdama su šia pretenzija, 2022 m. spalio 11 d. nurodė, kad Preliminarioji sutartis yra pasibaigusi 2022 m. balandžio 30 d. Šis terminas nebuvo pratęstas. Todėl, suėjus šiam terminui, pareigos sudaryti pagrindinę sutartį pagal Preliminariosios sutarties sąlygas nėra, nes pati Preliminarioji sutartis yra pasibaigusi. Gavusi ieškovų atsiskaitomosios sąskaitos numerį, 2022 m. lapkričio 25 d. sumokėjo 30 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai avanso grąžinimas ir bauda.

4.2.                      Pažymėjo, kad pagal teisės doktriną ir pagal Preliminariąją sutartį, matyti, kad ši Preliminarioji sutartis pasibaigia suėjus terminui notarinei sutarčiai sudaryti. Todėl nepratęsus termino notarinei sutarčiai sudaryti, baigiasi ir prievolės pagal Preliminariąją sutartį tiek, kiek jos neliečia teisinio statuso buvusio iki sueinant naikinamajam terminui. Todėl suėjus 2022 m. balandžio 30 d. terminui sudaryti notarinę sutartį, ir šio termino nepratęsus, šalys neturi pareigos tokią sutartį sudaryti. Tai, kad Preliminarioji sutartis pasibaigė 2022 m. balandžio 30 d. ir šalys neturi pareigos sudaryti notarinės sutarties, suprato ir ieškovai, nes jie neprašė Preliminariosios sutarties termino pratęsimo, žinojo, kad ji nebuvo pastačiusi namo 85 proc. baigtumu. Galiausiai ieškovai jau 2022 m. balandžio 30 d. žinojo, kad atsakovė prašo pateikti atsiskaitomą sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti ieškovų sumokėtą avansą ir baudą. Tai, kad ieškovai pateikė atsiskaitomą sąskaitą ir priėmė atsakovės pervestus pinigus, patvirtina, kad ieškovai sutiko, jog santykiai, kylantys iš Preliminariosios sutarties, pasibaigė 2022 m. balandžio 30 d.

4.3.                      Pažymėjo, kad ieškovų ieškinyje minima kasacinio teismo praktika, iš kurios jie kildina savo ieškinio dalyką, neturi precedentinės reikšmės šioje byloje, nes, kaip pvz., 2022 m. rugsėjo 12 d. kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-188-1075/2022 buvo nagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir po to sekusios pakeičiančios preliminariosios sutarties sudarymo tą pačia dieną, t. y. šioje byloje kilo ginčas dėl galiojančios sutarties nutraukimo ir tą pačią dieną pakeičiančios sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju buvo nagrinėjamos visiškai kitokio pobūdžio aplinkybės, nes Preliminarioji sutartis nebuvo nutraukta, ji yra pasibaigusi, nesudarius notarinės sutarties. Atitinkamai, ieškovų minima kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. byla Nr. e3K-3-241-381/2022 nutartis taip pat neturi precedentinės reikšmės, nes toje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamos visiškai kitokios bylos faktinės aplinkybės, todėl ir teismo padarytos išvados yra saistomos konkrečių faktinių aplinkybių, kurios a priori (iš anksto) negali būti taikomos visose bylose. Šie teisiniai argumentai patvirtina, kad ieškovai nepagrįstai remiasi ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika, nes ji nėra precedentinė šioje byloje.

4.4.                      Ieškovai ydingai, tikėtina sąmoningai, traktuoja aplinkybes, siekdami sau palankaus sprendimo. Ieškovų teiginys, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminariosios sutarties sąlygomis, yra iš principo neteisingas, nes, kaip nurodyta šio atsiliepimo faktinių aplinkybių konstatavimo dalyje, o ir kaip teigia patys ieškovai savo atsiliepime, notarinė sutartis iki šalių sutarto termino nebuvo sudaryta ir pasirašyta, kaip ir iki 2022 m. kovo 31 d. namas nebuvo pastatytas 85 proc. baigtumu. Taip pat nesutinka su ieškovų teiginiu, kad atsakovė atsisakė įvykdyti Preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus nesant jokio teisinio pagrindo. Vertinant tokį ieškovų teiginį, būtina nustatyti ar toks teiginys atitinka bylos faktines aplinkybes, t. y. ar atsakovė turėjo pareigą vykdyti Preliminariąją sutartį, kiek tokia pareiga truko ir kada prievolės pagal Preliminariąją sutartį pasibaigė. Šiuo atveju Preliminarioji sutartis galiojo iki tol, kol šalys turėjo pareigą sudaryti notarinę sutartį. Suėjus notarinės sutarties sudarymo terminui, nustojo galioti ir Preliminarioji sutartis. Tai, kad Preliminariosios sutarties galiojimo terminas buvo esminis, patvirtina ir tas faktas, kad šalys raštu, t. y. sudarydamos konkretų Preliminariosios sutarties pakeitimą, 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, kuriuo inter alia (be kita ko) susitarė, kad notarinė sutartis pagal šią sutartį bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d. Tai reiškė, kad šalys aiškiai susitarė iki kurio laiko galios Preliminarioji sutartis, o taip pat ir šios sutarties nuostatos. Tai, kad Preliminariosios sutarties terminas yra esminis ir turi būti aiškiai išreikštas konkrečia data, patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio turinio analizė. Šiuo atveju notarinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2022 m. balandžio 30 d., todėl nei pretenzijos pateikimo metu, nei šio ieškinio pateikimo metu šalys neturėjo pareigos vykdyti Preliminariosios sutarties, nes ji pasibaigė. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovų ieškinyje dėstomais argumentais, kad ieškovai visą laiką bendradarbiavo, sutiko pratęsti terminą, pasiūlė papildomą terminą, kad atsakovė galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė įvykdyti savo įsipareigojimus sutartyje nurodytomis sąlygomis. Byloje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad 2022 m. balandžio 30 d. ieškovai būtų siūlę pratęsti Preliminariojoje sutartyje nurodytus terminus. Ieškovai žinojo, kad iki šios datos namas nėra pastatytas 85 proc. baigtumu, todėl patys nurodė, kad jie neketina pirkti mažesnio baigtumo namo, sutiko su atsakovės įsipareigojimu grąžinti jų sumokėtą avansą, papildomai sumokant 5 000 Eur dydžio baudą. Atsakovė tą ir padarė. Pažymėjo, kad jos veiksmuose jokių nesąžiningų veiksmų nėra – 2022 m. balandžio 30 dienai namas nebuvo pastatytas su 85 proc. baigtumu, atsakovė neturėjo kitų pirkėjų šiam namui už didesnę kainą, jokių preliminariųjų sutarčių su kitais pirkėjais dėl šio namo 2022 m. balandžio 30 dienai nebuvo sudaryta. Sąžiningai informavo ieškovus, kad ji tiesiog negali pabaigti savo įsipareigojimų, nes nebeturi finansų. Atsakovė negali būti laikoma nesąžininga, nes apie negalėjimą vykdyti Preliminariąją sutartį informavo ieškovus, nurodė, kad grąžins jiems sumokėtą avansą ir papildomai sumokės Preliminariojoje sutartyje nurodyto dydžio baudą. Ieškovai apie tai žinojo, neprieštaravo, o ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po Preliminariosios sutarties pasibaigimo. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams iš atsakovės 10 000 Eur nuostolius, 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 10 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 279,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pasisakydamas dėl Preliminariosios sutarties, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad laikosi pozicijos, jog namo baigtumas 2022 m. balandžio 30 dienai, t. y. paskutinei termino iki kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, buvo 50 proc., o pagal Preliminariąją sutartį 85 proc. baigtumas turėjo būti pasiektas dar 2022 m. kovo 31 d., todėl darė loginę išvadą, jog Preliminariosios sutarties pagrindu prisiimta prievolė iki 2022 m. balandžio 30 d. pastatyti 85 proc. baigtumo namą liko neįgyvendinta. Pasisakydamas dėl atsakovės nurodytų priežasčių, kodėl Preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta, nustatė, kad atsakovė tokius savo veiksmus motyvavo finansinių lėšų stoka, COVID-19 pandemija, migrantų krize bei Rusijos Federacijos pradėtu karu prieš Ukrainą (dėl ko sutriko medžiagų tiekimas iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos). Nurodė, kad viena vertus, tai, kad atsakovei reikalingos lėšos nekilnojamojo turto projektams įgyvendinti savaime suprantamas dalykas, tai rodo ir pasirašytas Papildomas susitarimas bei brokerio D. B. elektroninis laiškas 2022 m. kovo 2 d. Tokios aplinkybės, kaip COVID-19 pandemija, migrantų krizė, Rusijos Federacijos pradėta invazija į Ukrainą iš tiesų gali sutrikdyti civilinę apyvartą ir tuos subjektus, kurie medžiagas pirko būtent iš aptartų valstybių rinkų. Kita vertus, aptarti teiginiai generalizuoti, t. y. bendro pobūdžio ir tam, kad būtų legitimuoti, atsakovė turėjo pagrįsti (įrodyti) kaip konkrečiai COVID-19 pandemija, migrantų krizė bei Rusijos Federacijos pradėtas karas prieš Ukrainą įtakojo atsakovės normalią veiklą. Atsakovė teismui, be žodinių paaiškinimų, daugiau neteikė jokių įrodymų (pvz., užsakymų atšaukimo dokumentų, važtaraščių, sutarčių su kontrahentais užsienyje, sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų). Vertino ir tai, jog CK 6.401 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas imperatyvas nurodyti būsimo gyvenamojo namo kainos patikslinimo ar pakeitimo sąlygas. Viena vertus, aptartos sąlygos numatytos Preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje, tačiau atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė bent būtų bandžiusi kokiais nors objektyviais dokumentais grįsti kainos didinimo būtinybę. Kita vertus, pozityvioji teisė numato instrumentus sutarčių sąlygų pakeitimui, jei pasikeičia aplinkybės ir kitais šaliai tampa sudėtingiau vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, ar kylą būtinybė keisti kainą (CK 6.204 straipsnis, CK 6.313 straipsnio 7 dalis kartu su 6.397 straipsnio 1 dalimi), tačiau atsakovė neiniciavo kokių nors procesų (tiek ikiteisminių (derybinių), tiek teisminių), kad įgyvendintų pozityviosios teisės suteikiamas galimybes pakeisti Preliminariosios sutarties sąlygas, susijusias su kaina (kainodara). Pastebėjo ir tai, jog Preliminariojoje sutartyje buvo pakankamai detaliai ir aiškiai sureguliuota COVID-19 pandemijos bei nenumatytų aplinkybių įtaka Preliminariosios sutarties vykdymui (Preliminariosios sutarties 3.3 papunktis, 9.1 – 9.5 papunkčiai), tačiau atsakovė Preliminariojoje sutartyje sulygtos tvarkos dėl nenumatytų aplinkybių bei COVID-19 įtakos medžiagų tiekimui nesilaikė, t. y. Preliminariojoje sutartyje sutarta tvarka nepranešė ieškovams, kad pastarosios aplinkybės (COVID-19 pandemija, migrantų krizė, finansiniai sunkumai bei Rusijos Federacijos pradėtas karas prie Ukrainą) vienokiu ar kitokiu aspektu trukdo atsakovei tinkamai (į)vykdyti Preliminariąją sutartį. Įvertinęs į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, šalių (šalių atstovų) paaiškinimus, sprendė, kad atsakovė nepagrindė (neįrodė), jog Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių. Konstatavo, kad atsakovė, nesant tam objektyvaus pagrindo, vengė įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtas prievolės, todėl laikytina kalta dėl Preliminariąja sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymo.

7.       Pasisakydamas dėl teisinių padarinių, neįvykdžius Preliminariąją sutartimi prisiimtų prievolinių įsipareigojimų (reikalavimo priteisti nuostolius), nurodė, kad ieškovų akcentuojamo objektyvaus (abstraktaus) nuostolių apskaičiavimo metodas yra aptartas kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67–69 punktuose. Objektyvaus (abstraktaus) nuostolių apskaičiavimo esmė ta, kad pastarasis taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios rinkos kainos. Visgi, kasacinis teismas šiame sprendimo punkte nurodytoje nutartyje taip pat atkreipęs dėmesį, jog objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą, paprastai taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir netaikomas ikisutartinių pareigų nevykdymo (pažeidus pasitikėjimo interesą) situacijoje. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat akcentavo, jog tam tikrais atvejais galimas tinkamo sutarties įvykdymo (lūkesčio) intereso gynimas ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose (pvz., šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį, t. y. kai kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį). Visgi, nurodė, kad nesutinka taikyti objektyvaus (abstraktaus) metodo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios eliminuoja galimybę pasirinkti aptartą nuostolių apskaičiavimo metodą. Viena vertus, laikėsi pozicijos, jog šalys iš esmės buvo pasiekusius aukščiausią derybų pažangos lygį, kadangi buvo sudariusios rašytinę sutartį, su papildymais ir pakeitimais, kurios pagrindu ieškovai atsakovei sumokėjo 20 000 Eur avansinę įmoką, o papildomu atsakovės prašymu, ketinant vykdyti Preliminariąją sutartį toliau – ir papildomą 5 000 Eur avansą. Kita vertus, teismo vertinimu, unikali aplinkybė ta, kad 2022 m. balandžio 30 d. (Preliminariosios sutarties pasibaigimo momentui) ginčo namas nebuvo pastatytas iki 85 proc. baigtumo (ginčo namas buvo tik 50 proc. baigtumo). Aptarta aplinkybė reiškia, kad faktiškai naudotis namu bei ginčo namą įregistruoti kaip nekilnojamojo turto vienetą galimybės nebuvo (aptarta aplinkybė skiria šią bylą nuo visų kitų kasacinio teismo nagrinėtų bylų, kuriose preliminariųjų sutarčių nevykdymo atveju būstai (namai/butai) buvo pastatyti (ir/arba pripažinti tinkamais naudoti, t. y. egzistavo kaip turtiniai vienetai. Nurodė, kad taikyti perspektyvinį (hipotetinį) modelį ir laikyti, kad 2022 m. balandžio 30 d. namas būtų buvęs pastatytas 85 proc., kaip tai ieškinyje nurodo ieškovai, neteisinga ir negalima. Nei ieškovai, nei atsakovė, nei teismas ar jokie kiti asmenys, būdami 2022 m. balandžio 30 dienoje, objektyviai negali žinoti ar namas bus apskritai pastatytas iki 85 proc. baigtumo (nepaisant aplinkybės, kad šiame sprendime vertinant retrospektyvinius duomenis žinoma, kad namas buvo užbaigtas iki 85 proc. baigtumo 2022 m. rugsėjį). Aptartas metodas, pirmosios instancijos teismo įsitikimu, peržengtų teisės saugomo civilinio lūkesčio interesų ribas. Taip pat paminėjo, kad ieškovai, nors ir įmokėję avansą, tačiau nebuvo gavę paskolos iš banko ginčo namo kainai finansuoti (Preliminariosios sutarties 3.8, 10.2.4 papunkčiai). Vertino ir tai, jog jokių kitų alternatyvių pasiūlymų (pakeičiančiosios sutarties) įsigyti kitą būstą ieškovai neturėjo (aptartos aplinkybės ieškovai net neįrodinėjo), o atsakovė, nors ir nepagrįstai nevykdžiusi Preliminariosios sutarties, ieškovams siūlė net tris alternatyvas (už 150 000 Eur įsigyti namą kitame sklype, už 199 000 Eur įsigyti ginčo namą arba avanso grąžinimas ir baudos sumokėjimas), kurių ieškovai atsisakė. Pasisakydamas dėl galimybės pasinaudoti CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, ir nuostolių dydį nustatyti savo iniciatyva, pažymėjo, kad abi šalys teismui teikė turto (ginčo namo su žemės sklypu) rinkos vertės nustatytas ataskaitas (konsultacijas): i) ieškovai teikė 2023 m. vasario 6 d. Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK230206 (vertės nustatymo data – 2023 m. vasario 6 d.), kurioje nurodyta, kad 85 proc. baigtumo ginčo namo su žemės sklypu labiausiai tikėtina vertė rinkoje 2023 m. vasario 6 dienai galėtų būti 208 300 Eur; ii) Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-16/2023, kurioje nurodyta, kad ginčo namo (darant prielaidą, kad pastarasis buvo 85 proc. baigtumo namas), rinkos vertė 2022 m. balandžio 30 dienai – 198 000 Eur, o 2022 m. spalio 11 dienai – 207 000 Eur; iii) atsakovė teikė pažymą dėl turto rinkos vertės, sudarytą 2023 m. gruodžio 22 d., kurioje nurodyta, kad žemės sklypo su ginčo namu (85 proc. baigtumas) 2022 m. balandžio 30 dienai rinkos vertė – 143 000 Eur; iv) Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-18/2023 dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 9 dienai (atitinka 50 proc. baigtumą) – 67 000 Eur, o 2023 m. rugpjūčio 23 dienai (50 proc. baigtumas) – 119 000 Eur. Nurodė, kad nesutinka vadovautis nei ieškovų, nei atsakovės pateiktomis ataskaitomis, kadangi 2022 m. balandžio 30 dienai ginčo namas nebuvo 85 proc. baigtumo, todėl toks turto vertinimas, apskaičiuojant nuostolių sumą, peržengtų teisės saugomo civilinio lūkesčio interesų ribas. Kaimyninio namo (esančio (duomenys neskelbtini)) vertinimas nėra tinkamas dėl kaimyninio namo vertinimo datų (pastarasis namas vertintas ne 2022 m. balandžio 30 dienai, o 2021 m. kovo 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d.). Apibendrinęs tai, sprendė, jog teisinga ir protinga kompensacija ieškovams - 10 000 Eur nuostolių atlyginimas yra tinkamas. Teisinio aiškumo dėlei pažymėjo, jog 10 000 Eur nuostolių suma priteisiama įvertinus aplinkybę, kad atsakovė ieškovams sumokėjo 5 000 Eur baudą netesybų forma iki teisminio proceso pradžios (laiko, jog ieškovai papildomai įrodė 10 000 Eur nuostolių).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

8.       Ieškovai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kurioje nebuvo tenkintas jų reikalavimas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) Priteisti jiems iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

9.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1.       visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė objektyviu (abstrakčiu) metodu (kuriuo ieškovai rėmėsi pagal kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 67–69 punktuose nurodytus išaiškinimus). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šią savo poziciją grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – ginčo pastato baigtumo laipsniu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, šiuo atveju ginčo statinio baigtumo laipsnis visiškai neturi reikšmės, kadangi svarbiausias akcentas yra ar šalių derybos buvo pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį. Šioje kasacinėje byloje nurodyta, jog plėtodamas praktiką dėl iš ikisutartinių santykių nuostolių atlyginimo, kasacinis teismas pažymėjo, jog preliminariosios sutarties nevykdymo atveju nukentėjusiai sąžiningai šios sutarties šaliai gali būti kompensuojamos tiesioginės derybų išlaidos ir, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, prarastos galimybės piniginė vertė. Pastaroji kaip nuostolių rūšis, taikoma ikisutartiniuose santykiuose, priskirtina už pasitikėjimo intereso sužlugdymą ir apibrėžiama kaip kompensacija už prarastą galimybę sudaryti alternatyvų sandorį su trečiąja šalimi. Kasacinis teismas nurodė, jog nesant galimybės taikyti kainų skirtumo metodo (pavyzdžiui, nesant sudarytos pakeičiančiosios sutarties), nuostoliams apskaičiuoti gali būti taikomas objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas. Kasacinis teismas konstatavo, jog esant šalių sudarytai tokiai savo turiniu preliminariajai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 69 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės laiko nepagrįstais civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 pateiktus išaiškinimus. Ginčo statinio baigtumo laipsnis visiškai neturi reikšmės, kadangi svarbiausias akcentas yra, ar šalių derybos buvo pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį. Šiuo atveju, šalių derybos buvo pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį ir būtent ieškovai aktyviai siekė, kad būtų pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi ieškovai sutiko pratęsti Preliminariojoje sutartyje nustatytus terminus ir net sumokėjo atsakovei avansą. Taip pat ir atsakovės veiksmai rodė aukščiausią pažangos laipsnį, nes ji irgi norėjo pratęsti terminą ir prašė, kad ieškovai sumokėtų papildomą avansą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog: Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo užbaigti ginčo turto statybą iki 2021 m. spalio 30 d. Taip pat, Preliminariojoje sutartyje buvo nustatytas ir ginčo turto pridavimo eksploatacijai ir notarinės sutarties pasirašymo terminas – iki 2021 m. lapkričio 30 d. Tarp ieškovų ir atsakovės 2021 m. lapkričio 9 d. buvo pasirašytas Preliminariosios sutarties priedas, kuriuo buvo susitarta, jog naujas statybos darbų pabaigos terminas – 2022 m. kovo 31 d., o pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo terminas – 2022 m. balandžio 30 d. Tokį termino pratesimą pasiūlė atsakovė, kadangi nespėjo laiku atlikti Preliminariojoje sutartyje numatytų darbų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai nesidomėjo ginčo statinio statybomis, nedėjo jokių pastangų, kad būtų pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė dėl savo neteisėto elgesio ir veiksmų gavo nesąžiningą naudą, nes kitiems pirkėjams pardavė ginčo objektus už 199 000 Eur, nors su ieškovais buvo susitarta dėl 136 500 Eur. Ši aplinkybė pagrindžia, jog ieškovai pagrįstai naudojosi abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodu.

9.2.       Antra, atsakovė vis dėlto neįvykdė Preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki 2022 m. balandžio 30 d. nepabaigė nekilnojamojo turto statybų ir jų nepridavė eksploatacijai. Taigi, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės pateikta pažyma dėl turto rinkos vertės, jog ginčo namas ir sklypas yra 143 000 Eur vertės, kaip tik patvirtina ieškovų poziciją, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė parduoti namą su sklypu už 136 500 Eur (kaip kad buvo susitarta Preliminariojoje sutartyje). Atsakovė įrodinėja, jog namo ir sklypo vertė ginčo laikotarpiu buvo 143 000 Eur, tuo tarpu su ieškovais buvo susitarta, jog namo ir žemės sklypo vertė yra 136 500 Eur. Akivaizdu, jog su šiuo įrodymu atsakovė pagrindžia ieškovų dėstomą poziciją, jog atsakovų reikalavimas padidinti ginčo namo ir sklypo kainą 46 proc. (iki 199 000 Eur), o jei ieškovai nesutiks su šia kaina, nutraukti Preliminariąją sutartį arba susitarti dėl naujo sklypo, yra visiškai nepagrįstas. Taigi, susidarė situacija, kai atsakovai reikalavo padidinti ginčo turto kainą 46 proc., t. y. 46 proc. nuo 136 500 Eur sumos būtų 62 790 Eur padidėjimas, kai tuo tarpu atsakovė šia jų pažyma įrodinėja, jog reali ginčo turto kaina ginčo laikotarpiu yra 143 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai sumažino ieškovų reikalavimą iki 10 000 Eur, tačiau teisingai konstatavo, jog ieškovai įrodė, kad atsakovė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė be pateisinamos priežasties.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skunda nurodo, kad:

11.1.       ieškovų minima kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 negali būti laikoma teismo precedentu šiai bylai, nes pirmosios instancijos teismo ir kasacine byla išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos iš esmės. Analizuojant ieškovų minimą kasacinio teismo bylą Nr. e3K-3-241-381/2022, matyti, kad šioje byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė (pirkėja) nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (kasacinio teismo bylos 60 punktas). Be to, analizuojant šią kasacinio teismo bylą, matyti, kad preliminarios sutarties objektas – ketinamas parduoti nekilnojamą turtą – buvo natūroje ir buvo tokios būsenos (tiek baigtumo, tiek individualių požymių atitikimo), dėl kurios šalys tarėsi preliminarioje sutartyje. Todėl šiuo atveju buvo aiškios aplinkybės, kad notarinė sutartis objektyviai buvo galima pasirašyti, tačiau ji nebuvo sudaryta, nes ieškovė (pirkėja), nesant teisinio pagrindo, atsisakė tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Preliminari sutartis pasibaigė 2022 m. balandžio 30 d. Pažymėjo, kad ieškovai šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neskundžia, todėl šis motyvas ir juo nustatytas juridinis faktas yra įsigaliojęs ir negali būti ieškovų kvestionuojamas. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo ir faktą, kad Preliminariosios sutarties pasibaigimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 30 d., ginčo namas buvo tik 50 proc. baigtumo. Šių aplinkybių ieškovai taip pat neskundžia, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šioms aplinkybėms pritarė. Be to, šioje byloje, skirtingai, nei kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje, atsakovė (pardavėja) ne atsisakė parduoti namo, tačiau jo nepastatė iki 2022 m. balandžio 30 d. 85 proc. baigtumu, todėl pardavimas namo, neturinčio 85 proc. baigtumo, nebuvo įmanomas. Be to, šioje byloje ieškovai neišreiškė noro pirkti šio namo su esančiu faktiniu 50 proc. baigtumu, todėl nėra atsakovės atsisakymo parduoti namą ir šioje dalyje. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, o ir pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kad ieškovai apskritai būtų siekę tęsti Preliminariąją sutartį po jos pasibaigimo, t. y. byloje nėra duomenų, o ir ieškovai apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys nesitarė ir ieškovai nesiekė tęsti sutartinių santykių po 2022 m. balandžio 30 d.

11.2.       Pažymėjo, kad ieškovai apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovų argumentai ir įrodymai dėl namo vertės, kuriuos teikė ieškovai. Todėl vertinant CPK nuostatas, reglamentuojančias apeliacinio skundo institutą, laikytina, kad nesant apeliacinio skundo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas apskritai negali nagrinėti neapskųstos teismo sprendimo dalies, nes tokiu būdų būtų pažeistas apeliacijos ribų, ir rungimosi principas, t. y. būtų pažeistas teisės į teisingą teismą principas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju aktualu yra tai, kad apeliantai šiuo apeliaciniu skundu pripažįsta, kad analogiško namo su žemes sklypu vertė yra 143 000 Eur.

11.3.       Nurodė, kad nepaisant to, jog apeliaciniame skunde nė vienu žodžiu neužsimenama apie pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimą dalyje, kurioje atmesti ieškovų įrodymai dėl turto vertės, siekdama aiškumo, pasisako dėl šių įrodymų ydingumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovų ir specialistės (kuri turi teismo ekspertės statusą) buvo sudaryta civilinė sutartis, iš kurios turinio spręstina, kad ieškovai paveda verslininkui atlikti konkrečius pavedimus. Todėl šiuo atveju verslininkas iš esmės įsipareigoja veikti geriausiais kliento interesais. Būtent šių civilinių teisinių santykių pagrindu ieškovai į bylą pateikė Nekilnojamojo turto išvadą (neturinčią ekspertizės akto statuso) Nr. NR. IK-16/2023, dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertės konkrečiomis datomis. Analizuojant šią išvadą kilo abejonių dėl jos objektyvumo, nes šį dokumentą rengęs asmuo – Irmanta Krikščiūnienė – į vertinimo sandorius neįtraukė civilinėje byloje Nr. e2-3160-1151/2023 atsakovės pateiktų analogiškų sandorių dėl analogiškų namų, kurių sudarymo laikotarpis atitinka Irmantos Krikščiūnienės pasirinktą tiriamąjį laikotarpį. Akivaizdu, kad šie į bylą pateikti sandoriai į išvadą nebuvo įtraukti sąmoningai, nes šių sandorių vertė yra kur kas mažesnė už Irmantos Krikščiūnienės parinktus sandorius už laikotarpį nuo 2019 iki 2022 m. balandžio mėn. Be to, kaip matyti iš Irmantos Kriškščiūnienės parengtos išvados 4 lentelėje užfiksuotų duomenų, yra parinktas sandoris, kurio vertė 246 000 Eur, kuris iš esmės didina tiriamojo laikotarpio „piniginę vertę“, tačiau palyginus šį parinktą sandorį su šios išvados dalyku (vertinamuoju turtu), matyti kad šie turto objektai nėra lygiaverčiai, nes kaip žinoma, išvadoje tiriamas objektas yra be įrengto vandentiekio ir nuotekų šalinimo, kai tuo tarpu sandoris už 246 000 Eur yra tiek su įrengtu vandentiekiu, tiek ir su nuotekų šalinimo sistema. Akivaizdu, kad būtent šie papildomi inžineriniai įrenginiai, kurių nėra tiriamajame objekte, ir brangina parinktų sandorių „verčių vidurkį“. Esant tokiems faktams, negalima vadovautis ieškovų pateikta vertinimo išvada, nes ji yra neobjektyvi, manipuliatyvi, tikėtina sudaryta taip, kad maksimaliai tenkintų ieškovų interesus, dirbtinai padidinant turto vertę. Atitinkamai negalima remtis ir ieškovų į bylą pateikta konsultacine išvada, nes, kaip minėta, ieškovai apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo motyvų dėl ieškovų pateiktų įrodymų apie turto vertę atmetimo, o vertinant pačia konsultacinę išvadą, matyti, kad ši išvada neatitinka turto vertinimui keliamų reikalavimų, jose nurodyti turto vienetai ir kainos parinktos tendencingai.

12.       Atsakovė taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) Atsisakius tenkinti pirmąjį reikalavimą – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant ieškovams iš atsakovės 729,20 Eur bylinėjimo išlaidas, o atsakovui iš ieškovų – 1 377,28 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) Priteisti jai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1.       nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovai įrodė aplinkybę, jog atsakovė buvo nesąžininga ir be teisinio pagrindo neįvykdė Preliminariąją sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir konstatavo, kad atsakovė be objektyvaus (pateisinamo) pagrindo vengė Preliminariosios sutarties tinkamo įvykdymo. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime atsakovės nesąžiningumo klausimą vertina per teismo diskrecijos ex officio (savo iniciatyva) nustatyti žalos dydį, tačiau analizuojant šią konkrečią ginčijamo sprendimo dalį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra kalbama ir apie pareigą įrodyti bylos šalies nesąžiningumą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo minima teismų praktika neturi precedentinės reikšmės šiai bylai, nes minimose kasacinio teismo praktikose teismai nagrinėja visiškai kitokias faktines aplinkybes. Be to, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės neteisėtų veiksmų turiniu laiko, kad atsakovė be pateisinamo, objektyvaus pagrindo vengė Preliminariosios sutarties tinkamo vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir minėdamas gausią kasacinio teismo praktiką, visgi, atsakovės vertinimu, padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovės neteisėta veika, sudaranti pagrindą nuostoliams kilti, yra vengimas tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį. Tuo tarpu kas sudaro nesąžiningumo turinį nėra visiškai aišku. Gal pirmosios instancijos teismas nurodytą vengimą prilygina nesąžiningumui, bet tai tik spėlionės, kurių apeliantei, skaitant sprendimą, neturėtų kilti. Šiuo konkrečiu atveju būtina pabrėžti, kad ieškovai nei ieškinio pateikimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nereiškė reikalavimų, kuriuose būtų nurodyta, jog ieškovų kildinama žala yra iš atsakovės neteisėto neveikimo, kuris pasireiškia, atsakovės vengimu tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį. Todėl  ieškovų ieškinio pagrindo nesudarė šis konkretus ieškinio faktinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje priėmė sprendimą tokiu pagrindu, kurio ieškovai neįrodinėjo nei savo ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu. Ieškovei neįrodinėjant šio konkretaus ieškinio faktinio pagrindo, atsakovė negalėjo pasisakyti dėl šio pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra siurprizinis bei naikintinas. Galima būtų sutikti, kad ieškovai savo ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovė tyčia / sąmoningai nepardavė konkretaus namo jiems, o šį konkretų namą pardavinėja kitiems pirkėjams už didesnę kainą. Tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, buvo nustatyta, kad tai objektyviai neįmanoma, nes ieškovų pateiktos „pardavinėjamo namo“ nuotraukos yra visai ne atsakovės statyto namo. Todėl teigti, kad ieškovų ieškinio faktinio pagrindas atitiko pirmosios instancijos motyvuose nurodytą „vengimo vykdyti Preliminariąją sutartį“ turinį, nebūtų galima, nes šie pagrindai yra pernelyg nutolę vienas kito. Be to, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje naudojama neteisėtos veikos formuluotė „vengimas“ savo reikšme reiškia asmens valinį veiksmą. Todėl byloje turėjo būti įrodyta, ne tik, kad atsakovė vengė, tačiau inter alia (be kita ko) turi būti konstatuota: (i) kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko; (ii) nuo kada atsakovė pradėjo neatlikinėti konkrečių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti; (iii) ar vengimas buvo absoliutus, ar tik dalinis; (iv) kokią objektyvią įtaką toks vengimas turėjo tinkamam sutarties vykdymui ir t.t., ir pan. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo turtas Preliminariosios sutarties pasibaigimo metu nebuvo pastatytas iki reikiamo baigtumo. Namas buvo tik 50 proc. baigtumo. Šių faktinių aplinkybių neginčijo net ieškovai. Ieškovai žinojo, kad namas nebus pastatytas iki Preliminariosios sutarties pasibaigimo ir žinojo, kad notarinė sutartis nebus sudaryta. Be to, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pandemijos ir Rusijos pradėto karo, bei Baltarusijos vykdytos migrantų agresijos prieš Lietuvą ir po to sekusios Lietuvos Respublikos pozicijos Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, įvedant sankcijas ir Lietuvos įmonėms ribojimus, susijusius su prekių tiekimų į/iš šių valstybių. Šios aplinkybės visuotinai žinomas faktas, todėl šio fakto apskritai nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.2.       Nurodė, kad, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės neteisėtus veiksmus, pasisako dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė konkretų papildomos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad jis atmeta tiek ieškovų, tiek atsakovės teiktus įrodymus dėl turto vertės. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas iš esmės patvirtina aplinkybę, kad ieškovai, turintys įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), iš esmės neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė žalos dydžio. Pažymėjo, kad net ir pirmosios instancijos teismo nurodyta CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma, neleidžia teismui žalos dydį nustatyti savavališkai. Teismo diskrecijos teisė, kildama iš CK 6.249 straipsnio 1 dalies, tiek kiek joje numatyta teismo teisė pačiam nustatyti priteistinos žalos dydį, yra kildinama iš byloje esančių įrodymų, kuriuos pagal kasacinio teismo praktiką turi pateikti bylos šalys. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais jis nusprendė priteisti 10 000 Eur dydžio žalą yra apibrėžti ginčijamo sprendimo 43 punkte, tačiau, analizuojant šį konkretų punktą, apeliantė negali suprasti, kodėl pirmosios instancijos teismas laiko, kad ieškovų patirti nuostoliai ad hoc (konkrečiai situacijai) yra būtent 10 000 Eur dydžio, o teisingumo dėlei – 15 000 Eur dydžio, nes pirmosios instancijos teismas šią priteistiną 10 000 Eur piniginę sumą laiko protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnis) atsižvelgiant į tai, kad ieškovai jau buvo gavę 5 000 Eur piginę sumą iš atsakovės baudos pagrindu. Apeliantė pažymi, kad laikant, jog ieškovų pateiktas turto vertinimas nelaikytinas įrodymu byloje, byloje iš ieškovų pusės nėra nė vieno įrodymo, kuriuo pirmosios instancijos teismas galėjo grįsti šią savo sprendimo dalį. Todėl šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad ieškovai neįrodė žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantės nuomone, šiuo konkrečiu atveju ieškovų galimai patirta žala, jei tokia ir buvo, pilnai buvo padengta atsakovei sumokėjus 5 000 Eur dydžio baudą pagal Preliminariąją sutartį. Pažymėjo, kad ieškovai, aktyviai teikę pastabas dėl kitų Preliminariosios sutarties punktų, dėl punkto, numatančio konkretų baudos dydį, jokių pastabų neteikė, t. y. ieškovai sutiko su tokiu baudos dydžiu ir laikė jį pakankamu.

13.3.       Pažymėjo, kad jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, prašo peržiūrėti ginčijamą sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra nesąžiningas, nes esminis principas, pagal kurį teismas skirsto bylinėjimosi išlaidas, yra susijęs su patenkintų reikalavimų dydžiu. Šiuo konkrečiu atveju teismas tenkino ieškovų ieškinį tik 13,92 proc. apimtyje, todėl ieškovams bylinėjimosi išlaidos galėjo būti priteistos tik 729,20 Eur. Bei atitinkamai turėjo būti išspręstas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas, nes būtent dėl atsakovės teiktų argumentų ieškovų ieškinys buvo patenkintas tik 13,92 proc., todėl atsakovei iš ieškovų turėjo būti priteista 1 377,28 Eur.

14.       Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Ieškovai atsiliepime nurodo, kad:

15.1.       visų pirma, atsakovė sąmoningai vengė vykdyti Preliminariąją sutartį, o toks sąmoningas vengimas reiškia ir nesąžiningumą, kadangi byloje yra įrodyta, jog atsakovė pardavė ginčo objektą (namą su sklypu) kitiems asmenims už žymiai didesnę sumą. Taigi, iš esmės, atsakovė, nepardavusi ieškovams ginčo objekto, gavo akivaizdžią naudą, t. y. vietoje iš jų gautinos 136 500 Eur sumos, atsakovė iš kitų subjektų gavo 199 000 Eur sumą. Todėl atsakovė savo sąmoningais veiksmais, elgiantis nesąžiningai, vengė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovais, neįvykdė Preliminariosios sutarties sąlygų ir tokiais savo nesąžiningais veiksmais gavo 62 500 Eur naudą. Taigi, atsakovė buvo visiškai nesuinteresuota vykdyti savo įsipareigojimus ieškovams ir jiems parduoti ginčo objektą, kadangi atsakovė buvo suinteresuota gauti didesnį pelną. Būtent tokie atsakovės veiksmai ir yra sąmoningas, nesąžiningas vengimas įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovams. Antra, atsakovė niekaip neįrodė, jog Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių. Ji neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki 2022 m. balandžio 30 d. nepabaigė ginčo turto statybų ir jų nepridavė eksploatacijai. Byloje yra įrodymai, jog ginčo objektą atsakovė pardavė už 199 000 Eur. Tuo tarpu atsakovė įrodinėja, jog visgi tikroji ginčo objekto vertė yra 143 000 Eur. Tad atsakovės pozicija yra gana prieštaringa, nes nėra aišku dėl kokių objektyvių priežasčių ji pakėlė ginčo objekto kainą 46 proc., kai pati byloje įrodinėja, jog visgi tikroji ginčo objekto kaina yra 143 000 Eur. Šios aplinkybės, jog atsakovė vienašališkai pakėlė ginčo objekto kainą 46 proc., niekaip nepateisina nei COVID pandemija, nei Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kadangi atsakovė sugebėjo pabaigti ginčo objekto statybą ir jį parduoti už brangiau. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai sumažino ieškovų reikalavimą iki 10 000 Eur, tačiau teisingai konstatavo, jog ieškovai įrodė, kad atsakovė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė be pateisinamos priežasties. Trečia, būtent ieškovai elgėsi sąžiningai ir visada siekė, kad būtų pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ketvirta, ieškovai visada laikėsi nuoseklios pozicijos dėl Preliminariosios sutarties pasibaigimo momento.

15.2.       Ieškovai įrodė ieškinio dydį, tuo tarpu atsakovės pozicija dėl ginčo objekto yra prieštaringa. Ginčo turto vertė pagal byloje esančius įrodymus: ieškinio pateikimo dienai (2023 m. vasario 6 d.) buvo 208 300 Eur (pagal prie ieškinio pridėtą turto vertinimą). 2022 m. balandžio 30 dienai, pagal ieškovų pateiktą teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės vertinimą, buvo 198 000 Eur. Kadangi ieškovai laikosi pozicijos, jog Preliminarioji sutartis šalių veiksmais ir toliau tęsėsi, ji baigėsi 2022 m. spalio 11 d., kai buvo gautas atsakovės atsiliepimas į pretenziją (atsisakymas pasirašyti pagrindinę sutartį). Todėl 2022 m. spalio 11 dienai pagal ieškovų pateiktą teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės vertinimą, ginčo turto vertė buvo 207 000 Eur. Tuo tarpu atsakovė ginčo objektą 2023 m. vasario 23 d. pardavė už 199 000 Eur. Papildomai akcentavo, kad 5 000 Eur dydžio baudos sumokėjimas niekaip negali panaikinti ieškovų teisės reikalauti žalos atlyginimo pagal abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodą. 

15.3.       Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, kadangi atsakovė buvo pripažinta pažeidusia Preliminariąją sutartį, jos neįvykdžius bei  nesąžiningai elgiantis, pardavė ginčo objektą kitiems asmenims (ir taip gavo 62 500 Eur pelną). Tai reiškia, jog atsakovė yra laikoma pralaimėjusi bylą, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas jos naudai.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad atsakovė neįvykdė preliminariąja būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko turi atlyginti ieškovams kilusią žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

20.       Bylos duomenimis, tarp šalių buvo sudaryta 2021 m. kovo 8 d. Preliminarioji būsimo namo/turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2020/03-01, kurios 1.1. punktu atsakovė įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės sutarties pagrindu parduoti, o ieškovai – nupirkti už šioje sutartyje nurodytą kainą (136 500 Eur) bei šioje sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis statomą gyvenamąjį, 85 proc. baigtumo, namą su daline apdaila, esantį (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 10–19).

21.       Ieškovai įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur avansą (Preliminariosios sutarties 2.4.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo užbaigti namo statybą iki 2021 m. spalio 30 d. bei notarinę sutartį pasirašyti iki 2021 m. lapkričio 30 d. (Preliminariosios sutarties 3.2., 5.1. punktai). Taip pat atsakovė įsipareigojo ieškovams grąžinti visą sumokėtą avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą, tuo atveju, jeigu ji atsisakys sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį arba neįvykdys šios sutarties ir jos prieduose nurodytų esminių sąlygų (Preliminariosios sutarties 10.2.2. punktas).

22.       Avansas sumokėtas 2021 m. kovo 8 d. (e. bylos 1 t., b. l. 146).

23.       2021 m. lapkričio 9 d. Preliminariosios sutarties priedu šalys susitarė, kad naujas statybos darbų pabaigos terminas – 2022 m. kovo 31 d. bei naujas notarinės sutarties pasirašymo terminas – 2022 m. balandžio 30 d. (e. bylos 1 t., b. l. 20).

24.       2022 m. kovo 7 d. Preliminariosios sutarties priedu šalys susitarė, kad ieškovai sumokės papildomą 5 000 Eur avansą (e. bylos 1 t., b. l. 21).

25.       Papildomas avansas sumokėtas 2022 m. kovo 18 d. (e. bylos 1 t., b. l. 159–161).

26.       Ieškovai 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo informuoti, kad ginčo turto kaina keliama iki 199 000 Eur arba gali pasinaudoti galimybe išsirinkti kitą žemės sklypą, kuriame nekilnojamojo turto (namo) kaina sudarytų 150 000 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 22–23).

27.       Ieškovai kreipėsi į atsakovę 2022 m. rugsėjo 22 d. Pretenzija dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį, kurioje pareikalavo: arba įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pastatyti ginčo turtą už kainą, nurodytą Preliminariojoje sutartyje; arba atlyginti 62 500 Eur nuostolius (e. bylos 1 t., b. l. 24–27). Atsakovė, atsakydama į gautą pretenziją, 2022 m. spalio 11 d. rašte nurodė, kad Preliminarioji sutartis pasibaigė (terminas, sulygtas Preliminariojoje sutartyje – nepratęstas), todėl ji neturi pareigos sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties (e. bylos 1 t., b. l. 28–29, 108–109).

28.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. pervedė į ieškovės A. R. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, 30 000 Eur sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta – Avanso grąžinimas – 25 000 Eur ir bauda – 5 000 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 107).

29.       2023 m. vasario 23 d. tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių procese, L. L. ir K. P., sudaryta notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė pardavė jiems ginčo turtą už 199 000 Eur kainą (e. bylos 2 t., b. l. 9–29).

 

Dėl atsakovės (ne)sąžiningumo vertinimo

 

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo– pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, 53 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji, nesant tam objektyvaus pagrindo, vengė įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtas prievoles,  buvo nesąžininga sutarties vykdymo metu.

32.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, 23–24 punktai).

33.       Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas).

34.       Plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 31, 41 punktai).

35.       Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Preliminariąją sutartį, nes jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nebuvo baigtas statybos procesas. Šalys Preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Šalys sudarė papildomus susitarimus, kurių pagrindu ieškovai atsakovei sumokėjo 20 000 Eur avansinę įmoką; papildomu atsakovės prašymu, ketinant vykdyti Preliminariąją sutartį toliau, ieškovai sumokėjo ir papildomą 5 000 Eur avansą. Taigi, šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį bei pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimą, leidusį ieškovams pagrįstai tikėtis, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, todėl ieškovai turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą

36.       Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Taigi, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

37.       Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad ginčo turto kaina gali būti keičiama papildomu šalių susitarimu (Preliminariosios sutarties 2.3.1. punktas). Pagal Preliminariosios sutarties 3.3. punkto nuostatas, jeigu pardavėjas dėl objektyvių ir nuo pardavėjo valios nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje yra įvedamas karantinas, dėl kurio atsiranda darbo laiko ir asmenų darbo vietoje kiekio apribojimai; gamtos stichijos: liūtys, žiemos speigai; pardavėjas negali įsigyti statyboms reikalingų medžiagų dėl COVID-19 apribojimų; kiti nenumatyti atvejai dėl COVID-19 pandemijos) negali laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, darbų atlikimo laikas yra pratęsiamas tam terminui, kiek tam tikra aplinkybė trukdo; kai tam tikra aplinkybė atsiranda, kuri stabdo darbų atlikimą, pardavėjas privalo informuoti pirkėją elektroniniu paštu apie tokios aplinkybės atsiradimą, ir atitinkamai turi informuoti pirkėją, kai aplinkybė išnyksta; tas laiko tarpas, kai pirkėjas yra informuotas apie pardavėjo negalimumą atlikti statybos darbus, yra pridedamas prie bendro darbų atlikimo laiko ir nėra laikomas pardavėjo vėlavimu atlikti darbus.

38.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, šalių (šalių atstovų) paaiškinimus, sprendė, kad atsakovė nepagrindė, jog Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Konstatavo, kad atsakovė, nesant tam objektyvaus pagrindo, vengė įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtas prievoles, todėl laikytina kalta dėl Preliminariąja sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymo.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimas pirkėjui (ieškovams) buvo parduoti namą, kurio baigtumas – 85 proc., tačiau sutartyje nustatytu terminu (2022 m. kovo 31 d.) statybos procesas nebuvo baigtas. Taigi, atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį. Ginčo atveju 2021 m. lapkričio 9 d. šalys susitarė dėl naujo statybos darbų termino pabaigos – 2022 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad atsakovės iniciatyva 2022 m. kovo 7 d. šalys papildomai susitarė dėl 5 000 Eur avanso, kuris buvo ieškovų sumokėtas 2022 m. kovo 18 d., nors atsakovei tuo metu jau turėjo būti žinoma, jog nustatytu terminu statybos darbai nebus baigti. Tačiau atsakovė apie šias reikšmingas aplinkybes ieškovų neinformavo, nors tokią pareigą turėjo ir pagal minėtos sutarties 3.3. punkto nuostatas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams 2022 m. kovo 28 d. pakartotinai užklausus tiek brokerį, tiek ir atsakovę apie tai, kokia namo statybų stadija (e. byla 1 t., b. l. 161), atsakovė jokios informacijos ieškovams nesuteikė. Tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį ieškovus  informavo, kad ginčo turto kaina keliama iki 199 000 Eur, nors, kaip minėta, ginčo turto kaina gali būti keičiama tik šalių susitarimu. Ginčydama teismo išvadas dėl savo atsakomybės, atsakovė teigia, kad pagrindinė sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta ne dėl jos atsisakymo ją sudaryti, o prievolei sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigus pagal įstatymą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), t. y. atsakovė teigia, kad ji negali būti laikoma šalimi, nepagrįstai atsisakiusia sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau taip teigiant, atsakovė nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, kad atsakovė nesiėmė veiksmų, siekiant tinkamai įvykdyti Preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir formaliai pasinaudojo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimu, kadangi, pasikeitus nekilnojamojo turto kainoms rinkoje, vykdyti preliminariąją sutartį atsakovei tapo nenaudinga. Kartu pažymėtina, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra priverstinai nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 36 punktas). Tuo labiau, kad tokia galimybė buvo numatyta ir šalių sudarytoje sutartyje.

40.       Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dali), šalys privalo, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Todėl šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių priežasčių pagrindu, negali būti vertinamas objektyviai pagrįstu. Būtent šalies nesąžiningas elgesys ikisutartiniuose santykiuose atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, vertinamas kaip neteisėti veiksmai, sprendžiant dėl tokio pobūdžio civilinės atsakomybės taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju ieškovai dėl atsakovės kaltės, kai ši be pagrindo atsisakė sudaryti su ieškovais pagrindinę sutartį, prarado galimybę įsigyti Preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis turtą, t. y. buvo pažeistas teisėto lūkesčio principas. Kartu pažymėtina, kad atsakovei pardavus turtą kitam pirkėjui, ieškovai neturi galimybės ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra, t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su ieškovais ginčo turto pirkimo– pardavimo sutartį.

42.       Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, šiai pažeidus pareigą elgtis sąžiningai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti jų patirtus nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, dėl ko ieškovai nebegali įsigyti turto už tokią pačią ar panašią kainą, numatytą Preliminarioje sutartyje (priežastinis ryšys) ir tokiu būdu patirti nuostoliai.

43.       Nors atsakovė pagrįstai nurodo, jog tiek pasaulinė COVID-19 pandemija, tiek Rusijos Federacijos sukeltas karas Ukrainoje yra visuotinai žinomos aplinkybės ir jų buvimo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas), tačiau nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog šios aplinkybės per se (savaime) reiškia, kad nagrinėjamo ginčo situacijoje būtent dėl nurodytų aplinkybių atsakovė laiku negalėjo įvykdyti konkrečių įsipareigojimų pagal su ieškovais sudarytą Preliminariąją sutartį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent COVID-19 pandemija ar Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tiesiogiai suvaržė atsakovės galimybes įvykdyti įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė teismui, be žodinių paaiškinimų, neteikė jokių įrodymų (pvz., užsakymų atšaukimo dokumentų, važtaraščių, sutarčių su kontrahentais užsienyje, sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų). Atsakovė teismui nepateikė duomenų ir apie tai, kad bent būtų bandžiusi kokiais nors objektyviais dokumentais grįsti kainos didinimo būtinybę. Be to, Preliminariojoje sutartyje pakankamai detaliai sureguliuota COVID-19 pandemijos bei nenumatytų aplinkybių įtaka Preliminariosios sutarties vykdymui (Preliminariosios sutarties 3.3 papunktis, 9.1 – 9.5 papunkčiai), tačiau atsakovė šios nustatytos  tvarkos nesilaikė, t. y. Preliminariojoje sutartyje sutarta tvarka nepranešė ieškovams, kad pastarosios aplinkybės (COVID-19 pandemija, migrantų krizė, finansiniai sunkumai bei Rusijos Federacijos pradėtas karas prie Ukrainą) vienokiu ar kitokiu aspektu trukdo atsakovei tinkamai įvykdyti Preliminariąją sutartį.

44.       Pažymėtina ir tai, kad CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektine sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2010). Todėl prioritetas teikiamas vartotojų, kaip silpnesniosios tokio pobūdžio sutarties šalies, teisių apsaugai.

 

Dėl nuostolių dydžio

 

45.       Abi šalys ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuostolių dydžio. Ieškovai teigia, kad šiuo atveju, apskaičiuojant nuotolių dydį, taikytinas objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovų galimai patirta žala, jei tokia ir buvo, visiškai padengta sumokėjus jiems 5 000 Eur dydžio baudą, kuri buvo nustatyta Preliminariojoje sutartyje.

46.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tam tikrais atvejais, esant šalių sudarytai tokiai savo turiniu preliminariajai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

48.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-241-381/2022, kurioje pasisakyta dėl abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo taikymo, negali būti laikoma precedentu šiai bylai, kadangi jų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, t. y., be kita ko, civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ketinamas parduoti nekilnojamasis turtas buvo natūroje ir buvo tokios būsenos (tiek baigtumo, tiek individualių požymių atitikimo), dėl kurios šalys tarėsi preliminarioje sutartyje.

49.       Teisėjų kolegija sutinka, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tačiau tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas).

50.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo statinio baigtumo laipsnis neturi reikšmės taikant abstraktų (objektyvų) nuostolių apskaičiavimo metodą. Taigi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo bylos, kurioje pateiktas atitinkamas kasacinio teismo išaiškinimas, kiek tai susiję su negautų pajamų vertinimu, taikant abstraktų (objektyvų) nuostolių apskaičiavimo metodą, nes, kaip minėta, aktualu tik tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

51.       Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad antroji kaina, su kuria, atsižvelgiant į pasirinktą abstraktų (objektyvų) nuostolių apskaičiavimo metodą, lygintina preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina, turėtų būti preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu buvusi ginčo turto rinkos vertė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

52.       Ieškovai pirmosios instancijos teismui teikė šias nekilnojamojo turto vertinimo išvadas: 2023 m. vasario 6 d. Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. DGK230206 (parengė turto vertintojas Darijus Grigas), kurioje nurodyta, kad ginčo namo (85 proc. baigtumo) su žemės sklypu labiausiai tikėtina vertė rinkoje 2023 m. vasario 6 dienai galėtų būti 208 300 Eur (e. bylos 1 t. 30–39); Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-16/2023 (parengė teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė), kurioje nurodyta, kad ginčo namo (85 proc. baigtumo) su žemės sklypu, rinkos vertė 2022 m. balandžio 30 dienai – 198 000 Eur, o 2022 m. spalio 11 dienai – 207 000 Eur (e. bylos 3 t. b. l. 2–63).

53.       Byloje nėra duomenų, kad Preliminari sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta, todėl ginčo atveju, įvertinus tai, kad notarinės sutarties sudarymo terminas nustatytas 2022 m. balandžio 30 dienai, spręstina, kad nuotolių dydžiui apskaičiuoti aktuali būtent šiai dienai buvusi turto rinkos vertė. Pažymėtina, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti, kad nagrinėjamoje byloje ekspertės Irmantos Krikščiūnienės turto vertė nustatyta neobjektyviai. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis dėl ginčo turto su naujais pirkėjais pasirašyta dar 2022 m. rugsėjo 27 d. bei 85 proc. namo baigtumas buvo pasiektas 2022 m. rugsėjo 15 d. (el. bylos 2 t., b l. 9–20); šalių sulygta kaina – 199 000 Eur. Taigi, atsakovės pozicija dėl ginčo turto rinkos kainos iš esmės sutampa su teismo ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nustatyta rinkos verte 2022 m. balandžio 30 dienai.

54.       Nagrinėjamu atveju nuostolių dydis, apskaičiuotas pagal abstraktų (objektyvų) nuostolių apskaičiavimo metodą, sudaro 62 000 Eur (198 000 Eur - 136 500 Eur).

55.       CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 28 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovės priteistinas nuostolių dydis mažintinas atsakovės sumokėtos baudos dydžiu (5 000 Eur) ir sudaro 56 500 Eur.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

56.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas atmetamas, tuo tarpu ieškovų – tenkinamas iš dalies, pakeičiant ginčijamo sprendimo dalį dėl nuostolių dydžio.

57.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

58.       Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

 

59.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

60.       Pakeitus ginčijamo sprendimo dalį dėl nuostolių dydžio, ieškovų ieškinyje pareikštas reikalavimas tenkintas 78,69 proc. apimtyje (iš prašomų priteisti 71 800 Eur nuostolių priteisiama 56 500 Eur).

61.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

62.       Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 5 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 356 Eur žyminis mokestis (1 302 Eur žyminis mokestis už materialiuosius reikalavimus ir 54 Eur – už reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); 302,50 Eur už konsultacijas ir pretenzijos parengimą ikiteisminėje stadijoje; 160 Eur turto vertintojui Darijui Grigui už sudarytą konsultacinę išvadą; 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 000 Eur už ieškinio parengimą, 700 Eur už prašymų bei rašytinių paaiškinimų parengimą ir 720 Eur atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose); 1 000 Eur už Irmantos Krikščiūnienės konsultaciją (e. bylos 1 t. b. l. 81–82; e. bylos 3 t. b. l. 76–86).

63.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 100 Eur už konsultantės (privačios ekspertės) apklausą teisme; 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, rašytinių paaiškinimų ir kitų dokumentų parengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose) (e. bylos 3 t. b. l. 95–97, 200; e. bylos 4 t. b. l. 1–2, 12–14).

64.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnis 1 dalis).

65.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

66.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte, kuriame pateikimai rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas, nepateikiamas galutinis advokato teikiamų paslaugų sąrašas. Advokato teikiamas teisines paslaugas gali sudaryti ne tik procesinių dokumentų teismui rengimas ir pateikimas, konsultacijos ir atstovavimas teisme, bet ir kitų teisinių paslaugų teikimas, tokių kaip derybos su kita šalimi, atstovavimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, pretenzijų kitai šaliai rengimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-284-516/2023).

67.       Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad ieškovai ir atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidas, susijusias su komunikacija ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, nekilnojamojo turto vertinimu, teismo ekspertės apklausa teismo posėdyje.

68.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

69.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

70.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Ieškovų ieškinys bei atsakovės atsiliepimas į ieškinį parengti ir pirmosios instancijos teisme gauti 2023 m. vasario–kovo mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis šiuo atveju sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur (2022 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.). Ieškovų ir atsakovės prašomos priteisti sumos šio dydžio neviršija.

71.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19. papunktis). Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės 2023 m. rugsėjo 18 d. posėdyje (trukmė – 1 val. ir 31 min.), 2023 m. lapkričio 27 d. posėdyje (trukmė – 2 val. ir 29 min.) ir 2024 m. sausio 17 d. posėdyje (trukmė – 1 val. ir 45 min.). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis už 2023 m. rugsėjo mėn. vykusį posėdį sudaro 195,99 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.), už 2023 m. lapkričio mėn. vykusį posėdį – 200,01 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.), už 2024 m. sausio mėn. vykusį posėdį – 201,82 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 koef.). Ieškovai nurodo, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose sumokėjo 720 Eur sumą, kuri maksimalaus dydžio neviršija. Atsakovė nedetalizavo, kiek kainavo jos atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, tačiau įvertinus tai, kad visa nurodoma išlaidų už advokato pagalbą suma sudaro 1 600 Eur, vertintina, kad labiausiai tikėtina, jog maksimalus dydis nėra viršytas.

72.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16. papunktis). Ieškovai byloje, be kita ko, teikė: prašymą dėl ekspertizės skyrimo (2023 m. gegužės mėn.), į kurį atsakovė teikė atsiliepimą (2023 m. birželio mėn.); rašytinius paaiškinimus (2023 m. birželio mėn.); prašymą dėl leidimo įeiti į tretiesiems asmenims priklausantį turtą (2023 m. liepos mėn.), į kurį atsakovė teikė atsiliepimą (2023 m. liepos mėn.). Atsakovė byloje, be kita ko, teikė rašytinius paaiškinimus (2023 m. lapkričio mėn.). Taigi, rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio už 2023 m. gegužės–birželio mėn. dokumentų parengimą dydžiai šiuo atveju sudaro 760,12 Eur (1 900,30 Eur (2022 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.), už 2023 m. liepos mėn. dokumentų parengimą – 783,96 Eur (1 959,90 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.), už 2023 m. lapkričio mėn. dokumento parengimą – 800,04 Eur (2 000,10 Eur (2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.). Ieškovai nurodo, kad už konsultacijas ir pretenzijos parengimą ikiteisminėje stadijoje bei už prašymų bei rašytinių paaiškinimų parengimą sumokėjo iš viso 1 005,50 Eur sumą, kuri maksimalaus dydžio neviršija. Atsakovė šių išlaidų dydžio taip pat nedetalizavo, tačiau, kaip ir išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose atveju, vertintina, kad labiausiai tikėtina, jog maksimalus dydis nėra viršytas.

73.       Todėl ieškovams iš atsakovės priteisiamos 4 122,16 Eur (5 238,50 Eur x 78,69 proc.) bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu atsakovei iš ieškovų priteisiamos 340,96 Eur (1 600 Eur x 21,31 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteistina 3 781,20 Eur (4 122,16 Eur - 340,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinė instancijos teisme.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

74.       Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 2 846 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (907,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 780,50 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą) ir žyminiam mokesčiui apmokėti (1 152 Eur).

75.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 625 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (800 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą) ir žyminiam mokesčiui apmokėti (225 Eur).

76.       Ieškovų apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas tenkintas 75,24 proc. apimtyje (iš prašomų papildomai priteisti 61 800 Eur nuostolių papildomai priteisiama 46 500 Eur). Atsakovės apeliacinis skundas atmestas.

77.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, dydis apskaičiuojamas taikant 1,7 koeficientą (Rekomendacijų 8.10. papunktis). Ieškovų apeliacinis skundas parengtas ir pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. balandžio mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 3 587,51 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,7 koef.). Ieškovų prašoma priteisti suma šio dydžio neviršija.

78.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 1,3 koeficientą (Rekomendacijų 8.11. papunktis). Ieškovų atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą bei atsakovės atsiliepimas į ieškovų apeliacinė skundą parengtas ir pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. gegužės mėn. Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis šiuo atveju sudaro 2 743,39 Eur (2 110, 30 Eur (2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 koef.). Ieškovų ir atsakovės prašomos priteisti sumos šio dydžio neviršija.

79.       Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovams iš atsakovės priteisiamos 2 330,07 Eur (2 059,50 Eur x 75,24 proc. + 780,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu atsakovei iš ieškovų priteisiamos 148,56 Eur (600 Eur x 24,76 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteistina 2 181,51 Eur (2 330,07 Eur - 148,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinė instancijos teisme.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

apeliantų E. R. ir A. R.apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Priteisi ieškovams E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“, j. a. k. 126132960, 56 500 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) nuostolius, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 56 500 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 781,20 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“ apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti ieškovams E. R. ir A. R. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“, 2 181,51 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                Donata Kravčenkienė

 

 

        Rosita Patackienė

 

 

                                                    Jūra Marija Strumskienė