Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-211-370/2012
Teisėja L. Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01815-2009-7;)
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 21.4.1.5; 24.2; 24.4; 42.4; 44.2.4.1; 45.6; 114.4; 114.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-45-838/2011 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo I. K., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 178–181) teismo prašė priteisti iš atsakovės 36 800 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1995-05-25 atsakovei pasiūlius už 500 Lt nupirko atsakovės dar neprivatizuotą sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo jį valdyti, naudotis, mokėjo mokesčius. Šis faktas buvo įformintas atsakovės surašytu raštu, kuriame nurodyta, jog atsakovė parduoda sodą, paima 500 Lt ir kad sutvarkius dokumentus daugiau pinigų nereikalaus. Ieškovė siekė tapti minėto sodo sklypo savininke: savo lėšomis atsakovės vardu tvarkė dokumentus, mokėjo būtinus mokėjimus. Atsakovė nuosavybės teisę į minėtą 0,0609 ha sodo sklypą įgijo 1995-09-12 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Po to, kai buvo gauti nuosavybės dokumentai, šalys nuvyko pas notarą įforminti sandorį, tačiau paaiškėjo, kad sklypas yra santuokos metu įgytas turtas ir reikalingas atsakovės sutuoktinio I. K., kuris tuo laikotarpiu dėl darbo specifikos buvo išvykęs, sutikimas. Po bandymo įforminti sodo sklypo pardavimą atsakovė daugiau nesirodė, o ieškovė laukė iš jos žinių, kada grįš I. K.. Ieškovė kartais skambindavo atsakovei, kuri vis sakydavo, jog reikia dar palaukti. Ieškovė, tikėdamasi, kad sandoris bus sudarytas, rinko būtinas pažymas notarui, tačiau sandoris neįvykdavo. Ieškovė atsakovės vardu užsakė kadastrinius matavimus ir už darbą 2009-09-07 sumokėjo 500 Lt, tačiau atsakovė vengė sudaryti sandorį. Ieškovė 2009-09-23 registruotu laišku pasiūlė atsakovei sudaryti sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau 2009-09-30 buvo gautas atsakovės prašymas pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji ieškovei pardavė sklypą, o 2009-10-21 šalims susitikus, ieškovei buvo pasiūlyta primokėti už šį žemės sklypą arba atsakovė padengs ieškovei įrodytas išlaidas, tačiau sodo sklypo neparduos. Tokia atsakovės pozicija ieškovės netenkino. Ieškovės įsitikinimu, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, suteikė pagrindą atsirasti ieškovės teisėtiems lūkesčiams įgyti nuosavybės teisę į 0,0609 ha žemės sklypą, todėl yra pagrindas iš atsakovės reikalauti atlyginti nuostolius už prarastą nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovės turėjo pagrindą laikyti kaip įgytą nuosavybės teise, todėl prarado galimybę įgyti analogišką žemės sklypą. Nuostolių dydį grindė 2009-11-25 dovanojimo sutartyje nurodyta sklypo vidutine rinkos verte.
Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į ankstesnį ieškinį (t. 1, b. l. 144–145) nurodė, kad su ieškove 1995-05-25 pasirašė susitarimą dėl sodo pardavimo. Tuo metu sodo sklypas nebuvo teisiškai įregistruotas, ieškovė įsipareigojo pati sutvarkyti sodo privatizavimo dokumentus ir jį privatizuoti savo vardu, tačiau paaiškėjo, kad sklypą privatizuoti gali tik atsakovė. Tai sužinojusi ieškovė nebesutiko atgal priimti jos už sodą sumokėtų pinigų, tačiau paprašė leisti sodu naudotis. Šalys susitarė, kad atsakovė galės naudotis sodu tol, kol jo prireiks atsakovei, ieškovė galės auginti daržoves, sodinti vaismedžius savo nuožiūra, o atsakovė nepretenduos į vaisius. 2009 m. pavasarį ieškovė buvo informuota, kad atsakovė ruošiasi perleisti sodą sūnui, todėl ieškovė gali naudotis sodu iki rudens, susirinkti derlių. Ieškovė supyko, pasakė, kad sodas yra jos, kad ji turi pakankamai įrodymų, jog yra susitarusi su advokate ir sieks sodą persirašyti savo vardu.
Trečiasis asmuo atsiliepime (t. 1, b. l. 159, 159) į ankstesnį ieškovės ieškinį nurodė, jog po sodo privatizavimo sutuoktinė leido sklypu naudotis savo draugei (ieškovei). Apie sutuoktinės kokius nors sandorius trečiasis asmuo nežinojo.
Teismo posėdžio metu atsakovė, jos ir trečiojo asmens atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktinės panaudos teisiniai santykiai, yra suėjusi ieškinio senatis, kurią prašė taikyti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-07-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 1995 m. naudojosi žemės sklypu netrukdoma ir apie tai, kad pažeistos jos teisės, sužinojo tik 2009 m. rudenį, kai iš atsakovės gavo 2009-10-21 pasiūlymą deryboms dėl ginčijamo žemės sklypo, todėl šiuo atveju taikytinos naujos Civilinio kodekso redakcijos normos. Teismas konstatavo, jog šalių 1995-05-25 sandoris neatitinka CK 253 (1964 m.) straipsnio reikalavimų, yra niekinis, negalioja nuo jo sudarymo dienos ir negalėjo sukelti pirkimo–pardavimo sandorio teisinių pasekmių, nes atsakovė neturėjo nuosavybės teisių į perleidžiamą sodo sklypą, be to, sandoris sudarytas ne notarine forma. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi ieškovė pagrįstai manydama, kad yra ginčo sodo sklypo savininkė, jį tvarkė, gerino, pagerinimui įdėjo tiek finansinių, tiek fizinių investicijų, mokėjo mokesčius, o atsakovė vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kurių vertė prilygintina žemės sklypo vertei, nes manytina, kad laikotarpiu nuo 1995 m. ieškovė būtų galėjusi realizuoti savo teisę įsigyti kitą sodo sklypą, o ne dėti daug pastangų tiek finansinių, tiek fizinių jai nepriklausančio sodo sklypo gerinimui. Atsakovė buvo nesąžininga su ieškove, nes suteikė pagrindą atsirasti ieškovės teisėtiems lūkesčiams nuosavybės teise įgyti sodo sklypą, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti jai nuostolius už neįgytą nekilnojamąjį turtą, kurį ji turėjo pagrindą laikyti įgytu, dėl to prarado galimybę įgyti analogišką žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė praturtėjo – gavo 500 Lt, tačiau jos nuosavybėje liko ir ginčo sklypas. Dėl senaties termino teismas nurodė, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo gavusi atsakovės 2009-10-21 pasiūlymą deryboms dėl ginčijamo žemės sklypo, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog šalių 1995-05-25 sutartis yra niekinė, tačiau neteisingai išsprendė tokio sandorio padarinių klausimą. Tai, kas negalioja, negali sukelti padarinių ir šalys turi būti grąžinamos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Teismas negali ieškovės subjektinės teisės kildinti iš niekinio sandorio, tai ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, ieškovei nuo pat sandorio sudarymo buvo žinoma, jog ji sudaro niekinį sandorį, kuris negalės sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl ieškovei negalėjo kilti ar atsirasti jokie teisėti lūkesčiai. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad ieškovė tvarkė sklypą, gerino jį, mokėjos mokesčius ir pan., taip pat negalėjo sudaryti pagrindo ieškovei manyti, jog sklypas bus perduotas jos nuosavybėn, šios aplinkybės tik patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Atsakovė reikalaudama atlyginti nuostolius neįrodė jų realaus dydžio. Atsakovė net 14 metų neatlygintinai naudojusi sklypą gavo naudos. Atsakovei negalėjo kilti civilinė atsakomybė, nes ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. 1995-09-12 rudenį kreipusis į notarą ieškovei tapo žinoma, jog sklypas jai nebus parduotas, kadangi su tuo nesutinka atsakovės sutuoktinis. Aplinkybę, kad ieškovei jau seniai buvo žinoma, jog sandoris nebus sudarytas, patvirtino ir kaip liudytoja apklausta ieškovės dukra. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2009-10-21 gavusi atsakovės pasiūlymą, kurį atsakovė pateikė tik siekdama išvengti konfliktų ir teisminių ginčų su ieškove. Šis siūlymas nesudaro pagrindo išvadai, kad tik tuomet ieškovei tapo žinoma, jog ji sklypo iš atsakovės nuosavybėn neįgis. Taigi ieškovė yra praleidusi trejų metų terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Atsiliepime ieškovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai remiasi niekinio sandorio faktu ir pasekmėmis, kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje sandoris nėra pripažintas niekiniu, nes to ieškovė neprašė. Apeliantės teiginiai, kad ji nepadarė jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų, neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja šalių valiai bei lūkesčiams. Pati atsakovė 1995-05-25 vienasmeniškai parašė ieškovei: „parduodu sodą (duomenys neskelbtini). Už sodą paėmiau 500 litų. Kada dokumentus sutvarkysime, daugiau pinigų nereikalausiu“. Taigi apeliantė konkrečiai nurodė, jog dar reikia sutvarkyti žemės sklypo dokumentus, o po to surašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Terminas pasirašyti pagrindinę sutartį nustatytas nebuvo, bet už žemę buvo visiškai atsiskaityta, perleista teisė naudotis žemės sklypu. Ieškovė de facto jautėsi žemės sklypo savininke iki 2009 m. rugsėjo mėn. Apeliantė ieškovei siūlė vesti derybas dėl sklypo kainos pakeitimo, o ne dėl to, kad jos sutuoktinis prieštarauja sandoriui. Sutartinių teisinių santykių subjektų teisėti lūkesčiai, kylantys iš šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei pagrįsti šalių teisėtais interesais, yra teismine tvarka pripažįstami ir ginami. Apeliantės argumentas, kad šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, yra nepagrįstas, nes ieškovės manymu, tai galėtų būti tik sodo sklypo privatizacijos panaikinimas, tačiau ieškovė reikalauja tik nuostolių atlyginimo, kadangi prarado teisę naudotis jos lėšomis bei darbais pagerintu, sutvarkytu ir prižiūrėtu sodo sklypu. Pagal CK 6.248 str. 3 dalį asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė kažko neįvykdė ar padarė neteisėto. 14 metų apeliantė ieškovei nereiškė pretenzijų dėl neatlygintinio naudojimosi žemės sklypu, nepateikė įrodymų dėl ieškovės gautos naudos. Kadangi šalys nebuvo susitariusios dėl termino pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, iki 2009-10-21 atsakovė nebuvo išreiškusi pozicijos, kad sutartis nebus sudaryta, todėl teismas padarė teisingą išvadą dėl senaties termino skaičiavimo.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Advokatas Raimondas Kivylius 2012-01-24 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: išrašo iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos kopiją, sutarties dėl turto vertinimo ir kvitų kopijas, perįgaliojimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Advokato Raimondo Kivyliaus teismui 2012-01-03 pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakytina priimti, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Taip pat atsisakytina priimti sodo sklypo vertės ir su šiuo susijusius įrodymus (CPK 314 str.), kadangi sodo sklypo vertė galėjo būti įrodinėjama viso proceso pirmojoje instancijoje metu, be to, nauji įrodymai turi būti pateikti su apeliaciniu skundu (CPK 306 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 1995-09-12 yra 0,0609 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., savininkė (t. 1, b. l. 7, 8, 15). 1995-05-25 atsakovė pasirašė raštą, kuriame nurodė, kad parduoda sodo sklypą už 500 Lt, kai dokumentus sutvarkys, daugiau pinigų nereikalaus (t. 1, b. l. 6). Ieškovė nuo 1995 m. atsakovei priklausantį sodo sklypą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo nario mokesčius (t. 1, b. l. 9–11). Atsakovė 2009-10-21 raštu ieškovei pateikė pasiūlymą susitikti deryboms dėl sodo sklypo pardavimo (t. 1, b. l. 12). 2009-11-25 sodo sklypą atsakovė ir trečiasis asmuo padovanojo savo sūnui (t. 1, b. l. 93, 146–148).
Ieškovės ieškinys grindžiamas jos teisėtais lūkesčiais, kilusiais iš šalių sandorio, kuris, anot ieškovės, jai suteikė pagrindą tikėtis, kad atsakovei priklausančio sodo sklypo nuosavybės teisė perėjo ieškovės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės 1995-05-25 pasirašytas raštas nelaikytinas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi ir šiuo požiūriu yra niekinis. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka, kadangi minėtame rašte išreikšta vien atsakovės valia, nebuvo jos sutuoktinio sutikimo, sodo sklypas tuo metu atsakovei nepriklausė nuosavybės teise, sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka ir įregistruotas (1964 m. CK 253 str. 1 d., 255 str., Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 4 d.). Ieškovės atsiliepimo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje sandoris nebuvo pripažintas niekiniu, yra nepagrįstas, kadangi sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs 1995-05-25 atsakovės raštą ir kitas aplinkybes nustatė, kad šalys siekė sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį. Pati atsakovė neginčija, kad siekė parduoti sodo sklypą ieškovei, iki jos sutuoktinis išreiškė savo valią šio sklypo neparduoti, o palikti sūnui. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos šiuo metu reglamentuoja CK 6.165 str. nuostatos. Šalys turi pareigą elgtis sąžiningai ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, nesąžininga šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 d., CK 6.163 str.). Įstatymas riboja teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą laike – nustatyti ieškinio senaties terminai. Ieškovės reikalavimui dėl nuostolių dėl su jos lūkesčių, kildinamų iš minėtų ikisutartinių teisinių santykių, buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. 84 str. 1 d., 86 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią – nuo atsakovės 2009-10-21 pasiūlymo gavimo. Nuo 2001-07-01 įsigaliojo naujas Civilinis kodeksas, kuriuo reglamentuoti šalių ikisutartiniai santykiai įvedant naują preliminariosios sutarties institutą. Preliminariajai sutarčiai nustatyti turinio ir formos reikalavimai, nustatytos formos reikalavimų nesilaikymo ir prievolių pagal sutartį neįvykdymo teisinės pasekmės (CK 6.165 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su atsakove po Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo sudariusi rašytinę preliminariąją sutartį dėl sodo sklypo pirkimo, o rėmėsi 1995 m. tarpusavio teisiniais santykiais. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų dėl aplinkybės, kad iki pat Civilinio kodekso įsigaliojimo jos su atsakove vis atnaujindavo derybas dėl sodo sklypo pirkimo, ir nepaneigė atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimų, kad ieškovė naudojo sklypą panaudos pagrindu. Byloje nė vienas liudytojas nepatvirtino ieškovės nurodytos nuolatinio derėjimosi su atsakove aplinkybės (t. 2, b. l. 39–41), o tik nurodė, jog ieškovė su savo tuometiniu sutuoktiniu jiems teigusi, kad sodo sklypą jie nusipirko. Tokiems teiginiams nebuvo pagrindo, nes kaip minėta, pirkimo–pardavimo sandorio nebuvo, ieškovei apie tai, kad sodo sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei ir jos sutuoktiniui, visada buvo žinoma, todėl laikytina, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1995-09-12, t. y. dieną, kai abi šalys nuvyko pas notarą ir, atsakovės teigimu, atsakovei tapo žinoma, jog sodo sklypo pirkimo–pardavimo sandoris su ja nebus sudarytas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių derybos tęsėsi po šios datos, nepateikė įrodymų dėl aplinkybių, galinčių būti ieškinio senaties termino sustabdymo ar nutraukimo pagrindu (1964 m. CK 88, 89 str.), todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas suėjo 1998-09-12. Atskirai pažymėtina, kad ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovė pareiškė tik 2009 metais, t. y. praėjus 8 metams netgi nuo CK įsigaliojimo, taigi, kad šalių 1995 m. preliminarus susitarimas dėl sodo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje galiotų ir po Civilinio kodekso įsigaliojimo, jis, kaip minėta, turėtų atitikti CK 6.165 str. reikalavimus.
Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neteisingo ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti dėl senaties (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (1964 m., 90 str. 1 d., CK 1.131 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 21 p., publikuota: Teismų praktikoje Nr. 18, 2003 m.), todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako.
Pirmojoje instancijoje atsakovė byloje patyrė 2 000 Lt, trečiasis asmuo – 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 29, 30), apeliacinėje instancijoje atsakovė patyrė 1 150 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 57, 67). Šios išlaidos, taip pat pirmosios instancijos teismo 170 Lt procesinio dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 96, 98 str.).
Atmetus ieškinį naikintinos Klaipėdos r. apylinkės teismo 2009-12-29, 2010-03-31, 2010-09-22 nutartims byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 76–77, 131–132, 193–194, CPK 150 str. 2 d.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u s p r e n d ž i a :
advokatui Raimondui Kivyliui grąžinti 2012-01-24 pateiktus dokumentus.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti.
Iš ieškovės S. M. priteisti 5 150 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. K., 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui I. K. ir 170 Lt pirmosios instancijos teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Panaikinti byloje Klaipėdos r. apylinkės teismo 2009-12-29, 2010-03-31, 2010-09-22 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė
Aušra Maškevičienė