Civilinė byla Nr. 2S-587-577/2017
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14867-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.6.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (ieškovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, suinteresuotas asmuo A. U. – K..
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, nustatytą vykdymo tvarką ir panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, kurio matmenys 1,65 x 3,1 m ir sutvarkyti statybvietę, pati, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės A. U.-K.. Pareiškime nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. sprendimu nustatytus neteisėtos statybos šalinimo darbus gali atlikti tik atsakovė, kadangi atlikti darbai yra statinio rekonstrukcija. Atsakovė nustatytais terminais teismo sprendimo neįvykdė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, teigia, jog ieškovė organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Pasak ieškovės, griaunant ne visas statinio dalis (šiuo atveju priestatą), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams. Analogišką praktiką dėl vykdymo tvarkos pakeitimo formuoja ir teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-806-661/2015, 2015-09-03 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1318-560/2015).
- Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. U. – K. prašė ieškovės prašymą atmesti, arba sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad išieškotoja siekia keisti patį teismo sprendimą, o ne sprendimo vykdymo tvarką; mano, kad išieškotojos prašymas gautas civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-43431-433/2016 turi būti nagrinėjami kartu, šias bylas sujungus.
- Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė skolininkės (atsakovės) prašymą atidėti teismo posėdį, taip pat atmetė pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.
3.1. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktu, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016, esančiais išaiškinimais, padarė išvadą, kad pareiškėja teigdama, jog atsakovės savavališkai prie pastato pastatyto priestato griovimo darbai laikytini rekonstrukcijos darbais, turėjo įrodyti, kad statant priestatą buvo perdaromos pastato laikančiosios konstrukcijos ir kad šalinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės būti keičiamos. Kadangi pareiškėja neišdėstė argumentų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šalinant savavališkos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai, teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad šiuos darbus gali atlikti tik pati atsakovė, todėl ieškovės prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino.
3.2. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, į kokią kitą tvarką turėtų būti pakeista įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarka, todėl teismo nuomone, pareiškėja nesiekia pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos, o siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pašalinant iš jo vieną rezoliucinės dalies punktą, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo, būtų galima taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalį.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
- Pareiškėja (ieškovė), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011 vykdymo tvarką, panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, kurio matmenys 1,65 x 3,1 m ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nepakeitė vykdymo tvarkos, tuo užkirsdamas kelią realiam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, teismas neatkreipė dėmesio į prašymo argumentus, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių šalinimo metu. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 16 punktu, Inspekcija organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jei per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.
4.2. Inspekcija laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalį, STR 1.01.08:2002“Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktą, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.27 punktą), griaunant ne visas statinio dalis (priestatą), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalis Inspekcija atlikti neturi teisės. Pasak apeliantės, analogišką praktiką formuoja ir teismai. Faktas, kad buvo atlikti rekonstrukcijos darbai yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2A-598-881/2012.
4.3. Teismas nevertino Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Inspekcija.
- Susidariusi situacija pažeidžia išieškotojo galimybę pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonėmis, kurias įstatymų leidėjas sieja su CPK nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu. Teismas ginčijama nutartimi užkirto kelią Inspekcijai įgyvendinti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Siekiant pasinaudoti CPK 771 straipsnio 5 dalimi, būtina pakeisti vykdymo tvarką. CPK nenumato, kad siekiant pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, būtina nurodyti teismui, kokią kitą sprendimo vykdymo tvarką jis turėtų nustatyti.
5. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. U.-K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo išieškotojo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį. Nurodė, kad apeliantės pasirinktas gynimo būdas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pasak atsakovės, jei teismo sprendimas buvo ydingas, išieškotoja turėjo tokį sprendimą skųsti, o vėlesnis įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas yra neleistinas. Atsakovės manymu, išieškotoja bando kvestionuoti ir procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta skirti skolininkei baudas už teismo sprendimo nevykdymą. Atsižvelgiant į susijusias civilines bylas Nr. 2-14413-599/2011, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-157-852/2016, 2-21-809/2016, daro išvadą, kad išieškotoja tik skolininkės atžvilgiu reikalauja tokių pasekmių, kuomet tame pačiame žemės sklype bendraturčių įvykdytoms savavališkoms statyboms taiko kitokias nuostatas – pasirašo taikos sutartis, prašo stabdyti bylas, kol bus išspręstas žemės atidalijimo klausimas, suteikiantis įteisinti nelegalią statybą.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
- Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
- Kaip minėta, atskirajame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, griaunant ne visas statinio dalis (šiuo atveju priestatą), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių Inspekcija atlikti neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.
- Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, esančiais 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016. Šioje nutartyje kasacinis teismas, iš esmės remdamasis tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis, kurias nurodė ir apeliantė, padarė išvadą, kad kai atliekant statybos darbus perdaromos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstrukcija. Jei laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, laikytina, kad vykdoma nauja statyba. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcija, teigdama, jog savavališkai prie pastato – dirbtuvių pastatyto priestato griovimo darbai laikytini rekonstrukcijos darbais, turėjo įrodyti, kad statant priestatą buvo perdaromos pastato – dirbtuvių laikančiosios konstrukcijos ir kad šalinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės būti keičiamos. Tokiu atveju būtų galima pripažinti, kad šalinant savavališkos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai. Tokia praktika plėtojama ir kitose kasacinio teismo nutartyse (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2016).
- Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad šalinant savavališkos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai (t.y. kad statant priestatą buvo perdaromos pastato laikančiosios konstrukcijos ir kad šalinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės būti keičiamos). Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė atskirajame skunde jokių argumentų su atliktais (atliktinais) darbais taip pat neišdėstė, nenurodė galinčių tai patvirtinti įrodymų. Argumentų, kodėl šioje byloje neturėtų būti taikomi skundžiamame teismo sprendime paminėti kasacinio teismo išaiškinimai, ieškovė taip pat nenurodė.
- Apeliantė teigia, kad faktas, jog buvo atlikti rekonstrukcijos darbai yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2A-598-881/2012, tačiau kaip matyti iš byloje priimtų teismo sprendimų turinio, juose nurodyta, kad gyvenamojo namo priestato statyba buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio sprendinius – užstatytas didesnis sklypo plotas, negu nurodyta statinio projekte. Be to, teismo sprendimu atsakovė įpareigota ne perstatyti, o nugriauti savavališkai pastatytą priestatą. Duomenys apie būtinybę keisti laikančiąsias konstrukcijas, nekonstatuota. Taigi, apeliantė tinkamai nepagrindė prašymo, t.y. neįrodė, kad atliktini darbai laikytini rekonstrukcija, todėl nėra pagrindo keisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos vykdymo tvarkos.
- Pažymėtina, kad Inspekcija argumentus Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis grindė ir kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016, tačiau kaip minėta, kasacinis teismas nurodė, kokios teisės normos taikytinos ir kokias aplinkybes turi įrodyti apeliantė.
- Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
- Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič