Civilinė byla Nr. 2S-1507-431/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07858-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.4.; 129.16.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotasis asmuo – UAB „Valeksa“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2015 m. vasario 12 d. patvarkymus, raginimą vykdyti sprendimą bei turto arešto aktą, sumažinant vykdymo išlaidas iki 6 €. Nurodė, kad su kreditoriumi visiškai atsiskaitė. Pareiškėjas bendradarbiavo su antstoliu ir su išieškotoju, neturėdamas rekvizitų kur pervesti piniginę sumą. Reikalavimas įvykdyti sprendimą, nepraėjus 3 mėnesių terminui pateikti kasaciniam skundui ir nesant išieškotojo pageidavimui įvykdyti teismo sprendimą, antstolis neturėjo pradėti vykdymo. Būtinųjų išlaidų suma per didelė, nes antstolis nesilaikė vykdymo instrukcijos.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog jo kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3-280-2013 dėl 579,24 € sumos išieškojimo. Antstolis vykdymo išlaidas suskaičiavo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, o pareiškėjas būtinųjų išlaidų dydį sieja su 1 d. 2 punktu, kur reglamentuojamos būtinosios antstolio išlaidos išieškojimams nuo 2,9 € iki 14,48 €, kai išieškotina suma pagal vykdymo dokumentus yra virš 500 €. Gavus išieškotojo patvirtinimą apie atsiskaitymą turto areštas skolininkui buvo panaikintas.
Suinteresuotasis asmuo UAB „Valeksa“ nesutiko su skundu. Nurodė, kad skolininkas teismo sprendimo geruoju neįvykdė, todėl jis kreipėsi į antstolį dėl priverstinių veiksmų. Pareiškėjas sprendimą įvykdė po to, kai antstolis siuntė raginimą dėl piniginių lėšų pervedimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. J. J. skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nustatė, kad antstolis, priėmęs vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, ėmėsi priemonių jam įvykdyti. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai dokumentai, atitinkantys Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI) nustatytus reikalavimus, įvertinami ir vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal SVI nustatytus įkainius. Vykdomojoje byloje nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolio teisė gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą reglamentuojama valstybės. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Pagal šios Instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusiais su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą; įvykdžius vykdomąjį dokumentą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal Kasacinio teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą mokėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.).
Teismas atsižvekgdamas į tai, kad pareiškėjas, skųsdamas neva nepagrįstai paskaičiuotas vykdymo išlaidas vadovaujasi neteisinga teisės norma (prašo būtinąsias išlaidas sumažinti, nors išieškojimo suma skiriasi), į tai, kad antstolis visas būtinąsias išlaidas pagrindė, į tai, kad sprendimas buvo įvykdytas jau pradėjus vykdymo veiksmus, pats skolininkas išieškotojo pareiškimu nebendradarbiavo ir nesusiekė su išieškotoju dėl kredito įstaigos rekvizitų bei sąskaitos numerio gavimo, skolininko skundas dalyje dėl išieškotų lėšų paskirstymo atmestinas.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Kadangi turto areštas skundo nagrinėjimo metu yra panaikintas, šioje dalyje teismas atskirai nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti vykdymo išlaidas iki 6 €, įpareigoti antstolį sugrąžinti išieškotojui jo įmokėtus pinigus priverstiniam teismo sprendimo vykdymui ir vykdomąją bylą nutraukti, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00278. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad išieškoma skola buvo sumokėta per antstolio nustatytą 10 dienų terminą, todėl priverstinis vykdymas neturėjo būti pradėtas ir joks areštas pareiškėjo turtui negalėjo būti taikomas. Todėl antstolio 2015 m. vasario 17 d. patvarkymas dėl skolininko turto arešto ir turto arešto aktas yra perteklinis ir neteisėtas. Už šių dokumentų parengimą ir jų patvirtintų kopijų išdavimą neturėjo būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos. Antstolio 2015 m. vasario 18 d. pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto registre, 2015 m. kovo 3 d. patvarkymas dėl arešto turtui panaikinimo ir Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. kovo 3 d. pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą įrodo, kad pareiškėjo butas buvo areštuotas neteisėtai. Pareiškėjo garažas nėra priskirtas jam priklausančiam butui. Todėl tokie antstolio veiksmai laikytini tyčiniais. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 1-2 dalyse, 654 straipsnyje ir 663 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Pareiškėjas privalėjo įvykdyti teismo sprendimą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas teismo sprendimą įvykdė laiku. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo gali kreiptis dėl priverstinio vykdymo veiksmų tuo atveju, jeigu skolininkas pagal asmens (išieškotojo) prašymą lėšas pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais šių veiksmų neatliko įstatymo nurodytais terminais. Teismas sprendime nebuvo nurodęs terminų ir banko sąskaitos, į kurią būtų pervedamos lėšos. Išieškotojas pats galėjo paspartinti teismo sprendimo, kuriuo priteistos advokato išlaidos, įvykdymą, jeigu būtų kreipęsis į skolininką ir nurodęs savo banko sąskaitą. Tačiau išieškotojas šių veiksmų neatliko, bet kreipėsi į antstolį.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis I. G. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad CPK 654 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė, bet ne pareiga kviesti skolininką ir aiškinti jam jo teises ir pareigas. Išsiunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, skolininkui išaiškinamos visos jo teisės ir pareigos. Raginimas buvo įteiktas tinkamai ir skolininkas jo dalį dėl skolos sumokėjimo išieškotojui įvykdė. Todėl antstolis nepažeidė CPK 654 straipsnio. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstolis turi teisę taikyti skolininko turtui disponavimo teisės apribojimą. Jokios papildomos vykdymo išlaidos už šių veiksmų atlikimą nebuvo skaičiuojamos. Skolininkas sistemingai teikia teismui melagingus duomenis ir siekia klaidinti teismą, kad antstolis apskaičiavo papildomas išlaidas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė nuspręsti dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusio teismo posėdžio protokolą, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti ir antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Civilinėje byloje ir antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00278 esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3-280-2013 dėl 579,24 € atstovavimo išlaidų išieškojimo iš K. J. J. išieškotojui UAB „Valeksa“. Vykdomajame rašte nurodyta, jog teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. sausio 19 d. Minėtas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris 2015 m. vasario 17 d. patvarkymu priėmė jį vykdyti ir raštu išaiškino skolininkui jo teises ir pareigas. Tą pačią dieną antstolis atlikto skolininko duomenų ir turto paiešką, apskaičiavo vykdymo išlaidas, surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 579,24 € ir 38,34 € vykdymo išlaidų, ir priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko mokumas nėra aiškus, išieškojimas iš skolininko vykdomas ir pagal kitus vykdomuosius dokumentus, areštavo 1/10 dalį skolininkui priklausančio garažo. Raginimas ir kiti minėti antstolio dokumentai skolininkui buvo įteikti 2015 m. vasario 20 d. Skolininkas 2015 m. vasario 26 d. sumokėjo 579,24 € tiesiogiai išieškotojui ir 6 € vykdymo išlaidų antstoliui. Todėl antstolis 2015 m. kovo 3 d. patvarkymu panaikino skolininko turto areštą.
Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Pagal CPK 281 straipsnį teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. sausio 19 d., po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį raštą, išduotą 2015 m. vasario 4 d. Galimas kasacinio skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų ir šio skundo padavimo terminas pagal CPK nuostatas nėra siejamas su teismo sprendimo įvykdymo terminu. Pagal CPK 279 ir 281 straipsnius įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi, todėl pareiškėjo argumentas, jog teismo sprendimą jis privalėjo įvykdyti per tris mėnesius, per kuriuos yra galimas kasacinio skundo pateikimas, yra nepagrįstas.
Antstolio apskaičiuotas 38,34 € vykdymo išlaidas sudaro 32,00 € būtinos vykdymo išlaidos, 2 € už raginimo įvykdyti sprendimą parengimą, 3,60 € už antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimą ir 0,74 € pašto išlaidų. Taigi antstolis į vykdymo išlaidas neįtraukė patvarkymo dėl turto arešto parengimo ir turto arešto išlaidų.
Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis vykdė 579,24 € sumos išieškojimą, o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, kad už išieškotinos nuo 579,24 iki 868,86 euro sumos yra nustatytos 32 eurų būtinosios vykdymo išlaidos. Taigi antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra pagrįstas ir atitinka teisės normų reikalavimus. Nors antstolis ir neatliko priverstinių išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje, tačiau, gavęs vykdomąjį raštą vykdyti, jis privalėjo atlikti pagrindinius būtinus vykdymo veiksmus, tai yra parengti ir išsiųsti skolininkui raginimą, patikrinti jo duomenis viešuosiuose registruose. Todėl už šiuo veiksmus antstoliui turi būti sumokamos jo būtinosios vykdymo išlaidos.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pareiškėjo skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2912/2012 buvo nagrinėjami Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo taikymo klausimai, tačiau nebuvo sprendžiami CPK reglamentuojami vykdomojo proceso taikymo aspektai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi šia teismo nutartimi.
Pažymėtina, kad antstolis nebuvo areštavęs skolininkui priklausančio buto, areštas buvo pritaikytas tik 1/10 daliai skolininkui priklausančio garažo. Be to, antstolis iš karto panaikino turto areštą, kai gavo skolininko pateiktus duomenis apie skolos išieškotojui sumokėjimą. Raginime skolininkui buvo nurodyta išieškotojui skirtą sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau skolininkas mokėjo tiesiogiai išieškotojui ir apie tai iš karto neinformavo antstolio.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė