Baudžiamoji byla Nr. 1-1035-1095/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26796-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Linos Šimonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

A. J. 2019 m. birželio 23 d. apie 17 val. P. Z. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Rūtakiemio k., Krekenavos sen. Panevėžio r., kambaryje naudojo fizinį smurtą prieš S. K., t. y. vieną kartą koja spyrė S. K. į kairę akį, jam rankomis užsidengus veidą, ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, pataikydamas į rankas, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje bei dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginyje, t. y. nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 13 val. atėjo su savo broliu A. J. pas P. Z. švęsti Joninių. Jis su broliu atsinešė kokius 3 butelius 0,6 proc. stiprumo alaus. Pas P. namuose buvo S. K., S. K. ir D. M.. Jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus P. namuose, kol tarp jo ir S. K. kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo girtas, negali pasakyti, dėl ko tas konfliktas kilo. Konflikto metu jis vieną kartą koja spyrė S. į kairę akį. S. K. rankomis užsidengus veidą, jis dešine ranka sudavė du smūgius S. į dešinę ranką. Dėl savo girtumo nepamena, ar kas matė ir girdėjo iš minėtų sugėrovų kaip jis naudojo fizinį smurtą prieš S.. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos jo girtumas, blaivus niekada taip nesielgia. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs. Po minėto įvykio jis buvo sutikęs S. K., kurio atsiprašė. Jis ir S. nesipyksta. Jis pažįsta S. kokius 3–4 metus. Prieš kelis metus jis konfliktavo su Sauliumi, bet prieš jį fizinio smurto nenaudojo (b. l. 48–51).

Be kaltinamojo A. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis 2019 m. birželio 23 d. kartu su drauge D. M. ir broliu S. K. nutarė atšvęsti Jonines. Jie visi kartu nuėjo pas kaimyną P. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Rūtakiemio k., Krekenavos sen., Panevėžio r., kur įsikūrė kieme esančioje pavėsinėje. Čia jie ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Pačio kaimyno P. Z. su jais nebuvo, nes jis buvo išvykęs iš namų. Apie 16.40 val. į tą patį kiemą atėjo jų pažįstami asmenys: A. (gal apie 20 m. amžiaus) ir A. (gal apie 19 m. amžiaus) J., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Krekenavos sen., Panevėžio r., bei D. B., gyvenanti Vilkų k. Jie visi trys atsisėdo toje pačioje pavėsinėje ir taip pat ėmė vartoti savo atsineštą alkoholį. Išgertuvių metu J. ėmė kabinėtis prie jo brolio. Kadangi J. yra agresyvūs, nuolat ieško priekabių, kad galėtų ką nors sumušti, todėl į šį konfliktą nesikišo, tikėjosi, kad viskas tuo ir baigsis. Vienu metu jis nuėjo į kambarį pasiimti laikraščio, nes norėjo susisukti cigaretę. Tuo metu į kambarį atėjo ir A. J., kuris ėmė jį mušti: vieną kartą koja spyrė jam į kairę akį, o kai jis užsidengė, A. jam sudavė galimai ranka ne mažiau kaip du smūgius. Taikė į galvą, bet pataikė į rankas, kuriomis jis dengėsi. Supratęs, kad A. gali jį dar labiau sumušti, išėjo iš kambario. Mušdamas A. nieko jam nesakė, kodėl jis buvo mušamas, todėl to paaiškinti negali. Jau būdamas kieme maždaug po valandos laiko išsikvietė pareigūnus. Nuo brolių J. jis nukenčia ne pirmą kartą, buvo ne kartą jų sumuštas ir visus kartus be priežasties. Vieną kartą po įvykio jis kreipėsi į policiją dėl netinkamo J. elgesio, dėl profilaktinio pokalbio su jais pravedimo, daugiau pareiškimų nerašė, nes visada tikėdavosi, kad tai bus paskutinis kartas, bet dabar supranta, jog jie jaučiasi nebaudžiami, todėl smurtavimas gali tęstis. Šio įvykio metu jis buvo sužalotas, tik į medikus nesikreipė. Turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18–21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. G 688/2019 (05) matyti, kad S. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje bei dešiniame dilbyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginyje, sužalojimai padaryti dėl mažiausiai dviejų kietų bukų daiktų trauminių poveikių, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti dėl pašalinės jėgos poveikio, kurie sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą (b. l. 33).

2019 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra privačiame gyvenamajame name, esančiame Panevėžio r., Krekenavos sen. Rūtakiemio k., (duomenys neskelbtini), šalia kurio yra medinė pavėsinė (b. l. 11–15).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. J. pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš S. K. (vieną kartą koja spyrė S. K. į kairę akį, jam rankomis užsidengus veidą, ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, pataikydamas į rankas) ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje bei dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginyje.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 77–79). Nukentėjusysis S. K. parodė, kad turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18–21). Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant pradėti dirbti, mokytis ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo terminas nustatytinas 1 metams 3 mėnesiams. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti, mokytis ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 52–53).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti, mokytis ar per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį pradėti dirbti, mokytis ar per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

A. J. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                     Neringa Girnytė