Administracinė byla Nr. I-2295-171/2008
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. B., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, atsakovo atstovui Aivarui Danusui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-5), kuriame prašo: panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007-11-26 įsakymą Nr. 1P-467 ir įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją.
Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. neprieštarauja:
- LR Konstitucijos 23 str. nuostatoms, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teisę saugo įstatymai ir nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama;
- LR Konstitucijos 52 str. nuostatoms, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais;
- LR Konstitucijos 29 str. nuostatoms, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu;
- administracinę bylą sustabdyti iki LR Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas 2007-11-26 priėmė įsakymą Nr.1P-467 (toliau Įsakymas) (b. l. 6), kuriuo atsisakė pareiškėjai skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. sąlygų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Pareiškėja buvo atleista iš pareigų 2007-03-01 pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 1 p. (kai pareigūnas atsistatydina savo noru). Pareiškėjos darbo stažas muitinėje atleidimo dienai buvo 15 metų 10 mėnesių ir 16 dienų ir jai buvo sukakę 60 metų ir 2 mėnesiai.
Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. pareigūno ir kario valstybinė pensija skiriama pareigūnui, sukakusiam įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiam 5 ir daugiau metų. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jam sueina 62 metai ir 6 mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo laikas.
Pareiškėja mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 29 str., 52 str. ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Pareiškėja kaip buvusi muitinės tarnybos pareigūnė, ištarnavusi tarnyboje beveik 16 metų ir mokėdama socialinio draudimo mokesčius, sukaupė tam tikro dydžio pensiją ir taip įgijo teisę ją gauti. Mano, kad LR Konstitucijos 52 str. negali būti aiškinamas atskirai nuo LR Konstitucijos 23 str., ginančio asmens nuosavybės teisę. Teisė į pensiją yra teisės į nuosavybę dalis, vadinasi, asmens sukaupta pensija negali būti atimta.
Be to, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. nustatytas amžius (62 metai ir 6 mėnesiai) viršija Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. minimą senatvės pensijos amžių (atleidimo dieną moterims buvo nustatytas 60 metų). O Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nėra nustatytas atsargos amžius. Sąvoka „išleidimo į atsargą amžius" nėra tapati vienam iš atleidimo pagrindų (statuto 55 str. 1 d. 6 p.).
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jam sueina 62 metai ir 6 mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo laikas. Vadinasi, tam, kad būtų mokama valstybinė pareigūno pensija, pagal dabar galiojantį įstatymą asmuo turi atitikti dvi sąlygas: būti ištarnavęs 5 ar daugiau metų bei sukakęs 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus. Būtent antrosios sąlygos (asmens amžiaus) imperatyvus nustatymas pažeidžia asmens lygybės bei nediskriminavimo principus, ir taip varžoma žmogaus teises, t. y. vyresnis asmuo, kuriam atleidimo iš tarnybos dieną buvo sukakę 62 metai ir 6 mėnesiai, turės teisę į valstybinę pareigūno pensiją, tačiau kitu atveju jaunesnis asmuo, kuriam atleidimo iš tarnybos dieną nebuvo sukakę 62 metai ir 6 mėnesiai, neįgis teisės į valstybinę pareigūno pensiją. Jaunesnio asmens teisės tokiu atveju bus nepagrįstai varžomos (žmogus bus diskriminuojamas), nes net sutampant abiejų asmenų visiems kitiems požymiams (lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, ištarnauto laiko, paskirtų apdovanojimų bei nuobaudų ir taip toliau), jaunesnis asmuo neįgis teisės į valstybinę pareigūno pensiją. Jaunesnis asmuo neįgis teisės į valstybinę pareigūno pensiją net ir tuo atveju, jeigu jis vidaus tarnyboje bus ištarnavęs gerokai ilgiau negu vyresnis asmuo. Tai reiškia, kad asmenims nustatomas skirtingas teisinis statutas nepagrįstai atsižvelgiant vien į amžiaus požymį.
Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad muitinės pareigūnų teisę į pareigūno valstybinę pensiją nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 str. 9 d. nustatyta, kad „muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą".Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. nustato valstybinių pensijų skyrimo sąlygas.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas reikalauja, kad asmuo, pretenduojantis gauti pareigūno valstybinę pensiją, būtų išėjęs iš tarnybos ištarnavęs muitinės sistemoje (dirbęs muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikęs operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, nereikalaujant atitinkamo amžiaus, arba, atleidimo iš tarnybos dėl sveikatos metu būtų ištarnavęs 5 ir daugiau metų, nereikalaujant atitinkamo amžiaus, arba būtų sukakęs įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių ir ištarnavęs muitinės sistemoje (dirbęs muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikęs operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. nustato, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai jam sueina 62 metai ir 6 mėnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas. Pareiškėja buvo atleista iš pareigų savo noru neturėdama 62 metų ir 6 mėnesių, t. y. statuto nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus.
Kad pareigūnui būtų skirta pareigūno valstybinė pensija pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., būtinos sąlygos yra atleidimo iš tarnybos metu būti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. nustatytas amžius ir turėjimas 5 ir daugiau metų tarnybos stažo muitinės sistemoje (dirbęs muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikęs operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, aiškindamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, konstatavo, kad „pensijai gauti šios dvi sąlygos (išleidimo į atsargą amžius ir minimalus tarnybos stažas) turi sutapti" (LVAT 2006 04 13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-882-2006).
Kadangi pareiškėja A. B. abiejų būtinų įstatyme nustatytų sąlygų atleidžiant iš tarnybos 2007-03-01 neatitiko, todėl Muitinės departamento generalinis direktorius teisiškai pagrįstai atsisakė skirti jai pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą.
Skundas atmestinas.
Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 29 str., 52 str. ir joje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.).
Teisė gauti pareigūnų valstybinę pensiją atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Amžius, nuo kada asmuo įgyja teisę gauti tarnybinę valstybinę pensiją, yra vienas iš reikalavimų, kurį turi atitikti asmuo ir tai nėra laikytina asmenų lygybės principo pažeidimu. Visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu, o diskriminacija ar privilegijomis toks diferencijuotas teisinis reguliavimas nelaikytinas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Diskriminaciniams ribojimams nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.
Teismas daro išvadą, kad statutiniai pareigūnai yra priskiriami asmenų kategorijai, kuriai yra taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, priklausomai nuo jų statuso.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. nustato, kad Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 str. nurodytiems pareigūnams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.
Muitinės pareigūnų išleidimo į atsargą amžius nustatomas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. ir yra 62 metai ir 6 mėnesiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja iš muitinės pareigų atsistatydino savo noru (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 1 p.) (b. l. 18). Atleidimo iš muitinės pareigūno tarnybos metu pareiškėja buvo 60 metu ir 2 mėnesių amžiaus.
Pareigūnų valstybinei pensijai gauti yra būtina atitikti abi sąlygas – išleidimo į atsargą amžių ir minimalų tarnybos stažą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo atleista iš tarnybos, neturėdama Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 6 p. numatyto amžiaus (b. l. 18), todėl 15 m. 10 mėn. 16 d. tarnybinis stažas jai negarantuoja teisės į valstybinę pensiją, nes ji neatitinka kitos sąlygos numatytos įstatyme – amžiaus cenzo. Amžius ir stažas yre būtinos sąlygos pensijai gauti, todėl jų neesant pensija negali būti paskirta ir tuo pačiu pareiškėja neįgyja į pensiją nuosavybės teisės.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo sprendimas atsisakyti pareiškėjai paskirti valstybinę pensiją yra teisėtas ir pagrįstas.
Prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą aukščiau nurodytais motyvais atmestinas, kadangi taikomi įstatymai nekelia abejonių dėl prieštaravimo Konstitucijai.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Irena Paulauskienė
Alvydas Barkauskas