Civilinė byla Nr. e2S-1804-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09647-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.2; 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui M. B., atsakovei E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui M. B., atsakovei E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovė A. B. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos padaryti įrašą viešame registre dėl: 1) E. V. priklausančių 196 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; 2) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo tretiesiems asmenims draudimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė atsakovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas konstatavo, kad atsakovė A. B. neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. B. visiškai nepagrindė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ji neįrodinėja, kad ieškovas ir atsakovė E. V. bandys slėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir 196 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Teismas vertino, kad atsakovės A. B. priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindžia pavojaus būsimo galbūt atsakovei A. B. palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, o tai, kad šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai (ieškovo), nesąžiningumu priešingos šalies (atsakovės) atžvilgiu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti atsakovės A. B. prašymą. Atsakovė A. B. atskirajame skunde nurodo, kad civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių, t. y. pripažinimo, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir santuokoje dalintinas turtas. Šiuo metu viešajame registre šis turtas yra nurodytas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl jis turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti atsakovės įrodinėjimo galimybes procese (prašant atlikti teismo ekspertizę ir pan.). Atsakovė taip pat prašo padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 196 vnt. akcijų, kurios šiuo metu įregistruotos kaip ieškovo dukters E. V. nuosavybė. Bendrovės akcijos ieškovo dukrai buvo perrašytos nežinant atsakovei, neturint jos sutikimo, minėtas sandoris sudarytas tarp šeimos narių, todėl preziumuotinas jų nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnis).

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės A. B. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Su ieškovu gyvena ir nepilnametis sūnus A. B. Ieškovas neketina parduoti ar kitaip perleisti savo gyvenamojo būsto, be to, tokiam sandoriui reikalingas teismo leidimas (CPK 579-582 straipsniai). Ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. nenurodė tokio prašymo faktinio pagrindo, aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Įrašas viešame registre dėl atsakovei E. V. priklausančių 196 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo tretiesiems asmenims draudimo verslo aplinkoje sukeltų abejones dėl tolimesnės bendrovės perspektyvos. Dėl to gali nukentėti ne tik bedrovės reputacija, bet ir konkretūs verslo projektai.

Atsakovė E. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės A. B. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė A. B. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės E. V. turto atžvilgiu nepagrįstai suvaržytų atsakovės E. V. teises, pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą. 2008 m. balandžio 8 d. ieškovas vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2 nusprendė padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą nuo 20 000 Lt iki 40 000 Lt, tuo tikslu išleidžiant 200 vnt. vieno šimto litų vertės paprastųjų vardinių akcijų, jų kainą apmokant įsigyjančių asmenų lėšomis. Sprendimu buvo leista E. B. (dabar – V.) įsigyti 196 vnt. naujai išleidžiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Minėto sprendimo pagrindu atsakovė E. V. laisva valia sudarė akcijų pasirašymo sutartį, asmeninėmis lėšomis apmokėjo akcijų emisijos kainą. Atsakovei A. B. tenka pareiga įrodyti atsakovės E. V. nesąžiningumą, tačiau atsakovė nepateikė tokių įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus/galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017).

Ieškovė kvestionuoja nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė A. B. neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė A. B. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, jų aiškinimą teismų praktikoje, tačiau nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamoje byloje.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui veikti atsakovės A. B. interesais, todėl šiuo atveju aplinkybes, susijusias su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įrodyti atsakovė A. B. (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė A. B. atskirajame skunde teigia, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kaip asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl jis turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti atsakovės įrodinėjimo galimybes procese. Atsakovei A. B. nenurodžius ir nepateikus konkrečių duomenų apie ieškovo ketinimus turimą nekilnojamąjį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tokią galimybę neigiant ir ieškovui atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas nurodytą atskirojo skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą. Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, todėl pareiga nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes šiuo atveju tenka atsakovei A. B.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės A. B. argumentams dėl ieškovo ir atsakovės E. V. nesąžiningumo. Atsakovės A. B. nurodytos aplinkybės dėl ieškovo ir atsakovės E. V. tarpusavio ryšių, pasak atsakovės A. B., sudarančių pagrindą jų nesąžiningumui preziumuoti pagal CK 6.67 straipsnį, bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia ieškovo ir atsakovės E. V. nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Pažymėtina, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtinta prezumpcija taikytina tik konkrečiu atveju – vertinant sandorių teisėtumą CK 6.66 straipsnyje nurodyto pagrindo (actio Pauliana) aspektu. Tuo vadovaujantis atsakovės A. B. argumentai dėl ieškovo ir atsakovės E. V. nesąžiningumo pripažintini nepagrįstais.

Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Šiuo atveju atsakovė A. B. nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodė ieškovo ir atsakovės E. V. nesąžiningumo ir nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad ieškovas ir atsakovė E. V. turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims konkretų atsakovės A. B. nurodytą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, jų neturi pagrindo konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 178 straipsnis), o vien deklaratyvūs atsakovės A. B. atskirojo skundo argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą ieškovo ir atsakovės E. V. nesąžiningumo nepreziumuoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytas neįrodytu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė A. B. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė