Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-885/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16830-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.13; 1.1.10.5; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Dariaus Prankos,
sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,
dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,
nuteistojo M. V. (M. V.) gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką buvo įskaitytas M. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 14 d. 19.31 val. iki 2025 m. gegužės 16 d. 13.41 val. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
M. V. pripažintas recidyvistu.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, valstybės naudai iš M. V. buvo konfiskuotos piniginės lėšos – 140 Eur.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. V. piniginėms lėšoms – 140 Eur, paliktas galioti iki visiško nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, kitoje dalyje – dėl 1 150 Eur – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintas.
Šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista A. B., tačiau dėl šio asmens nebuvo paduota apeliacinių skundų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: ji, 2025 m. gegužės 14 d. apie 16.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje arkoje, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. V. neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000065 g (0,04%), ir laikė prie savęs iki tol, kol 2025 m. gegužės 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnų, ir nurodytą kiekį (0,000065 g (0,04%)) narkotinės medžiagos numetė ant žemės šalia savęs, kurią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato policijos pareigūnai rado bei paėmė. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. M. V. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti: jis, 2025 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš tiksliau nenustatyto asmens, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,007797 g, kurių dalį narkotinės medžiagos – karfentanilio (0,000065 g (0,04%)) 2025 m. gegužės 14 d. apie 16.50 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), arkoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato akivaizdoje perdavė A. B., kurią 2025 m. gegužės 14 d. apie 16.50 val. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė, o kitą dalį narkotinės medžiagos – karfentanilio (0,007732 g (0,05%)) laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2025 m. gegužės 14 d. kratos metu vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 metų laisvės atėmimo bei jos vykdymą atidėti.
3.1. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dviejų nuteistojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktas), t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nusikalstamą veiką padarė esant provokuojančiam nukentėjusio asmens veiksmui. Manytina, kad argumentas, jog nuteistasis tik norėjo pašvelninti savo teisinę padėtį, o ne nuoširdžiai gailisi, yra nelogiškas. Taip pat nesuvokiama, kokią įtaką turėjo ankstesni apelianto teistumai už panašias veikas vertinant jo gailėjimąsi šiame kontekste, nes tai yra tik prielaida. Pabrėžtina, kad prisipažinimas buvo iš esmės vertintas, kadangi baudžiamojoje byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teisiamajame posėdyje buvo daromos pertraukos tam, kad nuteistasis galėtų apsispręsti ar jis nuoširdžiai gailisi, kadangi M. V. buvo išreiškęs sunkumą dėl apsisprendimo, kas patvirtina, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra nuoširdūs.
3.2. Taip pat visiškai nevertinta, kad A. B. įkalbėjo apeliantą parduoti jai narkotikus. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas dėl to, kad nuteistasis neva prekiavo narkotinėmis medžiagomis, rėmėsi išimtinai tarnybiniu pranešimu, nors nuteistasis nurodė visas aplinkybes dėl prekiavimo narkotikais. Taigi, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina būtent apelianto nurodytus faktus, kad jis buvo A. B. įkalbėtas parduoti jai narkotinę medžiagą – karfentanilį.
3.3. Pripažinus pirmiau aptartas aplinkybes kaip nuteistojo atsakomybę švelninančias, akivaizdu, jog M. V. paskirta bausmė turėtų būti mažinama. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas yra silpnos sveikatos, jam nustatytas tik 15 proc. darbingumas, dėl ko abejotina, kad jis gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių jam turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatos.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė M. V. apeliacinį skundą atmesti.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei teigia, kad šių aplinkybių egzistavimas suponuoja būtinybę švelninti jam paskirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgus į tai ir šioje byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik nuteistojo paduoto apeliacinio skundo ribose.
Dėl nuteistojo atsakomybę švelninančių aplinkybių
6. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti pripažintos dvi jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 6 punkte, t. y., kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne piktybiškai, o A. B. įkalbėjus M. V. taip elgtis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su M. V. apeliaciniu skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad šie teiginiai yra nepagrįsti bei deklaratyvaus pobūdžio.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl asmens padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl savo padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti savo padarytos veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, kuri lengvina asmens baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tokiu atveju reikšminga tai, kad toks prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai asmens kaltė yra akivaizdžiai įrodyta kitais bylos duomenimis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-303/2023).
8. Vertinant M. V. parodymų turinį (2 t., b. l. 111–112, 145–146, 205–206) pastebėtina, jog nuteistojo pozicija dėl jo kaltės nebuvo vienoda viso baudžiamojo proceso metu. Pirmosios ir antrosios apklausų ikiteisminio tyrimo M. V. kaltę pripažino iš dalies, o teisiamajame posėdyje teigė, kad pilnai prisipažįsta dėl jam pareikštų kaltinimų. Vis dėlto, nuteistasis buvo itin nenuoseklus dėl esminių įvykio aplinkybių – nors iš pradžių jis teigė, kad su A. B. įvykio dieną susitikęs nebuvo ir nieko jai neperdavė, vėliau šią poziciją pakeitė ir nurodė, kad jis įvykio dieną susitiko A. B., tačiau šiai perdavė tik porą cigarečių, o ne narkotines medžiagas. M. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pripažįsta visas faktines bylos aplinkybes, t. y., kad eidamas iš parduotuvės A. B. perdavė „čekį“ su karfentaniliu, nes nuteistoji sakė, jog jai labai reikia, o jis norėjo padėti. Spręstina, kad tokia nuteistojo pozicija nelaikytina nuoširdžiu gailėjimusi bei kaltės pripažinimu, kaip to reikalauja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, esminę reikšmę vertinant nuteistojo nuoširdumą turi ir jo praeities teistumai – iš 2025 m. rugsėjo 8 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 61–67) matyti, kad M. V. yra ne kartą teistas praeityje, taip pat jam ne pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis iki dabar nedaro išvadų dėl savo pasirinkto elgesio modelio. Dėl to vertintina, kad nuteistasis nerodo jokio savikritiško požiūrio į savo buvusį elgesį, bando sumenkinti atsakomybę dėl savo veiksmų ir tinkamai nevertina padarytos veikos neigiamo pobūdžio. Taigi pagrįstai pripažinta, jog nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad šioje byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi BPK 273 straipsnio nuostatų taikymas nereikalauja nuoširdaus asmens gailėjimosi dėl jo padarytų veiksmų. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, tai jog, nuteistajam buvo sudaryta galimybė galutinai nuspręsti dėl to, ar jis nuoširdžiai gailisi, rodo ne nuoširdumą, o būtent M. V. nenuoseklumą dėl savo pozicijos bei bandymą kaip įmanoma sušvelninti savo teisinę padėtį bei palengvinti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę.
9. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliantas teigia, kad tai, jog A. B. įkalbėjo jį duoti jai narkotinės medžiagos – karfentanilio, turėtų būti vertinama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje iš esmės nėra jokių duomenų apie tai, jog jis iš tikrųjų bylai aktualiu laikotarpiu platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
10. Vertinant pirmiau aptartą nuteistojo parodymų turinį pastebėtina, kad versija, jog A. B. jį įkalbėjo jai parduoti narkotinių medžiagų, o jis, suprasdamas, kad jai labai reikia narkotikų, jų jai pardavė, nes reikėjo padėti, atsirado tik baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Iki šio momento M. V. šių aplinkybių nepripažino bei neigė, kad iš viso matė A. B. 2025 m. gegužės 14 d. arba teigė, jog jai perdavė tik cigaretes. Šios aplinkybės kelia abejones dėl nuteistojo nuoširdumo bei jo pateiktos versijos patikimumo. Nuteistojo nurodytos priežastys, dėl kurių jis kitam asmeniui išplatino narkotinę medžiagą – karfentanilį, iš esmės neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi noras padėti kitam priklausomam nuo narkotinių medžiagų asmeniui nepaneigia platinimo tikslo. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai šias medžiagas perduoti kitiems asmenims – nagrinėjamu atveju būtent tai M. V. ir padarė. Be to, nenustatyta, jog A. B. būtų kaip nors jį psichiškai ar fiziškai paveikusi, dariusi jam spaudimą ar kaip kitaip privertusi nuteistąjį perduoti jai narkotines medžiagas – tai jis padarė savo noru, veikdamas laisva valia, tačiau šiuos savo veiksmus teisina noru padėti, todėl nėra pagrindo tokį jo elgesį vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
11. Taip pat atsižvelgtina, kad priešingai nei yra teigiama skunde, išvada, jog nuteistasis verčiasi draudžiamų medžiagų platinimu, yra grindžiama ne tik tarnybiniu pranešimu, tačiau ir kitais bylos duomenimis – kratos metu rastais ir paimtais daiktais (knygoje rasti 120 Eur, 3 vnt. folijos skiaučių, mažagramės elektroninės svarstyklės) bei tarp nuteistųjų užfiksuotu susirašinėjimu telefonu (past. – skundžiamo nuosprendžio 41-a pastraipa), dėl ko šie skundo motyvai atmetami.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatą ir sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus šioje dalyje bei baudžiamosios bylos duomenis, vertina, kad šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
14. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė bei nuteistajam paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Nuteistajam M. V. paskirdamas galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tinkamam bausmės personalizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio argumentų, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog M. V. praeityje daug kartų teistas (2 t., b. l. 61–67) (past. – daugiausia už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis), jam yra praeityje ne kartą skirta reali laisvės atėmimo bausmė; skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis nebuvo baustas administracine tvarka per paskutinius vienerius metus (2 t., b. l. 68–69); SODRA duomenimis paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (2 t., b. l. 70), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 71). Taip pat įvertintos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis turi neįgalumą ir gauna 460 Eur dydžio išmoką. Be to, šiuo atveju nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. veika yra padaryta recidyvisto, o M. V. skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir patį M. V. charakterizuojančią medžiagą, dėl ko paskyrė jam BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą 8 metams, kuri, po BK 641 straipsnio nuostatų pritaikymo, buvo sumažinta iki 5 metų 4 mėnesių. Naujų aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę švelninti bausmę, apeliaciniame skunde nenurodoma.
17. BK 75 straipsnio 4 dalis numato tai, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
18. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y., nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
19. Teiėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo M. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors nuteistasis ir atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio 4 dalyje, t. y. jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau kitos baudžiamojoje byloje nustatytos ir nuteistojo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo M. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas M. V. yra negalimas.
20. Aptariamu atveju M. V. padarė vieną nusikaltimą veiką, numatytą BK XXXVII skyriuje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Be to, pripažinta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nuteistasis taip pat pagrįstai pripažintas recidyvistu. Pabrėžtina, kad praeityje M. V. teistas penkiolika kartų, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam taip pat buvo taikytas – 1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, ir; 2) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Be to, M. V. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Vis dėlto įvertinus tai, jog nuteistojo atžvilgiu ir vėl yra nagrinėjama baudžiamoji byla rodo, kad nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalto. Tai suponuoja išvadą, kad anksčiau skirtos bausmės nebuvo pakankamos užtikrinti, jog M. V. pakartotinai nenusikals, taigi nėra ir pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir pakartotinai atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
21. Įvertinus pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo nuostatų paskirdamas nuteistajam 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino tiek M. V. padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę apibūdinančius duomenis, o nuspręsdamas nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos minėtu klausimu. Dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
22. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. vasario 10 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01415, kurioje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 66,67 Eur dydžio sumą.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
24. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę jam paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. V. nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 66,67 Eur dydžio sumai už M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Arūnas Bartkus
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Darius Pranka