Civilinė byla Nr. e2-253-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.3.3; 3.4.4.3.4

                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“ atstatydinta iš nemokumo administratorės pareigų ir paskirta nauja nemokumo administratorė, civilinėje byloje pagal kreditorių Bulgarijoje registruotos įmonės „EOOD „Betelgeuse“, uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“, uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujos nemokumo administratorės paskyrimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“ (toliau – ir nemokumo administratorė, pareiškėja); nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

2.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 16 d. gautas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. V4-117 (toliau – įsakymas), kuriuo nemokumo administratorei UAB „Lideres“ ir jos įgaliotam asmeniui K. B. paskirtas teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 (dvejiems) metams. Minėtame įsakyme taip pat konstatuota, kad K. B., kaip UAB „Lideres“ juridinio asmens darbuotojas ir vadovas, faktiškai atlikdamas bankrutuojančios UAB  (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimo veiksmus, padarė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus pažeidimus.

3.       Kreditorės Bulgarijoje registruota įmonė „EOOD „Betelgeuse“, UAB „Interlan“, UAB „Krestan“ ir UAB „Primestus“ 2024 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamos atstatydinti iš pareigų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę UAB „Lideres“ ir paskirti kitą nemokumo administratorių; nutartį dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pripažinti skubiai vykdytina.

4.       Nurodė, kad nemokumo administratorė turi neteisėtą suinteresuotumą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto baigtimi. AVNT įsakymu konstatavo, kad nemokumo administratorė nuo pat BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos pradžios piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, buvo interesų konflikte, siekė asmeninės naudos ir dirbtinai padidino išlaidas bendrovės bankroto procese. Taigi, nemokumo administratorė pažeidė pagrindinius nemokumo proceso principus, neskaidriai, nepagrįstai, akivaizdžiai neproporcingai disponavo bendrovės turtu (lėšomis), bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims neteikė išsamios, pagrįstos objektyviais skaičiavimais, informacijos apie planuojamas patirti ir patiriamas išlaidas, patirtų išlaidų pagrįstumą, realumą. Nemokumo administratorė prisidėjo, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo pradėta likvidavimo procedūra, nėra duomenų, jog būtų atliktas bendrovės turto vertinimas, siekiant parduoti bendrovę kaip juridinį asmenį ar priimti kiti sprendimai dėl bendrovės mokumo atkūrimo. Nemokumo administratorės funkcijoms vykdyti nepagrįstai, akivaizdžiai neproporcingai pirktos teisinės paslaugos bankroto proceso administravimo veiksmams atlikti, taip pat dalis teisinių paslaugų buvo nepagrįstos konkrečiomis detalizacijomis, iš kurių būtų galima nustatyti suteiktų paslaugų apimtį, jų būtinumą ir reikalingumą, tam tikrais atvejais skirtingų advokatų darbai atlikti tose pačiose civilinėse bylose.

5.       Kreditorės taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė, įsakymu nusprendusi bankroto proceso metu vykdyti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ūkinę komercinę veiklą, vienasmeniškai nustatė sau atlyginimą už šios veiklos vadovavimą; nemokumo administratorė su bendrove pasirašė paslaugų teikimo sutartį už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai. Kartu nemokumo administratorė sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo bendrovei teikti konsultavimo paslaugas. Minėtos sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra objektyviai nepagrįstos bei neteisėtos, dubliuojančios teikiamas paslaugas. Sąskaitos faktūros už pagal šias sutartis suteiktas paslaugas nėra detalizuotos ir pagrįstos konkrečiais atliktais veiksmais.

6.       AVNT įsakymu pripažinta, kad UAB „Lideres“ ir jo įgaliotinių neteisėtas, ilgalaikis, pastovus neteisėto veikimo modelis suponuoja nešališkumo reikalavimą – neturėti teisinio suinteresuotumo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos baigtimi – nesilaikymą. AVNT įsakymu pripažinta, kad egzistuoja JANĮ 38 straipsnio, 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė – UAB „Lideres“ turi neteisėtą suinteresuotumą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos baigtimi, tai leidžia teismui operatyviai atstatydinti UAB „Lideres“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės pareigų.

7.       Nemokumo administratorė ir jos įgalioti asmenys negeba bei negali administruoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso. Nemokumo administratore nepasitiki kreditorių dauguma. Daugiau nei 85,66 proc. visų kreditorių 2024 m. birželio 6 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkime pareiškė nepasitikėjimą nemokumo administratore, jos įgaliotais asmenimis. Nemokumo administratorė konfliktuoja iš esmės su visais bendrovės kreditoriais, nešaukia kreditorių susirinkimų, vilkina bendrovės turto vertinimą, neteikia jos finansinių duomenų, iš bendrovės sąskaitos apmoka su nemokumo administratore susijusiems asmenims paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registras (toliau – Juridinių asmenų registras) nemokumo administratorei ir jos įgaliotam asmeniui taikė administracines nuobaudas už bendrovės finansinių ataskaitų neteikimą.

8.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1–jame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23326-24 dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Šias veikas galimai vykdė, toliau vykdo grupėje veikiantys nemokumo administratorės įgalioti asmenys: UAB „Lideres“, UAB „Restrus“, Š. P., V. K., S. K. K. B., V. P., G. V., kiti asmenys. Dėl šių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų administruojant bei savinantis bendrovės pinigines lėšas 1 783 269,83 Eur žalą yra patyrę visi kreditoriai.

9.       Be to, dėl nemokumo administratorės veiksmų iš esmės nėra vykdomos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procedūros. Nevyksta bendrovės turto vertinimo procedūros, nemokumo administratorė nesikreipė į baudžiamąją bylą Nr. 1-30-1155/2024 nagrinėjantį teismą dėl leidimo parduoti bendrovės turtą gavimo, nekaupiamos ir neskirstomos lėšos kreditorių finansinių reikalavimų dengimui. Atstatydinus nemokumo administratorę ir paskyrus kitą nemokumo administratorių, nebus pažeistas viešasis interesas, nebus vilkinamas bankroto procesas. Bendrovės turtas, kurį iš esmės beveik visą sudaro nekilnojamasis turtas, yra nustatytas ir valdomas nemokumo administratorės, dėl to nemokumo administratorė galėjo nustatyti jo vertę

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi atstatydino UAB „Lideres“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė nemokumo administratore UAB „Prokesa“; įpareigojo UAB „Lideres“ per 10 dienų nuo nutarties kopijos gavimo perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Prokesa“ bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų duomenimis, ir visus dokumentus; nutartį leido vykdyti skubiai.

11.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-4349-1029/2025 pagal pareiškėjos UAB „Lideres“ prašymą panaikinti AVNT 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. D2-2560. Minėtoje byloje nemokumo administratorė taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti poveikio priemonių nagrinėjimo ir skyrimo procedūrą, tačiau Regionų administracinis teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi šio prašymo netenkino, konstatuodamas, kad byloje yra ginčijamas tarpinis administracinis aktas dėl galimų esminių procedūros pažeidimų (termino nepratęsimo, ekspertų nepasitelkimo), o didelės žalos tikimybę pareiškėja siejo ne su šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu, o su sprendimu, kuris, nors ir tikėtinas, tačiau nėra priimtas.

12.       Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-19833-983/2024 atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Lideres“ skundą, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas aktas (AVNT išvados dalis) vertintinas kaip tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms bei kuriuo nepriimtas sprendimas dėl pažeidimo nustatymo ir (ar) poveikio priemonės taikymo (priežiūros institucija, atlikusi patikrinimą, nustato pažeidimą ir taiko atitinkamas poveikio priemones pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui AVNT vadovo sprendimu), todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. UAB „Lideres“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-223-821/2025.

13.       Regionų administraciniame teisme taip pat nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-6396-484/2025 pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl AVNT įsakymo panaikinimo, kurioje pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos sustabdyti ginčijamos įsakymo dalies galiojimą, tačiau šis klausimas teisme nėra išspręstas. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė nurodė, kad iki 2025 m. sausio 13 d. ji turi teisę teikti skundą dėl AVNT įsakymo ir tokį skundą pateiks.

14.       Teismas nurodė, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog administracinėse bylose Nr. eI2-4349-1029/2025 ir Nr. eI2-19833-983/2024 yra ginčijami galimi AVNT, kaip administratorių priežiūros institucijos, procedūriniai veiksmai, atliekant neeilinį nemokumo administratorės veiklos vertinimą, kai administracinėje byloje Nr. eI2-6396-484/2025 yra ginčijama AVNT įsakymo dalis, kuria V. P. skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija. Skundą dėl AVNT įsakymo turi teisę pateikti ir nemokumo administratorė UAB „Lideres“ bei jos įgaliotas asmuo K. B. Taigi, įsakymu paskirtų sankcijų ir padarytų išvadų teisėtumas bei pagrįstumas bus patikrintas administracines bylas nagrinėjančių teismų.

15.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo yra pareiškę kreditorės, kurių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Būtent šio prašymo pagrindu, pagal jame nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje esančius duomenis teismas nutarė spręsti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo bei vertinti aplinkybes, lėmusias kreditorių nepasitikėjimą nemokumo administratore. AVNT įsakymą teismas nutarė vertinti tik kaip vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnyje apibrėžtų įrodinėjimo priemonių, atsižvelgiant į tas įsakyme nustatytas faktines aplinkybes, kurių neginčija bylos šalys ir kurias patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sustabdyti kreditorių pareikšto prašymo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

16.       Teismas įvertinęs, kad JANĮ 39–40 straipsnių nuostatose nėra įtvirtinta privaloma ar teismo nuožiūra skiriama žodinė klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimo teismo posėdyje forma, taip pat tai, jog yra nustatyti itin trumpi procesiniai terminai, nutarė netenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir buvusių UAB „Lideres“ vadovų apklausos organizavimo. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė yra juridinis asmuo ir savo vardu įgyja teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.74 straipsnio 1 dalis), todėl ir bendrovės kreditoriams bei pačiai bendrovei nemokumo administratorė atsako kaip juridinis asmuo.

17.       Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad nemokumo administratorės UAB „Lideres“ vadovas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos iškėlimo dieną buvo V. P., nuo 2023 m. spalio 27 d. vadove – S. K., nuo 2024 m. gegužės 23 d. – K. B.. UAB „Lideres“ vienintele akcininke iki 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo S. K., o nuo 2024 m. gegužės 29 d. – K. B. individuali įmonė (toliau – IĮ). Pagal AVNT viešai skelbiamą informaciją K. B. IĮ nuo 2004 m. sausio 19 d. taip pat teikia nemokumo administravimo paslaugas.

18.       Teismas nustatė, kad tiek byloje esantys duomenys, tiek AVNT įsakyme nurodytos aplinkybės patvirtina, jog laikotarpiu, kai UAB „Lideres“ vadovu buvo V. P., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarė apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 01/2021 su UAB „Ervėja“, kurios direktorė N. T. darbo (pavaldumo) santykiais susijusi su UAB „Lideres“ darbuotoju V. P.; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021-09-03-001 su UAB „Restrus“, kurios direktoriumi buvo tas pats asmuo (V. P.); BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2022 m. kovo 1 d. sudarė transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/03-01-01 su UAB „KMK plius“, kuri per darbo santykius susijusi su UAB „Lideres“ tuometiniu vadovu V. P.; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20211223-1 su UAB „Projektas“, kuri per darbo santykius susijusi su UAB „Lideres“ tuometiniu vadovu V. P.. UAB „Lideres“, atstovaujama V. P., su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį dėl vadovavimo ūkinei komercinei veiklai Nr. 2021/09/03; 2021 m. spalio 1 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20211001-1 ir 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20211223-1.

19.       Laikotarpiu, kai nemokumo administratorės UAB „Lideres“ vadovu buvo K. B., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. gegužės 21 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2024/05/21/001 su UAB „Restrus“, kurios galutiniu naudos gavėju buvo K. B.; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė Transporto paslaugų teikimo sutartį, galiojusią iki 2024 m. gegužės 31 d., su UAB „KMK plius“, kurios galutiniu naudos gavėju buvo K. B.; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. gegužės 21 d. su K. B. IĮ sudarė nuomos sutartį Nr. 20240521-001, pagal kurią K. B. IĮ perdavė bendrovei naudotis nuomos teise lengvąjį automobilį Audi Q7; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. gegužės 27 d. su K. B. IĮ, atstovaujama savininko K. B., sudarė sutartį dėl naudojimosi administracine patalpa ir baldų bei įrangos nuomos. Teismas pažymėjo, kad aptartų aplinkybių nagrinėjamoje byloje neneigė ir pati nemokumo administratorė paaiškinimuose.

20.       Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad nuo bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorė UAB „Lideres“ bendrovės vardu sudarė nurodytas atlygintines sutartis su juridiniais asmenimis, kurie buvo susiję su nemokumo administratorės vadovu arba jiems vadovavo tas pats asmuo, kuris vadovavo ir nemokumo administratorei. Teismas pažymėjo, kad UAB „Lideres“ vadovo pareigas pradėjus eiti K. B., jam priklausanti K. B. IĮ tapo UAB „Lideres“ vienintele akcininke, kuri sudarė dvi atlygintines sutartis su bendrove. Teismas pripažino, kad pagal JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatas tokia situacija pagrįstai gali kelti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių abejones nemokumo administratorės suinteresuotumu bankroto bylos baigtimi, neatsižvelgiant į aplinkybę, ar sudarytų sandorių kainos atitinka rinkos kainas.

21.       Nors nemokumo administratorė nurodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. nutraukė transporto paslaugų pirkimą iš UAB „KMK plius“, nuo 2024 m. gruodžio 16 d. nutraukė 2024 m. gegužės 27 d. sutartį, sudarytą su K. B. IĮ dėl administracinės patalpos ir baldų bei įrangos nuomos, bei 2024 m. gegužės 21 d. sutartį, sudarytą su K. B. IĮ dėl transporto priemonės nuomos, o nuo 2024 m. gruodžio 16 d. K. B. nebėra UAB „Restrus“ dalyvis (akcininkas), taip pat nemokumo administratorė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas nesutiko, kad šiuo metu yra išnykęs galimas interesų konfliktas, todėl nebėra pagrindo nagrinėti nemokumo administratorės atstatydinimo klausimo. Teismas nurodė, kad, nuo pat bankroto proceso pradžios 2021 m., visi UAB „Lideres“ įgalioti asmenys BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu sudarydavo su susijusiais asmenimis atlygintinas paslaugų teikimo sutartis, kurios buvo nutrauktos tik AVNT pradėjus nemokumo administratorės veiklos tikrinimo procedūrą.

22.       Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2024 m. pradžios tarp nemokumo administratorės ir kreditorių kilo konfliktas bei tarp šalių susiklostė ilgalaikiai nepasitikėjimo santykiai, dėl kurių bankroto procedūra faktiškai nevyksta. Nuo 2024 m. birželio 6 d. nemokumo administratorė ginčija beveik visus kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus. Nors abiejų instancijų teismų sprendimais ir nutartimis dauguma kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažįstami neteisėtais ir naikinami, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3039-803/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-889-854/2024 yra nustatytos aplinkybės, kad ilgą laiką iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nebuvo išspręstas klausimas dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimo nekilnojamojo turto vertintojo pasirinkimo. Net kreditoriams pasirinkus UAB „CRE pro“ turto vertintojos kandidatūrą, nemokumo administratorė, nenurodydama motyvų, ginčijo šį sprendimą abiejų instancijų teismuose. Teismas pažymėjo, kad turto vertinimo procedūra turi esminę reikšmę bankroto byloje, nes nuo turto vertės priklauso tolesnė bankroto procedūros eiga – sprendimo dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ likvidavimo dėl bankroto priėmimas ar perėjimas į bendrovės restruktūrizavimo procesą.

23.       LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-16-1155/2025, kurioje BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 ir 4 dalyse 300 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 080 479,61 Eur žalos atlyginimo, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 419 564,04 Eur žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-1155/2025 prokuroro nutarimu yra pritaikytas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laikinas nuosavybės teisės ribojimas, kurio terminas buvo pratęstas teismo nutartimis, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, bendra apriboto turto vertė – 36 079 394 Eur. Nagrinėjamoje byloje teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi buvo išaiškinęs nemokumo administratorei, kad su prašymu panaikinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laikinus nuosavybės teisės apribojimus ji turi teisę kreiptis į baudžiamąją bylą Nr. 1-16-1155/2025 nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau byloje Nr. 1-16-1155/2025 nėra duomenų, jog nemokumo administratorė būtų prašiusi teismo panaikinti laikiną nuosavybės teisės ribojimą.

24.       Teismas pažymėjo, kad būtent bendrovės turimo turto vertinimas leistų nustatyti, kokia apimtimi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ galėtų pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui galimo civilinio ieškinio tenkinimo ir turto konfiskavimo užtikrinimui skirtą sumą, ir kokia būtų likusi suma, kurią galima būtų skirti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Tačiau, net ir esant kreditorių susirinkimo sprendimui patvirtinti turto vertintoją, nemokumo administratorė nepateikė teismui duomenų apie vykdomas turto vertinimo procedūras. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra prielaidų išspręsti klausimo dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinimo likviduojama.

25.       Teismas nusprendė, kad kreditorių prašymas atstatydinti nemokumo administratorę yra motyvuotas, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog nemokumo administratorė savo ilgalaikiais veiksmais ir sudarytomis sutartimis sukėlė kreditoriams pagrįstų abejonių jos nešališkumu, taip pat neveikė efektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas patenkinti kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to teismas nemokumo administratorę UAB „Lideres“ atstatydino iš jos pareigų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, paskiriant naują nemokumo administratorę.

26.       Teismas, naudodamasis nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa, 2025 m. sausio 3 d. atrinko UAB „Prokesa“ nemokumo administratorės kandidatūrą. Kadangi duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratorės paskyrimo byloje nėra, teismas UAB „Prokesa“ paskyrė administruoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Atstatydintai nemokumo administratorei nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos, per kurį ji privalo perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismas, siekdamas užtikrinti galimybę naujai paskirtai nemokumo administratorei operatyviai įgyvendinti jos teises ir pareigas, nusprendė, kad yra teisinis pagrindas leisti nutartį vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Apeliantė nemokumo administratorė UAB „Lideres“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujos paskyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodė, kad spręs nemokumo administratorės atstatydinimo klausimą teismo iniciatyva pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vertinant teisme gautą AVNT įsakymą ir išvadą, taip aiškiai apibrėždamas paskirtame teismo posėdyje nagrinėtinus klausimus, galimo atstatydinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Teismas, gavęs kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nesprendė dėl tokio prašymo priėmimo ir skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, šio prašymo neišsiuntė nemokumo administratorei atsiliepimui pateikti, jokia forma neinformavo nemokumo administratorės apie ketinimą spręsti jos atstatydinimo klausimą pagal bendrovės kreditorių prašymą, dėl to nemokumo administratorė neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl kreditorių pateikto prašymo. Taigi, paskirtame teismo posėdyje negalėjo būti nagrinėjami procesiniai atstatydinimo teisiniai pagrindai, įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pagal kreditorių prašymą, nes tai nebuvo (ir neturėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis; teismo posėdyje turėjo būti sprendžiama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių nemokumo administratorė galėtų būti atstatydinta teismo iniciatyva pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vertinant AVNT įsakymą ir išvadą. Teismas, skundžiama nutartimi nusprendęs patenkinti kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, neužtikrino proceso rungimosi principo bei nemokumo administratorės teisės į teisingą teismo procesą (teisės būti išklausytai); priimta nutartis yra aiškiai siurprizinė.

27.2.                      Teismas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti vykdoma skubiai, taip pat nėra nurodyta argumentų, kad, neleidus nutarties vykdyti skubiai, suinteresuotiems asmenims grėstų žala; nutarties dalis dėl skubaus vykdymo yra nemotyvuota, nepagrįsta ir naikintina. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jei nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas yra siejamas su vertinamojo pobūdžio aplinkybėmis, pvz., su JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatymu, t. y. ar paskirtas nemokumo administratorius turi ar neturi teisinį suinteresuotumą nemokumo (bankroto) byla, arba su JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skubus nutarties vykdymas neturėtų būti taikomas, tokiu būdu siekiant užtikrinti nemokumo administratoriaus teisę į veiksmingą ir efektyvią apeliaciją bei teisę į veiksmingą teisių apsaugą (gynimą). Šiuo atveju skubiu vykdymu yra daroma žala tiek nemokumo administratorei, tiek ir sklandžiam bendrovės bankroto procesui. Be to, skubus nutarties vykdymas reiškia neapibrėžtumą dėl tam tikrų funkcijų atlikimo, pvz., nėra aišku, kas turėtų (galėtų) atlikti mokėjimus už teikiamas paslaugas jų teikėjams, mokėti mokesčius valstybės biudžetui.

27.3.                      Teismas nutartimi turėjo išspręsti klausimą dėl bazinio ir kintamo atlygio nemokumo administratorei patvirtinimo ir nustatymo, nes nemokumo administratorė, vykdydama bendrovės nemokumo procesą, atliko dalį procedūrų ir veiksmų. Nemokumo administratorei atstatydinimo dienai priklausytų 1/3 bazinio atlygio dalis (bendrovė nėra pripažinta likviduojama dėl bankroto), kuri, vadovaujantis AVNT pateikiama bazinio atlygio skaičiuokle ir bendrovės balansu, sudarytu bendrovės bankroto bylos kėlimo dienai (2021 m. rugsėjo 2 d.), būtų – 15 400 Eur (46 200 Eur x 1/3). Taip pat sukauptos piniginės lėšos, vykdant bendrovės veiklą (banko depozitinėse ir investicinėse sąskaitose), skirtos bendrovės kreditorių reikalavimų dengimui sudaro apie 1,5 mln. Eur, todėl, vadovaujantis AVNT teikiama kintamo atlygio skaičiuokle, nemokumo administratorei priklausanti kintamo atlygio dalis atstatydinimo dienai būtų 63 000 Eur. Bazinio ir kintamo atlygio nemokumo administratorei nepatvirtinimas ir nenustatymas laikytinas proceso teisės normų pažeidimu, todėl šis klausimas turėtų būti grąžintas iš naujo nagrinėti teismui.

27.4.                      Teismas, aptaręs keletą selektyviai parinktų paslaugų teikimo sutarčių, nepagrįstai priėjo prie išvados, kad nemokumo administratorė turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nemokumo administratorė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o nutartyje nurodytos sąsajos tarp nemokumo administratorės ir paslaugų teikėjų neturi teisinės reikšmės ir negali būti pagrindu JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintų nešališkumo reikalavimų pažeidimui pripažinti. JANĮ 38 straipsnis bei JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir jį aiškinanti teismų praktika patvirtina, kad JANĮ 38 straipsnis nedraudžia nemokumo administratorei pirkti bankroto procese būtinas (reikalingas) paslaugas iš asocijuotų subjektų ir su jais sudaryti paslaugų teikimo sutartis. Teismas neįsigilino į JANĮ nuostatas ir teismų praktiką, dėl to nepagrįstai plečiamai aiškino (interpretavo) JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą neturėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kaip tariamą draudimą nemokumo administratorei pirkti bankroto procese būtinas paslaugas iš asocijuotų subjektų, sudaryti su jais atlygintinas tokių paslaugų teikimo sutartis. Įstatymų leidėjas, įvertinęs nemokumo administratorės autonomijos principą ir pareigą bei atsakomybę organizuoti sklandų bei veiksmingą bankroto procesą, nenumatė jokių specialiųjų nešališkumo reikalavimų bankroto proceso išlaidų valdyme (dėl administravimo, ūkinės komercinės veiklos išlaidų), atitinkamai nėra įtvirtinta prievolė nemokumo administratorei kooperuotis paslaugų pirkimo klausimais su administravimui būtinų paslaugų teikėjais, nėra įtvirtinti rekomendaciniai reikalingų paslaugų įkainiai (jų intervalai). Nemokumo administratorei suteikta diskrecija bankroto procese pasirinkti reikiamų paslaugų teikėjus. Daugumoje nemokumo procesų, ypač sudėtingų, administruojant dideles bendroves, bankroto procese būtinos paslaugos yra perkamos būtent iš asocijuotų subjektų.

27.5.                      Teismas suabsoliutino tarp nemokumo administratorės ir bendrovės grupės kreditorių kilusį konfliktą, kaip pagrindą spręsti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Nemokumo administratorė yra pasiekusi esminių rezultatų nemokumo procese, kurių teismas neįvertino. Nagrinėjamu atveju konfliktas egzistuoja, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo yra atsakinga nemokumo administratorė. Vienintelė galimybė išvengti konflikto su kreditoriais būtų visų kreditorių grupės priimtų nutarimų vykdymas, jų neginčijant; bendrovės kreditorių grupė siekia suabsoliutinti turimus balsus, paneigiant nemokumo administratorės autonomijos principą organizuoti sklandų ir veiksmingą bankroto procesą.

27.6.                      Bendrovės turto vertinimas užtruko dėl pačių kreditorių veiksmų, delsiant patvirtinti vertintojo kandidatūrą, kuri buvo patvirtinta tik 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nemokumo administratorė, skųsdama kreditorių nutarimą dėl turto vertintojo kandidatūros, kėlė klausimą, kodėl nėra patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalis, skirta nekilnojamojo turto vertinimo atlikimui. Nors teismai išaiškino, kad nepaisant, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nėra patvirtinta konkreti pinigų suma turto vertinimui, tokia procedūra turėjo vykti. Tačiau patys kreditoriai patvirtino konkrečią sumą šiam veiksmui atlikti. Be to, ginčas išnagrinėtas, priimant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį.

27.7.                      Nemokumo administratorė prašymo panaikinti bendrovės turtui taikomą apribojimą baudžiamojoje byloje neteikė dėl objektyvių priežasčių: patys kreditoriai nepatvirtino turto vertintojo kandidatūros, turto realizavimo procedūros; nė vienas bendrovės hipotekos kreditorius nesikreipė į nemokumo administratorę su prašymu pradėti vykdyti hipotekinio turto realizavimą. Nemokumo administratorė, neturėdama konkrečios ir aiškios kreditorių susirinkime patvirtintos turto realizavimo tvarkos, negalėjo teikti prašymo panaikinti (pakeisti) laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, nes negalėjo pagrįsti, kaip ir kodėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygos turėtų būti keičiamos.

28.       

28.1.                      Tiek byloje esantys įrodymai apie nemokumo administratorės pažeidimus, tiek AVNT atliktas neplaninis nemokumo administratorės veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyti šiurkštūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nemokumo administratorei piktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis, esant interesų konflikte, siekiant asmeninės naudos ir dirbtinai didinant išlaidas bendrovės bankroto procese, už ką nemokumo administratorei ir atsakingiems asmenims paskirtos griežčiausios nuobaudos, patvirtina, jog teismas pagrįstai skubiai atstatydino nemokumo administratorę. Juo labiau kad nemokumo administratore nepasitiki ne tik didžioji dalis kreditorių, bet ir bendrovės akcininkai, dėl to buvo pateikti prašymai dėl operatyvaus nemokumo administratorės atstatydinimo. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad bendrovės kreditorių prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nebuvo (neturėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

28.2.                      Nemokumo administratorė buvo tinkamai informuota apie kreditorių prašymą ją atstatydinti. Be to, nemokumo administratorė ilgiau kaip pusę metų rengė savo poziciją AVNT, todėl visi kreditorių keliami argumentai ir nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindai jai buvo žinomi. Nemokumo administratorė turėjo galimybę visais klausimais pasisakyti iki skundžiamos nutarties priėmimo.

28.3.                      Nemokumo administratorės neteisėta veikla, nesutarimai su kreditoriais iš esmės visiškai suvaržė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procesą: nešaukiami kreditorių susirinkimai, vilkinamas turto vertinimas (turto vertinimas neužsakytas), neteikiami bendrovės finansiniai duomenys, iš bendrovės sąskaitos apmokamos su UAB „Lideres“ susijusių asmenų neva suteiktos paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, nevyksta žalų išieškojimas iš su UAB „Lideres“, K. B. susijusių asmenų, nesikreipta į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl leidimo pardavinėti bendrovės turtą gavimo, nekaupiamos ir neskirstomos lėšos kreditorių finansinių reikalavimų dengimui.

28.4.                      Nemokumo administratorė nesąžiningai ir neteisėtai siekia toliau tęsti bendrovės bankroto proceso administravimą.

28.5.                      AVNT rekomendacijos, kurios įsigaliojo tik 2024 m. lapkričio 27 d., negali eliminuoti JANĮ nemokumo administratorei numatytų pareigų. JANĮ nuostatos neleidžia nemokumo administratorei būti šališka bankroto procese, sudarinėti sutartis su savimi, savintis bendrovės lėšas (pvz., JANĮ 38 straipsnio 1 dalis).

28.6.                      Šiuo atveju buvo būtina operatyviai atstatydinti nemokumo administratorę ir paskirti naują, nes reikėjo užtikrinti, kad nebūtų iššvaistytos bendrovės lėšos. AVNT nustatė daug atvejų, patvirtinančių, kad bendrovės lėšos buvo švaistomos, sudarinėjami nebūtini sandoriai ar sandoriai su susijusiais asmenimis.

28.7.                      Nemokumo administratorė, atstovaujama K. B., nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 8 d. iš viso galimai fiktyvių sąskaitų pagrindu su nemokumo administratore ir K. B. susijusiems asmenims neteisėtai išmokėjo 577 633,82 Eur bendrovės lėšų, t. y. 2025 m. sausio 2 d. – 15 201,12 Eur, o likusius 562 432,70 Eur išmokėjo teismui nutartimi atstatydinus nemokumo administratorę ir pastarajai netekus įgaliojimų administruoti ir tvarkyti bendrovės turtą. Tokie nemokumo administratorės veiksmai įrodo, kad ji ne tik sąmoningai nevykdė teismo nutarties, kuria ji buvo atstatydinta iš pareigų, bet ir galimai iššvaistė, pasisavino bendrovei priklausančias lėšas. Mokėjimų atlikimas po nemokumo administratorės atstatydinimo su ja ir K. B. susijusiems asmenims tik patvirtina faktą, kad ji veikė ne bendrovės ar jos kreditorių interesais, o asmeniniais tikslais.

28.8.                      Vien tai, kad teismas nutartyje neišsprendė klausimo dėl atlygio nemokumo administratorei paskyrimo, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl jos esmės – nemokumo administratorė buvo atstatydinta teisėtai ir pagrįstai, nes ji padarė itin šiurkščius ir grubius pažeidimus. Be to, nemokumo administratorė neįrodė, kad turi teisę į 1/3 bazinio atlygio dalį, toks jos prašymas yra nepagrįstas jokia teisės normų ir (ar) teismų praktikos analize, konkrečiais rašytiniais įrodymais bei faktine medžiaga. Atsižvelgiant į nustatytų nemokumo administratorės pažeidimų apimtį ir pobūdį bei į faktą, kad nemokumo administratorė iššvaistė bendrovės lėšas, joks atlygis už tokius neteisėtus bei nesąžiningus veiksmus jai apskritai nepriklauso. Taip pat nemokumo administratorė neturi teisės į kintamąjį atlygį, nes bendrovės bankroto byloje nėra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

30.       Apeliantė (nemokumo administratorė) UAB „Lideres“ kartu atskiruoju skundu pateikė įrodymus – bazinio ir kintamo atlygio skaičiuoklės išrašus, kuriais įrodinėja jai priklausančio užmokesčio už bendrovės administravimą dydį.

31.       Kreditorės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus – bendrovės banko sąskaitų išrašus, kuriais įrodinėja nemokumo administratorės neteisėtus veiksmus, jai nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 8 d. pervedant su nemokumo administratore ir K. B. susijusiems asmenims pinigines sumas bei bendrovės vardu perkant vertybinius popierius, iš viso 577 633,82 Eur.

32.       Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: (1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pvz.,: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas).

33.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus šalims atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog šalių pateikti duomenys yra susiję su nemokumo administratorės atliekamomis funkcijomis ir už tokių funkcijų atlikimą priklausančiu atlygiu bei gali būti svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (ne)pagrįstumo, taip pat, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

34.       Apeliantė UAB „Lideres“ 2025 m. vasario 19 d. pateikė prašymą jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą apeliantė grindžia poreikiu betarpiškai dalyvauti atskirojo skundo nagrinėjime ir pateikti žodinius paaiškinimus bei atsakyti į teismo klausimus, susijusius su skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminį procesinį pažeidimą, nuspręsdamas tenkinti kreditorių prašymą dėl jos atstatydinimo pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apie kurį nemokumo administratorė nebuvo informuota.

35.       CPK 321

36.       JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nuostatos, reglamentuojančios nemokumo administratoriaus atstatydinimo apskundimo tvarką, nenumato išimčių ir nenustato teismui pareigos skundus dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

37.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 33 punktas).

38.       Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 52 punktas).

39.       Apeliacinio teismo vertinimu, nemokumo administratorė pateiktame prašyme nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Nemokumo administratorės teisė būti išklausytai apeliaciniame procese buvo įgyvendinta jai pateikus savo poziciją atskirajame skunde. Juo labiau kad apeliantė nedetalizuoja, kokius papildomus žodinius paaiškinimus pageidauja pateikti teismui, kurių nėra nurodžiusi atskirajame skunde. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos jų procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui suformuluotos pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, nurodytas apeliantės prašymas netenkinamas ir byla pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

40.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

41.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 16 d. gautas AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. V4-117, kuriuo nemokumo administratoriui V. P. skirtas teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nemokumo administratorei UAB „Lideres“ ir jos įgaliotam asmeniui K. B. skirtas teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams. Minėtame įsakyme taip pat konstatuota, kad V. P. ir K. B., kaip UAB „Lideres“ juridinio asmens darbuotojai ir vadovai, faktiškai atlikdami BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimo veiksmus, padarė JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus pažeidimus.

42.       Kreditorės Bulgarijoje registruota įmonė „EOOD „Betelgeuse“, UAB „Interlan“, UAB „Krestan“ ir UAB „Primestus, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, atsižvelgdamos į AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. V4-117 nustatytas aplinkybes, 2024 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą atstatydinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę. Tokiam kreditorių prašymui atstatydinti nemokumo administratorę pritarė kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Rentopa“.

43.       BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkai 2024 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui bendrą prašymą pačiam teismui spręsti dėl nemokumo administratorės atstatydinimo.

44.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės UAB „Lideres“ atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus skyrimo klausimą skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką pranešant specialiame internetiniame tinklalapyje įstatymo nustatyta tvarka. Minėtoje nutartyje teismas informavo, kad 2024 m. gruodžio 16 d. gavo AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V4-117 bei, jog pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas atstatydina byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl JANĮ 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi. Taip pat minėtą nutartį teismas išsiuntė nemokumo administratorei ir bendrovės kreditoriams.

45.       Nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė teismui motyvuotus rašytinius paaiškinimus dėl jos atstatydinimo.

46.       Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2025 m. sausio 3 d. nutartimi, kuria atstatydino UAB „Lideres“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė naują nemokumo administratorę UAB „Prokesa“, nutarė klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nagrinėti bendrovės kreditorių pateikto prašymo pagrindu, pagal jame nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, o AVNT įsakymą vertinti tik kaip vieną iš CPK 177 straipsnyje apibrėžtų įrodinėjimo priemonių, nes AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymu paskirtų sankcijų ir padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas dar tik bus tikrinamas administracines bylas nagrinėjančių teismų. Teismas nusprendė, kad kreditorių prašymas atstatydinti nemokumo administratorę yra motyvuotas, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog nemokumo administratorė savo ilgalaikiais veiksmais ir sudarytomis sutartimis su juridiniais asmenimis, kurie susiję su administratorės vadovu arba jiems vadovauja tas pats asmuo, kaip ir nemokumo administratorei, sukėlė kreditoriams pagrįstų abejonių jos nešališkumu, taip pat ji neveikė efektyviai (neatliekamas bendrovės turto vertinimas, neteikiami prašymai baudžiamojoje byloje dėl laikino bendrovės nuosavybės teisės ribojimo panaikinimo). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl jos atstatydinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės manymu, teismas, priimdamas tokią nutartį, padarė esminių procesinių pažeidimų, nes skundžiama nutartimi nusprendęs patenkinti kreditorių prašymą dėl jos atstatydinimo pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apie kurį nemokumo administratorė nebuvo informuota, iš esmės peržengė bylos nagrinėjimo ribas, priėmė siurprizinę nutartį, neužtikrino proceso rungimosi principo bei nemokumo administratorės teisės į teisingą teismo procesą (teisės būti išklausytai); teismas nutartyje nemotyvavo ir nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis vykdytina skubiai; teismas nutartimi neišsprendė klausimo dėl bazinio ir kintamo atlygio nemokumo administratorei patvirtinimo ir nustatymo. Apeliantė taip pat nesutinka, kad egzistuoja pagrįstas pagrindas abejoti jos nešališkumu ir siekiu kuo efektyviau bei ekonomiškiau vykdyti nemokumo procedūras.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino bendrovės kreditorių prašymą ir atstatydino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindo

48.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymu paskirtų sankcijų ir padarytų išvadų teisėtumas bei pagrįstumas dar tik bus tikrinamas administracines bylas nagrinėjančių teismų, nutarė klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo nagrinėti bendrovės kreditorių pateikto prašymo pagrindu, pagal jame nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, o AVNT įsakymą vertinti tik kaip vieną iš CPK 177 straipsnyje apibrėžtų įrodinėjimo priemonių, atsižvelgiant tik į tas jame nustatytas faktines aplinkybes, kurių neginčija bylos šalys ir kurias patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Teismas skundžiama nutartimi taip pat nutarė patenkinti bendrovės kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

49.       Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja jos atstatydinimo pagrįstumą tuo pagrindu, kad teismas, 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi aiškiai apibrėžęs bylos nagrinėjimo ribas (faktinį ir teisinį galimą jos atstatydinimo pagrindą) – spręsti dėl materialiųjų nemokumo administratorės atstatydinimo teisinių pagrindų teismo iniciatyva pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiame kontekste vertinant teisme gautą AVNT įsakymą ir išvadą, klausimą dėl jos atstatydinimo išnagrinėjo bendrovės kreditorių prašymo pagrindu pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apie kurį nemokumo administratorė nebuvo informuota, taip iš esmės peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, priimdamas siurprizinę nutartį, neužtikrindamas proceso rungimosi principo bei nemokumo administratorės teisės į teisingą teismo procesą (teisės būti išklausytai).

50.       Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius nemokumo administratoriaus galimo atstatydinimo pagrindus, priimamos dvi nutartys: pirmąja nutartimi nurodomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, nustatomas galimo atstatydinimo faktinis ir teisinis pagrindas ir klausimas paskiriamas nagrinėjimui teismo posėdyje; antrąja nutartimi teismo posėdyje išsprendžiamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimas. Apie tai, kad bus nagrinėjamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teismas turi informuoti nemokumo administratorių, esant poreikiui – ir kitus suinteresuotus asmenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-309-467/2024; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-577/2025).

51.       Teismų praktikoje JANĮ 39 straipsnyje nurodyti nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai skirstomi pagal jų taikymo procedūras į materialiuosius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, bei procesinius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 18–19 punktai; 2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023 55 punktas).

52.       Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikia atskirti nemokumo administratoriaus atstatydinimo inicijavimo procedūrą, kurią gali pradėti tik JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, ir informacijos teikimą teismui apie tai, jog paskirtas nemokumo administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netinkamai vykdo savo pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021 17 punktas). Teismas, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą, turi spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ne tik gavęs kreditorių daugumos prašymą, tačiau ir savo iniciatyva (ex officio). Informaciją apie materialinių teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, buvimą teismas gali gauti įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais ir iš bet kokių subjektų, netgi ir tų, kurie nėra bankroto proceso dalyviai (pvz., AVNT pranešimas apie tai, kad nemokumo administratoriui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus). Taigi, teismą apie pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių gali informuoti iš esmės bet kas (įskaitant ir pavieniai kreditoriai ar buvęs juridinio asmens vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1090-467/2023 28 punktas), tačiau tai negali būti laikoma procesiniu kreipimusi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Tokiu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūra JANĮ nėra reglamentuota ir klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais civilinio proceso principais. Teismas, įvertinęs turimą informaciją, priima sprendimą, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 23 punktas).

53.       Vertindamas aukščiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nemokumo administratore, kad pirmosios instancijos teismas pagal aptartą teisinį reguliavimą turėjo informuoti apeliantę apie gautą bendrovės kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prašymą ją atstatydinti ir ketinimą jį nagrinėti paskirtame teismo posėdyje, o to nepadaręs, padarė procesinį pažeidimą.

54.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t .y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 27 punktas).

55.       Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina susiklosčiusios situacijos individualias aplinkybes ir dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nusprendžia atsižvelgdamas į bankroto proceso stadiją, eigą, vadovaudamasis siekiu užtikrinti sklandų ir veiksmingą bankroto procesą, o kartu ir bankrutuojančio juridinio asmens bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-566-910/2023). 

56.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar nustatytas proceso teisės pažeidimas (nemokumo administratorės neinformavimas apie gautą kreditorių prašymą dėl jos atstatydinimo) yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kuris sudaro pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

57.       Vertindamas, ar nemokumo administratorės procesinės teisės aptariamu procesiniu pažeidimu buvo iš esmės pažeistos, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į nemokumo administratoriaus vaidmenį nemokumo procese, kuris yra itin reikšmingas, nes nuo jo veiksmų priklauso tiek sklandus ir efektyvus bankroto procedūrų vykdymas, tiek ir kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teisėtų interesų apsauga.

58.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nemokumo administratorius atlieka svarbų vaidmenį veiksmingai ir efektyviai vykdant nemokumo procesą, turėdamas tam tikrus įgaliojimus skolininkams ir jų turtui bei pareigą apsaugoti tą turtą ir jo vertę, taip pat kreditorių ir darbuotojų interesus bei užtikrinti, kad įstatymai būtų taikomi efektyviai ir nešališkai. Nemokumo administratorius neturi būti suinteresuotas konkretaus kreditoriaus ar skolininko interesų apsauga, o turi veikti visų suinteresuotų asmenų nemokumo procese naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023; 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-464/2025).

59.       Nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).

60.       Nemokumo administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Nemokumo administratorių saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007-798/2021; 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-464/2025).

61.       Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nemokumo procese turi būti aktyvus bei remtis teisėjo vadovavimo procesui principu, kuris, be kita ko, sietinas su teismo veiksmais užtikrinant viešąjį interesą nemokumo procese ir veiksmingą nemokumo procesą.

62.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išskiriamas siekis užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, todėl vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas. Šio tikslo pasiekimas užtikrintas JANI įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – nemokumo proceso efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Todėl tiek teismas, tiek nemokumo administratorius, vykdydami jiems įstatymo priskirtas funkcijas, turi užtikrinti operatyvų ir veiksmingą nemokumo procesą. Nemokumo administratorius turi veikti taip, kad nemokumo procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei, vyktų sklandžiai, skaidriai ir kuo ekonomiškiau. Bankroto byloje neturi likti jokių abejonių dėl nemokumo administratoriaus nešališkumo, profesionalumo bei nepriklausomumo, kadangi nuo to priklauso visos juridinio asmens nemokumo (bankroto) procedūros sėkmė, pagrindinių nemokumo proceso tikslų bei viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-934/2024).

63.       Nemokumo administratorius, atsižvelgiant į jam priskirtą vaidmenį nemokumo procese ir suteiktus įgalinimus, turi specifinę padėtį, nes būtent nuo jo (ne)veikimo didele dalimi priklauso ir paties nemokumo proceso operatyvumas bei efektyvumas, bendrovės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas, bankroto procese siekiamų tikslų, viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas. Nemokumo administratorius visu bendrovės administravimo laikotarpiu (t. y. nuo jo paskyrimo administratoriumi iki bendrovės išregistravimo) turi būti nešališkas, veikti itin atidžiai ir rūpestingai, pagal jo profesijai keliamus veiklos standartus, imtis priemonių, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei. Kai nemokumo administratoriaus veikla neatitinka įvardytų standartų, gali atsirasti tokių teisinių padarinių, kaip jo atstatydinimas iš konkrečios bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-464/2025).

64.       Remdamasis išdėstytais motyvais ir nurodyta teismų praktika dėl nemokumo administratoriaus vaidmens svarbos ir reikšmingumo nemokumo procese, taip pat įvertinant teismo pareigą užtikrinti viešąjį interesą ir veiksmingą nemokumo procesą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas, neinformuojant nemokumo administratorės apie gautą kreditorių prašymą dėl jos atstatydinimo, šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu ir nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Be to, nustatytą procesinį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, dėl nurodytų aplinkybių pasisakydamas toliau šioje nutartyje. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama.

65.       Juo labiau kad nemokumo administratorė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių, jog jos atsikirtimų į kreditorių prašymą ją atstatydinti pateikimas pirmosios instancijos teismui kokiu nors būdu būtų lėmęs kitokį nagrinėjamo klausimo rezultatą. Nagrinėjamu atveju kreditorės prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikė atsižvelgdamos išimtinai į AVNT direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. V4-117 nustatytas aplinkybes. Įvertinus kreditorių pateikto prašymo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo turinį, matyti, kad jame kreditorės nemokumo administratorės neteisėtus veiksmus grindžia iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos (įvertintos) AVNT įsakyme. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus dėl AVNT įsakyme nurodytų ir nustatytų aplinkybių. 

66.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytas procesinis pažeidimas (neinformavimas apie gautą kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo) nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Šiuo atveju prioritetas teikiamas veiksmingam nemokumo procesui ir jo tikslams, viešojo intereso įgyvendinimui, nes, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau nuo 2024 m. pradžios tarp nemokumo administratorės ir kreditorių yra kilęs konfliktas bei tarp šalių susiklostę ilgalaikiai nepasitikėjimo santykiai, dėl kurių bankroto procedūra faktiškai nebevyksta.

Dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (ne)pagrįstumo

67.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog nemokumo administratorė savo ilgalaikiais veiksmais ir sudarytomis sutartimis su juridiniais asmenimis, kurie susiję su administratorės vadovu arba jiems vadovauja tas pats asmuo, kaip ir nemokumo administratorei, sukėlė kreditoriams pagrįstų abejonių jos nešališkumu, taip pat ji neveikė efektyviai (neatliekamas bendrovės turto vertinimas, neteikiami prašymai baudžiamojoje byloje dėl laikino bendrovės nuosavybės teisės ribojimo panaikinimo).

68.       Apeliantė nesutinka, kad egzistuoja pagrįstas pagrindas abejoti jos nešališkumu ir siekiu kuo efektyviau bei ekonomiškiau vykdyti nemokumo procedūras. Pasak apeliantės, teismas, aptaręs keletą selektyviai parinktų paslaugų teikimo sutarčių, nepagrįstai priėjo prie išvados, kad nemokumo administratorė turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, galimos nutartyje nurodytos sąsajos tarp nemokumo administratorės ir paslaugų teikėjų neturi teisinės reikšmės ir negali būti pagrindu JANĮ 38 straipsnyje įtvirtintų nešališkumo reikalavimų pažeidimui pripažinti.

69.       Teismų praktikoje pažymima, kad nemokumo administratoriaus vaidmuo nemokumo (bankroto) procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jeigu šį prašymą patenkinus būtų pažeistas viešasis interesas. Nemokumo administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus. Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas. Teismas nekeičia administratoriaus dėl formalių, nedidelių teisės aktų pažeidimų arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2116-330/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1993-798/2018).

70.       Spręsdamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-370/2018; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-302/2022), taip pat aplinkybes, lėmusias kreditorių nepasitikėjimą, taip užtikrinant, kad nemokumo administratorius būtų atstatydintas pagrįstai.

71.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįstas pagrindas abejoti nemokumo administratorės nešališkumu ir siekiu kuo efektyviau bei ekonomiškiau vykdyti nemokumo procedūras.

72.       Visų pirma, netinkamą nemokumo administratorės veikimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procese patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad nuo bankroto bylos iškėlimo 2021 m. nemokumo administratorė UAB „Lideres“ bendrovės vardu sudarė atlygintines sutartis su juridiniais asmenimis, kurie buvo susiję su nemokumo administratorės vadovu arba jiems vadovavo tas pats asmuo, kuris vadovavo ir nemokumo administratorei, o UAB „Lideres“ vadovo pareigas pradėjus eiti K. B., jam priklausanti K. B. IĮ tapo UAB „Lideres“ vienintele akcininke, kuri sudarė dvi atlygintines sutartis su bendrove. Minėtos atlygintinės sutartys nemokumo administratorės buvo nutrauktos tik AVNT pradėjus nemokumo administratorės veiklos patikrinimo procedūrą. Priešingai nei teigia nemokumo administratorė, tokie jos veiksmai bankroto bylos procese neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo standarto bei galėjo lemti pagrįstą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ didžiosios dalies kreditorių nepasitikėjimą nemokumo administratore. Nors, kaip pagrįstai teigia apeliantė, JANĮ 38 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinto draudimo pirkti bankroto procese būtinas (reikalingas) paslaugas iš asocijuotų subjektų ir su jais sudaryti tokias paslaugų teikimo sutartis, tačiau kreditorių nurodomos ir pirmosios instancijos teismo, remiantis Juridinių asmenų registro, bylos ir AVNT įsakymo duomenimis, nustatytos aplinkybės dėl eilės, o ne pavienių, nuo pat bendrovės bankroto bylos iškėlimo 2021 m. atlygintinių sutarčių su juridiniais asmenimis, kurie buvo susiję su nemokumo administratorės vadovu arba jiems vadovavo tas pats asmuo, kuris vadovavo ir nemokumo administratorei, sudarymo, pagrįstai gali kelti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių abejones nemokumo administratorės suinteresuotumu bankroto bylos baigtimi, o tai gali lemti netinkamą bankroto procedūrų (ne)vykdymą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Tokios išvados ir priėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nurodydamas, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procedūra faktiškai nebevyksta dėl nuo 2024 m. pradžios tarp nemokumo administratorės ir kreditorių kilusio konflikto bei dėl tarp šalių susiklosčiusių ilgalaikių nepasitikėjimo santykių.

73.       Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pati atstatydinta nemokumo administratorė pateiktame atskirajame skunde pripažįsta egzistuojant sudėtingą konfliktišką situaciją tarp jos ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ didžiosios dalies kreditorių, nors ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino šį konfliktą. Šių aplinkybių neneigia ir kreditorės, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodydamos, kad tarp jų ir nemokumo administratorės dėl jos veiksmų, sudarant atlygintines sutartis sus susijusiais asmenimis, yra kilusi priešprieša, dėl to iš esmės nebevyksta bendrovės bankroto procedūros – neatliekamas bendrovės turto vertinimas, neteikiami prašymai baudžiamojoje byloje dėl laikino bendrovės nuosavybės teisės ribojimo panaikinimo, nevyksta žalų išieškojimai ir pan. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, nemokumo administratorei toliau vykdyti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procedūrą gali būti itin sudėtinga, tai neatitiktų bendrovės bei jos kreditorių interesų, o tuo pačiu ir keltų grėsmę sklandžiam bei operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, konstruktyviam bendradarbiavimui tarp nemokumo administratorės ir jos kreditorių, tai sąlygotų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procedūrų vilkinimą bei užtęstų visą bankroto procesą. Šiuo atveju daugiau nei 50 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų turinčių kreditorių išreikštas nepasitikėjimas nemokumo administratore neabejotinai trukdo įgyvendinti esminius bendrovės bankroto proceso tikslus, todėl nemokumo administratorės pakeitimas šioje situacijoje labiausiai užtikrina kreditorių visumos interesus, operatyvesnį bei sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą ir patį bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino tarp nemokumo administratorės ir bendrovės kreditorių grupės kilusį konfliktą, kaip pagrindą spręsti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

74.       Trečia, nors nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovės turto vertinimas užtruko dėl pačių kreditorių veiksmų, delsiant patvirtinti vertintojo kandidatūrą, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog toks delsimas atlikti bendrovės turto vertinimo procedūras, kurios turi esminę reikšmę nagrinėjamoje bankroto byloje, nes nuo turimo turto vertės priklauso tolesnė bankroto procedūros eiga – sprendimo dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ likvidavimo dėl bankroto priėmimo ar perėjimas į restruktūrizavimo procesą, buvo nulemtas tarp nemokumo administratorės ir kreditorių kilusio konflikto bei dėl tarp jų susiklosčiusių ilgalaikių nepasitikėjimo santykių pasekmė. Nors kaip pagrįstai teigia nemokumo administratorė, bendrovės kreditoriai vertintojo kandidatūrą patvirtino tik 2024 m. rugpjūčio 13 d., tačiau net ir kreditoriams pasirinkus UAB „CRE pro“ turto vertintojos kandidatūrą, nemokumo administratorė, nenurodydama jokių motyvų, ginčijo šį kreditorių sprendimą abiejų instancijų teismuose, tai lėmė, kad galutiniai ginčai, susiję su bendrovės turto vertinimu, buvo išnagrinėti tik 2024 m. lapkričio 21 d. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės veiksmai, kai ši ne tik nesiimama aktyvių veiksmų įvertinti bendrovės nekilnojamąjį turtą, bet ir nemotyvuotai skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai dėl jų pasirinktos turto vertintojo kandidatūros, sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad nemokumo administratorė veikė neefektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).

75.       Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės neveikimą efektyviai siejo ir su aplinkybėmis, pastarajai neteikiant prašymų baudžiamojoje byloje dėl laikino bendrovės nuosavybės teisės ribojimo panaikinimo. Nors nemokumo administratorė teigia, kad tokių prašymų neteikė dėl objektyvių priežasčių, nes kreditoriai nebuvo patvirtinę turto vertintojo kandidatūros ir aiškios turto realizavimo tvarkos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatyti nemokumo administratorės veiksmai, kai ne tik nesiimama aktyvių veiksmų įvertinti bendrovės nekilnojamąjį turtą, bet ir nemotyvuotai skundžiami kreditorių nutarimai dėl jų pasirinktos turto vertintojo kandidatūros, paneigia apeliantės argumentus dėl objektyvių priežasčių teikti prašymus baudžiamojoje byloje dėl laikino bendrovės nuosavybės teisės ribojimo panaikinimo egzistavimo. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi nemokumo administratorei UAB „Lideres“ buvo išaiškinęs, kad su prašymu panaikinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laikinus nuosavybės teisės apribojimus ji turi teisę kreiptis į baudžiamąją bylą Nr. 1-16-1155/2025 nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau byloje Nr. 1-16-1155/2025 nėra duomenų, jog nemokumo administratorė būtų prašiusi teismo panaikinti laikiną nuosavybės teisės ribojimą. Nustatytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nemokumo administratorė veikė neefektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).

76.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorių prašymas atstatydinti nemokumo administratorę yra motyvuotas, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog nemokumo administratorė sukėlė kreditoriams pagrįstų abejonių jos nešališkumu ir neveikė efektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl leidimo skubiai vykdyti nutartį

77.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, siekdamas užtikrinti galimybę naujai paskirtai nemokumo administratorei operatyviai įgyvendinti jos teises ir pareigas, nusprendė, jog yra teisinis pagrindas leisti nutartį vykdyti skubiai.

78.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiamos nutarties skubiu vykdymu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ypatingų aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti vykdoma skubiai, taip pat nėra nurodyta jokių požymių, jog neleidus nutarties vykdyti skubiai, suinteresuotiems asmenims grėstų didelė žala, nutarties dalis dėl skubaus vykdymo yra nemotyvuota, nepagrįsta ir naikintina. Anot apeliantės, šiuo atveju skubiu vykdymu yra daroma žala tiek nemokumo administratorei, tiek ir sklandžiam bendrovės bankroto procesui.

79.       JANĮ 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo skubiai vykdytina. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, kad teismui, sprendžiančiam nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, yra palikta diskrecijos teisė, o ne pareiga nustatyti, ar nutartis vykdytina skubiai. Kadangi JANĮ nereglamentuoja, kokie tai atvejai, spręstina individualiai pagal kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, pvz., nemokumo proceso operatyvumo tikslu teismas turėtų nutarti, kad nutartis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo yra skubiai vykdytina, kai ankstesne nutartimi paskirtas nemokumo administratorius atstatydinamas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju (kai netenka teisės administruoti nemokumo procesus) arba nustačius JANĮ 39 straipsnio 2 dalyje, nukreipiančioje į JANĮ 37 straipsnio numatytus nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų pažeidimus, kurių nustatymas, dažniausiai, nėra teismo vertinimo dalykas, o konkretus konstatuojamo pobūdžio faktas (pvz., paaiškėja, kad nemokumo administratoriumi paskirtas asmuo yra vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-309-467/2024 30 punktas).

80.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, remdamasis nurodytais teismų praktikos išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos teise ir leido skundžiamą nutartį vykdyti skubiai dėl toliau nurodomų motyvų.

81.       Visų pirma, kaip jau minėta šioje nutartyje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau nuo 2024 m. pradžios tarp nemokumo administratorės ir kreditorių yra kilęs konfliktas bei tarp šalių susiklostę ilgalaikiai nepasitikėjimo santykiai, dėl kurių bankroto procedūra faktiškai nebevyksta. Taigi, pirmosios instancijos teismo leidimas skubiai vykdyti skundžiamą nutartį šiuo atveju yra pagrįstas siekiu užtikrinti operatyvų ir veiksmingą bendrovės nemokumo procesą, užtikrinant galimybę naujai paskirtai nemokumo administratorei operatyviai įgyvendinti jos teises ir pareigas.

82.       Antra, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nuo bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorė UAB „Lideres“ bendrovės vardu sudarė atlygintines sutartis su juridiniais asmenimis, kurie buvo susiję su nemokumo administratorės vadovu arba jiems vadovavo tas pats asmuo, kuris vadovavo ir nemokumo administratorei, teismas, leisdamas vykdyti nutartį skubiai, pagrįstai prioritetą suteikė pačios bendrovės nemokumo proceso skaidrumo principui.

83.       Trečia, galiausiai, nemokumo administratorės veiksmai po skundžiamos nutarties priėmimo, pervedant bendrovės lėšas su nemokumo administratore ir K. B. susijusiems asmenims bei bendrovės vardu įgyjant vertybinių popierių už 518 481,08 Eur, taip pat patvirtina buvus poreikį leisti skubiai vykdyti skundžiamą nutartį.

84.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas leisti skubiai vykdyti skundžiamą nutartį yra pagrįstas ir teisingas.

Dėl nemokumo administratorės bazinio ir kintamo atlygio

85.       Nemokumo administratorė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendęs klausimo dėl jos bazinio ir kintamo atlygio patvirtinimo ir nustatymo, padarė proceso teisės normų pažeidimą, todėl šis klausimas turėtų būti grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

86.       Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (JANĮ 77 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Tuo tarpu kintamasis atlygis yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir jis išmokamas tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą (JANĮ 77 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnio 7 dalis). Taigi, bazinio atlygio išmokėjimas siejamas su atliktų darbų apimtimi, o kintamasis atlygis – su pasiektais rezultatais ir galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimu.

87.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą atstatydinti nemokumo administratorę, jai priklausančio bazinio ir kintamo atlygio klausimo nesprendė ir dėl jo nepasisakė.

88.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad nors šiuo atveju apeliantė nebuvo informuota apie kreditorių pateiktą prašymą atstatydinti nemokumo administratorę, kurį apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip neesminį procesinį pažeidimą konkrečios situacijos aplinkybių apimtyje, bei liko neišspręstas klausimas dėl jos atlygio, tačiau šis pažeidimas laikytinas formaliu, taip pat nedarančiu įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad toks klausimas dėl atstatydintai nemokumo administratorei priklausančio atlygio ir (ar) jo dydžio gali būti išspręstas pirmosios instancijos teismo, jam priimant dėl šio klausimo atskirą nutartį.

89.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl nemokumo administratorės bazinio ir kintamo atlygio pirmosios instancijos teismo nebuvo spręstas ir dėl jo nebuvo pasisakyta, taip pat siekdamas nepažeisti šalių teisės į apeliaciją, apeliantės ir kreditorių argumentų dėl nemokumo administratorei (ne)priklausančio atlygio ir jo dydžio nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

90.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, nurodo, kad nemokumo administratorės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį. Nors pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, neinformuojant apeliantę apie gautą kreditorių prašymą atstatydinti nemokumo administratorę, kurį apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip neesminį, neturintį įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nemokumo administratoriaus atstatydinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantė neįrodė, kad ją atstatydinus, bus pažeistas viešasis interesas. Priešingai, paskyrus naują nemokumo administratorę bus sudarytos prielaidos pašalinti bankroto procese dalyvaujančių asmenų priešpriešą ir bendrovės kreditorių abejones nemokumo administratorės suinteresuotumu bankroto bylos baigtimi bei efektyviai atlikti bendrovės turto vertinimo procedūras, kurios turi esminę reikšmę nagrinėjamoje bankroto byloje, nes nuo turimo turto vertės priklauso tolesnė bankroto procedūros eiga – sprendimo dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ likvidavimo dėl bankroto priėmimo ar perėjimas į bendrovės restruktūrizavimo procesą. Atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

91.       Atmetus nemokumo administratorės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą įgijo kreditorės Bulgarijoje registruota įmonė „EOOD „Betelgeuse“, UAB „Interlan“, UAB „Krestan“ ir UAB „Primestus“, tačiau jos priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Asta Radzevičienė