Baudžiamoji byla Nr. 2K-303/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                       1.1.10.1.

                                                        1.1.8.6.2.

    2.1.15.1.1. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nukentėjusiesiems N. E., L. E., J. E.,

civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atstovei V. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. E. ir jos atstovo bei nukentėjusiųjų N. E. ir L. E. kasacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu V. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausta V. A. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Priteista iš V. A. nukentėjusiajai A. E. 50 000 Lt, o nukentėjusiajam R. E. – 30 000 Lt neturtinės žalos. Pavesta J. E. nepilnamečiams vaikams A. E. ir R. E. priteistą neturtinės žalos atlyginimą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista iš V. A. nukentėjusiajai J. E. 10 000 Lt, nukentėjusiajai N. E. 30 000 Lt ir nukentėjusiajam L. E. 10 000 Lt neturtinės žalos.

Priteista iš V. A. nukentėjusiajam L. E. 5000 Lt už byloje dalyvavusio advokato paslaugas.

Priteista iš V. A. 1981 Lt R. J. turtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų N. E. ir L. E. apeliaciniai skundai atmesti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. E. bei A. E. atstovės pagal įstatymą J. E. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies.

Pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalis dėl V. A. dėl BK 75 straipsnio taikymo ir jis papildomai įpareigotas įsidarbinti.

Priteista iš V. A. nukentėjusiajai A. E. 100 000 Lt neturtinės žalos.

Išieškota iš V. A. nukentėjusiesiems ir civiliniams atstovams N. E. ir L. E. 500 Lt už advokato paslaugas.

Kita Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinius skundus iš dalies tenkinti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė:

 

V. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus bei buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2008 m. sausio 1 d., apie 01.00 val., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 44-jame kilometre V. A., vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas iki 2008 m. rugsėjo 1 d. galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), reikalavimus, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, viršijo leistiną greitį, važiuodamas apie 107 km/h greičiu, tuo pažeisdamas KET 172 punkto, įpareigojančio vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, reikalavimus, bei KET 175.1 punkto reikalavimus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu E. E. vairuojamu automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu R. J. vardu. Šio eismo įvykio metu E. E. nuo eismo įvykio metu patirto kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose; kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais dešinėje pakaušinėje skiltyje; paviršine muštine žaizda apatinėje lūpoje; odos nubrozdinimu smakre; IV, V-o šonkaulio lūžiu dešinėje pusėje; širdaplėvės ir dešinio prieširdžio, aortos krūtinės dalies plyšimais; kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais galūnėse, mirė vietoje, o automobilio AUDI 80 keleivei A. E. buvo padarytas dešinio žastikaulio lūžis, kepenų, šlapimo pūslės, blužnies plyšimai, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, trauminis šokas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio antakio nubrozdinimas, t. y. dėl kepenų, šlapimo pūslės, blužnies plyšimų A. E. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei eismo įvykio metu sugadintas R. J. priklausantis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusiajai R. J. padaryta didelė 4000 Lt turtinė žala.

Nukentėjusieji N. E. ir L. E. kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį: V. A. panaikinti BK 75 straipsnio taikymą ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams. Kasatoriai skunde teigia, kad apylinkės teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę ir nepagrįstai, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo paskirtos bausmės vykdymą.

Kasatorių manymu, teismas V. A. už padarytą nusikalstamą veiką, kurios metu žuvo jiems artimas žmogus (N. E. – sūnus, L. E. – brolis) privalėjo paskirti žymiai griežtesnę ir  artimą realią laisvės atėmimo bausmę.

Kasatoriai teigia, kad teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį. Visų pirma, nuteistasis neturėjo galimybės paneigti, kad ne jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jo prisipažinimas vertintinas kritiškai. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto sunkaus nusikaltimo. Priešingai, nuteistojo elgesys rodo, kad jis nepasitaisę ir nesuprato savo veikos pavojingumo visuomenei, nes iki teisminio bylos nagrinėjimo nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata ir neatsiprašė, nesistengė įsidarbinti, kad galėtų bent kiek atlyginti padarytą žalą.

Kasatorių teigimu, nuteistasis, teigdamas kad atlygins padarytą žalą, siekė juos suklaidinti ir taip išvengti realios baudžiamosios atsakomybės. Todėl kasatoriai teigia, kad teismas nuteistajam nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnį ir trejiems metams atidėjo bausmės vykdymą, neįvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio bei neatsižvelgė į visos visuomenės ir įstatymų leidėjo ryžtą kovoti su girtais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Kasatoriai pabrėžia, kad teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panašios kategorijos bylose kaltininkams skiria griežtas ir realias laisvės atėmimo bausmes, tuo tarpu tiek apylinkės, tiek apygardos teismas nuo šios praktikos nukrypo.

Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė J. E. ir jos atstovas kasaciniu skundu prašo teismą pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį: iš atsakovo UAB „BTA DRAUDIMAS“ priteisti vienkartinę išmoką po 19 226,16 Lt nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. netektą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. E. ir R. E., nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys J. E., atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat iš atsakovo UAB „BTA DRAUDIMAS“ priteisti iš viso 5015,52 Lt įsiskolinimą už dvylika mėnesių, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., netekto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. E. ir R. E., nustatant, kad šia lėšas uzufrukto teise tvarkys J. E., atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

Kasatoriai skunde teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl netekto išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neatsižvelgė į CK 3.159, 3.165, 3.192, 6.249, 6.263, 6.251 ir 6.270 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA (pvz.: 2004-04-19 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2004-04-26 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004. 2006-03-22 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006, 2006-05-24 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2006-09-13 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006. 2008-05-26 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008-10-22 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2008-12-09 LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008). Taigi išlaikymo minimumas yra preziumuojamas. Realiai turi būti priteistas toks išlaikymas, kad būtų užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai. Kasatoriai pažymi, kad teismui buvo pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnamečiu vaikui išlaikyti per mėnesį paskaičiavimas, nurodant, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikalingi 1055 Lt. Šios sumos nei V. A., nei UAB „BTA Draudimas“ neginčijo. Nuteistasis pats sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 400 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nuosprendyje apie tai nepasisakė.

Kasatoriai pažymi, kad nepilnamečių vaikų motina J. E., esant gyvam nepilnamečių vaikų tėvui, ir jam nevykdant savo pareigos pilnai išlaikyti nepilnamečius vaikus arba šią pareigą vykdant netinkamai, būtų turėjusi procesinę teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo kaip numato CK 3.201 straipsnis. Dabar tokią galimybę ji prarado dėl nuteistojo V. A. kaltės, todėl jis yra tiesiogiai atsakingas už patiriamą žalą, negaunant pilno išlaikymo nepilnamečiam vaikams išlaikyti. Kadangi nuteistojo V. A. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta, todėl pareigą atlyginti žalą turi UAB „BTA Draudimas“.  

Taip pat kasatoriai nesutinka su teismo teiginiu, kad, nesant duomenų apie žuvusiojo gautas pajamas (nors tokie duomenys buvo pateikti: žuvusysis gaudavo 225,12 Lt netekto darbingumo pensiją), nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio reikalavimo dėl netekto išlaikymo priteisimo. Jie pažymi, kad teismas vadovavosi vien tik CK 6.284 straipsnio 2 dalimi ir neatsižvelgė į kitas teisės normas. Be to, netgi CK 6.284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisiama ta pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam gyvam esant. Kartu kasatoriai pabrėžia, kad CK 6.284 straipsnio 2 dalis yra taikytina priteisiant mirusiojo pajamų dalį, o ne sprendžiant klausimą dėl netekto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteisimo, nes nepilnamečių vaikų išlaikymas reglamentuojamas ir kitomis teisės normomis.

Kasatoriai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje aiškindamas CK 6.284 straipsnį prieštaravo pats sau. Teismas nuosprendyje nurodo, kad vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi asmenims turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teismo sprendimu nuo 1999 m. spalio 1 d. iš žuvusiojo E. E. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 1/3 visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL dydžio suma kiekvienam vaikui. Teismas nustatė, kad jis šią pareigą vykdė. Tačiau nepaisant to, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti netekto išlaikymo, nors nepilnamečiai vaikai turėjo teisę jį gauti.

Kasatoriams nesuprantamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio argumentas, kad nors žuvusysis E. E. ir gavo invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurios dydis 225,12 Lt, tačiau įrodymų, kad šios pensijos dalis atiteko žuvusiojo vaikams, nepateikta, nors toliau nuosprendyje nurodo, kad „skaičiuojant žalos atlyginimą netekus maitintojo, įstatymas nereikalauja būtinai nustatyti, kokią žuvusiojo pajamų dalį asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, faktiškai gavo, bei pakanka nustatyti, kokią tokių pajamų dalį jie turėjo teisę gauti“.

Kasatoriai pažymi, kad teismas turėjo svarstyti klausimą, kokio dydžio išlaikymą E. E. gyvam esant nepilnamečiai vaikai būtų turėję teisę gauti. Teismas visiškai neatsižvelgė nei į tai, kad teismo sprendimu iš žuvusiojo E. E. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kurį jie turėjo teisę gauti ir gavo, nei į tai, kad jis gavo pajamas (netekto darbingumo pensiją), nei į nepilnamečių vaikų poreikius, nei į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl netekto išlaikymo priteisimo.

 

Nukentėjusiųjų N. E. ir L. E. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, o nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. E. ir jos atstovo kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailesčio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje. Be to, teismai konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą savo sprendimą turi motyvuoti.

Šioje byloje V. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, dėl veikos, pasireiškusios kelių eismo saugumo taisyklių 68 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), reikalavimų ir  KET 172, 175.1 punktų, įpareigojančių vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio, reikalavimų nevykdymu.  Teismui konstatuojant, kad kaltininkas prisipažino padaręs BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pastarasis turi pripažinti  jam inkriminuotus KET atitinkamų punktų pažeidimus bei papasakoti apie esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes, įtakojančias jo atsakomybę pagal  BK 281 straipsnio 6 dalį.

Kolegija laiko, kad teismai be pagrindo pripažino V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybe jo prisipažinimą, padarius  baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų  gailestį. Nors nuteistasis sutiko su jam pateiktu kaltinimu, tačiau nieko neparodė apie savo vairavimą bei  kelių eismo taisyklių pažeidimą, eismo įvykio aplinkybes, teigdamas, kad nieko neprisimena. Jis parodė tik tiek, kad vakarėlyje vartojo alkoholį ir susipyko su savo mergina, todėl ir išvažiavo, o apie eismo įvykio kilimo aplinkybes nieko negalėjo pasakyti, nes, kaip jis teigė, nieko neatsiminė.

Byloje nustatyta, kad pirmasis kilusį eismo įvykio pamatė liudytojas T. G., kuris apie tai pranešė policijos pareigūnams. Kasatorius, atvirkščiai, prašė nekviesti policijos. Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio (0,88 promilės) buvo nustatytas 2008 m. sausio 1 d., 03.00 val. medicinos darbuotojams paėmus jo kraują. Taigi eismo įvykio kilimo aplinkybės buvo nustatytos atlikus įvykio vietos apžiūrą ir eismo įvykio kilimo ekspertizę. Kolegija laiko, kad  nuteistasis savo parodymais niekuo neprisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. po eismo įvykio pagalbos nukentėjusiesiems nesuteikė, iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo apylinkės teisme nukentėjusiesiems nebuvo atlyginęs nė kiek žalos, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme, o tai kelia abejonių gailesčio nuoširdumo.

Remdamasi aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nepagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį.

 

Dėl bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

Nukentėjusieji N. E. ir L. E. kasaciniame skunde ginčija  pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir  BK 75 straipsnio nuostatų taikymą.

Kolegija laiko, kad skirdami keturis metus laisvės atėmimo teismai nepažeidė bausmių skyrimo nuostatų, kurių esmė yra išdėstyta BK 54 straipsnio 1 ir  2 dalyse. Paskirta įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis yra arčiau minimalios sankcijoje numatytos ribos. Tokį bausmės dydį teismas paskyrė įvertinęs  BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Tačiau kolegija laiko, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą spręsdami klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnis nustato, kad  asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę.

Apylinkės teismas, nuosprendyje motyvuodamas BK 75 straipsnio taikymą nuteistajam, pažymėjo, kad nuteistasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau ir vėl šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – vairuodamas neblaivus pažeidė KET dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nedirba, nors jis ir visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau per daugiau nei metus jis pats neatlygino nė kiek žalos nei vienam iš nukentėjusiųjų, nors žada artimiausiu laiku įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikė BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Kolegija pažymi, kad tokiu būdu motyvuodamas bausmės vykdymo atidėjimą, apylinkės teismas prieštaravo pats sau, nes nuosprendyje išdėstė nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nors galiojančių nuobaudų neturi, vėl šiurkščiai pažeidė KET – vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, neatlygino žalos, o nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme), tačiau nusprendė, kad, įvertinus minėtas aplinkybes, nuteistajam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidedamas. Kolegija laiko, kad paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos darymo metu ir po jos, ir kelia abejonių ar bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Apygardos teismas, atmesdamas nukentėjusiųjų N. E. ir L. E. apeliacinio skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam panaikinimo, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad V. A. praeityje nebuvo teistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažymėjo, kad nukentėjusieji suinteresuoti, kad jiems kuo greičiau būtų atlyginta neturtinė žala, o atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis greitai to padaryti negalės, vėl padarė  išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nei kasacinės bylos nagrinėjimo metu priteistos žalos net nepradėjo atlyginti.

BK 75 straipsnyje įtvirtinta bausmės vykdymo atidėjimo galimybė yra tam tikro „šanso“ suteikimas nuteistajam. Toks šansas gali būti suteiktas, jeigu asmenybė ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Pastangos atlyginti padarytą žalą yra vienas iš galimų argumentų taikyti  BK 75 straipsnį.

Svarstydama BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam pagrįstumą, kolegija pažymi, kad teismai nepakankamai atsižvelgė į padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo. V. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.88 promilės). Vairuodamas automobilį tamsiu paros metu apsvaigęs nuo alkoholio sudėtingoje kelio situacijoje (įvykio vietoje yra įkalnė, o už 100 m posūkis) buvo neatidus, viršijo  saugų greitį (važiavo 107 km/h greičiu), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau nepaisant to, elgiasi neatsakingai ir sėda už automobilio vairo. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina ir tai, kad  praėjus daugiau kaip metams po nusikaltimo padarymo avarijos kaltininkas net nepradėjo atlyginti padarytos žalos. Be to nėra duomenų, kad jis vykdytų įpareigojimą įsidarbinti.  Todėl kolegija, tenkindama nukentėjusiųjų kasacinį skundą, sprendžia, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. A., padariusiam  BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neatitinka teisingumo siekių ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų kitų bausmės tikslų. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kolegija laiko, kad nuteistajam skirtina reali  laisvės atėmimo bausmė. Todėl teismų sprendimai keistini.

 

Dėl turtinės žalos (prarasto išlaikymo nepilnamečiams vaikams) priteisimo iš kaltininko ir BTA draudimo

Dėl V. A. padaryto nusikaltimo žuvo E. E., o jo vaikai A. E. ir R. E. neteko tėvo. Kadangi 1999 m. gruodžio 28 d teismo sprendimu E. E. santuoka su J. E. buvo nutraukta, po skyrybų vaikams buvo  priteisti alimentai: tuo pačiu sprendimu teismas  nustatė, kad nuo 1999 m. spalio 1 d. iš žuvusiojo E. E. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisiama po 1/3 visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL dydžio suma kiekvienam vaikui. Teismas nustatė, kad jis šią pareigą vykdė. Vaikų tėvas mokėjo kas mėnesį po 130 litų kiekvienam vaikui.

Po tėvo mirties vaikams valstybė paskyrė maitintojo netekimo pensiją, kuri nuo 2008 08 01 yra  291,02 Litų kiekvienam vaikui. Kasatorė J. E. prašo priteisti iš BTA Draudimo ar iš nuteistojo negautą išlaikymą iki 2016 metų mokant vienkartine suma po 19 226,16 Lt kiekvienam vaikui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys J. E., taip pat prašo priteisti iš viso 5015,52 Lt įsiskolinimą už dvylika mėnesių, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.270 straipsnio 1 dalis  numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kolegija konstatuoja, kad sutinkamai su minėtomis  civilinio kodekso nuostatomis nukentėjusieji A. E. ir R. E. turi teisę į patirtos žalos atlyginimą (negauto išlaikymo kompensaciją) netekus maitintojo. Tačiau konkreti pinigų suma priklauso to, kokį išlaikymą iš tėvo gavo A. E. ir R. E. iki jo žūties.

Sutinkamai su CK 6.284 straipsnio 2 ir  3 dalimis asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atlygintinos žalos dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas. Iš bylos medžiagos matosi, kad A. E. ir R. Eidukaičiams paskirta našlaičio pensija, kurią moka valstybė. Vaikai nuo 2008 08 01 kas mėnesį gauna po 290,02 litus. Kaip pagrįstai pažymėjo teismai tai 160 litų daugiau, negu jie gavo kaip alimentus iš  tėvo. Jei valstybės paskirta našlaičio pensija būtų mažesnė už tą pinigų sumą, kuria kiekvienas vaikas iš tėvo gaudavo iki E. E. žūties,  tada teismas spręstų kokią dalį skirtumo turi kompensuoti draudimo bendrovė, o kokią - žalą tiesiogiai padaręs asmuo. Kadangi V. A. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta UAB „BTA Draudimas“ todėl pareigą atlyginti žalą turi UAB „BTA Draudimas“, tačiau tik tiek, kiek nepadengia valstybės paskirta našlaičių pensija. Kaip jau buvo pažymėta realiai gaunamos našlaičių pensijos dydis yra didesnis, negu vaikai gaudavo alimentų iš E.Eidukaičio. Todėl nėra pagrindo iš nuteistojo ar atsakovo priteisti papildomas pinigų sumas.

J. E., esant gyvam nepilnamečių vaikų tėvui, nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo kaip numato CK 3.201 straipsnis. Be to minėtas CK straipsnis numato, kad teismas gali padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kadangi E. E. nedirbo, buvo neįgalus ir pats gavo invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurios dydis 225,12 Lt, buvo mažai vilčių tikėtis didesnių mokėjimų.

Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės ir apygardos teismų sprendimai turtinės žalos atlyginimo A. E. ir R. E. dalyje yra teisėti ir pagrįsti.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 6 punktu

 

n u t a r i a :

 

            Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.

           Panaikinti V. A. pripažintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

           Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. A. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas trejiems metams.            

          Kitą Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

         Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. E. ir jos atstovo kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                     Albinas Sirvydis

 

Valerijus Čiučiulka

 

Vytautas Piesliakas