Civilinė byla Nr. 2-799-445/2013

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00582-2013-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 

34.1.; 34.3.; 34.4.10.; 128.1.

(S)

   VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. pareiškimą suiteresuotiems asmenims E. S. ir Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

n  u  s  t  a  t  ė  :

Pareiškėja padavė teisme pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po palikėjo J. M. mirties atsiradusį palikimą, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, 144/288 dalis bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, 143/287 dalis.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra J. M. dukra - pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. J. M. 2000-06-29 mirė Braslave, Baltarusijos Respublikoje. Ji priėmė po tėvo J. M. mirties atsiradusį palikimą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Braslave, Baltarusijos Respublikoje. Vitebsko apskrities Braslavo rajono valstybinė notaro kontora 2001-01-11 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo patvirtintas palikimo (aukščiau minėto buto) priėmimas. Alytaus apskrities viršininko administracija 2008-01-14 sprendimu Nr. 38-24547 atkūrė J. M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su E. S. nuosavybės teises į V. M.  (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos rajone nuosavybės teise valdytą 2,88 ha ploto žemės sklypą. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į 144/288 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 143/287 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 1 d. draudžia palikimą priimti iš dalies, o CK 5.51 str. 1 d. nustato, jog pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net bet kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT): “Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiq nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą” (2006-02-27 nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad “įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visq palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra”.

Pareiškime nurodytas juridinis faktas nustatytinas tikslu užregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į palikėjo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (CPK 447 str. 1 p.). Pareiškėja neįformino savo valios priimti palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (CPK 447 str. 2 p.). Tokiu būdu pareiškėja negali kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų ir įregistruoti nuosavybės teisės į priimtą palikimą Nekilnojamojo turto registre. Dėl šios priežasties juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatytinas teismo. “Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo” (2006-02-27 nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Suinteresuotas asmuo E. S. pareiškėjos pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo, sprendžiant teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos tėvas J. M. mirė 2000-06-29 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b. l. 11-12).

Giminystės ryšius patvirtina pareiškėjos gimimo liudijimo įrašai (b. l. 5-6).

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į juos, nurodytos 2008-01-14 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendime Nr. 38-24547, nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose (b. l. 17-22).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po J. M. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pareiškėja priėmė po J. M. mirties atsiradusį palikimą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Braslave, Baltarusijos Respublikoje, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja priėmė visą po J. M. mirties atsiradusį palikimą - tame tarpe ir dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad palikimą priėmė O. Z. po tėvo J. M. mirties.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą.

Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str. 1 p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėja palikėjo turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija).

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos, liudytojos parodymais, palikėjo mirties liudijimu, pažyma apie esamą nekilnojamąjį turtą, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas     

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a   :

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po palikėjo J. M. mirties 2000-06-29, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytinas dėl nuosavybės  teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Dalis Žilionis