Civilinė byla Nr.2-22-474-2014

Proceso Nr.2-25-3-01101-2013-1

                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                                                            4.; 4.1.; 116.4.;

KRETINGOS  RAJONO  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014-03-21

Kretinga

               Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas  Valdas Alška,

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,

            dalyvaujant ieškovo atstovui Rimgaudui Černiui,

              atsakovo atstovui Nerijui Šmitui,

             viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuosavybės teisių gynimo ir

n u s t a t ė:

Ieškovo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 20006-12-15, 2008-09-04 ir 2011-11-30 šalys sudarė sutartis, kurios buvo įvardintos kaip lizingo ir pagal šias sutartis ieškovui UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo suteikta teisė naudotis nekilnojamojo turto objektais su teise juos įsigyti(atsipirkti): 2006-12-15 sutartimi  Nr. L2006-120014-01 gamybinį pastatą, esantį(duomenys neskelbtini), UNR(duomenys neskelbtini)., 2008-09-04 sutartimi Nr.L2008-090013 vandentiekio įvadu, UNR. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 sutartimi Nr.2011-110203 kiemo aikštelė, UNR(duomenys neskelbtini). ir 2011-11-30 sutartimi Nr. 2011-110205 gamybinio cecho pastatu, UNR. (duomenys neskelbtini).  2007-03-27 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė UAB“SEB VB LIZINGAS“ pastatą, UNR. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini) už 10000000 Lt. Sutarties sudarymo momentu ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ turėjo AB SEB bankas finansinių įsiskolinimų pagal tris kredito sutartis. Sutartimi dalis įsiskolinimų pagal šias kredito sutartis buvo padengti, pirkėjui UAB „SEB VB LIZINGAS“ pervedant pinigus kreditoriui AB SEB bankas. Ieškovas buvo pradelsęs mokėjimus pagal šias sutartis, todėl su kreditoriumi AB SEB bankas vedė derybas dėl kredito grąžinimo terminų. Būtent dėl susidariusių skolų pagal ankstesnes sutartis ir buvo sudaryta ši pirkimo-pardavimo sutartis, nes bankas negalėjo perimti įkeisto turto. Bankas per UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlė įsigyti pastatą už 10000000 Lt, iš kurių bus padengti visi įsiskolinimai bankui, o likusi suma bus panaudota kaip pradinė įmoka pagal lizingo sutartis. Ieškovas, neturėdamas pasirinkimo, sutiko su banko ir UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlymu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas dėl gamybinio pastato pirkimo užsitęsė, ieškovas turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal ankstesnes sutartis bankui, jis pinigų nebuvo gavęs. Atsakovas, pasinaudojęs situacija, sudarytų finansinių lizingo sutarčių pagrindu perėmė  iš ieškovo turtą; kiemo aikštelę, gamybinį cechą ir inžinierinius tinklus už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovas niekada neprašė finansinės paslaugos suteikimo pagal 2008-09-04 ir 2011-11-30 lizingo sutartis, nes šio turto kainos leido jam pačiam įsigyti tuos objektus ir pagal  2006-12-15 lizingo sutartį su 2011-11-30 pakeitimais, ieškovas įgijo teisę  atsipirkti šiuos objektus. Atsakovas, sudarytų lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijęs gamybinį cechą, aikštelę ir inžinerinius tinklus, nepagrįstai praturtėjo, nes įsigijo turtą žymiai mažesnėmis nei to turto vertė. Atsakovui netinkamai aiškinant sutartį, jis atsisako grąžinti ieškovui nuosavybėn tuos objektus, už kuriuos jis yra gavęs tas sumas. Ieškovas prašo pripažinti sudarytas lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis dėl gamybinio cecho, kiemo aikštelės ir inžinierinių tinklų negaliojančiomis pagal CK 1.80 str., nes atsakovas siekė perimti įkeistą turtą, apeidamas CK 4.170 str. 2d. numatytą draudimą. Toks turto perėmimas sudarė prielaidas atsakovui pretenduoti į kitą ieškovo turtą. Taip prašo pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius ir pagal CK 1.81 str., nes atsakovas naudojo savo lizingo paslaugą ne pagal paskirtį-lizingo paslaugoms teikti, o atgauti skolas iš hipoteka apsunkinto turto, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažas vertes, veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir siekė jo sąskaitą praturtėti. Tokie sandoriai prieštarauja viešėjai tvarkai ir moralei. Taip ieškovas nurodo, kad šie sandoriai ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, prieštarauja viešėjai tvarkai ir gerai moralei, tačiau šie sandoriai taip pat yra apsimestiniai. Ieškovas nurodo, jog jeigu teismas taikytų sandorių pripažinimo negaliojančiais institutą iš dalies(sutarčių nenaikinti ir netaikyti restitucijos, o perkvalifikuoti į tinkamą teisinį reglamentavimą), tai ieškovas mano, kad turi būti taikytos pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise  santykiai. Ieškovas šias sutartis pilnai įvykdė, nes šalys susitarė ne dėl lizingo paslaugos, o dėl atsakovo teisių nesusijusių su finansinių įsipareigojimų vykdymu ir atsiradusiu iš kito sandorio užtikrinimo. Tokia sutartis ir tik gali būti užtikrinimo priemonės sutartimi, kaip yra numatyta CK 6.418 str. 5d.. Pagal teisminę praktiką, kai viena šalis perleidžia turtą kitai už kainą, kuri neatitinka turto vertės ir šalys susitarę, kad pardavėjui bus grąžinta nuosavybės teisė, kai jis grąžins pirkėjui turto kainą. Taip šiuos santykius aiškina atsakovas. Toks šių šalių sudarytų ir ginčijamų sutarčių aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir kituose įstatymuose numatytų sutarčių aiškinimo taisykles. Prašo pripažinti negaliojančiomis UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ sudarytas 2011-10-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, UNR. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini) ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado(UNR. (duomenys neskelbtini)) ir dėl nuotėkų išvadą(UNR(duomenys neskelbtini).) iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūrą- pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu(duomenys neskelbtini): 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą UNR. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvadą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir mechaninį cechą, UNR. (duomenys neskelbtini). Arba pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ “ sudarytas 2011-10-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, UNR. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini) ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado(UNR. (duomenys neskelbtini)) ir dėl nuotėkų išvadą(UNR. (duomenys neskelbtini)) iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimis su atpirkimo teise, pripažinti jas įvykdytas iš UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu(duomenys neskelbtini): 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą UNR. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų išvadą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir mechaninį cechą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovas AB SEB bankas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Savo atsikirtimuose atsakovas nurodo, kad ieškovas finansines lizingo sutartis Nr. 2011-110205, 2011-110203 ir L2008-090013 prašo pripažinti apsimestiniais sandoriais CK 1.87 str. pagrindu ir tvirtina, kad šalys sudarė ne lizingo, bet pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis. Tokiu atveju šiuo pagrindu pripažinti šie sandoriai netaptų  negaliojančiais ir ieškovui negrįžtų  nuosavybės teisės į ginčo turtą, o turėtų būti taikomos, sutinkamai su CK 1.87 str. 1d., to sandorio taisyklės, kurias šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Atsakovas nesutinka, kad ginčo sutartys yra apsimestiniai sandoriai. Visas nekilnojamasis turtas, dėl kurio kilo ginčas, yra pagrindinio gamybinio pastato, UNR. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, kurių neįmanoma eksploatuoti atskirai nuo pagrindinio gamybinio pastato, dėl kurio šalys buvo sudarę finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014. Sudarant finansinio lizingo sutartį dėl gamybinio pastato, nekilnojamasis turtas, dėl kurio ieškovas kelia reikalavimus, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Inžinerinius tinklus ieškovas įsigijo 2008-09-24, o mechaninį cechą ir kiemo statinių dalį 2007-09-21. Sutinkamai su CK 156 str. 1d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.567 – 6.574 str., reglamentuojantys lizingo teisinius santykius, nenumato imperatyvaus draudimo, kad sudarius lizingo sutartį dėl pagrindinio daikto, vėliau negali būti sudaromos papildomos sutartis dėl jo priklausinių. CK 4.14 str. numatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Nesant tarp šalių ginčo dėl finansinio lizingo sutarties Nr. L2006-120014, sudarytos dėl pagrindinio gamybinio pastato, ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiomis sutartis, sudarytas dėl šio pastato priklausinių. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo susijusios su ieškovo finansavimu. Priešingai, sudarant grįžtamojo lizingo sutartį Nr. L2008-090013, ieškovui buvo suteiktas 200000 Lt papildomas finansavimas ir buvo sumažinta finansinio lizingo sutartyje Nr.L2006-100014 numatyto neišpirkto turto vertė . Taip pat sudarant finansinio lizingo sutartis Nr. 2011-110203 ir 2011-110205, ieškovas buvo atleistas nuo sutartyje Nr. L2006-120014 numatytų mokėjimų, mokant per tą laikotarpį tik palūkanas. Sudarant sutarties L2006-120014 pakeitimus, ieškovas įsipareigojo sudaryti finansinio lizingo sutartis dėl pagrindinio gamybinio pastato priklausinių. Šios aplinkybės rodo, kad visų ginčijamų sandorių sudarymas buvo tiesiogiai  susijęs su ieškovo finansavimu, sumažinant neišmokėto turto vertę ir atidedant lizingo sutartyse numatytus mokėjimus. Be to, ieškovas neginčija ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių papildomų susitarimų, kaip neatitinkančių tikrosios šalių valios, kuriuose buvo susitarta dėl finansinio lizingo sutarčių dėl mechaninio cecho, kiemo aikštelės ir inžinerinių tinklų, Nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sutartis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. numatytu pagrindu, jog atsakovas siekė perimti įkeistą turtą, apeinat CK 4.170 str. 2d. numatytą draudimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo nekilnojamieji daiktai ieškovo nuosavybe buvo įregistruoti tik 2007-2008 metais ir jie nebuvo įkeisti AB SEB bankas. 2007-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiam ne perimti turtą, o sudaryti galimybę ieškovui tinkamai atsiskaityti su AB SEB bankas. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas  pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.81 str. pagrindu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas naudoja lizingo paslaugą ne pagal paskirtį, siekdamas sudaryti akcininkui sąlygas atgauti skola į hipoteką apsunkintą turtą ne įstatymų nustatyta tvarka, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažą kainą ir taip jį nubausti už tai, kad jis nevykdo atsakovo nurodymų. Pagal teisminę praktiką, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešėjai tvarkai ar gerai moralei pasiekimą ir tokius ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo  įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Tokį reikalavimą ieškovas sieja su lizingo sutartimi Nr. L2006-120014 ir 2007-03-07 prikimo-pardavimo sutartimi, nors jų neginčija. Šiomis sutartimis buvo siekiama išspręsti ieškovo finansines problemas, o ne sudaryti sandorį, prieštaraujantį viešėjai tvarkai ar gerai moralei. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad turtas perimtas už nerealiai mažą kainą. Šiuo atveju ieškovas buvo ne tik turto pardavėjas, bet ir lizingo gavėjas, todėl šalys parduodamo turto kainą nustatė susitarimu, atsižvelgiant į ieškovo finansines galimybes, o ne į turto rinkos vertę.  Ieškovas, sudarydamas ginčijamus sandorius aiškiai suvokė šių sutarčių esmę, nereiškė abejonių dėl jų teisėtumo ir jas vykdė. Abejones ieškovas pareiškė po to, kai buvo nutrauktos visos lizingo sutartys ir pareikalauta gražinti lizinguotą turtą. Ieškovo pareikšti alternatyvūs reikalavimai rodo, jog jis visais įmanomais būdais siekia perimti nuosavybės teises į inžinierinius tinklus, kiemo aikštelę bei mechaninį cechą, taip apsunkinti atsakovo galimybe naudotis pagrindiniu gamybos cechu. Ieškovas piktnaudžiauja sandorių negaliojimo institutu, siekdamas nesąžiningo tikslo. Alternatyviu reikalavimu ieškovas prašo ginčo lizingo sutartis pripažinti pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartimis ir nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo. Savo reikalavimą jis grindžia tuo, jog įvykdė visas sąlygas atpirkimo teisei. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, kad yra atliktas išankstinis lizinguoto turto išpirkimas. Pagal ginčo lizingo sutarčių 10.1.4 punktą šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę iš ieškovo gautas sumas pagal konkrečią sutartį, panaudoti pinigines lėšas savo nuožiūra ilgiausiai pradelstoms skoloms pagal su atsakovu sudarytas sutartis, padengti, neatsižvelgiant į mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį. Ieškovas yra atsakovui skolingas 205626.62 Lt pagal visas lizingo sutartis ir po šių sutarčių nutraukimo, skola nėra padengta. Todėl ieškovo nurodyta suma buvo panaudota seniausiems įsiskolinimams padengti. Be to, ieškovas nėra sumokėjęs palūkanų ir delspinigių pagal ginčo lizingo sutartis, todėl laikytina, jog jis tinkamai neįvykdė sutarčių. 2011-11-30  šalys susitarė ir pakeitė lizingo sutarčių Nr.L2008-090013, 2011-110203 ir 2011-110205 16.1 punktą, kuriuo susitarė, kad nuosavybės teisę į turtą Klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas bei padengęs visus savo įsipareigojimus  pagal 2006-12-15 finansinio lizingo sutartį Nr.L2006-120014. Ieškovas šių sąlygų neįvykdė, todėl jis neturi tiesės reikalauti jam perduoti turtą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-12-15 ieškovas UAB „Pagrindinis ėjimas“ su UAB SEB VB lizingas sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014 dėl gamybinio pastato, UNR. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.18-24; 1t.). 2007-03-07, vadovaudamiesi finansinio lizingo sutartimi Nr.L2006-120014, UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė UAB SEB LIZINGAS gamybinį pastatą, UNR. (duomenys neskelbtini) (b.l.50-57).  UAB „Pagrindinis ėjimas“ su UAB SEB LIZINGAS sudarė finansinio lizingo sutartį Nr.L2008-090013 dėl inžinierinių tinklų: vandentiekio tinklų, UNR. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų tinklų, UNR. (duomenys neskelbtini) (b.l.32-39; 1t.). 2008-09-26, vadovaudamiesi finansinio lizingo sutartimi Nr.L2008-090013, UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė UAB „SEB VB LIZINGAS“ inžinierinius tinklus(b.l.58-63, 1t.). 2011-11-30 UAB „Pagrindinis ėjimas“ su AB „SEB LIZINGAS“ sudarė lizingo sutartis Nr. 2011-110203 dėl kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, UNR. (duomenys neskelbtini) (b.l.40-49, 1t.). 2012-03-26, vadovaudamiesi finansinio lizingo sutartimis Nr. 2011-110203 ir Nr. 2011-110205, UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė AB „SEB lizingas“ mechaninį cechą, UNR. (duomenys neskelbtini) ir 2255/12423 dalis kiemo aikštelės, UNR. (duomenys neskelbtini) (b.l.64-72, 1t.). Finansinio lizingo sutartis Nr. L206-120014 buvo pakeistos šalių susitarimu 2006-12-05 ir 2011-11-30(b.l.127-129, 1t.). Finansinio lizingo sutartis Nr. L2008-09013 šalių susitarimu buvo pakeista 2011-11-30(b.l.130, 1t.). Finansinio lizingo sutartys Nr. 2011-110203 ir Nr. 2011-110205, šalių susitarimu buvo pakeistos 2011-11-30(b.l.132, 1t.).

Ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis sudarytas finansinio lizingo sutartis Nr. L2008-090013, Nr. 2011-110203 ir Nr. 2011-110205 ir jų pagrindu sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.80 str., 1.81 str. ir 1.87 str. numatytais pagrindais ir taikyti restituciją natūrą, pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į ginčo objektus: mechaninį cechą, inžinierinius tinklus ir dalį kiemo aikštelės. Netenkinus tokio reikalavimo, prašo pripažinti šias sutartis pirkimo-pardavimo sutartimis su atpirkimo teise, pripažinti, kad UAB „Pagrindinis ėjimas“ šias sutartis įvykdė ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise turimus objektus: mechaninį cechą, inžinierinius tinklus ir kiemo aikštelę.

Ieškovas ginčija sutartis CK 1.80 str. numatytu pagrindu ir savo reikalavimą grindžia tuo, jog sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovas nurodo, kad šiomis sutartimis atsakovas siekė perimti įkeistą turtą, apeinant CK 4.170 str. 2d. draudimą tai daryti. Toks ieškovo  teiginys nepagrįstas, nes ginčo objektai: kiemo aikštelė, inžineriniai tinklai mechaninis cechas sutarčių sudarymo metu nebuvo įkeisti AB SEB bankui(b.l.125, 1t.). Pats ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad 2007-03-07 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo pradelsęs mokėjimus AB SEB bankui. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui buvo suteikta galimybė tinkamai atsiskaityti su AB SEB bankas pagal ankščiau sudarytas kreditavimo sutartis, nes šios sutarties pagrindu AB SEB bankas buvo sumokėta 230540.41 Lt negrąžinto kredito(b.l.51).

Ieškovas tai pat prašo panaikinti sandorius CK 1.81 str. pagrindu. Ieškovas tokį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas naudoja savo lizingo paslaugą ne pagal paskirtį-ne lizingo paslaugoms tiekti, o sudaryti sąlygas savo akcininkui atgauti skolas iš hipotekos apsunkinto ne įstatymo nustatyta tvarka, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažas vertes ir taip jį nubausti už tai, kad nevykdo atsakovo nurodymų. Įsigijęs už neadekvačiai jų vertei kainą, atsakovas pasigerina savo turimo turto-gamybinio pastato disponavimo galimybes. Teismų praktikoje suformuota, kad pagal CK 1.81 str. prasmę turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešėjai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo.  Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims sudarant ginčijamus sandorius, bylos šalių tikslas buvo nukreiptas ne į sandorio, prieštaraujančio viešėjai tvarkai ar gerai moralei, sudarymą, o siekis išspręsti tuo metu buvusius ieškovo finansines problemas. Tai, kad ieškovas sutarčių sudarymo metu turėjo padelstų mokėjimų, jis pats pripažįsta ir nurodo tai savo ieškinyje. Sudarius finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014 ir 20007-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį, buvo siekiama refinansuoti ieškovą, padengti jo įsiskolinimus pagal netinkamai vykdomas kredito sutartis ir suteikti jam piniginių lėšų tolimesnei veiklai vykdyti. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad turtas perimtas už nerealiai mažą kainą ir tuo atsakovas siekia pagerinti pagrindinio pastato disponavimo galimybes. Ginčijamais sandoriais buvo sudarytas „grįžtamojo“ lizingo sutartys, pagal kurias ieškovas buvo ne tik turto pardavėjas, bet ir lizingo gavėjas. Tokią sumą, kurią sumokėjo AB „SEB Lizingas“ už turtą, ieškovas turėjo sumokėti vykdydamas ginčo lizingo sutartis, todėl parduodamo turto kainą šalys nustatė atsižvelgdamos į ieškovo finansines galimybes, o ne į turto rinkos vertę. Ieškovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis veikė ne kaip įprastinis nekilnojamojo turto pardavėjas, tai yra jis nesiekė gauti pelno iš turto pardavimo. Tokiu būdu, ieškovas, sudaręs ginčo sutartis įgyvendino šalių susitarimą, kad atsakovui, kaip pagrindinio daikto savininkui, bus perduotos nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinius. 2011-11-30 šalys, sudarydamas finansinio lizingo sutarties Nr. L206-120014 pakeitimą Nr. susitarė, kad šis susitarimas įsigalios tik po to, kai atsakovui bus pateiktos papildomos prievolių užtikrinimo priemonės: tarp ieškovo ir atsakovo bus pasirašytos finansinio lizingo sutartys dėl ginčo turto.

Ieškovas taip prašo panaikinti sandorius CK 1.87 str. pagrindu. Ieškovas prašo ginčijamas finansinio lizingo sutartis  ir pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti apsimestiniais sandoriais. Ieškovas nurodo, kad buvo sudarytos ne lizingo, o pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartys. Sutinkamai su CK 1.87 str. 1d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Bylos duomenimis nustatyta, kad visas ginčijamas nekilnojamasis turtas: inžinieriniai tinklai, mechaninis cechas ir kiemo aikštelė yra pagrindinio pastato, UNR.5668-8000-1095, priklausiniai, kurių neįmanoma eksploatuoti atskirai nuo pagrindinio pastato, dėl kurio yra sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. L2006-120014.  Sudarant finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014, ginčo objektai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ieškovas juos įregistravo po šios sutarties sudarymo. Sutinkamai su CK 156 str. 1d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.567 – 6.574 str., reglamentuojantys lizingo teisinius santykius, nenumato imperatyvaus draudimo, kad sudarius lizingo sutartį dėl pagrindinio daikto, vėliau negali būti sudaromos papildomos sutartis dėl jo priklausinių. CK 4.14 str. numatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Nesant tarp šalių ginčo dėl finansinio lizingo sutarties Nr. L2006-120014, sudarytos dėl pagrindinio gamybinio pastato, ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiomis sutartis, sudarytas dėl šio pastato priklausinių. Ieškovas neigia, jog ginčo objektai yra pagrindinio pastato priklausiniai, tačiau pats ieškovas teismui pateikė turto  vertės pažymą, kurioje pagrindinis pastatas įvertintas su jo priklausiniais(b.l.138, 1t.). Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo susijusios su ieškovo finansavimu. Priešingai, sudarant grįžtamojo lizingo sutartį Nr. L2008-090013, ieškovui buvo suteiktas 200000 Lt papildomas finansavimas ir buvo sumažinta finansinio lizingo sutartyje Nr.L2006-100014 numatyto neišpirkto turto vertė(b.l.176-178, 1t.). Sudarant sutarties L2006-120014 pakeitimus, ieškovas įsipareigojo sudaryti finansinio lizingo sutartis dėl pagrindinio gamybinio pastato priklausinių, taip pat ieškovui buvo atidėtos turto vertės dengimo įmokos nuo 2011-05-01 iki 2012-04-30(b.l.128-129, 1t.). Šios aplinkybės rodo, kad visų ginčijamų sandorių sudarymas buvo tiesiogiai  susijęs su ieškovo finansavimu, sumažinant neišmokėto turto vertę ir atidedant lizingo sutartyse numatytus mokėjimus. Be to, ieškovas neginčija ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių papildomų susitarimų, kaip neatitinkančių tikrosios šalių valios, kuriuose buvo susitarta dėl finansinio lizingo sutarčių dėl mechaninio cecho, kiemo aikštelės ir inžinerinių tinklų. Šios aplinkybės rodo, kad pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais ir neatitinkančiais tikrosios šalių valios, nėra pagrindo.

Ieškovė taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą, prašydamas ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartimis, pripažinti, kad ieškovas šias sutartis įvykdė ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise turimus objektus: mechaninį cechą, inžinierinius tinklus ir kiemo aikštelę. Savo reikalavimą ieškovas įrodinėja pavedimų kopijomis apie sumokėtas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartyse numatytas pinigų sumas. Ieškovas teigia, kad jis įvykdė visas sąlygas atpirkimo teisei atsirasti. Ginčijamų finansinio lizingo sutarčių Nr. L2008-090013, 2011-110203 ir 2011-110205 10.1.4 punkte šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę iš ieškovo pagal konkrečią lizingo sutartį gauta pinigines lėšas savo nuožiūra panaudoti ilgiausiai kliento pradelstoms skoloms su atsakovu sudarytas sutartis padengti, neatsižvelgdamas į mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį. Iš 2012-12-14 pranešimo Nr.02-03-02-9662 matyti, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui 205626.62 Lt(b.l.73-74, 1t.). Atsakovas, gavęs iš ieškovo 2013-06-12 mokėjimo pavedimus, juos panaudojo seniausiems ieškovo įsiskolinimams padengti, tai padarydamas pagal sutartį. Be to, ieškovas turėjo pagal sutartis mokėti palūkanas ir netinkamą sutarčių vykdymą mokėti delspinigius, tačiau jų nemokėjo, todėl negali būti laikoma, kad ieškovas tinkamai įvykdė finansinio lizingo sutartis Nr. L2008-090013, 2011-110203, 2011-110205. Taip pat šalys yra susitarusios dėl papildomų sąlygų, kurias turi įvykdyti ieškovas, norėdamas įgyti nuosavybės teises į ginčo turtą. CK 4.49 str. 3 d. numato, kad sutartyse gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. 2011-11-30 šalys susitarė dėl finansinio lizingo sutarčių Nr. L2008-090013, 2011-110203, 2011-110205 pakeitimų ir pakeitimu Nr. 1 susitarė pakeisti šių sutarčių 16.1. punktą, kuriuo susitarė, kad nuosavybės teisę į turtą Klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas bei padengęs visus savo įsipareigojimus  pagal 2006-12-15 finansinio lizingo sutartį Nr.L2006-120014. Ieškovas šių sąlygų neįvykdė, todėl jis neturi teisės reikalauti jam perduoti turtą.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad ieškovo UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinys atsakovui AB SEB bankas yra nepagrįstas ir atmestinas visiškai.

Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovas jų nereikalauja(CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK   259, 260, 263 ir 270 str.str.  teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškovo UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                              Valdas Alška