Pranešėjas Žydrūnas Bertašius                                                  Civilinė byla Nr. 2S-1027-479/2010

Teisėja Regina Bertašienė                                                         (Procesinis Nr. 2-06-3-03981-2010-5)

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                   110.1 (S)

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 3 d.

Klaipėda

          Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

                      Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

n  u  s  t  a  t  ė :

          ieškovas V. K. pareiškė ieškinį atsakovei A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo prašo nustatyti sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei be ieškovo žinios bendrauti su sūnumi ir išvežti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad sutuoktinė 2010-03-08 be jo žinios su sūnumi išvyko iš namų, žinute pranešusi, kad išvažiuoja pas seserį į Kybartus, tačiau nei pas seserį, nei pas savo tėvus nebuvo. 2010-03-19 jis pasiėmė sūnų ir išsivežė iš Kybartų namo. Vaikas buvo neprižiūrėtas, po akimi matėsi mėlynė, todėl kovo 21 d. buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam diagnozuota galvos trauma. Kadangi motina ir anksčiau nesirūpino vaiku, nepasirūpino, kad sūnui būtų atlikta išvaržos operacija, kad jis lankytų darželį, dėl nepriežiūros įvyko trauma, po traumos nebuvo nuvežtas į ligoninę, ieškovas mano, kad su motina palikti vaiką yra pavojinga.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-08 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė A. K. išvežti sūnų D. K. iš Lietuvos Respublikos; kitą prašymo dalį teismas atmetė.

Dėl minėtos nutarties ieškovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai, t. y., uždrausti atsakovei be ieškovo žinios bendrauti su vaiku bei papildomai nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui bei pažymi, kad vaikas negali būti paliktas su atsakove, kuri juo nesirūpina.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. K. su juo nesutinka bei prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tik iš dalies tenkino jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, jog vaiko motina nesirūpina vaiku, todėl jis negali būti paliktas su ja, o dėl to būtina uždrausti motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku bei papildomai iki sprendimo byloje priėmimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Klausimas dėl apelianto prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo – nesvarstytinas, kadangi tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – šis klausimas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacijos objektu.

Nagrinėjama byla dėl šeimos teisinių santykių. Tėvo ieškinys dėl mažamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo grindžiamas aplinkybėmis, kad vaiko motina nepakankamai rūpinasi vaiku, jo ugdymu, neužtikrina tinkamo jo asmenybės formavimosi, be tėvo žinios išsiveža nežinia kur bei palieka be priežiūros, todėl palikti vaiką su ja yra pavojinga. Dėl šių aplinkybių teismas, tiek spręsdamas ginčą iš esmės, tiek nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti itin aktyvus ir dėmesingas, atidžiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų apsaugoti šalių, o ypač nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės, sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, būtinų galimam būsimam teismo sprendimui užtikrinti, taikymo, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako. Kolegijos vertinimu, niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog neuždraudus motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku, būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Priešingai, tokia laikinoji apsaugos priemonė neatitiktų reikalavimo esmės ir net pažeistų motinos teises – net ieškinio patenkinimo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, motina vis tiek turėtų galimybę nevaržomai bendrauti su vaiku ir tai priklausytų ne nuo ieškovo valios, o vyktų teismo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad motina netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Tokiu atveju įstatyme yra numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas (CK 3.180 str.), bet net ir tuo atveju tėvas ar motina, kurio valdžia vaikui apribota, turi teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju visos būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiančios aplinkybės iš esmės paremtos ieškovo nuomone ir samprotavimais apie atsakovę bei netinkamą jos rūpinimąsi vaiku. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės nuomone nėra pagrindo drausti motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku. Dėl šių priežasčių kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būtų tikslinga apriboti motinos bendravimą su vaiku ir teises į jį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog jis, kaip vaiko tėvas, turi ne tik teises vaikui, bet ir pareigas prižiūrėti vaiką, auklėti jį, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, lygiai kaip ir motina yra atsakingas už tinkamą vaiko auklėjimą ir vystymą, taip pat turi paisyti motinos teisių ir atitinkamai netrukdyti jai nevaržomai įgyvendinti pareigas vaikui                    (CK  3.165 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms kolegija padaro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti apelianto išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjai                                                                                  Aušra Maškevičienė

                                                                                                              Almantas Padvelskis