Civilinė byla Nr. 2-3798-1008/2024

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01774-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 7 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Teismas

nustatė:

ieškovė A. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3448-832/2014 iš atsakovo D. B. jo nepilnamečiams vaikams A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškinyje nurodoma, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3448-832/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria buvo susitarta, kad D. B. nepilnamečių dukrų išlaikymui skirs po 400,00 Lt (115,85 Eur) išlaikymą. Tačiau nuo to laiko pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, tačiau taikaus sprendimo su atsakovu rasti nepavyko. Per laikotarpį nuo išlaikymo dydžio patvirtinimo mergaitės paaugo, todėl išlaikymo suma nebeatitinka realių vaikų poreikių. Kadangi ieškovės turtinė padėtis nėra pakankama patenkinti pasikeitusius vaikų poreikius, ieškiniu prašoma pakeisti mokamo išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo po 250,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai. Taip pat ieškiniu prašoma paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skiriamų lėšų administratore uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. B. atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datą ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl kitoms proceso šalims neprieštaraujant, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone - pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametėms A. B. ir S. B. dydžio padidinimo atitinka nepilnamečių interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus byloje pateiktus duomenis bei tėvų turtinę padėtį. Taip pat tarnyba pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad nuo tos dienos, kai išlaikymo dydis buvo nustatytas, iš esmės pasikeitė tiek vaikų poreikiai, tiek ekonominė situacija, kai pakilo kainos ir padidėjo infliacija. Dukros lanko mokyklas, būrelius, už kuriuos reikia mokėti. Taip pat reikalingas sporto inventorius, rūbai, įvairios higienos priemonės. Mokykloje taip pat reikalingos uniformos, pratybos ir kitos ugdymo priemonės. Mergaitės jau yra paauglės, todėl gyvena socialinį gyvenimą, susitinka su draugais, dėl to joms reikalingi didesni dienpinigiai. Sveikatos problemų mergaitės neturi, tačiau kiekvieną mėnesį dalį išlaidų sudaro išlaidos maisto papildams, vitaminams. A. lanko choreografijos mokyklą, vyksta į šokių konkursus ir koncertus, šios išvykos ir kelionės kainuoja papildomai. Ieškovė pati gauna pajamas už neįgalaus vaiko slaugymą 429,00 Eur, nes turi dar vieną vaiką su sunkiu neįgalumu, kuriam asmeniškai taip pat yra mokamos išmokos. Dirbti ji negali, nes nuolatos reikia prižiūrėti neįgalų vaiką. Taip pat gaunami vaiko pinigai iš savivaldybės, su sutuoktiniu turi kreditą būstui už įsigytą butą. Sutuoktinis dirba, gauna atlyginimą apie 1 000,00 Eur.

Ieškovės atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Prie ieškinio pridėti duomenys patvirtina nepilnamečių ieškovės dukrų poreikius ir jiems įgyvendinti būtinas išlaidas, todėl prašoma priteisti 250,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui įgyvendina pagrindinius vaikų poreikius ir nėra per didelė, dėl to priteistina iš atsakovo. Atsakovas gauna atlyginimą, turi jam priklausančio nekilnojamojo turto, todėl turi finansines galimybes mokėti didesnį išlaikymą.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo (dabar – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų) 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-3448-832/2014, patvirtinta pareiškėjų (šioje byloje – ieškovės ir atsakovo) sudaryta taikos sutartis, kuria numatyta, jog skyrium gyvenantis nepilnamečių vaikų A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat taikos sutartimi buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su mama (ieškove) ir vaikams skiriamo materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise paskirta jų mama A. Š. (šiuo metu – S.).

Byloje nėra duomenų, kad nuo šios teismo nutarties, kuria patvirtintas išlaikymo nepilnametėms dukroms dydis, išlaikymo dydis būtų keistas šalių susitarimu ar teismo sprendimu. Ieškinyje nurodoma, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, nes mergaitės žymiai paaugo, todėl šiuo metu, norint užtikrinti vaikų poreikius, A. B. išlaikymui reikalinga 521,00 Eur suma, o S. B. išlaikymui – 493,00 Eur suma. Byloje šiai sumai pagrįsti, be kita ko, ieškovė yra pateikusi vaikų poreikių paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad nurodytos sumos apima iš esmės visus būtiniausius vaikų poreikius, reikalingus tiek vaikų auginimui ir priežiūrai, jų ugdymui, tinkamam ir visaverčiam socialiniam gyvenimui ir papildomam švietimui.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (CK 3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (lot - galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Ieškovė prašymą padidinti priteisto išlaikymo dydį motyvuoja iš esmės pasikeitusiais vaikų poreikiais. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuo 2014 metų, kai buvo nustatytas išlaikymo vaikams dydis, dukros smarkiai paaugo, be to, žymiai pasikeitė ekonominė situacija šalyje. Nurodoma, kad dukros A. išlaikymui reikalingos išlaidos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 200,00 Eur maistui, 60,00 Eur aprangai, 30 Eur higienos priemonėms, apie 55,00 Eur sveikatos priežiūrai ir gerinimui, apie 90,00 Eur išlaidos ugdymui bei papildomam švietimui ir jo priemonėms, taip pat apie 90,00 Eur reikalinga telefonui ir internetui, laisvalaikiui ir dienpinigiams, kad dukra galėtų tinkamai įgyvendinti socialinio gyvenimo poreikius, bei kitos išlaidos. Tuo tarpu dukters S. išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 200,00 Eur maistui, 60,00 Eur aprangai, 30,00 Eur higienos priemonėms, 45,00 Eur sveikatos priežiūrai ir gerinimui, apie 60,00 Eur ugdymui ir papildomam švietimui bei su tuo susijusioms išlaidoms, taip pat apie 90,00 Eur per mėnesį reikalinga telefonui ir internetui, laisvalaikiui ir dienpinigiams, kad dukra galėtų tinkamai įgyvendinti socialinio gyvenimo poreikius, bei kitos išlaidos. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovės nurodytas vaikų išlaikymo poreikis būtų nepagrįstas.

Pažymėtina, jog įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyta, kad 2024 metais minimalus mėnesinis darbo užmokestis sudaro 924,00 Eur iki mokesčių arba 709,00 Eur, atskaičius mokesčius. Byloje esanti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2024 m. birželio 3 d. Pažyma apie pajamas Nr. SP6-627 (b. l. 26) patvirtina, kad ieškovės vaikams yra mokama 96,25 Eur išmoka bei 56,65 Eur papildoma išmoka kiekvienam vaikui, taigi iš viso savivaldybė pagal Išmokų vaikams įstatymą ieškovės nepilnamečiams vaikams išmoka po 152,90 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kuri atimtina iš bendro išlaikymo vaikams dydžio. Todėl pagal teismų praktiką bei galiojantį teisinį reguliavimą šio sprendimo priėmimo dieną pagrįstu ir protingu išlaikymo dydžiu vienam vaikui šiuo konkrečiu atveju laikytina 556,10 Eur suma per mėnesį arba po 278,05 Eur kiekvienam iš tėvų, nes pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kaip minėta aukščiau, tenka kiekvienam iš nepilnamečių vaikų tėvų. Įvertinus ieškovės byloje pateiktus vaikų išlaikymo poreikių paskaičiavimus bei jos ir jos atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės prašoma 250,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymo suma yra objektyviai pagrįsta, įrodyta ir atitinka teisinį reguliavimą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įvertinamos ir tėvų finansinės galimybės bei turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas iš registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir ant jo stovintis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso automobilis Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš Kelių transporto priemonių registro gauto išrašo matyti, kad šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, todėl automobilio vertė neaiški, o duomenų apie jam priklausančio turto vertę atsakovas nepateikė.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas dirba, jo gaunamas darbo užmokestis, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, yra 1450,00 Eur, neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaikyti pareigą atsakovas taip pat turi. Tačiau nepaisant to, konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama mokėti didesnį išlaikymą, negu buvo patvirtinta taikos sutartimi.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taip pat įvertintina ir ieškovės turtinė padėtis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šį turtą ieškovė su sutuoktiniu įsigijo paimdami kreditą. Teismo posėdžio metu ieškovė tokias aplinkybes patvirtino bei nurodė, kad kredito grąžinimo įmokas tebemoka iki šios dienos. Ieškovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra neįgalus (b. l. 11) ir kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. STS-5455 nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 14). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirbti negali, nes turi nuolatos prižiūrėti neįgalų sūnų, tačiau ieškovei yra išmokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri sudaro 429,00 Eur (b. l. 26). Be to, ieškovės neįgaliam sūnui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu yra mokama 368,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija (b. l. 13). Daugiau duomenų apie ieškovės turimą turtą, finansinius įsipareigojimus ar kitas aplinkybes, kurios svarbios vertinant jos turtinę padėtį, byloje nėra.

Pažymėtina, jog nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba parengtoje 2024 m. rugsėjo 9 d. Išvadoje dėl A. B. ir S. B. interesų Nr. 9SD-3158 (b. l. 50-53) nenurodo konkretaus išlaikymo dydžio, tačiau konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje pateiktų bei aukščiau nurodytų duomenų visumą, išklausęs šalių paaiškinimus bei atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir padidinti atsakovo skiriamo išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui iki 250,00 Eur kas mėnesį, kadangi tokia suma neabejotinai pakankamai užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikys abiejų tėvų pusiausvyrą išlaikant savo bendrus vaikus.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2024-02246 ieškovė yra atstovaujama advokatės Liudmilos Žiubikienės ir yra 30 proc. atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį, kurio suma iki trisdešimt tūkstančių eurų, mokamas 3 proc. dydžio žyminis mokestis, bet ne mažiau kaip 20 Eur. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ieškovė ieškiniu prašo padidinti išlaikymo sumą nuo 115,85 Eur iki 250,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl ieškinio suma sudaro 3219,60 Eur (250,00 Eur – 115,85 Eur = 134,15 X 2 = 268,30 Eur X 12 mėn. = 3219,60 Eur), dėl kurios mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 97,00 Eur (3219,60 Eur X 3 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą, ieškinį tenkinant visiškai žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymos apie valstybės išlaidas, patirtas dėl ieškovės atstovės Liudmilos Žiubikienės atstovavimo, byloje nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3448-832/2014 nustatytą teikiamo išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2024 m. birželio 6 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 97,00 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Daiva Maneikienė