Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-63-918-11].docx
Bylos nr.: I-672-171/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

 

Administracinė byla Nr. A63 – 918/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02143-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

Sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. Ž.,

pareiškėjo atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,

atsakovo atstovui Rimantui Keruliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (I tomas, b. l. 2 – 6) ir patikslintu prašymu (I tomas, b. l. 158 – 163) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) sprendimą – 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. PK-255 skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija), 100 Lt neturtinės žalos; įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją paskelbti viešą drausminės nuobaudos panaikinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad dirba vyriausiuoju darbo inspektoriumi Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje (toliau – ir Vilniaus skyrius). Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje dirba nuo 2001 m. gruodžio 3 d. Per visą tarnybos santykių periodą tarnybinių nuobaudų nėra turėjęs. 2008 m. sausio 21 d. – 2009 m. sausio 25 d. su kitais septyniais Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojais dalyvavo vykdant galimai nelegalaus darbo patikrinimą UAB „Intermarkas“ statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimas vyko pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus M. P. žodinį pavedimą, Vilniaus skyriaus vedėjo V. M. žodinį nurodymą. Visi aštuoni patikrinimą atlikę pareigūnai yra Vilniaus skyriaus vyr. specialistai (R. G., S. R., M. I., D. Č., D. K., A. P., R. B. ir jis), eina vienodas pareigas. Atsakingas arba vadovaujantis patikrinimui asmuo paskirtas nebuvo, kiekvieno užduotys, darbų apimtys ir patikrinimo atlikimo tvarka nurodyta nebuvo. Paaiškino, kad jis 2008 m. sausio 25 d. įvertinęs surinktą medžiagą, surašė nelegalaus darbo aktą Nr. NDA-0431-0258. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Prezidentei adresuotame Č. V. laiške išdėstytas aplinkybes pateikė Č. V. skundų dėl darbo įstatymų pažeidimo ir Vilniaus skyriaus pareigūnų atliktų patikrinimų įvairiuose statybos objektuose analizę. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. spalio 8 d. vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui M. P. pateikė papildomus paaiškinimus, 2009 m. spalio 9 d. – paaiškinimą dėl pranešimų nagrinėjimo, o 2009 m. spalio 11 d., vykdydamas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus M. P. žodinį nurodymą, pateikė paaiškinimą dėl medžiagos perdavimo. Pareiškėjas nurodė, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 buvo sudaryta komisija dėl tarnybinio patikrinimo pagal Č. V. laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei išdėstytas aplinkybes. Jis 2009 m. spalio 23 d. raštu Nr. (01)SD-32388 buvo įpareigotas pateikti papildomus paaiškinimus. Vykdydamas šiame rašte išdėstytus nurodymus, 2009 m. spalio 27 d. vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė papildomą paaiškinimą. Tarnybinio patikrinimo komisija 2009 m. lapkričio 13 d. išvadoje „Dėl V. Ž. tarnybinio nusižengimo“ pasiūlė pripažinti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 11.1 ir 11.9 punktuose nustatytas funkcijas – vykdyti nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, esant reikalui surašyti nustatytos formos administracinių teisės pažeidimų protokolus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį – netinkamai atliko savo pareigas, todėl buvo pasiūlyta skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. PK-255 „Dėl V. Ž. tarnybinio nusižengimo“ jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Jis su paskirta nuobauda nesutiko. Paaiškino, kad 2008 m. sausio 25 d., surašydamas nelegalaus darbo aktą Nr. NDA -0431-0258 bei analizuodamas tyrimo metu surinktą medžiagą, 2008 m. sausio 22 d. R. S., R. T. bei S. J. rašytinių paaiškinimų neturėjo, pats minėtų asmenų neapklausė, rašytinių paaiškinimų iš jų neėmė, todėl negalėjo dėl jų pasisakyti. Nurodytas motyvas, kad minėtų asmenų galimai nelegalaus darbo tikrinimo metu „neužfiksavo nei tyrėjas V. Ž., nei D. K.“, papildomai įrodo aplinkybę, kad atsakingu už visų aštuonių pareigūnų atliekamą patikrinimą paskirtas nebuvo. Pareiškėjas manė, kad nei pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, nei išdėstytuose motyvuose nėra duomenų, kaip vadovybė vykdė atliekamo patikrinimo vadovavimą bei kontrolę. Tokiu būdu konstatuotina, kad nebuvo faktinio pagrindo skirti jam drausminę nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. PK-255 buvo skirta už 2008 m. sausio 25 d. tariamą tarnybinį nusižengimą surašant nelegalaus darbo aktą Nr. NDA-0431-0258, t. y. praleidus nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodė, kad, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pirmuosius tris paaiškinimus (2009 m. spalio 8 d., 2009 m. spalio 9 d., 2009 m. spalio 11 d.) rašė iki vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. V-319 (papildyto 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-322) leidimo. Tokiu būdu, atmestinas argumentas, kad tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokio dokumento, kad per 3 darbo dienas nuo Č. V. rašto, adresuoto Lietuvos Respublikos Prezidentei, gavimo dienos, atitinkamas nurodymas už personalo tvarkymą atsakingam asmeniui buvo duotas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte. Laikant, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal Č. V. laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei išdėstytas aplinkybes, šio laiško gavimo data nėra žinoma, tačiau į bylą nėra pateikta kito, nei vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. V-319 (papildytu 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-322) nustatyto nurodymo sudaryti komisiją tirti galimą tarnybinį nusižengimą, o minėtas įsakymas išleistas praėjus 7 kalendorinėms arba 5 darbo dienoms nuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų ir analizės skyriaus 2009 m. spalio 9 d. išvadose dėl Č. V. skundų ir Vilniaus skyriaus pareigūnų atliktų patikrinimų Nr. D-353. Pareiškėjas manė, kad pati išvada parengta Č. V. laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei išdėstytų aplinkybių pagrindu, reiškia, kad pats laiškas buvo gautas ankščiau, jis yra vertintinas minėtame punkte nurodyta oficialia informacija, todėl konstatuotina, kad Taisyklių 5 punkte nustatytas terminas praleistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra pagrindo manyti, jog Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka į pareigas priėmęs asmuo neįpareigojo už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingo asmens ar įstaigos struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Šiame punkte nustatytais terminais (ir net juos praleidus) jis negavo ne tik nustatytos formos, bet ir bet kokios formos pranešimo, ir tuo labiau jokios turimos informacijos apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad įsakymas dėl komisijos sudarymo išleistas 2009 m. spalio 16 d., tarnybinio patikrinimo komisijos aktas surašytas 2009 m. lapkričio 13 d., t. y. praleidus beveik mėnesį vietoje 10 dienų (skaičiuojant nuo pirmo pasiaiškinimo 2010 m. spalio 8 d. – daugiau nei mėnesiui) arba 19-tą darbo dieną nuo minėto įsakymo leidimo dienos. Tai, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V‑319 buvo sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija, kuri 2009 m. lapkričio 13 d. pateikė savo išvadą (Nr. D-396), neįgalina teigti, kad tarnybinė nuobauda galėjo būti skiriama praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos. Laikė, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl drausminė nuobauda jam paskirta neteisėtai. Pareiškėjas pažymėjo, kad neteisėtai paskiriant tarnybinę nuobaudą, jam buvo padaryta neturtinė žala. Iš pat pradžių buvo žinoma, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti (6 mėn.) yra pasibaigęs, tačiau Tarnybinio patikrinimo komisija piktybiškai jį kvietė pasiaiškinti žodžiu ar raštu daugiau kaip šešis kartus. Tarnybinis patikrinimas užtruko daugiau nei šešias savaites. Pareiškėjas nurodė, kad su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. PK-255, kuriuo jam buvo skirtas papeikimas, buvo supažindinti visi Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai (įsakymo 2.1 p.), tuo buvo pažeista jo darbinė reputacija, nes jis inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo nėra padaręs. Tuo buvo įnešta sumaištis į visų darbo inspektorių tarnybinę veiklą bei tinkamą funkcijų vykdymą. Manė, kad nepasibaigus tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui (o apskundus – neįsigaliojus teismo sprendimui), darbdavys negali viešai skelbti apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, nes tuo tik sustiprina neigiamą požiūrį į jį, kaip tarnautoją bei asmenį. Pareiškėjo manymu, pats minėto 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. PK-255 pavadinimas – „Dėl V. Ž. tarnybinio nusižengimo“ – yra žeminantis.

Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 18 – 23, 167 – 172) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 buvo sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-322 minėtas 2009 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. V-319 papildytas. Komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, padaryto netinkamai kvalifikuojant nelegalaus darbo UAB „Intermarkas“ požymių visetą. Komisija, atlikusi minėto 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. V-319 pagrindu tarnybinį patikrinimą, pateikė 2009 m. lapkričio 13 d. išvadas Nr. D-396, kuriose konstatuota, kad pilietei J. V. pranešus, pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus M. P. žodinį pavedimą, Vilniaus skyriaus vedėjo V. M. nurodymu, 2008 m. sausio 21 d. buvo išvykta patikrinimui dėl galimai nelegalaus darbo statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur darbus vykdė UAB „Intermarkas“ darbuotojai. 2008 m. sausio 21 d. apie 15.00 val. Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai V. Ž., R. R., R. G. ir A. P. nuvyko į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto turėdami UAB „Intermarkas“ darbuotojų sąrašus, gautus integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenų baze pagrindu. Baigus patikrinimą vakare ir sutikrinus sąrašus, paaiškėjo, kad rasta 11 UAB „Intermarkas“ darbuotojų (V. B., V. B., V. D., R. G., V. L., V. K., V. G., S. J., R. T., R. S., V. V.), kurie visi patikrinimo metu turėjo darbuotojo (UAB „Intermarkas“) darbo pažymėjimus. Komisija nustatė, kad 2008 m. sausio 22 d. ryte, atvykęs į darbą pareiškėjas per VSDFV duomenų bazės prieigą sutikrino patikrinimo metu nustatytų UAB „Intermarkas“ darbuotojų pavardes. Paaiškėjo, kad VSDFV duomenų bazėje nėra informacijos apie 6 patikrinimo metu dirbusių ir darbo pažymėjimus pareigūnams pateikusių darbuotojų (V. K., V. G., S. J., R. T., R. S. ir V. V.) socialinio draudimo pradžią, todėl buvo nuspręsta papildomai, vienu metu, atlikti patikrinimus įmonės buveinėje ir statybos objekte. Skyriaus vedėjo pavaduotojos T. A. nurodymu buvo sudarytos dvi pareigūnų grupės – 2008 m. sausio 22 d. ryte viena grupė – pareiškėjas su vyr. darbo inspektore R. B. nuvyko į UAB „Intermarkas“ buveinę, adresu Savanorių pr. 176, Vilniuje, o kita grupė – darbo inspektoriai D. K., S. R., D. Č., R. R., A. P., M. I. ir R. G. nuvyko į įmonės statybos objektą (duomenys neskelbtini). Nuvykus įmonės buveinės adresu, įmonės biuro durys buvo užrakintos, todėl gauti reikalingą dokumentaciją nebuvo galimybės. Inspektoriams, kurie tuo pat metu vyko į statybos objektą (duomenys neskelbtini), buvo akcentuota, kad jie paimtų patvirtintos formos paaiškinimus, siekiant išsiaiškinti, ar minėti šeši asmenys yra sudarę darbo sutartis. Minėti asmenys buvo surasti statybos objekte bei iš jų buvo paimti nustatytos formos paaiškinimai (išskyrus V. V., kurio patikrinimo metu nebuvo), kuriuose darbuotojai nurodė, kad sutartys su jais sudarytos, jie dirba UAB „Intermarkas“, nurodė kokį darbo užmokestį sutarė, kiek valandų dirbs per dieną, darbo pradžią bei pabaigą, nurodė savo profesiją. Komisija nustatė, kad Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriaus D. K. teikimu 2008 m. sausio 22 d. buvo surašytas kvietimas UAB „Intermarkas“ direktoriui M. K., kuriuo jis buvo įpareigotas 2008 m. sausio 25 d. 8.30 val. atvykti į Vilniaus skyrių su įmonės dokumentacija, t. y. pateikti darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbo sutartis, įmonės darbo tvarkos taisykles, darbuotojų saugos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. sausio mėnesio, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir apmokėjimo dokumentus, darbdavio atestavimo saugos darbe klausimais pažymėjimą bei nemokamai išduodamų apsauginių priemonių apskaitos korteles. 2008 m. sausio 25 d. bendrovės vadovas M. K. atvyko į Vilniaus skyrių pas vyr. darbo inspektorių D. K., kuris jį pristatė pareiškėjui. Pareigūnams M. K. pateikė įmonės darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbuotojų darbo sutartis, darbuotojų darbo pažymėjimo registracijos žurnalą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip pat darbuotojų darbų saugos instruktavimo žurnalus. Susipažinus su pateiktais dokumentais, nustatyta, kad su visais, taip pat ir su minėtais aštuoniais asmenimis, apie kuriuos 2008 m. sausio 22 d. nebuvo informacijos VSDFV duomenų bazėje (V. K., V. G., S. J., R. T., R. S., V. V., K. G. ir A. Č.), darbo sutartys buvo sudarytos 2008 m. sausio 21 d. Darbo sutarčių žurnale yra darbuotojų parašai, patvirtinantys, kad minėtiems aštuoniems darbuotojams antrieji darbo sutarčių egzemplioriai įteikti 2008 m. sausio 21 d. Komisija 2009 m. spalio mėnesį atlikto patikrinimo metu nustatė, kad 2008 m. sausio 22 d. rašytinio paaiškinimo 5 punkte R. S. nurodė, jog bendrovėje ji dirba tinkuotojos pareigose nuo 2008 m. sausio 16 d. ir su darbdaviu ji sutarusi dėl 800 Lt darbo užmokesčio. Komisija 2009 m. spalio mėnesį atlikto patikrinimo metu nustatė, kad 2008 m. sausio 22 d. rašytinio paaiškinimo 5 punkte R. T. patvirtino, jog bendrovėje jis dirba tinkuotojo pareigose nuo 2008 m. sausio 18 d. ir sutaręs dėl 20 Lt už vieną kvadratinį metrą darbo užmokesčio dydžio. Komisija 2009 m. spalio mėnesį atlikto patikrinimo metu nustatė, kad 2008 m. sausio 22 d. rašytinio paaiškinimo 5 punkte S. J. patvirtino, jog bendrovėje jis dirba tinkuotojo pareigose nuo 2008 m. sausio 18 d. ir sutaręs dėl 20 Lt už vieną kvadratinį metrą darbo užmokesčio dydžio. Komisija konstatavo, kad šių aplinkybių (darbo sutartimi neįformintos darbuotojų dirbtos darbo dienos) UAB „Intermarkas“ tikrinimo metu neužfiksavo nei pareiškėjas, nei D. K.. Pareiškėjo 2009 m. spalio 11 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad minėtuose paaiškinimuose užfiksuotas datas jis pastebėjo 2008 m. vasario 14 d. ir apie tai informavo D. K. nepašalina jo atsakomybės. Nurodė, kad komisija 2009 m. spalio mėnesį vykdyto tyrimo metu nustatė, kad UAB „Intemarkas“ patikrinimo metu nebuvo tinkamai išanalizuotos šios įmonės darbuotojo Č. V. darbo sutarties sudarymo aplinkybės. Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja du skirtingi darbo sutarties su Č. V. egzemplioriai: prie J. V. paaiškinimo pridėtame Č. V. darbo sutarties egzemplioriuje nėra trečiojo puslapio, kuriame turėjo būti įformintas darbo sutarties nutraukimas, yra tik įrašas 2 puslapyje apie šio egzemplioriaus įteikimą 2008 m. sausio 22 d., ši sutartis nepasirašyta Č. V., tačiau direktoriaus parašas yra. Tuo tarpu UAB „Intermarkas“ vadovo pateiktame Č. V. darbo sutarties egzemplioriuje nėra aukščiau minėto įrašo apie darbo sutarties įteikimą 2008 m. sausio 22 d., jame yra Č. V. parašas apie darbo sutarties sudarymą, tačiau nėra parašo dėl darbo sutarties nutraukimo. Kadangi Č. V. teigė, jog darbinę veiklą UAB „Intermarkas“ jis pradėjo 2008 m. sausio 15 d., tačiau darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, aukščiau išdėstyto pagrindu padaryta prezumpcija, kad darbuotojas Č. V. dirbo be darbo sutarties, kas suponuoja Darbo kodekso 98 straipsnio (nelegalus darbas) pažeidimą. Buvo konstatuota, kad nors UAB „Intermarkas“ direktoriui M. K. už šiuos ir kitus darbo įstatymų pažeidimus buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skirta administracinė 600 Lt bauda, tačiau pareiškėjas privalėjo šį faktą vertinti ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio dispoziciją, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paminėjo, kad UAB „Intermarkas“ tik 2008 m. sausio 21 d. pateikė VSDFV teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą apie Č. V. įdarbinimą, kas savaime suponuoja prielaidą apie nesąžiningą ir neteisėtą darbdavio elgesį. Paaiškino, kad pareiškėjas surašė 2008 m. sausio 25 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA-431-258, kuriame apibendrinti minėtų inspektavimų dėl galimai nelegalaus darbo bendrovės statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), rezultatai. Akto 6.1. punkte konstatuota, kad tikrinimo metu rasta 14 asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis. Akto 7, 7-1, 9-1 punktuose nurodyta, kad nelegaliai dirbančių asmenų nenustatyta. Akto 4 punkte nurodyta, kad tikrinimo metu buvo paimti darbuotojų paaiškinimai. Komisija, atlikusi minėto 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. V-319 pagrindu tarnybinį patikrinimą pateiktų 2009 m. lapkričio 13 d. išvadų Nr. D-396 7.1 ir 7.2 punktuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriui pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 11.1 ir 11.9 punktuose nustatytas funkcijas – vykdyti nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, esant reikalui, surašyti nustatytos formos administracinių teisės pažeidimų protokolus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį – netinkamai atliko savo pareigas (išvadų 7.1 p.) ir už šį tarnybinį nusižengimą pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. PK-255 1 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjui skirta atsižvelgiant į vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 sudarytos Tarnybinio patikrinimo komisijos atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo 2009 m. lapkričio 13 d. išvadą Nr. D-396 bei pripažinus, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 11.1 ir 11.9 punktuose nustatytas funkcijas ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį. 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. PK-255, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirtas nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip du mėnesius nuo tarnybinio patikrinimo užbaigimo dienos. Taip pat nurodė, jog kadangi pareiškėjo tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant tarnybinį patikrinimą, kurį atliko valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus M. P. 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. PK‑255 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų termino, nes pareiškėjas nusižengimą padarė 2008 m. sausio mėnesį (2008 m. sausio 25 d. surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA-431-258, kuriame apibendrinti minėtų inspektavimų dėl galimai nelegalaus darbo bendrovės statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), rezultatai). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti iš atsakovo 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi tarnybinės nuobaudos paskyrimo faktas suprantamas kaip įstatymu numatytos poveikio priemonės pareigūnui taikymas ir negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Pats tarnybinės nuobaudos paskyrimo tikslas yra įvertinti nusižengimą teisės aktų reikalavimams ir laikytinas atitinkama auklėjimo priemone, todėl negali būti sietinas su pareigūno pažeminimu. Tokia tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už jo tarnybinę veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus ir nėra duomenų, kad vienokiu ar kitokiu būdu pareiškėjui būtų sukelti jo įvardijami išgyvenimai. Teisės aktų reikalavimai ir jų tinkamas laikymasis negali būti ir/arba nėra orientuoti į kiekvieno subjekto emocinę būseną bei patiriamus išgyvenimus. Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, pareiškėjo neturtinės žalos prašymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo fakto, įvardijant atsakovu Valstybinę darbo inspekciją, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. 

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu (II tomas, b. l. 58 – 69) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. PK-255 panaikino ir grąžino bylą Valstybinei darbo inspekcijai tinkamai įvertinti, ar pareiškėjas neįvykdė galiojusių pažeidimo padarymo metu pareigybės aprašymo reikalavimų ir kokį Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio atitinkamos dalies punktą pažeidė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 buvo sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija, kuri atlikusi 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. V-319 pagrindu tarnybinį patikrinimą, pateikė 2009 m. lapkričio 13 d. išvadas Nr. D-396, kuriose pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 11.1 ir 11.9 punktuose nustatytas funkcijas – vykdyti nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, esant reikalui, surašyti nustatytos formos administracinių teisės pažeidimų protokolus, ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį – netinkamai atliko savo pareigas. Komisija išvadoje taip pat pasiūlė už tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. PK-255 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2008 m. sausio 22 d. Vilniaus skyriaus vedėjas pavedė vyr. darbo inspektoriams V. Ž., R. G., A. P., R. R., M. I. ir D. K. atlikti nelegalaus darbo patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 25 d. pareiškėjas surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA-0431-0258, kurio 71 punkte nurodė, jog UAB „Intermarkas“ tikrinimo metu nenustatyta nelegaliai dirbusių asmenų. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei adresuotas Č. V. prašymas buvo persiųstas Valstybinei darbo inspekcijai. Minėtame prašyme buvo skundžiami Vilniaus skyriaus pareigūnų veiksmai. Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus specialistai atliko Č. V. prašymo dėl darbo įstatymų pažeidimų ir Vilniaus skyriaus pareigūnų atliktų patikrinimų įvairiuose statybos objektuose analizę ir 2009 m. spalio 9 d. priėmė išvadą Nr. D-353, kurioje nustatė, kad trijuose darbuotojų paaiškinimuose, teiktuose darbo inspektoriams atliekant UAB „Intermarkas“ patikrinimą 2008 m. sausio 22 d., darbuotojų nurodytos įsidarbinimo datos nesutampa su darbo sutartyse ir kituose įmonės dokumentuose nurodytomis datomis, todėl, specialistų nuomone, galėjo būti netinkamai kvalifikuotas nelegalaus darbo požymių visetas. Dėl procedūrinių pažeidimų pareiškėjui tarnybinė nuobauda Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. PK-255 buvo skirta už 2008 m. sausio 25 d. tarnybinį nusižengimą surašant nelegalaus darbo aktą Nr. NDA-0431-0258. Teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir padarė išvadą, kad numatytas 3 metų terminas skirti nuobaudą nebuvo praleistas. Teismo manymu, būtent Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus 2009 m. spalio 9 d. parengta išvada, adresuota Lietuvos Respublikos vyriausiajam darbo inspektoriui M. P., yra laikytina oficialia informacija, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Gavęs šią informaciją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius, pagal Taisyklių 4 punktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo, t. y. 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319, sudarė komisiją tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl teismas laikė, kad Taisyklių 4 ir 5 punktuose nustatytas 5 darbo dienų terminas nebuvo praleistas. Atsižvelgęs į tai, kad komisija sudaryta 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319, o komisijos išvada Nr. D-396 surašyta 2009 m. lapkričio 13 d., t. y. praėjus 20 darbo dienų nuo jos sudarymo, teismas padarė išvadą, kad Taisyklių 9 ir 10 punktuose numatyti terminai taip pat nebuvo praleisti. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi iki 2009 m. rugsėjo 9 d. galiojusia Taisyklių redakcija ir dėl to neteisingai nurodo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminus. Teismo vertinimu, kadangi oficiali informacija apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą gauta 2009 m. spalio 9 d., turi būti vadovaujamasi Taisyklių redakcija, galiojančia nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. Atkreipė dėmesį, kad jeigu ir būtų pažeisti Taisyklėse nurodyti terminai, jie galėtų būti pareiškėjui reikšmingi tiek, kiek pažeistų jo teises. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad Taisyklių 7 punkte nustatytas pranešimas būtų buvęs surašytas ir pasirašytinai įteiktas pareiškėjui, o tai laikytina procedūriniu pažeidimu. Teismo nuomone, nepateikus nustatytos formos pranešimo apie padarytą tarnybinį nusižengimą, pareiškėjui buvo apsunkinta teisė gintis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė ne vieną paaiškinimą, o kelis, kai kurie paaiškinimai buvo teikti dar iki 2009 m. spalio 16 d., kai buvo sudaryta komisija. Šios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat patvirtina faktą, kad iki komisijos sudarymo, t. y. iki 2009 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas jau teikė paaiškinimus dėl įtarimų, o nepateikus nustatytos formos pranešimo, kuriame būtų nurodyta, kokį tarnybinį pažeidimą įtariamas padaręs tarnautojas, jam nebuvo žinomos kaltinimo ribos ir apsunkinta teisė gintis. Pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo sudėties teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 29 straipsnio 2 dalimi. Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 25 d. pareiškėjas surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA‑0431-0258, kurio 6.1 punkte konstatuota, kad tikrinimo metu rasta 14 asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, o akto 7, 7-1, 9-1 punktuose nurodyta, jog UAB „Intermarkas“ tikrinimo metu nelegaliai dirbusių asmenų nenustatyta. Akto 4 punkte nurodyta, kad tikrinimo metu buvo paimti darbuotojų paaiškinimai. Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo, darbuotojų darbo sutarčių, darbuotojų darbo pažymėjimo registracijos žurnalų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbuotojų darbų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalų nustatyta, kad darbo sutartys su darbuotojais sudarytos 2008 m. sausio 21 d. Iš byloje esančių S. J., R. T. ir R. S. 2008 m. sausio 22 d. rašytų paaiškinimų matyti, kad S. J. ir R. S. dirba nuo 2008 m. sausio 16 d., o R. T. – nuo 2008 m. sausio 18 d., kai darbo sutartys su jais sudarytos 2008 m. sausio 21 d. Kaip matyti iš pareiškėjo 2009 m. spalio 11 d. rašyto paaiškinimo, jis pripažino, kad 2008 m. vasario 20 d., gavęs J. V. paaiškinimą kartu su užduoties kortele, norėdamas atlikti tyrimą, perėmė ankstesnio UAB „Intermarkas“ patikrinimo medžiagą iš D. K. ir pastebėjo, jog trijuose 2008 m. sausio 22 d. paaiškinimuose nurodyta darbuotojų darbo pradžia yra ankstesnė, nei nurodyta darbo sutartyse. Apie šį faktą pareiškėjas informavo D. K.. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. neprisiminė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, ar konsultavosi su teisininku A. O., dėl to, ar byla dėl nelegalaus darbo turėtų perspektyvą teisme. Teismas pareiškėjo argumentus, kad Valstybinės darbo inspekcijos specialistė patvirtino, jog administracinių teisės pažeidimų bylos teisme neturėtų perspektyvos, todėl jis ir nebesurašė administracinių teisės pažeidimų protokolų, atmetė, kadangi konstatuoti faktą, ar buvo nelegalus darbas, yra teismo prerogatyva, o ne Valstybinės darbo inspekcijos. Remdamasis bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad UAB „Intemarkas“ patikrinimo metu nebuvo tinkamai išanalizuotos šios įmonės darbuotojo Č. V. darbo sutarties sudarymo aplinkybės. Nustatyta, kad egzistuoja du skirtingi darbo sutarties su Č. V. egzemplioriai: prie J. V. paaiškinimo pridėtame Č. V. darbo sutarties egzemplioriuje nėra trečiojo puslapio, kuriame turėjo būti įformintas darbo sutarties nutraukimas, yra tik įrašas 2 puslapyje apie šio egzemplioriaus įteikimą 2008 m. sausio 22 d., ši sutartis nepasirašyta Č. V., tačiau direktoriaus parašas yra. UAB „Intermarkas“ vadovo pateiktame Č. V. darbo sutarties egzemplioriuje nėra aukščiau minėto įrašo apie darbo sutarties įteikimą 2008 m. sausio 22 d., jame yra Č. V. parašas apie darbo sutarties sudarymą, tačiau nėra parašo dėl darbo sutarties nutraukimo. Iš darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, kad darbo sutartis su Č. V. sudaryta 2008 m. sausio 15 d. Iš šių aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvadoje preziumuojama, kad darbuotojas Č. V. UAB „Intermarkas“ dirbo be darbo sutarties, kas suponuoja Darbo kodekso 98 straipsnio (nelegalus darbas) pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad nors UAB „Intermarkas“ direktoriui M. K. už šiuos ir kitus darbo įstatymų pažeidimus buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skirta administracinė 600 Lt bauda, tačiau pareiškėjas privalėjo šį faktą vertinti ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio dispoziciją, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi ne preziumuoti valstybės tarnautojo kaltę, o ją nustatyti ir surinkti visus ją patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63– 651/2009). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad visi patikrinimą atlikę inspektoriai nelegalaus darbo patikrinimus atlieka lygiomis teisėmis, o pareiškėjas nebuvo paskirtas patikrinimo vadovu, nepaneigia jo atsakomybės dėl to, kad nelegalaus darbo akte nenurodyta nelegaliai dirbusių asmenų. Nelegalaus darbo tyrimo 2008 m. sausio 25 d. aktą Nr. NDA-0431-0258 surašė ir pasirašė būtent pareiškėjas. Teismas laikė, kad prieš surašydamas aktą, pareiškėjas turėjo patikrinti ir įvertinti visus dokumentus ir visas aplinkybes ir įsitikinti duomenų, kuriuos įrašė į aktą teisingumu. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už nelegalaus darbo apraiškų prevenciją ir kontrolę, nesiėmė tolimesnių aktyvių veiksmų dėl galimo nelegalaus darbo UAB „Intermarkas“ kvalifikavimo pagal naujai jam paaiškėjusias aplinkybes. Remdamasis nustatytais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atliekant UAB „Intermarkas“ patikrinimą, buvo nelegalaus darbo požymių, kurių, surašydamas Nelegalaus darbo aktą, pareiškėjas neįvertino. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei įsakyme „Dėl V. Ž. tarnybinio nusižengimo“ nėra nurodyta, kokią Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio dalį ir punktą pažeidė pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas. Atkreipė dėmesį, jog įsakyme „Dėl V. Ž. tarnybinio nusižengimo“ nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 11.1 ir 11. 9 punktuose nustatytas funkcijas. Tuo metu, kai padarytas pažeidimas, galiojo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-28 patvirtintas Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymas, kuriame nėra 11.1 ir 11.9 punktų. Atsižvelgęs į tai, kad terminas nuobaudai skirti nėra pasibaigęs, o teismas negali ištaisyti pažeidimo kvalifikavimo, nes tai yra darbdavio prerogatyva, be to, teismui kvalifikavus pažeidimą pagal lokalų teisės aktą, t. y. pareigybės aprašymą galiojusį pažeidimo metu, bei nurodžius konkretų įstatymo straipsnio punktą, pareiškėjui būtų atimta teisė į gynybą, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. PK-255, todėl neįvertinus, ar pareiškėjas neįvykdė galiojusių pažeidimo padarymo metu pareigybės aprašymo reikalavimų, teismo nuomone, jis neturi pagrindo pasisakyti dėl neturtinės žalos kilimo.

 

III.

 

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 70 – 75) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje grąžinti bylą Valstybinei darbo inspekcijai tinkamai įvertinti, ar jis neįvykdė galiojusių pažeidimo padarymo metu pareigybės aprašymo reikalavimų ir kokį Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio atitinkamos dalies punktą pažeidė, panaikinti, likusioje dalyje palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagrįstai už 2008 sausio mėnesį atliktus veiksmus buvo paskirta tarnybinė nuobauda, netinkamai taikė po 2009 m. rugsėjo 9 d. įsigaliojusią Taisyklių redakciją, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia reikšmės šiuo atveju neturi.

2. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumo taikytina iki 2009 m. rugsėjo 9 d. galiojusi Taisyklių redakcija, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vykdant tarnybinės nuobaudos ir tarnybinio patikrinimo procedūrą nebuvo pažeisti Taisyklių 4, 7, 9 ir 10 punktuose nustatyti terminai, yra nepagrįsti.

3. Teismas netinkamai konstatavo, kad Taisyklių 4 punkte numatytu pagrindu pradėti tarnybinį patikrinimą (oficialios informacijos gavimas apie tai, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą) laikytina Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus 2009 m. spalio 9 d. išvada, kadangi Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki minėtos 2009 m. spalio 9 d. išvados davė žodinius nurodymus dėl pasiaiškinimų pateikimo (2009 m. spalio 8 d., 2009 m. spalio 9 d., 2009 m. spalio 11 d.), t. y. pažeisdamas Taisyklių reikalavimus, pradėjo tarnybinį patikrinimą po Lietuvos Respublikos Prezidentei adresuoto Č. V. rašto gavimo 2009 m. liepos 30 d.

4. Tarnybinis patikrinimas galėtų būti pradėtas po Č. V. Lietuvos Respublikos Prezidentei adresuoto 2009 m. liepos 30 d. laiško gavimo, jeigu jame būtų duomenų, leidžiančių įtarti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o tokių duomenų šiame laiške nėra.

5. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad pareiškėjas privalėjo atidžiai patikrinti visus reikšmingus akto surašymui duomenis, tačiau visiškai nevertino jo argumentų ir įrodymų, kaip tie duomenys turėjo būti surinkti, susisteminti, kur saugomi. Taip pat teismas nevertino ir aplinkybės, kad surašydamas minėtą aktą 2008 m. sausio 22 d. R. S., R. T. bei S. J. rašytinių paaiškinimų neturėjo, jų saugojimo užtikrinti neprivalėjo, nebuvo paskirtas grupės vadovu, todėl negali būti laikomas atsakingu už paaiškinimų neturėjimą akto surašymo metu.

6. Priimdamas sprendimą teismas turėjo vertinti jo reikalavimą panaikinti įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, t. y. įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nuspręsdamas, ar ginčijimas įsakymas panaikinamas, ar paliekamas galioti. Teismas pagrįstai nusprendė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. PK-255 „Dėl V. Ž. tarnybinio nusižengimo“ panaikinti, tačiau nepagrįstai nusprendė bylą perduoti Valstybinei darbo inspekcijai tinkamai įvertinti, ar pareiškėjas neįvykdė galiojusių pažeidimo padarymo metu pareigybės aprašymo reikalavimų ir kokį Valstybė tarnybos įstatymo 15 straipsnio atitinkamos dalies punktą pažeidė. Pareiškėjas nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo.

Valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 85 – 88) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą grąžinti bylą Valstybinei darbo inspekcijai tinkamai įvertinti, ar pareiškėjas neįvykdė galiojusių pažeidimo padarymo metu pareigybės aprašymo reikalavimų ir kokį Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio atitinkamos dalies punktą pažeidė, kadangi nei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija 2009 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadų Nr. D-396 7.1 punkte, nei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. PK-255 1 punkte, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nurodant, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio nuostatas – netinkamai atliko savo pareigas, nėra nurodyta, kurį šio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio dalį ir punktą pažeidė pareiškėjas.

2. Teismas, atsakovo nuomone, pagrįstai konstatavo, kad atliekant UAB „Intermarkas“ patikrinimą, buvo nelegalaus darbo požymių, kurių, surašydamas Nelegalaus darbo tyrimo 2008 m. sausio 25 d. aktą Nr. NDA-0431-0258, pareiškėjas neįvertino. Šiuo atveju Nelegalaus darbo tyrimo aktą rengė ir pasirašė pats pareiškėjas, todėl jis privalėjo atidžiai patikrinti visus reikšmingus akto surašymui duomenis, tačiau to nepadarė.

3. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda paskirta nustatytais terminais, kadangi vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-319 buvo sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija, kuri, atlikusi tyrimą, 2009 m. lapkričio 13 d. pateikė išvadas Nr. D-396, kuriose pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. PK-255, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir su kuriuo jis buvo raštiškai supažindintas, išleistas nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tarnybinio patikrinimo užbaigimo dienos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. PK-255, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I tomas, b. l. 12, 24), teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. PK-255 yra priimtas vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos tarnybinio patikrinimo komisijos 2009 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. D-396 (I tomas, b. l. 7 – 11, 27 – 31).

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 30 straipsnis. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2009 m. spalio mėnesį, todėl bylai aktuali tarnybinio patikrinimo metu galiojusi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tarnybinis nusižengimas yra apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011) taip pat yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146‑1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-271/2011; 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-76/2011).

Tarnybinio patikrinimo komisijos 2009 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. D-396 nustatyta, kad pagal UAB „Intermarkas“ inspektavimų metu nustatytas aplinkybes R. S., R. T. ir S. J. iki 2008 m. sausio 21 d. (t. y. raštiškų darbo sutarčių su jais sudarymo momento) bendrovėje dirbo nelegaliai (esant Darbo kodekso 93 straipsnyje apibrėžtiems darbo sutarties požymiams, darbdavys šiems asmenims realiai leido dirbti, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių), bet pareiškėjas 2008 m. sausio 25 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, apibendrindamas bendrovėje atlikto tyrimo dėl nelegalaus darbo rezultatus, nepagrįstai konstatavo, kad „nelegaliai dirbančių asmenų nenustatyta“. Padaryta išvada, kad pareiškėjas tinkamai neįvertino minėtų darbuotojų raštiškų paaiškinimų turinio ir 2008 m. sausio 25 d. nelegalaus darbo tyrimo akte nepagrįstai nurodė, kad „nelegaliai dirbančių asmenų nenustatyta“, t. y. esant darbuotojų parodymams dėl jų darbo be darbo sutarčių, netinkamai kvalifikavo Darbo kodekso 98 straipsnio teisinės normos dispozicijoje nustatytą nelegalaus darbo požymių visetą; analogiškai pareiškėjas neveikė ir UAB „Intermarkas“ darbuotojo Č. V. atžvilgiu. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 11.1 ir 11.9 punktuose nustatytas funkcijas – vykdyti nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, nustačius įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, esant reikalui, surašyti nustatytos formos administracinių teisės pažeidimų protokolus, ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio nuostatas – netinkamai vykdė savo pareigas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2008 m. sausio 25 d. galiojo Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-28, su juo pareiškėjas buvo susipažinęs (II tomas, b. l. 22 – 24). Tačiau šiame pareigybės aprašyme 11.1 ir 11.9 punktų nebuvo. Tiek tarnybinio patikrinimo komisija savo išvadoje Nr. D-396, tiek Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skundžiamame įsakyme Nr. PK-255 tarnybinį nusižengimą kvalifikavo pagal pareigybės aprašymą, kuris buvo patvirtintas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-2.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); būti lojaliems Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai (2 p.); gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.); laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 p.); teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą (7 p.); mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka (8 p.); nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (9 p.); nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai (10 p.); nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 161 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą (11 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Pažymėtina, kad minėtos įstatyminės normos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris turi būti kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą).

Pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Pareigybės aprašymo 11.1 ir 11.9 punktų, t. y. teisės normų, kurios inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo metu dar nebuvo priimtos, bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio normos, kuria pasiremta kvalifikuojant pareiškėjo veiklą ir kuri yra bendro pobūdžio, nurodymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Kadangi nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti paskirtos nuobaudos neteisėtumą, todėl teismas netikrins kitų aplinkybių, susijusių su pačia veika, kvalifikuota kaip tarnybinis nusižengimas, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nuobauda paskirta netinkamai kvalifikavus tarnybinį nusižengimą, skundžiamą įsakymą pagrįstai panaikino. Tačiau kadangi terminas skirti nuobaudą pasibaigęs, t. y. nuo inkriminuoto nusižengimo padarymo dienos (2008 m. sausio 25 d.) praėjo daugiau kaip treji metai, tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl pareiškėjo padarytos veikos negalimas (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies  3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kurioje nuspręsta grąžinti bylą Valstybinei darbo inspekcijai tinkamai įvertinti, ar V. Ž. neįvykdė galiojusių pažeidimo padarymo metu pareigybės aprašymo reikalavimų ir kokį Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio atitinkamos dalies punktą pažeidė, panaikinti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                           Antanas Ablingis

 

                                                                                        Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                        Virgilijus Valančius