Civilinė byla Nr. 2A-507-254/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09801-2014-5;

                                                                                 Procesinio dokumento kategorijos: 35.4; 54;121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17784-214/2014 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Būsto valda“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 588,94 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo ir daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausantis 7 butas, todėl atsakovas turėjo prievolę mokėti už jam suteiktas paslaugas. Atsakovo skola ieškovui susidarė už atliktus darbus iki 2012 m. balandžio mėnesio, nes jis nesumokėjo 221,30 Lt už atliktus stogo remonto darbus (2009 m. kovo mėn.), 300,71 Lt už elektros skydo remonto darbus (2010 m. lapkričio mėn.) ir 66,93 Lt už cirkuliacinio siurblio pakeitimo darbus (2010 m. gruodžio mėn.) arba iš viso liko skolingas 588,94 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovės UAB „Būsto valda" naudai 588,94 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt (20,85 Eur) sumokėtą žyminį mokestį ir 181,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis. Dėl stogo remonto: apyvartos žiniaraštyje už kaupiamąsias lėšas nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. galutinė atsakovo skola už ieškovo atliktus stogo remonto darbus sudaro 221,30 Lt; atsakovo 2008-06-19 prašymas dėl  gyvenamojo namo stogo remonto darbų (b.l.81); 2008-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) raštas Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriui dėl informacijos suteikimo apie atsakovo gyvenamąjį namą; atsakovui ieškovės siųstas 2010-10-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)į jo 2010-09-15 prašymą; Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės gyvenamojo namo 2008-10-20 apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktas 1929,14 Lt sumai; mokesčių už kaupiamąsias lėšas 2009 metų kovo ir gegužės mėnesių apyvartos žiniaraščiai.

Teismas sprendime nurodė, kad už elektros skydo remontą atsakovas 2010 m. lapkričio mėn, proporcingai savo buto plotui, buvo apmokestintas 300,71 Lt. Šį reikalavimą patvirtina: gyventojų sutikimai - pritarimas elektros skydo remonto darbams atlikti; statinio apžiūros 2010-05-20 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl  darbų būtinumo; atliktus darbus patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas 2621,00 Lt sumai; kad atsakovas už atliktus darbus buvo apmokestintas proporcingai savo buto plotui patvirtina  ir 2010 m. lapkričio mėn. apyvartos žiniaraštis.

Teismas sprendime nurodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. atsakovas, proporcingai savo buto plotui, buvo apmokestintas 66,93 Lt suma už cirkuliacinio siurblio pakeitimą. Atliktus darbus patvirtina atliktų darbų aktas, o atsakovo apmokestinimas atliktas proporcingai jo buto plotui ir tai  patvirtinama 2010 m. gruodžio mėn. apyvartos žiniaraštis (b.l. 54-72).

CK 4.82 str. 2 d. numato, kad  butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovas gyvena daugiabučiame name, kurį aptarnavo ieškovas, jis neginčijo nustatyta tvarka ieškinyje nurodytų jo skolos sumų apskaičiavimo pagrįstumo, ieškovas prašė priteisti skolą kuri susidarė iki 2012 m. balandžio mėn., todėl teismas ieškinį tenkino visiškai (CPK 178 str., CK 4.84 str.). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais dokumentais ir nevertino atsakovo argumentų dėl atliktų darbų kokybės ir nepagrįstai priteisė skolą iš atsakovo už darbus, kurie nebuvo atlikti, ar buvo atlikti nekokybiškai, neteisėtai. Pažymima, kad atsakovas dėl prastos remonto darbų kokybės buvo priverstas kreiptis ir į ieškovą, ir į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pasak apelianto, jo argumentus patvirtina: 2007-10-03 prašymo Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės direktoriui kopija; 2007-12-21 prašymo Kauno m. savivaldybės kontrolieriui kopija; 2008-02-04 Kauno m. savivaldybės administracijos Turto departamento Gyvenamojo fondo skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija; 2008-06-19 prašymo su nuotrauka Kauno m. savivaldybės kontrolieriui kopija; 2008-09-02 Kauno m. savivaldybės kontrolieriaus tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais kopija; 2010-09-15 prašymo UAB “Būsto valda” direktoriui kopija, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino. Atsakovas pažymi, kad yra sumokėjęs už tuos darbus, kuriuos ieškovas atliko kokybiškai, t.y., už buitinių nuotėkų vamzdyno remontą 405,89 Lt ir 9,46 Lt už valstybinę vėliavą, tačiau atsisako mokėti 221,30 Lt už stogo remontą, nes jis, pasak apelianto, atliktas nekokybiškai ir ieškovas savo sąskaita turėjo ištaisyti trūkumus, tačiau jų neištaisė, o stogą pakeitė kito buto savininkas. Apeliantas taip pat atsisako mokėti 300,71 Lt už elektros skydo remontą ir nurodo, kad elektros skydinė buvo užpilta vandeniu dėl nekokybiškai atlikto stogo remonto, šią aplinkybę patvirtina Kauno m. savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2008-08-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas nesutinka mokėti 66,93 Lt už cirkuliacinio siurblio pakeitimą, nes jį anksčiau neteisėtai buvo įrengęs (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Teigiama, kad apyvartos žiniaraščiai, kuriais yra grindžiama skolos suma, neturi juridinės galios, nes neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13, 14 ir 16 str. reikalavimų. Apyvartos žiniaraščiai nepasirašyti apskaitos registrą sudariusio asmens, o pagrindiniame dokumente, kuriuo grindžiamas skolos susidarymas - apyvartos žiniaraštyje nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. -  nėra nurodyto ūkio subjekto pavadinimo, kuriam priklauso šis žiniaraštis.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad namą, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, ieškovas administravo ir mokesčius skaičiavo nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2012 m. balandžio mėn., o atsakovo skolą įrodo pateiktas buhalterinės apyvartos žiniaraštis. Aplinkybę, kad darbai buvo atlikti, patvirtina į bylą pateikti atliktų darbų aktai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 39,13 kv.m. (b. l. 4-5). Byloje nėra ginčo, kad ieškovei buvo pavesta vykdyti minėto daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir atsakovo įsiskolinimas susidarė iki 2012 m. gruodžio mėn. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl skolos priteisimo už atliktus remonto darbus bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes mano, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ detalizuota, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinierinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad remonto darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, buvo atlikti. 2008 m. spalio 20 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina apie stogo remonto būtinumą (b. l. 87), 2009 m. kovo 19 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad stogo remonto darbai buvo atlikti (b. l. 58), o iš apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovas už atliktus darbus proporcingai jo buto plotui buvo apmokestintas 221,30 Lt suma (b. l. 59-60). Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnyba atlikusi patikrinimą nustatė, kad stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnyba patikrinimą atliko 2008-06-05 – 2008-08-28 laikotarpiu, t.y., iki stogo remonto darbų 2009 m. kovo mėn., už kuriuos prašoma priteisti įsiskolinimą. Be to, tyrimas buvo atliekamas pagal apelianto 2008-06-19 prašymo aplinkybes, kuriame jis nurodė, kad stogo remonto darbai nekokybiškai buvo atlikti 2008-01-28, todėl apelianto argumentai, kad patikrinimo metu nustayti nekokybiški stogo remonto darbai, už kuriuos prašoma priteisti, yra nepagrįsti. Minėto patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė įpareigojama savo sąskaita ištaisyti padarytą broką remontuojant (duomenys neskelbtini) namo stogą tik vandens prabėgimo vietoje ir kartu tartis su namo gyventojais dėl lėšų kaupimo stogo kapitaliniam remontui ateityje (b. l. 84-86). Tuo tarpu iš atliktų darbų akto matyti, kad buvo atlikti šie darbai: stogo dangos klijavimas (14 vnt.), lietaus rinktuvo sutvarkymas, smulkių denginių įrengimas, autobokštelis. Atsakovo nurodytas 2008 m. vasario 4 d. Kauno m. savivaldybės administracijos Turto departamento Gyvenamojo fondo skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad gyventojai papildomai apmokestinami nebus tik už atsilupusių sienų perdažymą (b. l. 80), todėl apelianto nuostata dėl stogo remonto darbų atlikimo ieškovės sąskaita yra nepagrįsta.

2010 m. gegužės 20 d. statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo reikalinga sumontuoti naują įvadinę apskaitos elektros spintą su elektros skaitikliais (b. l. 68). Iš atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad darbai buvo atlikti 2010 m. lapkričio mėn. (b.l. 65), o atsakovas už atliktus darbus proporcingai jo buto plotui buvo apmokestintas 300,71 Lt suma (b.l. 70). Atmestini kaip neįrodyti apelianto argumentai, kad elektros skydinė turėjo būti remontuojama dėl nekokybiškai atlikto namo stogo remonto. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie nekokybišką stogo remontą, kuris buvo atliktas ir darbai priduoti 2009 m. kovo 19 d. atliktų darbų aktu (b. l. 58), o apelianto nurodomas nekokybiškas remontas siejamas su 2008-01-28 stogo dangos remonto darbais. Pirmiau paminėtame 2010 m. gegužės 20 d. statinio apžiūros akte pažymėta, kad apžiūros metu nustatyta, jog namo įvadinė apskaitos spinta sulūžusi, elektros skaitiklių sumontavimas atliktas nekokybiškai, saugiklių lizdai išdegę, susidėvėję srovę ribojantys išjungėjai. Apelianto minimoje Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pažymoje nurodyta, kad vanduo patenka ant laiptinėje esančių elektros skydų, tačiau atliktų darbų specifikacija, pobūdis negali būti siejamas su  pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, joje taip pat nėra konstatuota, kad elektros skydinę būtina keisti dėl nekokybiškai atlikto stogo remonto.

2010 m. gruodžio 12 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad buvo pakeistas cirkuliacinis siurblys (b. l. 71), o atsakovas proporcingai jo buto plotui buvo apmokestintas 66,93 Lt suma (b. l. 71-72). Apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis neprivalo mokėti už cirkuliacinį siurblį, nes anksčiau jį neteisėtai buvo įrengęs (duomenys neskelbtini) buto savininkas, nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai, o pareigą įrodyti savo atsikirtimą turėjo būtent atsakovas (CPK 178 str.).

Taigi, aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo atlikti stogo remonto, elektros skydo pakeitimo darbai bei pakeistas cirkuliacinis siurblys ir atsakovas šių darbų atlikimo faktų neneigė, o jų trūkumų neįrodė. Teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą, rėmėsi aukščiau minėtais statinio apžiūros aktais, atliktų darbų priėmimo aktais, suvestiniais apyvartų žiniaraščiais, bei pažymėjo, kad atsakovas neginčijo skolų apskaičiavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad byloje pateikti atsakovo paaiškinimai tiesiogiai neaptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų. Byloje ieškovė pateikė mokesčių apyvartos žiniaraščius, kuriuose fiksuoti kiekvienam namo (duomenys neskelbtini) butui priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių  duomenys. Šių duomenų teisingumą pagrindžia jau paminėti pirminiai duomenys apie turėtas išlaidas dėl remonto darbų, todėl apelianto argumentai, kad jie nepasirašyti, neduoda pagrindo išvadai, jog duomenys juose yra neteisingi. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13, 14 ir 16 straipsniai reglamentuoja finansinės atskaitomybės pagrindinius reikalavimus, įmonių finansinės atskaitomybės tvirtinimą ir įmonės turto įkainojimą. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad duomenys pagal pateiktus į bylą apyvartos žiniaraščius nebuvo įtraukti į įmonės finansinę atskaitomybę taip, kaip tai numato paminėtų teisės normų reikalavimai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo labai formaliai ir neobjektyviai.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (b. l. 114). Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                       Dalė Burdulienė