Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-485/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00590-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.9. 

(S)

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorėms Astai Chraminai, Jolantai Laurinavičiūtei,

nuteistajai D.i O. ir jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

nukentėjusiajam R. U.,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Atui Moliui,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ato Molio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. O. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 30 MGL, tai yra 1 128 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (25 MGL dydžio bauda), jas visiškai sudedant, ir D. O. paskirta subendrinta bausmė – 65 MGL, tai yra 2 447,90 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 90 ct) dydžio bauda.

D. O. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje išteisinta, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Civilinio ieškovo E. A. G. civilinis ieškinys patenkintas ir iš D. O. jam priteista 395,87 eurų kompiuterio vertės bei 4,55 eurų SIM kortelės vertės turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusio R. U., civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. O. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, t. y. pagal paslaugos atlikti administracinius darbus susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. G., nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. (pasirašė paslaugų teikimo sutartį su D. O.), dirbdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), administratore ir šios įmonės administratorės darbams atlikti gavusi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ planšetinį kompiuterį „Samsung TAB S2, 9,7“ ir SIM kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 31 d., baigusi įmonėje administratorės paslaugos darbus, jai patikėto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ planšetinio kompiuterio „Samsung TAB S2, 9,7“, negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – planšetinį kompiuterį „Samsung TAB S2, 9,7“, kurio vertė 395,87 eurų, su SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), 4,55 eurų vertės.

2.       D. O. buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, tai yra dėl to, kad ji:

2.1.                      2016 m. spalio 5 d. apie 9 val., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydama aplinkybę, kad atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi U. K. sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį dėl jos sutuoktiniui R. O. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tyčia melagingai nurodė jog patalpos yra negyvenamosios paskirties bei patalpose įrengtas ir veikiantis autonominis šildymas, dėl to skirtingai nuo Kauno miesto centre esančių patalpų su centriniais šildymais už patalpų šildymą reikės mokėti mažiau, tokiu būdu pateikė melagingą informaciją apie esminę aplinkybę, lėmusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimui sudaryti patalpų nuomos sutartį, žinodama, kad patalpose nėra šildymo sistemos ir netinkamos naudoti, o šildymo sistemos įjungimui reikia atlikti pajungimo darbus, gauti kompetentingų institucijų leidimus, projektus, kurių neturėjo bei žinodama, kad nuomos sutartis negalės būti vykdoma, 2016-10-05 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus U. K. paėmė 800 eurų už patalpų nuomą bei 1600 eurų nuomos užstatą, tačiau patalpų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 2400 eurų.

2.2.                      Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi Eugenijumi A. G. ir R. U. pagrindu atsiradusiu pasitikėjimu, sudarė žodinę nuomos sutartį dėl jos sutuoktiniui R. O. nuosavybės teise priklausančių patalpų –buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuslėpdama, kad 11-kos turto areštų aktų patalpų nuosavybės disponavimo teisės yra apribotos, melagingai nurodžiusi jog patalpos yra negyvenamosios paskirties ir žinodama, kad patalpų nuomos sutartis negali būti vykdoma, R. U. ketinusiam šiose patalpose įrengti odontologinių paslaugų kliniką, atlikus patalpų remontą 7490 eurų vertės ir sumontavus odontologijos gydymo įrangą su priedais bei paaiškėjus, kad patalpų nuomos sutartis negalės būti vykdoma, 7490 eurų ir odontologinės gydymo įrangos su priedais R. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui negrąžino, taip apgaule įgijo R. U. turtą 7490 eurų, santechnikos sujungimo detales, 2 vnt., kiekvienos kainuojančios 3 eurus, bendros 6 eurų vertės, 8 vnt. dienos lempų, kiekvienos kainuojančios 4,875 eurų, bendros 39 eurų vertės bei pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – R. U. priklausantį turtą: odontologijos gydymo įrenginį „(duomenys neskelbtini) C1“, 10353 eurų vertės su priedais: 2 vnt. plautuvių, bendros 118,00 eurų vertės elektrinį vandens pašildymo boilerį „Ariston“ 100,75 eurų vertės, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: suspausto oro betepalinį kompresorių „MGF Dental SC50/15S“, 1071,59 eurų vertės, vakuuminę seilių ir skysčių atsiurbimo sistemą „Vacuret Delta“, 1303,29 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, kadangi odontologinis gydymo įrenginys „(duomenys neskelbtini) C1“ su priedais, 2 vnt. plautuvių, elektrinis vandens pašildymo boileris „Ariston“, suspausto oro betepalinis kompresorius „MGF Dental SC50/15S“, vakuuminė seilių ir skysčių atsiurbimo sistema „Vacuret Delta“, 2017-11-07 kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą: 18106,75 eurų vertės turtą, priklausantį R. U. ir 2374,88 eurų vertės turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.3.                      Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2017 m. liepos 25 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui O. D. pateikė 11-os roletų „Diena-naktis Supra Plus“ užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 762,60 Eur vertės, 2017 m. liepos 27 d., 11.16 val. atvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjusi 300 eurų avansą, po to, 2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. J. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ant langų sumontavus roletus, ji sąskaitos neapmokėjo, tokiu būdu apgaule įgijo 462,60 eurų vertės roletus.

2.4.                      Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad ji sugadino svetimą turtą: 2017 m. rugsėjo 4 d.–2017 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia sudaužė R. U. priklausančio odontologinio gydymo įrenginio „(duomenys neskelbtini) C1“ gydytojo ir asistento modulio funkcijų valdymo monitorius 2 vnt., kiekvieno kainuojančio 1880,20 eurų, tokiu būdu R. U. padarė 3760,40 eurų turtinę žalą.

3.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. O. nusikalstama veika pasisavinus jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ji išteisinta, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4.       Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį dėl D. O. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. O. pripažinti kalta: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas apgaule) ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimas apgaule) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. O. šiai bendrovei 3 400 Eur, tai yra 2 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. U. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš D. O.s 20 000 Eur neturtinei bei 117 843 Eur turtinei žalai atlyginti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti šiai bendrovei iš D. O. 254,62 Eur turtinei žalai atlyginti.

4.1.                      Skunde dėl D. O. išteisinimo dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurodoma, kad D. O. neturėjo jokių lūkesčių, kad per mėnesį, kaip nurodyta sutartyje, autonominis šildymas bute bus pajungtas. Taigi ji sąmoningai šią aplinkybę nuo U. K. nutylėjo, nuslėpė ir taip jį suklaidino. U. K., šitaip paveiktas, perdavė už buto nuomą pinigus D. O., tačiau ji vėliau jokių veiksmų, kad būtų vykdomas susitarimas pagal nuomos sutartį, neatliko, nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų slapstėsi, neatsiliepė, pinigų jiems negrąžino. Vadovaujantis teismų praktika, kai veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į abejotiną ar jam žalingą sandorį, svarbiausiomis aplinkybėmis, nulemiančiomis baudžiamąjį veikų pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė nukentėjusiajam apsisprendžiant buvo esminė ir kaltinamasis asmuo situaciją, kuomet nukentėjusiojo teisių gynimas vėliau būtų neįmanomas ar apsunkintas, sudarė sąmoningai. Pasak prokurorės, šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad D. O. ne tik sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad autonominis šildymas per mėnesį bute nebus pajungtas, bet savo veiksmais apsunkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes susigrąžinti perduotas pinigines lėšas civilinės teisenos tvarka, kadangi nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pasirašė ne savo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nors tuo metu minėtoje įmonėje ji nedirbo. D. O. teigė, kad taip elgėsi, nes yra įmonės akcininkė, tačiau akcininkas negali atlikti veiklos įmonėje, jeigu su ja nėra susijęs darbo santykiais. D. O. apie socialinio draudimo pabaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė 2015 m. spalio 26 d., bendrovė 2016 metais neteikė jokių duomenų apie apdraustųjų socialiniu draudimu laikotarpius bei pajamas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartą mokesčių administratoriui mokesčių deklaraciją pateikė 2009 metais, o finansines ataskaitas – 2008 metais. D. O. buvo žinoma, kad įmonė, kurios vardu ji sudarė nuomos sutartį, jokios veiklos sutarties sudarymo metu ir vėliau nevykdė, turto neturėjo, tačiau šias aplinkybes ji nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nutylėjo. Tai patvirtina, kad D. O. bendrovę į jai nenaudingą sandorį įtraukė apgaule, šios apgaulingos sutarties pagrindu neteisėtai įgijo svetimą turtą, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, šias pasekmes suvokė ir jų norėjo. Nei D. O., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Pažymima, kad ji šitaip elgėsi ne pirmą kartą, kadangi 2015 m. liepos 15 d. ji buvo sudariusi nuomos sutartis su J. J., V. G., G. Ž., iš jų paėmė pinigus už to paties buto nuomą, tačiau nuo jų pasislėpė, patalpų parengimo nuomai nevykdė, pinigų, paimtų už nuomą, negrąžino. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

4.2.                      Be to, prokurorė dėl D. O.s išteisinimo dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Akcentuodama teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad esminis sukčiavimo elementas, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimų, yra apgaulės panaudojimas prieš savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Nors D. O. nepripažino ketinusi apgauti R. U. ir E. A. G. ir užvaldyti jų turtą, tačiau jos veiksmai byloja priešingai, kadangi kai odontologijos kabinetas buvo įrengtas, ji nutraukė bendravimą su šiais asmenimis, jų į patalpas neįsileido, ėmė pardavinėti jų turtą. Kaip nustatyta iš R. U. ir E. A. G. parodymų, odontologinę veiklą buvo galima vykdyti tik negyvenamosios paskirties patalpose. Pusę metų dirbdami su D. O., jie ja pasitikėjo, kai ji nurodė, kad patalpos yra negyvenamosios paskirties. Be to, iš D. O.s ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties taip pat matyti, kad patalpos – negyvenamosios paskirties. Šią sutartį matė E. A. G., todėl turėjo pagrindo patikėti D. O. įkalbinėjimais jos bute įrengti odontologinį kabinetą ir patalpinti jame įrangą. Be to, D. O. taip pat esmingai suklaidino minėtus asmenis, nutylėdama faktą, kad rengiamo odontologinio kabineto patalpos yra areštuotos keliolikos antstolių, dėl to nei nuoma, nei paskirties keitimas yra neįmanomas. Iš byloje esančios pažymos, antstolių pateiktų duomenų matyti, kad nustatytas disponavimo teisės butu apribojimas. Tačiau D. O., piktnaudžiaudama iš ankstesnių darbo santykių kilusiu E. A. G. ir R. U. pasitikėjimu ir šias aplinkybes nuslėpusi, lėmė jų apsisprendimą investuoti į jos valdomą butą odontologijos kabinetui atidaryti. Ji jų turtą priėmė, išsiaiškinus apgaulę, jo negrąžino, ėmė neteisėtai elgtis su juo kaip su savu, pardavinėjo ir nuomojo, ką patvirtina byloje esantys internetiniuose portaluose iš D. O. priklausančio IP adreso patalpinti skelbimai, liudytojo D. K., K. J., T. J., A. M., N. B. parodymai. Įvertinus tai, prokurorė nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad D. O., apgaule gavusi valdyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. odontologinei veiklai skirtą įrangą bei R. U. 7 490 Eur, kuriuos jis jai pervedė odontologiniam kabinetui įrengti, šį turtą neteisėtai pavertė savu, juo disponavo savo nuožiūra, neteisėtai įrangą bandydama perleisti kitiems asmenims. D. O. sumokėjus 7490 Eur už būsto remontą, pardavus R. U. ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, civilinės priemonės būtų neįgyvendinamos, nes D. O. neturi jokio turto, nedirba, E. A. G. ir R. U. turto nepagrįstai negrąžino, turėdama visas galimybes ir sąlygas grąžinti. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. O. veiksmai nėra pavojingi ir jai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. R. U. ir E. A. G. veikla susijusi su medicininių paslaugų teikimu, jie neturi išskirtinių verslo organizavimo žinių ir patirties, todėl jiems negali būti keliami išskirtiniai rūpestingo ir protingo nukentėjusiojo elgesio standartai.

4.3.                      Skunde taip pat ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. O. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl roletų įgijimo apgaule. Teismas turėjo vertinti kritiškai D. O.s parodymus, kuriais ji neigė savo kaltę. Tai, kad ji įvykdė nusikalstamą veiką, patvirtina V. Kriaučionienės, O. D., H. U. parodymai bei kita bylos medžiaga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018 m. kovo 12 d. darbuotojų nebuvo, R. U. paneigė davęs pavedimus D. O. atlikti sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įmonė nebuvo veikianti ir veiklos nevykdė, jam apie sandorį nebuvo žinoma. Taigi teismas nepagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą užsakymo lapą dėl roletų vertino kaip D. O. teisinantį įrodymą. Prokurorės nuomone, šis dokumentas, priešingai nei tai įvertino apylinkės teismas, pagrindžia, kad D. O. sukčiavo, tai yra ji, suvokdama, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, jos vardu užsakė ir į savo butą pasiėmė roletus, už juos neatsiskaitė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netgi pareikalavus, juos neteisėtai naudoja, suvokdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to patyrė žalos, ji tokių pasekmių siekė ir jų norėjo.

4.4.                      Prokurorė nesutinka ir dėl D. O.s išteisinimo dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Nors D. O. neigė tyčia sudaužiusi monitorius, teigė, kad iki jų nuėjusi nebuvo, netgi nebuvo toje patalpoje, su dukra sėdėjo kitoje patalpų pusėje, tačiau jos parodymus paneigia D. K., A. M., R. G., R. D. ir E. A. G. parodymai. Liudytojas D. K. patvirtino, kad montuojant odontologines kėdes, jų monitoriai buvo sveiki, o vėliau policijos sandėlyje matė juos sudaužytus. Monitoriai galėjo būti sudaužyti tik nuo tiesioginio smūgio. Pareigūnai patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 7 d. pas D. O. atliekant kratą, ji nuėjo į kambarį, kuriame liko monitoriai, ir tuomet jie išgirdo dūžio garsą. D. O., ironiškai šypsodamasi, išėjo iš kambario. Liudytojų teigimu, ant monitorių niekas negalėjo užkristi. Pasak prokurorės, akivaizdu, kad, priešingai nei konstatavo teismas, D. O. tyčia sudaužė R. U. priklausančio odontologinio gydymo įrenginio monitorius ir tokiu būdu padarė R. U. 3 760,40 Eur turtinę žalą.

5.       Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Atas Molis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį dėl D. O. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį; tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš D. O. bendrovės naudai 2 400 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš D. O. bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. O. dėl jai inkriminuoto BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, netinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

5.2.                      Apeliantas, cituodamas teismų praktiką sukčiavimo bylose, be kita ko, apgaulei pasireiškiant piktnaudžiavmu nukentėjusiojo asmens pasitikėjimu, teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad negyvenamų patalpų nuomos sutarties sudarymas, pateikiant melagingą informaciją, nenurodant realios padėties apie patalpų šildymo sistemą, lėmusią apsisprendimą sudaryti sutartį, nesudaro nusikaltimo sudėties. Byloje surinkti įrodymai patvirtina D. O. apgaulę, siekiant įgyti civilinio ieškovo turtą – 2 400 Eur. Civilinis ieškovas, rinkdamasis patalpas, jų ieškojo būtent su autonominiu šildymu, ką patvirtino teisme apklausti U. K. ir G. M. Patalpų nuomos skelbime nurodyta, kad patalpų šildymas yra dujinis autonominis. 2016 m. spalio 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, parengtoje iš D. O. pusės, apie patalpų šildymo sistemą, jos rūšį nėra nieko detalizuota. Prieš ją pasirašant, D. O. patikino, kad patalpose įrengtas autonominis dujinis šildymas ir jis yra veikiantis, už patalpų šildymą reikės mokėti mažiau nei už Kauno miesto centre esančias patalpas su centriniu šildymu. Be to, patalpose buvo įrengti radiatoriai. Liudytoja G. M. parodė, kad skelbime buvo nurodyta, kad patalpos šildomos, D. O. garantavo, kad rudenį šildymas tikrai veiks, bus dujinis šildymo katilas. Būtent šios sąlygos tenkino civilinio ieškovo atstovą U. K. Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad D. O., žinodama, kad šildymo sistema yra neveikianti ir jokie sistemos remonto darbai nėra atlikti ar atliekami nuo 2009 metų, sistemingai žodžiu ir skelbimu klaidino civilinį ieškovą ir tai lėmė jo apsisprendimą pasirašyti nuomos sutartį ir perduoti pinigines lėšas.

5.3.                      Pažymima, kad civilinis ieškovas 2016 m. spalio 27 d. planavo keltis į patalpas, pradėjo vežtis materialųjį turtą, reikalingą veiklos vykdymui, pajamų gavimui, tačiau sužinojo, kad patalpose įrengti radiatoriai, kurie neveikia, šildymo sistemos įjungimui reikia atlikti pajungimo darbus, suderinti projektus, gauti leidimus, kurių D. O. neturėjo ir tai žinodama šią aplinkybę nuslėpė sutarties sudarymo metu. Apgaule įgijusi pinigines lėšas, D. O. jų grąžinti neketino, slapstėsi, jos apgaulė buvo esminė sudarant sandorį, todėl jos atžvilgiu turi būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

5.4.                      Skunde akcentuojama, kad galimai D. O. suprato, jog 100 kv. m. patalpų, kurių šildymo būdas yra elektriniai įrenginiai, nuoma nepatraukli potencialiems klientams, kurių šią aplinkybę žinant vargu, ar atsirastų. Tai patvirtina faktas, kad iki bylos išnagrinėjimo patalpos nebuvo išnuomotos.

5.5.                      Be to, pasak atstovo, D. O.s polinkį nusikalsti rodo tai, kad ji už nuomą gavusi pajamų, siekė nemokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, todėl nuomos sutartį sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. D. O., pasirašydama 2016 m. spalio 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nuomotoju, nors ši įmonė jau seniai iki sutarties sudarymo ir šiuo metu nevykdė jokios veiklos, joje nėra darbuotojų, ji neturi jokio turto, turi skolinių įsipareigojimų, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ji yra nemoki. Išspręsti ginčą civilinio proceso priemonėmis nėra galimybės, nes D. O. vengia visais įmanomais būdais bendrauti, geranoriškai atlyginti padarytą žalą, civilinio ieškovo padėtis esmingai pasunkinta. Be to, atsakove civilinėje byloje būtų ne D. O., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl aptartos šios bendrovės būklės, palankaus sprendimo civilinio proceso atveju išieškoti turtinę žalą nebūtų jokių galimybių.

5.6.                      Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, tikint D. O. parodymais, jog ji rodė civilinio ieškovo atstovui patalpų nekilnojamojo turto registro išrašą prieš pasirašant sutartį, tuomet civilinis ieškovas nebūtų sudaręs patalpų nuomos sutarties ir mokėjęs pinigų, kadangi būtų matęs, kad patalpos priklauso ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. O., kuris sutarties derinime ir pasirašyme nedalyvavo, o patalpų šildymas ne autonominis dujinis, o miesto centrinis, kuris atjungtas ir neveikia. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. O. registro išrašo civilinio ieškovo atstovams nerodė, o, priešingai, slėpė, kad patalpos yra gyvenamosios paskirties, nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jose nėra autonominio dujinio ar miesto centrinio šildymo. Net ir teigiant, kad D. O., prieš pasirašant patalpų nuomos sutartį, minėjo, kad dujinį šildymą turi įvesti, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, kad nesitikėjo per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos iki civilinio ieškovo įsikėlimo dienos išspręsti dujinio šildymo klausimus ir įvesti dujinį šildymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. O. žinojo, kad nuo 2009 m. autonominio dujinio ar kitokio patalpų šildymo klausimai nėra išspręsti ar bent pradėti derinti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl, manytina, ji suvokė, kad panaudojant apgaulę, siekia naudos sau, veikia tyčia. O civilinio ieškovo veiksmai, kai jis įsikėlimo dieną atėjo ir išėjo iš patalpų, tik patvirtina jo atstovų paaiškinimus, kad nebuvo tartasi dėl patalpų, kurios šildomos elektriniais radiatoriais.

5.7.                      Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog sutarties pasirašymo dieną šildymo sezonas jau buvo prasidėjęs, tačiau nepateikė daugiau argumentų, kuo ši aplinkybė reikšminga sprendžiant D. O. atsakomybės klausimą. Byloje nėra duomenų, kada Kauno mieste 2010 m. buvo pradėtas centrinis šildymas, kuris galėtų turėti įtakos sprendžiant nuosprendžio priėmimo klausimą.

5.8.                      Atkreipiamas dėmesys, kad D. O. yra teista už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl, manytina, nusikalstamas elgesys jai yra būdingas. Jos polinkį nusikalsti rodo ir tai, kad ji už nuomą siekė nemokėti gyventojų pajamų mokesčio. Teismas nesiaiškino, kur D. O. panaudojo pinigines lėšas (2 400 Eur), kurios buvo užpajamuotos ir gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kas, manytina, rodo, kad jos veiksmuose yra galimai kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 ir 184 straipsniuose, požymiai.

6.       Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. 

7.       Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė jos skundą tenkinti ir priimti D. O. apkaltinamąjį nuosprendį dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisinta, bei paskirti jai skunde prašomas bausmes. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė palaikantis savo bei prokurorės apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, taip pat patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusysis R. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. A. G. nurodė skundus taip pat palaikantys ir prašė juos tenkinti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašė prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

8.       Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl D. O. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

9.       Tiek prokurorės, tiek civilinio ieškovo atstovo apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas ta apimtimi, kiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog D. O.s veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. Prokurorė ir atstovas tvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog tarp D. O.s ir, atitinkamai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų bei nukentėjusiojo R. U., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kadangi D. O.s apgaulė buvo esminė įvykdant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, pasak prokurorės, D. O.s kaltė dėl svetimo turto – R. U. priklausančio odontologinio gydymo įrenginio „(duomenys neskelbtini) C1“ sugadinimo – yra visiškai įrodyta, todėl ji dėl šios veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10.       BK 182 straipsnyje įtvirtintu sukčiavimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia, be kita ko, turtinės prievolės išvengimu. Taigi sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto. Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas sukčiavimą padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015,                         2K-P-498-746/2015, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017, 2K-346-942/2018). 

11.       Be to, nagrinėjamų apeliacinių skundų argumentų kontekste pažymėtina tai, kad, norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2014, 2K-150/2014, 2K-7-27-746/2015,              2K-7-304-976/2016, 2K-170-895/2018).

12.       Tuo tarpu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, veikdamas tyčia, sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei dėl šio nusikaltimo padarymo kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

Dėl sukčiavimo prieš civilinį ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“

13.       D. O. buvo kaltinama tuo, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurodė faktines aplinkybes, jog ji atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir apgaule, siekdama įgyti svetimą turtą, sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie sutarties objektą, t. y. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertimu, šiuo atveju yra teisiškai svarbu teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatant, ar tai civiliniai teisiniai santykiai, kuriems būdingos sutarčių aiškinimo ir taikymo bendrosios bei specialiosios nuostatos, ar kaltinamosios elgesys turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika, t. y. sukčiavimas baudžiamosios teisės kontekste. Tam nustatyti, būtina vertinti iki nuomos sutarties sudarymo tarp šalių susiklosčiusius abipusius santykius ir asmens, traukiamo atsakomybėn, veiksmus atskirai, vertinant, ar jie buvo esminiai ir iš anksto apgalvoti siekiant panaudoti apgaulę, kaip būtinąjį požymį, ir ar dėl to civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo esmingai suklaidintas, ar, priešingai, apgaulė nebuvo esminis požymis dėl sukurtų nuomos teisinių santykių.

15.       Prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo nurodoma viena iš esminių aplinkybių dėl D. O.s neva panaudotos apgaulės – tai kaltinamosios sąmoningas suklaidinimas, jog patalpose, kurias civilinis ieškovas išsinuomojo, yra veikiantis dujinis šildymas. Teisminio proceso metu kaip liudytoja apklausiama G. M. patvirtino, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu derino negyvenamųjų patalpų nuomos klausimus, bendravo su D. O., pati apžiūrinėjo patalpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės veiksmams būdingi ikisutartiniai santykiai, kurių metu, prieš sudarant pagrindinę – nuomos sutartį, ji aktyviai domėjosi patalpų tinkamumu veiklai vykdyti, tikrino ir klausė D. O.s apie patalpose esančios šildymo sistemos funkcionavimą, kitaip tariant, abipusių derybų būdu sprendė, ar sudaryti nuomos sutartį. Pažymėtina, kad tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių metu abi šalys privalo elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, atskleisti visas reikšmingas sutarties sudarymui aplinkybes. Todėl šiuo atveju, teismo manymu, būtina vertinti, ar šių sąlygų buvo laikomasi.

16.       Nors, kaip teigia civilinis ieškovas, patalpintame skelbime buvo deklaruojama, kad patalpose yra veikiantis autonominis šildymas, o išteisintoji, išnuomojusi patalpas, nuslėpė aplinkybę, kad jis nefunkcionuoja, vis dėlto, tai nėra pakankama sąlyga D. O.s elgesį vertinti kaip sukčiavimą. Pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip teisinių santykių subjektui, veikiančiam civilinėje apyvartoje, kaip ir kitiems ekonominės veiklos subjektams, galioja didesni atidumo ir rūpestingumo standartai prieš sudarant bet kokį sandorį, t. y. pareiga elgtis apdairiai. Iš baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį, G. M., apžiūrėdama patalpas, neįsitikino, ar bute realiai funkcionuoja šildymo sistema, buvo apsiribota tik D. O.s bei nekilnojamojo turto pardavimo agento patikinimu apie sumontuotą dujinį katilą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, civilinis ieškovas galėjo ir turėjo pats objektyviai įsitinkinti, ar, prieš sudarant sutartį, jiems esminė nuomos sąlyga – tinkamas patalpų apšildymas galės būti įgyvendinama. Šį teismo vertinimą patvirtina ir G. M. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog jau įsikėlus į patalpas kaimynai ją patikino, kad jos nėra šildomos. Teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklausiamas U. K. taip pat parodė, kad jis iš esmės nepamena, ar domėjosi patalpose veikiančiu šildymu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų aplaidus veikimas sąlygojo iš sutarties kylančias pasekmes.

17.       Civilinio ieškovo atstovas skunde nurodo, kad atstovaujamojo suklaidinimas pasireiškė D. O. piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu ir tai lėmė nuomos sutarties sudarymą. Teismo vertinimu, nors ji nebuvo pakankamai sąžininga tiek iki sutarties sudarymo, tiek sutarties sudarymo metu, o tai galima sąlyga nuostoliams atlyginti, tačiau ši aplinkybė suponuoja prielaidas ginčo sprendimui ieškinio teisena. Tuo tarpu civilinio ieškovo atstovo nurodomi argumentai, jog šiuo atveju jo apsisprendimą įsitraukti į sutartinius santykius lėmė būtent D. O.s piktnaudžiavimas jo pasitikėjimu, nėra pagrįsti visų aplinkybių kontekste. Kolegijos vertinimu, teisiškai klaidinga kriminalizuoti civilinius teisinius santykius vien dėl to, kad nuomotojas objektyviai nepateikė visos informacijos, kuri galimai būtų turėjusi reikšmės sudarant nuomos sutartį. Sutarčių teisėje galioja vienas pagrindinių principų – sutarties laisvės principas, kuris paaiškina, kad kiekviena šalis, sudarydama bet kokią sutartį, elgiasi laisvai ir savo nuožiūra, ji taip pat prisiima ir tam tikrą riziką. Be to, kiekviena šalis savarankiškai rūpinasi ir sprendžia, ar jai naudinga sudaryti sutartį, o vienas iš esminių sutarties elementų – šalies laisva valia.

18.       Civilinio ieškovo atstovo teigimu, nuomininko valia buvo paveikta nuomotojo naudotos apgaulės, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į jai žalingą sandorį. Tačiau su šiuo atstovo vertinimu negalima sutikti. Apgaulės elementas baudžiamosios teisės kontekste teismų praktikos išplėtotas situacijose, kai asmuo dėl kaltininko sąmoningų, iš anksto gerai apgalvotų ir suplanuotų veiksmų įtraukiamas į nenaudingą jam sandorį, nesąžiningai šaliai žinant, kad iš sutarties kylančios teisės ir pareigos nebus realiai vykdomos, taip pat galimai pasitelkiant kitus subjektus daryti nusikalstamą veiką, taip klaidinant asmenį, dėl to apgaulės paveikta laisva valia, kaip esminis sutarties elementas, sandorio sudarymo metu sukuria ne civilines, o baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau sukčiavimui konstatuoti šiuo atveju svarbu įvertinti kompleksą sudėtinių aplinkybių, kurios siejo šalis iki sutarties ir po sutarties, be kita ko, būtina analizuoti civilinio ieškovo elgesį, ar jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas prieš sudarant sandorį. Be jau paminėtų apeliacinės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis, teismo vertinimu, nuomininkas nebuvo pakankamai atsakingas, šią aplinkybę patvirtina ir civilinio ieškovo atstovo nurodomas argumentas, jog sutartis buvo parengta D. O. iniciatyva, o joje apie šildymo sistemą nėra nieko detalizuojama. Civilinio ieškovo atstovai apklausos metu patvirtino, kad jie turėjo abejonių dėl patalpų tinkamumo jas eksploatuoti, kas šiuo atveju, yra svarbi aplinkybė vertinant tai, jog ieškovo atsainus požiūris į sutarties sudarymą, iš esmės jo pasyvūs veiksmai, o ne D. O. apgaulė, nulėmė kilusius padarinius.

19.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad D. O. iš esmės sudarė galimybes civiliniam ieškovui įsikelti į išnuomotas patalpas. Tai patvirtino kaip liudytojai apklausti civilinio ieškovo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taigi, esminė patalpų nuomos sutarties sąlyga – įpareigojimas nuomotojui sudaryti sąlygas nuomininkams įsikelti į sulygtas patalpas, buvo įvykdyta. Iš sutarties, kurią pateikė civilinio ieškovo atstovas, matyti, kad joje iš esmės apibrėžta galimybė nuomininkui atlikti tam tikrus kapitalinio remonto veiksmus išsinuomotose patalpose, be kita ko, vėliau šiuos atliktus pagerinimus išmontuojant arba gaunant už juos tinkamą kompensaciją iš nuomotojo (ar investuota suma sumažinant nuomos mokestį), o vien netinkamos kokybės patalpų perdavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesąlygoja nuomotojui baudžiamosios atsakomybės kilimo.

20.       Tiek prokurorė, tiek civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad D. O. neteisėti veiksmai pasireiškė ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimą sudarant nuomos sutartį. Teigiama, kad D. O. buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Civilinio ieškovo atstovas taip pat nurodo, kad, jei turto (nuomojamų patalpų) priklausomybė būtų buvusi nustatyta prieš sudarant nuomos sandorį, ir būtų paaiškėję, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso nuosavybės teise ginčo patalpos, jis nebūtų sutikęs sudaryti tokio pobūdžio sandorį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sudėtingėjant civilinei apyvartai, tarp šalių gali kilti įvairaus pobūdžio ginčų ir rizikų vykdant bet kokio pobūdžio sutartį. Todėl kiekviena sutarties pusė, įgyvendindama jai aktualias sutarties sąlygas, veikia ne tik kad aktyviai, bet tuo pačiu ir preventyviai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedėjo pakankamai pastangų nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso nuomos patalpos, o tai, manytina, nuomininkui svarbu nustatyti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, nuomininkui aktualu įvertinti, ar nuomotojas turi daiktinę teisę į nuomojamą objektą, antra, ar pats daiktas nėra kažkaip suvaržytas, dėl ko nuomininkui ateityje galimai galėtų būti apsunkinta jo valdymo teisė. Tik įvertintus šias aplinkybes, nuomininkas paprastai inicijuoja arba ne sandorio sudarymą. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, be kita ko, netgi nebuvo įvertinta informacija apie nuomojamą nekilnojamąjį turtą iš viešai prieinamų šaltinių, o vien dėlto teigti, kad D. O. tokiu būdu esmingai, panaudojant apgaule, suklaidino civilinį ieškovą, kai jis sudarant sandorį nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėmesingas, pagrindo konstatuoti nėra. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė grynai civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie dėl vienos iš šalies nesąžiningų veiksmų gali būti ginčijami nukentėjusiam teikiant ieškinį, o ne pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tokiu būdu teismo prašant pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Priešingu atveju, kiekvienas sutarties pažeidimas, nesąžiningas ir turintis piktnaudžiavimo požymių elgesys, ydingai gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, o tai apsunkintų civilinės apyvartos vystymąsi ir plėtojimą.

21.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorės apeliacinio skundo dalis dėl D. O. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir pastarojo apeliacinis skundas atmetami kaip nepagrįsti, kadangi D. O.s veiksmų pobūdis ir pavojingumas, galimai iškraipytos tam tikros aplinkybės apie išnuomojamų patalpų būklę, kokybę, ketinimus įvesti dujinį autonominį šildymą, nebuvo tokie, dėl kurių jai turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, juolab kad apgaulės panaudojimas, kaip sandorio negaliojimo prielaida, išskiriamas ir civiliniame procese.

Dėl sukčiavimo prieš civilinį ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusįjį R. U.

22.       Minėta, kad kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, svarbu įvertinti apgaulės esmingumo kriterijų, t. y., šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar asmens apgaulė (suklaidinimas) padarė esminę įtaką civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam perleisti turtą, taip pat, ar tam tikro pobūdžio nutylėjimas dėl nekilnojamojo turto paskirties ir jo suvaržymų galėjo turėti įtakos asmenų apsisprendimui. Tik esanti šių sąlygų visuma sudarytų prielaidas vertinti D. O.s veiksmus kaip sukčiavimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje plėtojama viena iš apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kai nukentėjusiuosius ir kaltininką sieja tokie dalykiniai, giminystės ir panašūs santykiai, dėl kurių kaltininkas, pasinaudodamas šių susiklosčiusių santykių pranašumu, suklaidina nukentėjusiuosius ar nukentėjusįjį. Tačiau, be kita ko, vertinant baudžiamosios teisės kontekste, svarbiu kriterijumi atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

23.       Teisėjų kolegijos vertimu, D. O. ir nukentėjusįjį R. U. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą E. A. G. siejo pasitikėjimu grįsti civilinio pobūdžio santykiai. Iki kaltinime inkriminuojamo laikotarpio D. O. pažinojo E. A. G., juos siejo darbinio pobūdžio teisiniai santykiai, nors ji įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susiformavusių dalykinio pobūdžio santykių esmę atspindi jų abipusis kolegiškumas bendradarbiaujant ir sprendžiant vienas kitam aktualius klausimus, pavyzdžiui, civilinio ieškovo atstovui padedant D. O. atlaisvinti ginčo patalpas prieš įsikraustant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

24.       Vertinant nuo apgaulės galimai nukentėjusių asmenų elgesį apdairumo ir atidumo kontekste, visų pirma pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko R. U. vykdytos veiklos, dar iki pradedant bendradarbiauti su D. O., jų pobūdis buvo susijęs su medicininių paslaugų teikimu, o tai patvirtina tam tikrą ūkinės veiklos specifiškumą ir padidintos atitikties įstatymų reikalavimams bendrąją visumą, kas neabejotinai, prieš planuojant odontologinių paslaugų teikimo veiklą, turėjo būti žinoma tiek civilinio ieškovo atstovui, tiek nukentėjusiajam. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir susiformavusio bendradarbiavimo tarp nukentėjusių asmenų bei D. O.s tikslą, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo pat pradžių buvo nukreiptas į ekonominių santykių plėtojimą. Šį faktą patvirtinta proceso dalyvių parodymai baudžiamojoje byloje. Jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad D. O. turėjo susiformavusią išankstinę tyčią apgaule įgyti civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo turtą, nėra.

25.       Prokurorė pateiktame skunde nurodo, jog D. O. perduoti 7490 Eur patalpoms įrengti ir sutvarkyti jos buvo naudojami savo nuožiūra, iš esmės, prokurorės nuomone, šios piniginės lėšos buvo įgytos apgaule. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teiginys galėtų būti svarus argumentas, jeigu pastaroji realiai nebūtų atlikusi remonto organizavimo darbų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir suplanuoti darbai faktiškai nebūtų įgyvendinti, o jai patikėtos piniginės lėšos būtų išimtinai panaudotos D. O.s asmeniniams poreikiams tenkinti. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos priešingos faktinės aplinkybės. D. O. samdė darbuotojus, darbuotojai paliudijo, kad darbai nurodytose patalpose buvo atliekami, jiems buvo parūpinamos medžiagos darbams atlikti. Vien tai, kad darbus atlikę darbuotojai negavo dalies atlygio, ar su jais iš viso nebuvo atsiskaityta, savaime nelaikytina sukčiavimo požymiu baudžiamosios teisės kontekste.

26.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad piniginių lėšų cirkuliacija civilinėje apyvartoje pakankamai reglamentuojama ir kiekviena suinteresuota, prievolinių teisinių santykių turinti šalis, privalo itin rūpestingai dokumentuoti pinigų gavimą/išdavimą apskaitos ar kitais dokumentais. Kitu atveju, padidėja efektyvaus įrodinėjimo rizika reikalavimus teikiančiai šaliai. Pažymėtina, kad civilinis kodeksas susitarimo formai ir pobūdžiui, t. y. kokiu būdu šalys įgyvendina civilines teises ir pareigas, numato tam tikrus reikalavimus. Kai kurie jie imperatyvaus ar tiesiog dispozityvaus pobūdžio, t. y. šalys pačios pasirenka veikimo būdus. Šiuo atveju, kaip matyti, nuo pat pradžių susitarimai (sandoriai) buvo sudaromi žodžiu (arba konkliudentiniais veiksmais), tai parodo, kad šalis siejo abipusio ypatingo pasitikėjimo civilinio pobūdžio santykiai. Šią aplinkybę patvirtina vienas iš faktų, kai D. O. be jokių rašytinių dokumentų buvo perduodamos grynųjų pinigų sumos remonto darbams atlikti. Taip pat, teismo nuomone, realų, o ne melagingą, susitarimo tikslą patvirtina faktinė aplinkybė, kad D. O. buvo deleguotos funkcijos organizuoti patalpų remonto darbus, siekiant jas tinkamai pritaikyti planuojamam paslaugų teikimui. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, nebuvimą patvirtina ir tai, jog pastaroji aktyviai ieškojo darbininkų, kurie galėtų suremontuoti ir įrengti patalpas, derino ir prižiūrėjo, kaip atliekami darbai, ar jų atlikimo kokybė tinkama paslaugoms teikti. Tokį vertinima patvirtina ir tai, kad patalpose, kurių būklė dar iki susitarimo tarp civilinio ieškovo, nukentėjusiojo bei D. O. sudarymo nebuvo apibūdinama kaip prasta ir reikalaujanti remonto, buvo atliekami remonto darbai, patalpas pritaikant išimtinai specifinės rūšies veiklai vykdyti – odontologinėms paslaugoms teikti. Nei D. O., nei jos sutuoktinis, kuriam šios patalpos priklauso, iki tol odontologijos paslaugomis nesivertė, duomenų, kad tokia veikla aptariamose patalpose būtų vykdoma jau po santykių su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pabaigos, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. O. tikslas atlikti specifinius remonto darbus jos sutuoktiniui priklausančiose patalpose, nesitikint ir neturint sumanymo, kad jose būtų vykdoma konkretaus pobūdžio (šiuo atveju odontologijos paslaugų) veikla, logiškai nepagrindžiamas ir nesuponuoja pagrindo teigti apie jos išankstinę tyčią užvaldant remontui skirtas pinigines lėšas apgaule.  

27.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, kaltinimas D. O. dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą – R. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priklausantį turtą (odontologijos paslaugoms teikti reikiamą įrangą) taip pat nepagrįstas faktinių aplinkybių kontekste. Kaip jau aptarta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiformavę dalykiniai santykiai buvo orientuoti į veiklos vykdymą, patalpose buvo atliekamas remontas, kuris buvo būtinas kaltinime nurodytai įrangai tinkamai eksploatuoti. Vis tik, nepaisant to, tarp šalių susiklostę santykiai peraugo į konfliktą, kurio metu išteisintoji apsunkino asmenims priklausančios įrangos grąžinimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. O. domėjosi jau sumontuotos įrangos kaina, dėjo skelbimus apie įrangos pardavimą. Tačiau pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog visus šiuos veiksmus pastaroji atliko jau susiklosčius konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu. Patalpų remonto atlikimo metu pastaroji rinko remonto darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, savo vardu bendravo su rangos darbus atlikusiais darbuotojais, vedė užrašus, kuriuose fiksavo remonto procesą. Jokių duomenų, kad remonto darbai buvo atliekami kaip priedanga, siekiant suklaidinti nukentėjusįjį bei civilinį ieškovą, kad būtent dėl tokios apgaulės odontologinė įranga būtų atgabenta į sutartas patalpas, nėra. Tuo tarpu nukentėjusysis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu ketino vykdyti veiklą nurodomose patalpose, akcininku bei vadovu, iš anksto nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų užtikrintas atliktų darbų įforminimas dokumentuose. Jis savo iniciatyva sutiko investuoti į patalpų remontą neturėdamas rašytinės būsimus nuomos santykius patvirtinančios sutarties, neįsitikinęs, kad patalpos, kuriose vykdomi darbai jo lėšomis, yra tinkamos ir atitiks odontologijos veiklai vykdyti keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio veiklai vykdyti buvo būtina gauti higienos pasą, o šis suteikiamas tais atvejais, kai patalpos, skirtos komercinei veiklai vykdyti, atitinka tam tikrą paskirties pogrupį pagal nekilnojamojo turto registro duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad D. O., anksčiau tokios veiklos nevykdžiusi, iš anksto šios aplinkybės nepranešė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, savaime nepatvirtina fakto, kad ji žinojo apie šiuos reikalavimus ir sąmoningai juos nutylėjo. Priešingai, vertinant santykių kontekstą šalių patirties aspektu, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, jog tiek nukentėjusysis, tiek civilinio ieškovo atstovas turėjo ir galėjo patys dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti, ar planuojamos veiklos perkėlimas į D. O.s siūlomas patalpas techniškai ir teisiškai įgyvendinamas, ir tik šią aplinkybę nustačius, inicijuoti patalpų remonto ir įrangos patalpinimo jose darbus.

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. O.s neteisingas nurodymas, kad patalpos (duomenys neskelbtini) yra gyvenamosios paskirties bei joms taikomi disponavimo apribojimai dėl turimų įsiskolinimų, nebuvo esminis, sąlygojęs nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo įsitraukimą į jiems nenaudingą veiklą. R. U. investuojant skolintas didelės vertės lėšas į ketinamą vykdyti veiklą, neturint jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų formuojamų teisinių santykių faktiškumą ir apimtį, netgi nepasidomėjus remontuojamų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, paskirtimi, negalima tvirtinti, kad tiek jo, tiek ir atitinkamai civilinio ieškovo veiksmai atitiko bent minimalius atsakingo ir rūpestingo elgesio kriterijus, o pastarųjų nesilaikymas negali būti grindžiamas D. O.s piktnaudžiavimu jų pasitikėjimu baudžiamosios teisės kontekste ir turi būti vertinamas kaip civilinių teisinių santykių dalykas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl šios nusikalstamos veikos D. O. išteisinamąjį nuosprendį, teisės bei fakto taikymo klaidų nepadarė, tinkamai ir iš esmės motyvuotai įvertino susiformavusių teisinių santykių pobūdį, dėl šios priežasties prokurorės apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįsto D. O.s išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl sukčiavimo prieš civilinį ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“

29.       Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. O., melagingai prisistatydama, jog ji atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule įgijo 426,60 Eur vertės roletus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šie jos veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai buvo įvertinti kaip neužtraukiantys jai baudžiamosios atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

30.       D. O., organizuodama ir prižiūrėdama atliekamus remonto darbus patalpose, kuriose R. U. bei E. A. G. ketino teikti odontologijos paslaugas, pati savo iniciatyva turėjo galimybę turėti tam tikrų išlaidų, susijusių su remontuojamomis patalpomis. Pastarieji patvirtino, kad remontu rūpinosi būtent D. O., ji nurodydavo R. U., už kokius darbus ir kokia pinigų suma buvo reikalinga. Patalpose buvo keičiama grindų danga, kabinamos lubos, keičiamos durys. Pagrindo roletų užsakymą bei montavimą vertinti kaip akivaizdžiai nepatenkantį į atliekamų remonto darbų visumą, nėra. Vien tai, kad D. O. pateikė užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad užsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo pačiu pateikė ir savo asmens duomenis bei nurodė patalpas (duomenys neskelbtini), kurios buvo remontuojamos, nepatvirtina jos apgaulės ketinimų. Nėra pagrindo tvirtinti, kad ji, sumokėjusi beveik pusę sumos už roletų pagaminimą, suvokdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, tačiau tuo pačiu nurodžiusi ir duomenis, pagal kuriuos ji pati galėtų būti identifikuojama, ketino įtraukti civilinio ieškovo bendrovę į pastarajai nenaudingą sandorį, kurio ji nebūtų sudariusi, jei būtų žinojusi, kad D. O. veikia asmeniškai, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek R. U., tiek E. A. G., duodami parodymus teisminio proceso metu, patvirtino aplinkybę, jog suremontavus ir įrengus patalpas, ekonominė veikla turėjo būti vykdoma būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir ši aplinkybė D. O. buvo žinoma. Teismo vertinimu, vien tai, kad ši bendrovė, kurios akcininkas ir vadovas yra R. U., finansavęs patalpų remonto darbus, buvo pasitelkta pirkimams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti, nesuponuoja pagrindo D. O.s veiksmus vertinti baudžiamosios teisės kontekste, kadangi tinkamo pirkėjo nustatymo ir jo įsipareigojimų pagal sudarytą sandorį vykdymo atsiskaitant už patiektas prekes klausimas šiuo atveju neabejotinai gali būti išsprendžiamas civilinio proceso priemonėmis, netaikant D. O. kraštutinės priemonės, tai yra baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nukentėjusiojo R. U. turto sugadinimo

31.       D. O. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia sudaužė R. U. priklausančio odontologinio gydymo įrenginio „(duomenys neskelbtini) C1“ gydytojo ir asistento modulio funkcijų valdymo monitorius (2 vnt.), kiekvieno kainuojančio 1880,20 eurų, tokiu būdu R. U. padarė 3760,40 eurų turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad byloje surinktais įrodymais D. O.s kaltė dėl šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra patvirtinta, priėmė jai išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokurorės skundo argumentus bei iš naujo patikrinęs byloje surinktus įrodymus, su tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais sutinka tik iš dalies.

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota odontologinio gydymo įranga „(duomenys neskelbtini) C1+“. Be kitų šio prietaiso sudedamųjų dalių, ją sudaro ir gydytojo bei asistento modulio funkcijų valdymo monitoriai. Būtent šiuos monitorius buvo kaltinama sugadinusi D. O.. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistosios kaltę dėl 2017 m. lapkričio 7 d. įvykdyto turto sugadinimo – asistento modulio funkcijų valdymo monitoriaus sudaužymo. Nors pati D. O. neigė atlikusi šiuos jai inkriminuotus veiksmus, tačiau aptariamą aplinkybę objektyviai patvirtina ne tik įvykio vietoje kratos metu buvusių E. A. G. bei R. U., tačiau ir net trijų policijos pareigūnų parodymai. Kaip liudotojai apklausti R. D., A. M. bei R. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad jiems atvykus į kratos vykdymo vietą, asistento modulio monitorius buvo sveikas, tai yra jis nebuvo sudaužytas. Šie liudytojai nuosekliai nurodė, kad išmontuojant odontologinio gydymo įrangą (kėdę bei jos priedus), monitorius buvo nuimtas ir padėtas ant grindų, savaime ant jo užkristi joks kitas daiktas negalėjo. Kaip nurodė visi apklausti asmenys, odontologinė kėdė yra labai sunki, todėl ją nešti turėjo keli asmenys, kuriems išėjus, kambaryje, kuriame stovėjo nešama įranga, jokių kitų asmenų neliko. Visi apklausti pareigūnai nurodė, kad jiems išeinant iš šios patalpos, D. O. buvo kitame kambaryje. A. M. teigė matęs, kaip pastaroji įbėjo ar įėjo į kambarį, kuriame buvo monitoriai ir, visų pareigūnų teigimu, jiems dar būnant buto koridoriuje, netrukus pasigirdo triukšmas, tarsi pokštelėjimas, po ko iš patalpos išėjo D. O.. Visi apklausti minėti liudytojai nurodė užfiksavę sudaužytą monitoriaus ekraną ir jos pasiteiravo, kodėl ji šį daiktą sudaužė, tačiau pastaroji nieko nepaaiškino, šios aplinkybės nepaneigė, pasak A. M. ir R. G., ji džiaugėsi, ironiškai šypsojosi. Pagrindo netikėti šiais nuosekliais policijos pareigūnų parodymais nėra, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nepagrindžiamas jokiais objektyviais duomenimis.

33.       Aukštesniojo teismo vertinimu, nors tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų D. O.s kaltę dėl asistento modulio funkcijų valdymo monitoriaus sugadinimo, nėra, tačiau aptarta įvykių seka, juos sujungiant į loginę įvykių grandinę, akivaizdžiai konfliktiški D. O.s santykiai su R. U. bei E. A. G. (D. O.s priešišką bendravimo pobūdį įvykio metu su pastaraisiais nurodė ir policijos pareigūnai) neabejotinai patvirtina, jog iš esmės tik D. O. turėjo objektyvią galimybę, būdama įvykio vietoje, netrukus po to, kai patalpą, kurioje buvo odontologinė įranga, paliko visi ją nešę asmenys, į ją patekti bei sudaužyti ant grindų padėtą monitorių. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios kaltė sudaužius asistento modulio funkcijų valdymo monitorių yra įrodyta ir patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje pateiktus dokumentus dėl šio sugadinto monitoriaus vertės, tai yra pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą, taip pat oficialaus „Siemens“ atstovo D. K. parodymus, daroma išvada, jog šio sugadinto turto vertė yra nustatyta byloje esančiais įrodymais ir sudaro 1880,20 Eur.

34.       Vis tik, įvertinant D. O. pareiškų kaltinimų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį apimtį, vienareiškmiškai negalima teigti, jog yra įrodyta pastarosios kaltė dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. sudaužė ir gydytojo modulio funkcijų valdymo monitorių, tokiu būdu padarydama turtinę žalą R. U.. Nors tiek pats nukentėjusysis, tiek E. A. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nenurodė aplinkybės apie aptariamo monitoriaus įskėlimą montavimo metu, šios aplinybės apklausiamas pirmosios instancijos teisme nenurodė ir odontologinę įrangą montavęs liudytojas D. K., tačiau vis tik E. A. G., apklausiamas teisme, nurodė, jog montavimo metu monitorius buvo įskeltas, įspaudžiant jį pirštu. Analogiškai šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. U.. Apklausiami teisiamajame posėdyje policijos pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į vieno iš monitorių defektą, jau buvusį jiems atvažiavus, nurodė analogišką jo sugadinimo pobūdį – įskilimą, o jiems jau esant patalpoje, patvirtino išgirdę tik vieną dūžio garsą. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad D. O. sugadino R. U. priklausančios odontologinio gydymo įrangos gydytojo modulio funkcijų valdymo monitorių.

35.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta D. O.s kaltė padarius jai inkriminuotą BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tai yra, kad ji 2017 m. lapkričio 7 d., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, t.y. tyčia sudaužė R. U. priklausančio odontologinio gydymo įrenginio „(duomenys neskelbtini) C1“ asistento modulio funkcijų valdymo monitorių, kainuojantį 1880,20 eurų, tokiu būdu R. U. padarydama 1880,20 eurų turtinę žalą, iš kaltinimo kaip neįrodytą pašalinant aplinkybę, kad D. O., veikdama tyčia, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia sudaužė R. U. priklausančio odontologinio gydymo įrenginio „(duomenys neskelbtini) C1“ gydytojo modulio funkcijų valdymo monitorių, kainuojantį 1880,20 eurų.

Dėl D. O. skiriamos bausmės

36.       Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas D. O. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia į tai, kad įvykdyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, yra turtinio pobūdžio, buvo įvykdyta tiesiogine tyčia, dėl menkavertės priežasties, įvykio vietoje būnant policijos pareigūnams, jų taikomos procesinės prievartos priemonės (kratos) metu. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. O. taip pat buvo pripažinta kalta padariusi BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką iš esmės tų pačių subjektų atžvilgiu, jai už šio nesunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą buvo paskirta 30 MGL dydžio bauda. D. O. yra teista, naujus nusikaltimus įvykdė neišvykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjusi, pagal BK 27 straipsnio nuostatas ji laikoma recidyviste. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiesiems padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, tai, kad D. O.s atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš esmės ji nėra charakterizuojama išimtinai neigiamai, yra darbingo amžiaus, turinti aukštąjį išsilavinimą, teismų informacinės sistemos LITEKO esančio SODRA registro išrašo duomenimis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dirbanti, daroma išvada, kad nuteistajai už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, ši bausmė subendrintina su bausme, kuri nuteistajai paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, ir ši subendrinta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu jai paskirta bausme.

Dėl BK 64 straipsnio ir BK 75 straipsnio taikymo

37.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. O. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta 30 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, buvo subendrinta su likusia neatlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį jai paskirta bausme – 25 MGL dydžio bauda.

38.       Tačiau iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio matyti, kad juo nuteistajai be baudos buvo paskirta ir kitos rūšies bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 bei 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant D. O. pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vertindamas likusią nuteistosios neatliktą bausmės dalį pagal aptariamą nuosprendį, baudos D. O. iki šiol nėra sumokėjusi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ji naujas nusikalstamas veikas padarė ne tik nesumokėjusi paskirtos bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (veikos padarytos 2017 m. gegužės mėn., ne vėliau kaip iki 31 d., ir 2017 m. lapkričio 7 d., o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vykdant ankstesnį nuosprendį nuteistoji iš probacijos tarnybos registro išbraukta tik 2018 m. gruodžio 7 d.).

39.       Naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas jo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pažymėdamas, kad negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai ignoravo įstatymo reikalavimus nusikalsdamas ir taip panaikindamas pagrindinę bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, būtų sudarytos galimybės jam išvengti paskirtos bausmės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną faktiškai buvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu probuojamajam įvykdžius naujas tyčines nusikalstamas veikas, konstatuojama, kad įgyvendinti probacijos sąlygų jam nepavyko, ir tai yra atitinkamas teisines pasekmes sukeliantis faktas. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikomas atlikusiu bausmę tik toks probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, bei nepadarė šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminas. Taigi nustačius, kad nuteistas asmuo paskirtos bausmės tinkamai neatliko ir vien tik formaliais pagrindais (dėl pasibaigusio bausmės vykdymo atidėjimo termino) nesubendrinus nuosprendžių, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

40.       Šiuo atveju, apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad D. O. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėjo teisinę pareigą jai paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 64 straipsnio nuostatas subendrinti ne tik su D. O.s neatlikta baudos bausme, tačiau ir su jos neatlikta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas (nepriklausomai nuo to, kad priimant skundžiamą nuosprendį probacijos terminas jau buvo pasibaigęs), motyvuojant tuo, kad pastaroji bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują baudžiamosios teisės pažeidimą, todėl, nors bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau jos negalima laikyti atlikusios bausmę.

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinus su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ši subendrinta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu visa jai paskirta ir neatlikta bausme – 1 metais 7 mėnesiais laisvės atėmimo bei 25 MGL dydžio bauda.

42.       Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, visiško sudėjimo būdu bendrindamas nuteistajai pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (30 MGL dydžio baudą) su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 25 MGL dydžio bauda, padarė aritmetinę klaidą nurodydamas, kad nuteistajai skiriama 65 MGL, o ne 55 MGL dydžio bauda. Tačiau įvertinus tai, kad nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo naikinama anksčiau aptartais pagrindais, dėl šio apsirikimo detaliau nepasisakytina.

43.       Kaip jau minėta, bendrinamu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistajai buvo 2 metams pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. BK 75 straipsnio nuostatos imperatyviai nedraudžia nuteistam asmeniui pakartotinai taikyti sąlyginę alternatyvą laisvės atėmimo bausmei, jeigu be formaliųjų šiame straipsnyje numatytų pagrindų egzistuoja ir materialioji sąlyga, tai yra jei pagrįstai manoma, kad jis naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Šiuo atveju, D. O. teisiama antrą kartą. Nors ji naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, nėra charakterizuojama išimtinai neigiamai, turi aukštąjį išsilavinimą, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. įsidarbino. Jos nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusių asmenų nuosavybę, kiti teisiniai gėriai jais nebuvo pažeidžiami. D. O. pripažinta kalta padariusi du nesunkius nusikaltimus prieš pakankamai ilgą laikotarpį (2017 m. gegužės ir lapkričio mėn.), tai yra daugiau kaip prieš trejus metus. Apeliacinės instancijos teismui duomenų apie naujus jos teisei priešingus veiksmus nepateikta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajai vis dar gali būti pasiekiami neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės, o nustatant jai pareigas, kurios sudarys prielaidas jos resocializacijai nesant struktūruotoje aplinkoje, bet probuojamai. Atsižvelgiant į nuteistosios nusikalstamų veikų pakartotinumą, vyraujantį turtinių nusikaltimų modelį, nuteistajai nustatytinas 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Dėl nukentėjusiojo R. U. pareikšto civilinio ieškinio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomų priteisti proceso išlaidų

44.       Nukentėjusysis R. U. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti jam D. O.s veiksmais padarytą žalą. Šią žalą, pasak nukentėjusiojo, sudaro 137 843 Eur, tai yra 10 353 Eur odontologinė įranga bei jos priedai, kurie buvo nepataisomai sugadinti, 7490 Eur, kuriuos nukentėjusysis investavo į patalpų remontą, 100 000 Eur jo negautų pajamų, jam negalint kitoje vietoje vykdyti ūkinės, komercinės veiklos (nuteistajai nesuteikiant galimybės atsiimti iš jos įrangą bei ją nepataisomai sugadinus). Be to, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl nuteistosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., todėl prašo priteisti iš D. O.s ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo žalos atsiradimo momento iki visiško žalos atlyginimo.

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau konstatuotas aplinkybes, jog nuteistosios tyčiniai nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirtu turto – asistento modulio funkcijų valdymo monitoriaus sugadinimu, sprendžia, jog R. U. prašymas priteisti jam turtinę žalą tenkinamas iš dalies. Iš byloje esančių duomenų – išankstinės sąskaitos faktūros, liudytojo D. K. parodymų, matyti, jog sugadinto monitoriaus kaina atitinka 1880,20 Eur. Pagrindo spręsti, jog ši suma yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga ir dėl to neatitinka realios nukentėjusiojo patirtos žalos dydžio, nėra, todėl, iš dalies tenkinant R. U. civilinį ieškinį, jam iš D. O.s priteistinas 1880,20 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kita civilinio ieškinio dalis dėl 100 000 Eur negautų pajamų, 10 353 Eur odontologinės įrangos sugadinimo, 7490 Eur investicijų į patalpų remontą nepriteisiama. Tokia išvada darytina visų pirma dėl to, kad nuteistajai kaltinimai dėl visos odontologinio gydymo įrangos sugadinimo nepareikšti. Aplinkybės, kad įranga negalės būti naudojama pakeitus D. O.s sugadintą monitorių, objektyviais duomenimis nepatvirtinamos. Be to, ši įranga iš patalpų (duomenys neskelbtini) buvo išmontuota ir išvežta dar 2017 m. lapkričio 7 d., kai sumontuota buvo tik 2017 m. rugsėjo mėn., todėl, įvertinus šį itin trumpą nukentėjusiojo negalėjimo disponuoti jam priklausančiu turtu dėl nuteistosios kaltės laikotarpį, jo prašymas atlyginti negautas pajamas dėl negalėjimo naudotis jam priklausančia įranga kitose patalpose, negali būti tenkinamas, juolab kad prašomos sumos R. U. ieškinyje visiškai nedetalizuoja ir nepagrindžia. Tuo tarpu D. O. išteisinus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiojo prašomos sumos – 7490 Eur priteisimo klausimas šiuo atveju baudžiamojoje byloje nespręstinas, paliekant ieškinio dalį nenagrinėtą.

46.       Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo iš nuteistosios priteisti ir jo patirtą neturtinę žalą. Kaip pagrįstai nurodė, šios rūšies žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį sudaro asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rušienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

48.       Nustatyta, jog nuteistosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Šios žalos dydis ir pobūdis (nukentėjusiojo teigimu, sugadinus monitorių, jis negali pilnavertiškai naudotis visa odontologinio gydymo įranga, nukentėjusioji žalą sukėlė būdama patalpoje, iš kurios taikomos procesinės prievartos priemonės metu, dalyvaujant policijos pareigūnams, buvo išgabenami nukentėjusiajam priklausantys daiktai), neabejotinai patvirtina, kad R. U. šiais veiksmais buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Vis tik, jo prašomas atlyginti 20 000 Eur šios žalos dydis yra neadekvatus, neproporcingas, objektyviai neįrodytas, todėl mažintinas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė tam tikrus nepatogumus dėl jo sugadinto turto, neužtikrintumą dėl galimybės toliau naudotis odontologine įranga, tačiau jis jokiais duomenimis nepagrindė, kaip dėl šių veiksmų jis patyrė pažeminimą, pablogėjusį bendravimą su aplinkiniais, dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius emocine depresija, ar reputacijos pablogėjimą. Įvertinus aptartus argumentus, atsižvelgus į išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, formuojamą teismų praktiką analogiško ar panašaus pobūdžio baudžiomosiose bylose, taip pat į tai, kad nuteistoji dar turės nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą, taip pat sumokėti jai paskirtą baudą, daroma išvada, jog dėl nukentėjusiojo turto – asistento modulio funkcijų valdymo monitoriaus sugadinimo jam iš nuteistosios priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

49.       Nukentėjusysis ieškinyje prašė priteisti iš nuteistosios jo naudai 5 proc. metines palūkanas nuo priteistinos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

50.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

51.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.

52.       Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

53.       Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant metinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam iš nuteistosios D. O.s priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1880,20 Eur atlygintinos turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

54.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą pripažinus D. O. kalta padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką civilinio ieškovo atžvilgiu, priteisti iš jos civilinio ieškovo naudai proceso išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai D. O. išteisino, nes ji nepadarė veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, proceso išlaidos iš nuteistosios nepriteisiamos ir ši civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo dalis netenkinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ato Molio apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį dėl D. O.s išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. O. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 7 d. R. U. turto sugadinimas) ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jai paskirti bausmę – 50 MGL, tai yra 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, D. O. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D.i O. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (50 MGL dydžio baudą) subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį jai paskirta bausme (30 MGL dydžio bauda), šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti D.i O. subendrintą 70 MGL, tai yra 2636,20 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta D. O.s neatlikta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams ir 25 MGL, tai yra 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 ct) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę, ir paskirti D. O. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams ir 95 MGL, tai yra 3 577,70 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 70 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą D.i O. atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant jai pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį dėl R. U. civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto. Nukentėjusiojo R. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistosios D. O.s 1 880,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 20 ct) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitą R. U. civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai        Algirdas Remeika

                Gytis Večerskas

                Valdas Vitunskas