Civilinė byla Nr. e2-5582-995/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00534-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.20; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 21 d.

Palanga

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Corporo group“ ieškinį atsakovei K. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.       Teisminio nagrinėjimo aplinkybės ir ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (toliau – ir teismas) 2025 m. vasario 11 d. išduotas teismo įsakymas dėl 280,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą (280,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 11 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės K. U. kreditorės UAB „Corporo group“ naudai.

2.       Skolininkei teismo nustatyto termino ribose pateikus ir teismui priėmus prieštaravimus, teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi, be kita ko, priėmė ieškovės UAB „Corporo group“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei K. U. (toliau – ir atsakovė) dėl 280,00 skolos už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 11 d. išduotą teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-5227-995/2025 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00534-2025-3).

II.       Ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į ieškovę per internetinėje svetainėje esančią užklausos formą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Ieškovės teigimu, ji elektroniniu laišku informavo atsakovę apie jos teikiamų paslaugų pobūdį, kainą, paslaugos atlikimo ir apmokėjimo terminus bei sąlygas, atsakovė užsakė šias paslaugas, todėl vertina, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Nurodo, kad ieškovė suteikė paslaugas, tačiau atsakovė už jas neatsiskaitė. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tarp šalių vykusio susirašinėjimo ir telefoninių skambučių pagrindu. Nurodo, kad informavo atsakovė, jog išlaikymo padidinimo dokumentų parengimas kainuos 280,00 Eur, pažymi, kad atsakovei siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad, jeigu atsakovė nori, jog ieškovė pradėtų darbus, elektroniniu paštu atsiųstų prašomus dokumentus ir atsakytų į kausimus. Ieškovės teigimu, atsakovė 2025 m. vasario 1 d. atsiuntė reikalingų dokumentų kopijas ir atsakė į visus užduotus klausimus. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė 2025 m. vasario 2 d. buvo informuota apie pradedamus rengti dokumentus ir dėl to jokių pretenzijų neturėjo. 2025 m. vasario 6 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo atsiųsti parengti dokumentai teismui, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra, atsakovė apie atsiųstus dokumentus taip pat buvo informuota trumpąja žinute telefonu. Ieškovės teigimu, ji teiravosi atsakovės, ar pastaroji peržiūrėjo parengtus dokumentus, ar jie jai yra aiškūs. Kadangi atsakovė nesureagavo į elektroninį laišką, ieškovė susisiekė telefoniniu skambučiu su atsakovė, kuri pareiškė, kad dokumentus skaitė, bet rado klaidų – ieškinyje nurodyta, kad „nežinomas vaiko tėvo adresas“, nors ieškovės teigimu, ieškinyje taip nėra parašyta, taip pat nesuprato, kodėl išlaikymo vaikui suma tik 330,00 Eur, kad neturi galimybės dokumentų atsispausdinti, nuvežti į teismą, Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą bei kad santuokos nutraukimo metu dokumentus pasirašinėjo elektroniniu parašu, teikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Ieškovės teigimu, atsakovei buvo paaiškinta, kad ji ir dabar gali dokumentus pasirašyti elektroniniu parašu, pateikti per EPP, taip pat atsakovei paaiškino, kad ji pati nurodė vidutinį išlaikymo vaikui dydį 650,00 Eur – 700,00 Eur, todėl ieškiniu ir yra reikalaujama tik minimalius vaiko poreikius tenkinanti išlaikymo suma. Atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad jos netenkina 330,00 Eur išlaikymo suma ir ji dokumentus nori pateikti pasirašytus elektroniniu parašu. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ieškovei pati nurodė, kad vaiko išlaikymui vidutiniškai skiriama suma yra mažesnė, nei ieškovės nurodyta minimalius vaiko poreikius tenkinanti išlaikymo suma, taip pat paaiškino, kad dokumentus nebūtina fiziškai vežti teismui, galima pateikti ir per EPP. Vėliau, 2025 m. vasario 10 d., ieškovė priminė atsakovei elektroniniu paštu ir trumpąja žinute dėl apmokėjimo ir susisiekė su atsakove telefonu, teiravosi kuo gali padėti, kas yra blogai su parengtais dokumentais, paaiškino, kaip yra skaičiuojama minimalius vaiko poreikius tenkinanti išlaikymo suma ir kodėl atsakovė negali reikalauti didesnės išlaikymo sumos nei minimali, priminė, kad visa tai yra nurodyta ir ieškinyje, taip pat paaiškino apie galimybę pateikti elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus per EPP, į visus atsakovės priekaištus išsamiai paaiškino, tačiau atsakovė ir toliau tvirtino, kad viskas yra blogai, nors konkrečiai, kas yra blogai atsakyti negalėjo, nes į pagrindinius savo priekaištus dėl išlaikymo sumos ir dokumentų pateikimo teismui, ieškovės teigimu, gavo konkrečius atsakymus. Taip pat nurodo, kad pokalbio su atsakove metu, ieškovė atsakovei siūlė prašymą dėl privalomosios mediacijos atsiųsti paštu, tačiau ir toks variantas jai netiko, nes ji teigė, kad „nenori nieko skaityti, nieko rašyti“, siūlė dokumentus atspausdinti ir kad ji pas ieškovę atvažiuotų juos pasirašyti, tačiau ir toks variantas atsakovei netiko. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai įvykdė susitarimą, o atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

4.       Atsakovė pareikštu atsiliepimu nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, nebuvo aiškaus susitarimo dėl paslaugų – nebuvo pasirašyta jokia sutartis, kuri aiškiai nustatytų paslaugų teikimo sąlygas, įsipareigojimus, darbų apimtį, kainodarą ir apmokėjimo terminus. Atsakovės vertinimu, ieškovė vienašališkai pradėjo teikti paslaugas be aiškaus jos sutikimo. Atsakovės teigimu, ji, 2025 m. vasario 1 d., elektroniniu laišku pateikė preliminarią informaciją apie jos turėtas išlaidas ir šį veiksmą vertina ne kaip galutinį sprendimą dėl paslaugų užsakymo. Ieškovės atstovas, atsakydamas į šį atsakovės elektroninį laišką nurodė, kad pradeda rengti dokumentus, tačiau šio laiško atsakovė nepastebėjo, nes laukė skambučio su aiškiais klausimais, paslaugų teikimo planu ir darbų eiga. Gavus ieškinio projektą su tolimesniais veiksmais, kuriuos turi atlikti pati atsakovė, toks paslaugų modelis atsakovei nebuvo tinkamas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė parengė tik ieškinio projektą, tačiau paslauga visiškai suteikta nebuvo, todėl jai teko kreiptis į kitus teisininkus, kad būtų tinkamai atliktas darbas. Siūlė ieškovei apmokėti 50,00 Eur už atliktą darbo dalį, tačiau į šį pasiūlymą ieškovė nesureagavo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas taip pat yra nepagrįstas, nes nėra sutarties, kurioje būtų numatyta prievolė mokėti tokias palūkanas, taip pat nėra aišku, nuo kurios datos prievolė laikoma pradelsta. Atsakovės vertinimu, jei paslauga nebuvo suteikta visiškai, negali būti laikoma, kad atsirado prievolė apmokėti visą sumą, juo labiau – skaičiuoti palūkanas už tariamą skolos susidarymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

6.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl skolos, susidariusios už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas – ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo parengimą. Iš esmės atsakovė ginčija prievolę apmokėti ieškovei už jai suteiktas paslaugas, kadangi, tarp jos ir atsakovės nebuvos sudaryta sutartis, paslaugos jai suteiktos be aiškaus jos sutikimo, ieškovė nesuteikė paslaugų pilna apimti, suteiktos paslaugos neatitiko jos lūkesčių.

Dėl atlygintinų paslaugų – vartojimo sutarties – sudarymo

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m.  sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 34 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-684/2019 16 punktas). Taigi, kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šalių valios sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius nustatymas, suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšies ir atlyginimo už šias paslaugas dydžio nustatymas. Nesant bent vienos šių sąlygų, teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje                                   Nr. e3K-3-381-684/2019 16 punktas). ???

8.       Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

9.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė atlygtinų paslaugų teikimo sutartis, tačiau iš byloje esančio tarp šalių vykusio susirašinėjimo spręstina, kad šalys sudarė tokią sutartį konkliudentiniais veiksmais. Tokia išvada darytina iš ieškovės atsakovei 2024 m. rugpjūčio 21 d. išsiųsto elektroninio laiško, iš kurio matyti, kad ieškovė, atsakydama į ieškovės kreipimąsi dėl paslaugų teikimo, be kita ko, nurodė atsakovei aplinkybes, kurioms esant priteistą išlaikymą galima padidinti, pateikė informaciją apie minimaliems vaiko poreikiams tenkančią išlaikymo sumą, nurodė paslaugų suteikimo kainą, apmokėjimo sąlygas, dokumentus ir pažymas, kurios būtinos kartu su ieškiniu teismui pateikti, kitus būtinus veiksmus, kurie turi būti atlikti. Pirmiau nurodytame laiške ieškovė taip pat aiškiai nurodė, kad dokumentai bus pradėti rengti, t. y. paslaugos bus pradėtos teikti, kai bus gautos pažymos iš valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ ir bus atsakyta į ieškovės elektroniniame laiške pateiktus klausimus. Iš atsakovės 2025 m. vasario 1 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė nurodė priežastis dėl poreikio kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo bei atsiuntė dokumentų, reikalingų ieškinio parengimui ir pateikimui teismui, kopijas, atsakė į ieškovės užduotus klausimus, todėl teismas sprendžia, kad savo aktyviais veiksmais atsakovė išreiškė sutikimą dėl teikiamų paslaugų. Taigi, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais 2025 m. vasario 1 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parengti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pakeitimo (padidinimo), o atsakovė, ieškinį parengus, sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas 280,00 Eur. Todėl atsakovės argumentas, jog informacijos ir duomenų apie save ieškovei pateikimas negali būti laikytinas paslaugų užsakymu, vertintinas kaip atsakovės pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas. Pastebėtina, kad atsakovė tuo pačiu atsiliepimu pripažįsta suteiktų paslaugų faktą, tačiau ginčija jų suteikimo apimtį (nurodo, kad paslaugos suteiktos nevisiškai), todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina tarp šalių sudarytos sutarties faktą.

Dėl suteiktų paslaugų apimties

10.       Šiuo atveju ginčo sutartis teisine prasme yra kartu ir vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis).

11.       Kaip konstatuota pirmiau, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis pagal ieškovės iki sutarties su atsakove 2024 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniame laiške nurodytas teikiamų paslaugų sąlygas, apmokėjimo tvarką ir terminus. Šalys susitarė, kad atsakovė sumokės už išlaikymo padidinimo dokumentų parengimą 280,00 Eur, kai atsakovė šiuos dokumentus parengs. Šalys taip pat susitarė, kad ieškinio parengimui atsakovė turės pateikti ieškovei vaiko gimimo liudijimo ir teismo sprendimo, kuriuo yra priteistas išlaikymas, kopijas, pažymas iš valstybės įmonės „Registrų centras“ ir valstybės įmonės „Regitra“, ieškovė atsakovei išaiškino, kad pažymos, kaip ir prašoma pažyma apie atsakovės gaunamas pajamas, turės būti pateikti teismui. Atsakove nurodė, kad žyminio mokesčio byloje mokėti nereikės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (2025 m. vasario 6 d. elektroninis laiškas), kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, pateikė parengtą ieškinį, todėl įgijo teisę į sutartimi sutartą atlygį (280,00 Eur). Atsakovė ginčija jai suteiktas paslaugas, kadangi paslaugos nebuvo suteiktos visiškai, nes su ieškiniu buvo pateiktos instrukcijos dėl ieškovės tolimesnių veiksmų, susijusių su dokumentų pateikimu teismui.

12.       Teisės normose, reglamentuojančiose atlygintinių paslaugų teikimą, yra akcentuojama paslaugų teikėjo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, labiausiai kliento interesus atitinkančiu būdu, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus, paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 1–3 dalys).

13.       Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta kad šalys susitarė dėl ieškinio parengimo, taigi tuo pačiu apibrėžė teikiamų paslaugų dalyką – ieškinio parengimą. Byloje esantis ieškovės parengtas ieškinys pavadinimu „Ieškininis pareiškimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo“ ir 2025 m. vasario 6 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus – parengė ir pateikė atsakovei ieškinį. Duomenų, kad šalys būtų susitarusios, jog ieškovė įsipareigoja atsakovės vardu parengtą ieškinį pateikti teismui ir (ar) ją atstovauti teisme, byloje nėra. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovei pasiūlytos ir šalių sutartos paslaugų teikimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, byloje nėra duomenų, kad ieškovė veikė priešingai atsakovės interesams ar netinkamai įgyvendino informavimo pareigą. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovės argumentai dėl jai neaiškaus paslaugos teikimo modelio. 

14.       Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei išsamias instrukcijas dėl dokumento pateikimo teismui. Ieškovė šią informaciją dėl dokumentų pateikimo patikslino ir telefonu. Pastarųjų ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovė neginčijo. Įvertinus išdėstytas aplinkybės konstatuojama, kad ieškovė vykdydama sutartį elgėsi sąžiningai ir rūpestingai atsakovės atžvilgiu, siekiant užtikrinti parengto ieškinio realizavimą – pateikimą teismui, nors tai nebuvo šalių sudarytos sutarties dalykas.

15.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, ginčydama jai suteiktas paslaugas atsiliepimu nurodė, kad jai paslaugos nebuvo suteiktos visiškai, todėl teko kreiptis į kitus teisininkus, jog būtų tinkamai, kaip ji nurodo, atliktas darbas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3390-1141/2025 dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo pagal pareiškėjų K. U. ir T. U. 2025 m. vasario 13 d. prašymą. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-3390-1141/2025 2025 m. vasario 17 d. sprendimu, be kita ko, tenkino pareiškėjų prašymą ir pakeitė 2023 m. balandžio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3002-804/2023 rezoliucinės dalies 5.1 punkto dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatant, kad T. U. dukros K. U. išlaikymui moka po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas 2025 m. vasario 17 d. įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d. Šios nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ne tik paneigia atsakovės teiginius dėl neva ieškovės nesuteiktų paslaugų visiškai ir poreikio kreiptis į kitus teisininkus darbui užbaigti, tačiau ir sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė dėl pasikeitusių paslaugų poreikio, t. y. taikiu būdu susitarus su buvusiu sutuoktiniu pakeisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, siekia išvengti prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal sutartį su ieškove vykdymo. Atsakovė netiesiogiai ginčija parengtame ieškinyje nurodytą prašomą priteisti išlaikymo dydį 330,00 Eur (ne 355,00 Eur), kaip ieškovės suteiktų paslaugų trūkumą, tačiau 2025 m. vasario 13 d. prašymu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo prašė pakeisti (ir teismas tenkino) išlaikymo dydį ir nustatyti 300,00 Eur, t. y. dar mažesnį, nei ieškovės parengtame dokumente nurodytą.

16.       Kliento pareigos aptariamos CK 6.720 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad klientas už jam suteikiamas paslaugas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, jeigu sutartis nenumato ko kita, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

17.       Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra, todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 280,00 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų

18.       Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodo, kad nėra sutarties, kuria šalys būtų susitarusios dėl tokio dydžio palūkanų ir laikotarpio, nuo kurio tokios palūkanos skaičiuojamos.

19.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi sisteminis šių normų aiškiniams reiškia, jog procesinės palūkanos gali būti nustatomos šalių susitarimu, o tokiam susitarimui nesant – pagal įstatymą.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise reikalauti iš skolininkės, šiuo atveju iš atsakovės, priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės teiginys, kad šalys atskiru susitarimu dėl tokių palūkanų nesusitarė neturi teisinės reikšmės, nes tokia teisė ieškovei kyla iš įstatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų taip pat tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (280,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė patyrė 22,00 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti, todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos jos byloje patirtos ir būtinos, rašytiniais įrodymais pagrįstos 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

22.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 7,93 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Corporo group“, juridinio asmens kodas 303235597, iš atsakovės K. U., asmens kodas         (duomenys neskelbtini) 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (280,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                                      Vaida Railienė