Baudž. byla Nr.1-64-549/2014
Proceso Nr.1-06-1-02009-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.;1.2.14.5.;1.2.14.6.;1.2.18.10.;
(S)
N u o s p r e n d i s
Lietuvos Respublikos Vardu
2014 m. sausio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,
sekretoriaujant Vitai Šimkienei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,
gynėjams advokatams Mindaugui Kepeniui, Vaclovui Ruškiui,
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnop 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,
M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko 183 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ,
n u s t a t ė:
R. I., būdamas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, 2008-08-01 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė paskolos sutartį Nr. S07, pagal kurią (duomenys neskelbtini) R. I. suteikė 60 000 Lt paskolą, o 2008-12-30 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė paskolos sutartį Nr. S07, pagal kurią (duomenys neskelbtini) R. I. suteikė 40 000 Lt paskolą. R. I., siekdamas išvengti paskolų grąžinimo (duomenys neskelbtini) iš viso 100 000 Lt ir apgaulės būdu, siekdamas įgyti didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas sumoje 42 000 Lt, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, žinodamas, kad jokių autorinių kūrinių bendrovei nesukurs, su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašydamas autorines sutartis apie tariamai suteiktas paslaugas ir šių tariamų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, bei šias paslaugas apskaitydamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtinę teisę į 42 000 Lt (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę, t.y.:
R. I., būdamas (duomenys neskelbtini), 2009-01-06 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1 dėl programinės įrangos paketo, skirto duomenų kaupimui, rinkimui ir analizei „I. F.“ už 48000 Lt. Žinodamas, kad jokie darbai pagal šią sutartį atlikti nebuvo, R. I. 2009-07-07 pasirašė kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir fizinis asmuo „Kūrinio priėmimo-perdavimo aktą“ apie tariamai sukurtą ir užsakovui perduotą autorinį kūrinį.
-R. I., būdamas (duomenys neskelbtini) 2009-01-14 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A2 dėl autorinio kūrinio „I. D. užmokesčio apskaita“ už 39000 Lt. Žinodamas, kad jokie darbai pagal šią sutartį atlikti nebuvo, R. I. 2009-05-14 pasirašė kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir fizinis asmuo „Kūrinio priėmimo-perdavimo aktą“ apie tariamai sukurtą ir užsakovui perduotą autorinį kūrinį.
- R. I., būdamas (duomenys neskelbtini) 2009-03-26 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A3 dėl programinės įrangos paketo „I. atsargų apskaita ir valdymas“ už 55000 Lt. Žinodamas, kad jokie darbai pagal šią sutartį atlikti nebuvo, R. I. 2009-08-26 pasirašė kaip (duomenys neskelbtini) ir fizinis asmuo „Kūrinio priėmimo-perdavimo aktą“ apie tariamai sukurtą ir užsakovui perduotą autorinį kūrinį.
Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, R. I. 2010-04-16 pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie tai, kad pagal autorines sutartis bendrovė jam skolinga 142 000 Lt, o jis pagal paskolos sutartis bendrovei skolingas 100 000 Lt, todėl reikalauja įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.
Tokiais veiksmais R. I., apgaule, savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 42 000 Lt svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas bei panaikino didelės vertės turtinę prievolę - paskolų UAB „Komsena“ grąžinimo -100 000 Lt.
Be to, R. I., būdamas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14 tiksliai nenustatytu laiku, tikslu pasisavinti jo žinioje esantį turtą – (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad M. U. su (duomenys neskelbtini) pasirašys sutartį apie tai, kad M. U. suteiks tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas. R. I., veikdamas pagal susitarimą, 2009-06-15, Klaipėdos mieste su M. U. pasirašė paslaugos sutartį Nr. MU0007 apie tai, kad M. U. suteiks (duomenys neskelbtini) tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas: internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių - namų valdos, smakas info ir video mokomoji medžiaga; inverus ir video mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport.inverus; slauga.inverus; auto.inverus sukūrimo paslaugas, o bendrovė už jas sumokės 20 229 Lt.
R. I., padedant M. U., t.y. pastarajam pagal susitarimą su R. I. padedant vykdyti nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14, Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildžius 2009-06-15 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152486 6700 Lt sumai, 2009-06-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152487 3080 Lt sumai, 2009-06-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152488 2600 Lt sumai, 2009-07-14 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152489 7849 Lt sumai, juos perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui R. I., kuris, žinodamas, kad M. U. jokių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų (duomenys neskelbtini) nesuteikė, šiuos prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus pateikė (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. I., nurodydamas juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje.
Tokiais veiksmais R. I., veikdamas per padėjėją – M. U., imituojant šiam išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų suteikimą UAB „Komsena“ ir tariamų paslaugų apmokėjimą M. U. už 20229 Lt., bendrai su M. U. pasisavino R. I. žinioje buvusį UAB „Komsena“ turtą – 20229 Lt.
Be to, R. I., būdamas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą: ,,už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-08-26, Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies: ,,Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reikalavimus, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę V. I., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent:
- laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus dokumentus: 2009-06-15 paslaugos sutartį Nr. MU0007 dėl išorinių informacinių priemonių sukūrimo, 2009-06-15 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152486 6700 Lt sumai, 2009-06-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152487 3080 Lt sumai, 2009-06-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152488 2600 Lt sumai, 2009-07-14 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152489 7849 Lt sumai ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamų paslaugų įsigijimą iš M. U. iš viso už 20229 Lt, nors faktiškai M. U. paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė;
- laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-08-26 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje panaudojo žinomai netikrus dokumentus: 2009-01-06 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1, 2009-01-14 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A2, 2009-03-26 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1 ir 2009-07-07, 2009-05-14, 2009-08-26 kūrinio priėmimo-perdavimo aktus ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo paslaugų įsigijimą iš R. I. iš viso už 142 000 Lt, nors faktiškai R. I. paslaugų pagal minėtus dokumentus nesuteikė, o (duomenys neskelbtini) paslaugų iš jo nepirko.
Taip bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos apie paslaugų įsigijimą už 162 229 Lt. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009-01-06 iki 2009-08-26 (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
M. U. laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14, tiksliai nenustatytu laiku, tikslu pasisavinti R. I. žinioje esantį turtą – (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto susitarė su (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. I., kad M. U. suteiks tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas. R. I., vykdydamas susitarimą, 2009-06-15, Klaipėdos mieste, su M. U. pasirašė paslaugos sutartį Nr. MU0007 apie tai, kad M. U. suteiks (duomenys neskelbtini) tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas: internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių - namų valdos, smakas info ir video mokomoji medžiaga; inverus ir video mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport.inverus; slauga.inverus; auto.inverus sukūrimo paslaugas, o bendrovė už jas sumokės 20 229 Lt.
M. U. pagal išankstinį susitarimą su R. I., laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14, Klaipėdos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, užpildė 2009-06-15 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152486 6700 Lt sumai, 2009-06-26 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152487 3080 Lt sumai, 2009-06-30 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152488 2600 Lt sumai, 2009-07-14 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0152489 7849 Lt sumai ir juos perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui R. I., kuris, žinodamas, kad M. U. jokių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų (duomenys neskelbtini) nesuteikė, šiuos prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus pateikė (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. I., nurodydamas juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje.
Tokiais veiksmais M. U., pagal išankstinį susitarimą padėdamas R. I., imitavęs išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų suteikimą (duomenys neskelbtini) ir tariamų paslaugų apmokėjimą už 20229 Lt, kartu su R. I. pasisavino R. I. žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) turtą – 20229 Lt.
Apklaustas kaltinamuoju R. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjas. Aptariamuoju metu dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o paskutinius tris mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) technikos direktoriumi. Pagal darbo sutartį buvo įmonės direktorius, o realiai nuo įmonės pradžios kūrė programas, dirbo programuotoju. 2009‑01-06 pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį dėl programinės įrangos paketo. Sutartį sudarė su savimi, kaip su programuotoju, nes turi dielę patirtį šiame darbe ir gali atnaujinti programinę įrangą, bei už tai gauti autorinį atlyginimą. Parodė, jog už kūrybinį darbą visi programuotojai gaudavo autorinius atlyginimus, o 1000 Lt per mėnesį atlygis buvo skirtas už rutininį techninį darbą. 2009 m. autorinių atlyginimų, be jo, daugiau negavo niekas, bet 2008 m. programuotojai juos gaudavo - 2008 m. buvo pasirašyta 18 autorinių sutarčių su kitais programuotojais. Pagal autorines sutartis darbus asmenys kurdavo ne vieni, prisidėdavo ir kiti programuotojai, tačiau kūrinio autorystė būdavo priskiriama daugiausiai prisidėjusiam darbuotojui. Prie jo programų kūrimo taip pat prisidėjo kiti asmenys, bet užmokestis buvo mokamas tam, kam priskirta produkto autorystė.
2008-08-01 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo suteikta 60 000 Lt paskola, o 2008-12-30 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) jam suteikė 40 000 Lt paskolą. Paskolos jam buvo suteiktos tuo tikslu, kad nereikėtų keisti nuomos sutarties, nes (duomenys neskelbtini) iš jo nuomavosi komercines patalpas. Prasidėjus krizei, pakilo paskolos palūkanos ir nenorėdamas kelti įmonei patalpų nuomos kainos, iš (duomenys neskelbtini) pasiskolino pinigų savo finansinei situacijai stabilizuoti. Buvo tikras, kad paskolą galės atiduoti, nes turėdavo daug autorinių sutarčių kaip programuotojas ir žinojo, kad pinigų uždirbs. Paskolos negrąžino, nes kai atėjo laikas grąžinti paskolą, įmonė jam buvo skoloje 142 000 Lt autorinio atlyginimo, taip pat įmonė buvo skolinga už 4-5 mėnesių nuomą, todėl surašė reikalavimą įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir savo skolą pasidengė. Sutarčių sumas visiems programuotojams, tame tarpe ir sau, nustatinėdavo pats.
2009 m. su savimi pasirašė sutartis, nes pats inicijavo trijų projektų kūrimą. Pagal 2009-01-06 pasirašytą sutartį dėl programinės įrangos paketo, jo darbas buvo patalpintas į centrinį (duomenys neskelbtini) CVS serverį įprastu būdu. Serveris įmonėje buvo prižiūrimas bendrai visų darbuotojų. Visi turėjo savo prisijungimo prie serverio vardus. Darbą į serverį patalpino paspausdamas ant katalogo dešinį klavišą ir spusteldamas submit to CVS nuorodą. Kūrinį įmonei perdavė elektroniniu būdu į centrinį serverį. Jį matė V. I., taip pat jį matė kai kurie klientai, M. U., D. K., R. C.. Šis kūrinys taip pat liko jo darbiniame kompiuteryje ir su šiuo kūriniu buvo dirbama toliau. Ikiteisminiam tyrimui galėjo pateikti tik naujesnę kūrinio versiją, kuri skiriasi nuo tos, kurią sukūrė pagal 2009-01-06 sutartį. 2009-01-14 su savimi, kaip fiziniu asmeniu pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį už 39000 Lt dėl autorinio kūrinio „I. D. užmokesčio apskaita“. Sutartį pasirašyti nutarė pats. Pagal šią sutartį „I. D. užmokesčio apskaita“ sukūrė per 4 mėnesius. Perdavė kūrinį įmonei, patalpindamas jį į centrinį CVS serverį, tai padarė 2009-05-14. 2009-03-26 su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė autorinę kūrinio užsakymo sutartį dėl programinės įrangos paketo „I. atsargų apskaita ir valdymas“ už 55000 Lt. Kūrinį sukūrė 2009 m. liepos mėn. Programą įmonei perdavė 2009-08-26. Tą dieną į serverį įvedė paskutinę programos versiją. Ši programa panaudota nebuvo. Išvestinė programa „Prekių apskaita“ buvo naudojama programoje „Urpėja“. Programa „I. D. užmokesčio apskaita“ turėjo būti įdiegta klientui 2009-08-30, bet to padaryti nepavyko, todėl tai ir liko tik žodinis susitarimas. Negali įvardinti tikslių datų, kai įvedinėjo programos patobulinimus į serverį, bet 2009 metais tai darė po kelis kartus per savaitę.
Kaltinamasis R. I. taip pat parodė, kad M. U. kūrė tik dizainus ir sutartyje klaidingai nurodyta, jog jis įsipareigojo sukurti ir internetines svetaines. D. K. į procesą pateko, nes įmonė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje ir marketingo tikslais reikėjo paleisti (duomenys neskelbtini) produktus. D. K. pasisiūlė sukurti dizainus, kuriuos panaudojo senų programų atnaujinimui, tačiau jo sukurti dizainai buvo primityvūs ir neatitiko šiuolaikinio puslapio reikalavimų. Tada užsisakė dizaino paketą pas profesionalų dizainerį M. U., kuris savo darbą padarė, bet jo darbo nespėjo publikuoti. Naujam direktoriui savo sukurtus kūrinius perdavė serveriuose kartu su kitu įmonės turtu. Šis perdavimas vyko tiesiog paliekant įmonėje serverius ir programinę įrangą. Taip pat parodė, kad 2009-06-30 iš I. A. pinigus galėjo paimti, nes iš jos pinigus imdavo nuolatos. Įmonės kasininku buvo pats, bet jam nesant darbe, I. A. galėdavo išrašyti pinigų priėmimo kvitus. Vėliau I. A. gautus pinigus kartu su pinigų priėmimo kvitais perduodavo jam, o jis pinigus ir pinigų priėmimo kvitus nešdavo į buhalteriją, kur būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai. Tačiau būdavo ir taip, kad gautus iš I. A. pinigus nenunešdavo tiesiai į buhalteriją, o jais atsiskaitydavo už darbus ar paslaugas. Gavęs iš I. A. pinigų, paskambino M. U. ir pasakė, kad dabar gali jam sumokėti atitinkamą pinigų sumą, tada šiai sumai buvo išrašytas kvitas, kurį pridavė į buhalteriją.
Apklausatas kaltinamasis M. U. kaltės nepripažino ir parodė, jog aptariamuoju laikotarpiu dirbo laisvai samdomu darbuotoju pagal verslo liudijimą – kūrė interneto svetaines, dizainą, užsiėmė programavimu. Su R. I. pažįstami nuo 2001 metų, bendraudavo darbiniais klausimais. Kadangi pastarojo įmonė - (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), vertėsi programavimu, todėl jį R. I. samdydavo internetinių svetainių dizaino darbams atlikti. 2009-06-15 su (duomenys neskelbtini) pasirašė paslaugos sutartį, nes R. I. į jį kreipėsi dėl „Inverus“ svetainių dizaino ir mokomosios medžiagos kūrimo. Jis dirbo apie porą mėnesių. Su R. I. darbinius klausimus derindavo ir el. paštu, ir telefonu, ir susitikimų kavinėse metu. „Inverus“ buvo vienas didelis projektas, susidedantis iš daug dalių. Jis teikė „Inverus“ ir jo atskirų dalių dizaino kūrimo paslaugas. Antrąją „Inverus“ dalį sudarė vaizdinė mokomoji medžiaga, skirta klientams, kuria jie buvo mokomi kaip naudotis konkrečia programine įranga. Jis sutartas paslaugas suteikė ir tai su R. I. įformino pasirašydami standartinę sutartį. (duomenys neskelbtini) užsakytas paslaugas sukūrė ir jas el. paštu perdavė R. I., mokomąją medžiagą perdavė laikmenoje. Paslaugų pirkimo-pardavimo dokumentai buvo užpildyti. Kadangi projektas buvo didelis, todėl jis buvo išskaidytas į smulkias dalis ir sumas. Parodė, jog tikslių sumų ir mokėjimo datų neatsimena, bet jos atitinka kaltinime nurodytas sumas. Gautais pinigais su nieko nesidalino. Padaręs darbą, išsiųsdavo jį R. I. ir už tai gaudavo pinigus. Suteikus paslaugas, už jas buvo išrašyti pirkimo-pardavimo kvitai ir jam už tai išmokėtos pinigų sumos. M. U. parodė, kad interneto svetainių nekūrė, kūrė interneto svetainių dizainą. Internetinės parduotuvės puslapio taip pat nekūrė, visais atvejais kūrė tik dizainą, išskyrus mokomąją medžiagą. Paaiškino, kad tai, jog sutartyje parašyta, kad jis teika internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių sukūrimo paslaugas žino, bet sutartis yra grynai formalaus pobūdžio, kokią daro su patikimais klientais. Parodė, jog neturi galimybės pateikti duomenų, kurie patvirtintų, jog jis sukūrė ir įmonei perdavė savo darbą, nes su (duomenys neskelbtini) galiojo susitarimas, jog jis jokiais būdais negali būti matomas kaip prie įmonės darbų prisidėjęs asmuo. Savo darbų kopijų sau neišsisaugojo, nes jos jam nereikalingi. Suteiktų paslaugų aptarnavimo darbų nevykdė, nes (duomenys neskelbtini) pati teikė programavimo paslaugas ir galėjo atlikti programų aptarnavo darbus. Internetinėje erdvėje panaudotų savo dizaino darbų nematė. Darydamas „Inverus“ darbus nuo pat pradžių bendravo su D. K.. Vėliau tarp jų kilo konfliktas dėl finansinių nesusipratimų. Jam V. I. pasakydavo, kad įmonėje yra pinigų, tada išrašydavo kvitą pagal jos nurodytą datą ir gaudavau iš R. I. pinigus. Pinigai buvo išmokėti per 4 kartus. Nepaisant to, kad darbus darė pavasarį, sutartis buvo pasirašyta ta data, kurios terminui galiojo jo verslo liudijimas..
Liudytojas A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi pradėjo dirbti 2009-10-01. Po R. I. ir V. I. prašymų išeiti iš darbo, buvo daromas įmonės auditas, kurio metu rastos 2009 m. sudarytos autorinės sutartys maždaug 140 tūkstančių litų vertės, kurias R. I., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, sudarė pats su savimi. Šių sutarčių esmė buvo buhalterinių programų kūrimas. Apie šias sutartis prieš tai niekada negirdėjo, o perskaitęs sutarčių sąlygas, suprato, kad tai klastotė, nes mokėti tokias dideles sumas už programą, kurią pagal sutartį buvo galima naudoti tik įmonės viduje ir, kuri rinkos kainomis galėtų kainuoti nuo kelių šimtų iki 10 tūkstančių litų, būtų nelogiška. Kadangi R. I. iš įmonės buvo pasiskolinęs panašią sumą pinigų kokią jis gavo pagal autorines sutartis, suprato, kad šios autorinės sutartys buvo sudarytos siekiant padengti įsiskolinimą įmonei. Nors pagal minėtų autorinių sutarčių sąlygas buvo uždrausta naudoti „Inverus“ vardą, tačiau dar R. I. dirbant, buvo parduota keletas paketų su šiuo vardu. Parodė, kad jo nuomone autorinės sutartys, kurias R. I. pasirašė su savimi, yra nerealios, nes jose nurodyti moduliai jau egzistavo ir buvo sukurti anksčiau. Pinigai R. I. už autorines sutartis nebuvo sumokėti, o paskolos įmonei jis negrąžino. Su M. U. asmeniškai jis nepažįstamas. Žinojo, kad pastarasis kūrė seną (duomenys neskelbtini) puslapį. Audito metu rado internetinių svetainių puslapių sukūrimo paslaugos pirkimo sutartį su M. U., tačiau įmonės darbuotojai nurodė, jog sutartyje nurodytus internetinius puslapius kūrė jie patys. Taip pat parodė, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 159-160) yra teisingi. Duodamas parodymus, įvardijo datas remdamasis serverių duomenimis. Jam, kaip įmonės direktoriui, nebuvo perduoti M. U. sukurti darbai, neturi nieko, kas įrašyta autorinėse sutartyse. Kai tapo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dizainą kūrė D. K..
Taip pat parodė, jog specialistei su buhalteriniais dokumentais nebuvo pateiktas 2009 m. įmonės balansas, nes niekas jo neprašė. FNTT buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos jis turėjo ir kurių iš jo buvo pareikalauta. (duomenys neskelbtini) turtas pagal rinkos kainą buvo įvertintas nepriklausomų vertintojų ir atiduotas už skolas UAB „Technolitika“, kuriai (duomenys neskelbtini) buvo skoloje apie 300 tūkstančius litų. Tokiu būdu, didžioji dalis (duomenys neskelbtini) įrangos ir dalis serverių atiteko (duomenys neskelbtini). Serveriai, kuriuose buvo programinė įranga, buvo perduoti bankroto administratoriui. UAB (duomenys neskelbtini) programos neatsirado (duomenys neskelbtini), nes ten gamino panašaus pobūdžio programinę įrangą. Prasidėjus bankroto bylai, iš direktoriaus pareigų buvo atleistas.
Liudytojas V. D. parodė, kad dirbo pagal autorines sutartis, jų turėjo iki 2009 metų spalio mėnesio. Pagal autorines sutartis dirbdavo ir ne darbo vietoje, nes darbe tam tikrų veiksmų atlikti nespėdavo. Jo atlyginimas būdavo iš dviejų dalių: viena dalis - fiksuotas darbo užmokestis, kita – atlygis už autorines sutartis, kurių formaliai turėjo nuolat, o realiai šios sutartys būdavo pasirašomos kas porą mėnesių. Abi atlyginimo dalys būdavo pervedamos į sąskaitą, tačiau kartais R. I. išmokėdavo pinigus grynais. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) sukūrė vieną iš variantų failų serverio, kuris buvo naudojamas kaip dokumentų sistemos valdymo dalis. Per aštuonis metus (duomenys neskelbtini) programinės įrangos versijos buvo vientisos, bet vienu momentu buvo kardinalių pertvarkų, kurių metu dalis kodų ir duomenų bazės buvo perrašyti. Kardinaliai pertvarkius bazę produkto versija laikytina kita, o produktas išlieka tas pats. Versijos skiriasi savo funkcionalumu ir sukūrus naują versiją, jos vertė paprastai išauga jau vien dėl to, kad prie tos versijos dirbo žmonės ir skyrė laiką. Programos „Inverus darbo užmokesčio apskaita“ autoriais buvo jis, R. I., J. B., R. C. ir iš dalies E. B.. Tiek „Inverus atsargų apskaitos ir valdymo” projektas, tiek „Inverus finansai“yra tas pats produktas, kurio moduliai pavadinti skirtingais pavadinimais ir jį kūrė tie patys kūrėjai. Šis produktas buvo kuriamas nuo tada, kai atsirado (duomenys neskelbtini). Produktas buvo nuolat tobulinamas ir atsirado papildomi moduliai. R. I. yra visų trijų kaltinime įvardintų programų bendraautorius, nes tai yra bendras paketas „Inverus“. Programos, nurodytos R. I. autorinėse sutartyse yra ne nauji kūriniai, nes į autorinę sutartį įrašytas produktas, kurį jau turėjo. Taip pat parodė, kad išeidamas iš darbo, serverį peržiūrėjo, bet pakeitimų, padarytų R. I., nematė. 2009 metų spalį R. I. dėl vietos naujo projekto įkėlimui į serverį, nesikreipė.
M. U. pažįsta seniai, jis yra internetinių puslapių dizaineris ir (duomenys neskelbtini) dar iki 2008 metų darė internetinių puslapių dizainus. 2008-2009 metais (duomenys neskelbtini) biure pats jo nematė.
Specialistė G. O. P. paiškino, kad buvo pateikta užduotis atlikti objekto tyrimą. Užduotyje jau buvo nustatyta apie R. I. sudarytas autorines sutartis ir pateiktas įvertinimas. Užduotyje buvo įrašyta paslaugos sutartis su M. U.. Kilus įtarimui, kad darbai, kurie buvo įvardinti M. U. autorinėse sutartyse, neatitinka tikrovės, nes buvo sukurti anksčiau, buvo atliekamas tyrimas. Ištyrus visą pateiktą medžiagą, išvados 1 p. parašė, kad į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos. Pagal 2009-06-15 paslaugos sutartį MU0007 su M. U. įformintos 4 neįvykusios ūkinės operacijos. Tai konstatavo remiantis (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos metu pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, kratos protokolu, apžiūros protokolu, liudytojų D. K., J. B., M. J., V. D., E. B., A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis išvardintais duomenimis, nustatė, kad 7 ūkinės operacijos, bendrai 162 229 Lt sumai neįvyko, todėl negalima nustatyti 2009 metų įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi finansinė atskaitomybė turėjo būti pateikta, o tai padaryta nebuvo, tai yra pažeidimas. Kuri iš išvardintų 18 sutarčių dubliuoja autorines sutartis „Inverus finansai“, „Inverus atsargų valdymas“ ir „Inverus darbo užmokestis“ ir parodo, jog produktas buvo sukurtas ir naudojamas 2008 metais, paaiškino, kad viskas nurodyta paryškintai prieduose (T1 b.l. 157-159). Pavadinimas „Inverus“ atsirado anksčiau nei 2008 m., o tai rodo, kad ši programa jau buvo naudojama. 2008 metų kovo mėnesį buvo nuspręsta, kad bendrovės prekės ženklas bus „Inverus“ ir šis pavadinimas buvo užregistruotas. Pagal autorines sutartis padarė sąrašą, kuris parodo, kokios autorinės sutartys ir su kuo buvo sudarytos 2008 metais. Iš jų matyti, kad „Inverus“ pavadinimas figūruoja prie pagal sutartis sukurtų programų. Tokią išvadą padarė pagal pateiktos medžiagos visumą ir remdamasi liudytojos J. B. parodymais. Nors sukurtam produktui galima sukurti naują internetinę svetainę, bet ji neturi dokumentų, kad šios internetinės svetainės sukurtos buvo. Puslapis buvo spausdintas 2009-04-08, o sutartis sudaryta 2009-06-15, vadinasi puslapis buvo sukurtas ne M. U..
Liudytoja V. I. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2010-01-22 ir su specialisto išvada yra susipažinusi. 2009 metų įmonės balansas, apyvartos žiniaraščiai, įmonėje buvo, bet kodėl jie nebuvo pateikti atsakyti negali. 2010-01-22 buvo atleista iš darbo nedarbingumo metu, todėl 2010-01-22 nei fiziškai, nei įstatymiškai negalėjo paruošti dokumentų. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas įmonės apskaitos politikos taisyklių rinkinys. (duomenys neskelbtini) apskaitos politikoje, vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu, buvo nustatyti įmonėje ruošiamos finansinės atskaitomybės terminai ir tvarka. Įmonėje pirminiai apskaitos dokumentai yra registruojami chronologine tvarka įmonės naudojamoje apskaitos programoje, to pasėkoje yra gaunamas išplėstinis dokumentas – apyvartos žiniaraštis, o santrauka yra vadinama didžiąją knyga. Įmonėje tikrai buvo paliktos visos didžiosios knygos sąskaitos, parašais patvirtintos suvestinės. Paskutinė, gruodžio mėnesio didžioji knyga buvo palikta patvirtinta parašu, su prierašu ir su paaiškinimu, kokie sąskaitų likučiai gali būti netikslūs ir neteisingi. Toks prierašas buvo padarytas, nes pasikeitus įmonės vadovui buvo išleistas įsakymas, kad į buhalteriją galima įtraukti tik pirminius dokumentus, kuriuose yra vadovo parašas, todėl, gruodžio mėnesį, į apskaitą sudėti visus turimus dokumentus galimybių nebuvo. Specialistė neturėjo minėtos informacijos ir neatsižvelgė į šiuos duomenis. Taip pat parodė, kad 2008 metų pabaigoje prasidėjo krizė. Įmonės didžioji dalis klientų buvo valstybinės įstaigos. 2008-12-31 finansavimas baigėsi ir pinigai nebebuvo skiriami net pradėtiems projektams užbaigti. 2009 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2009-01-01 pakeisti darbo užmokesčio apmokestinimą. Sukurta sistema nuo tos datos turėjo veikti kitaip, todėl buvo paimtas senasis darbo užmokesčio modulis, jis skubos tvarka patobulintas ir atiduotas vartotojui. Ši programa buvo su klaidomis ir ilgai funkcionuoti negalėjo. Vėliau R. I. priėmė sprendimą pakeisti sistemą. Tada R. I., ne darbo metu, nuolat su ja konsultuodamasis, padarė tris programinės įrangos dalis, kurios sutartyse buvo įvardintos kaip moduliai: sandėlio apskaitos modulis, darbo užmokesčio modulis, finansų modulis. To pasėkoje, 2009 metais atsirado trys autorinės kūrinio užsakymo sutartys Nr. A1, A2, A3 ir trys autoriniai kūriniai. (duomenys neskelbtini) projektas taip pat buvo R. I. darbas, nes kai R. I. norėjo išeiti iš darbo, direktorius A. M. ant jo prašymo uždėjo vizą, kad neišleisti R. I. tol, kol nebus pabaigtas (duomenys neskelbtini) projektas. R. I. seniai kūrė arba bent jau vadovavo programų kūrimui, kurios buvo paimtos kaip naujų programų pagrindas. M. U. (duomenys neskelbtini) dirbo ne nuolatos. Dažniausiai jisai atlikdavo meninius, kūrybinius darbus. Dizainus derindavo su R. I.. Sutartyse nebuvo numatytas darbų priėmimo-perdavimo akto reikalavimas, todėl M. U. už atliktus darbus užteko išrašyti prekių priėmimo-perdavimo kvitą. Šis dokumentas buvo patvirtinimas, kad jau reikia sumokėti pinigus. Prieš sumokėdama pinigus nesidomėjo ir nematė, ar M. U. sukūrė ir įmonei pateikė kūrinius, nes tai neįėjo į jos pareigas.
Liudytoja J. B. parodė, kad dirbo pagal autorines sutartis 2003-2007 metais. Dirbdavo pagal autorines sutartis tais atvejais, kai pasakydavo direktorius. Pirmiausia padarydavo darbą, o paskui padarytam darbui pasirašydavo autorinę sutartį. Buvo pasirašomos autorinės sutartys ir dėl „Inverus“ projektų. Projektai buvo pradėti kurti dar iki jai pradedant dirbti. Autorinių sutarčių sukūrimas nebūtinai reiškia naujos programos sukūrimą. Naujos versijos sukūrimas nėra naujos programos sukūrimas, tai yra tos pačios programos tobulinimas, kadangi imamas senas kodas ir ant jo daromi pakeitimai. Parodė, kad R. I. dažnai darbus pradėdavo, tačiau jų nebaigdavo, kai jau reikėdavo darbus atiduoti, pranešdavo, jog reikia juos padaryti. Prie aptariamų R. I. autorinių sutarčių dirbo visi programuotojai. Prie „Inverus apskaita“ dirbo R. I., ji, R. C., V. D.. Prie šios programos dirbo daug metų ir jos pavadinimai vis kito. „Inverus darbo užmokesčio apskaitos“ pirminis variantas buvo daromas A. B., o šiai programai neveikiant, konsultuodamasi su buhaltere, darė ji. Kai pradėjo dirbti programos „Inverus atsargų apskaita ir valdymas“ bazė, ilgainiui ta programa buvo tobulinama pagal pasikeitusią įstatyminę bazę ir klientų poreikius. Šiuos tobulinimus atliko beveik visi programuotojai. Inventorizacijos modulius padarė V. D., o inventorizacijos formą darė ji. Apie sutartį su (duomenys neskelbtini) girdėjo. Pirminį programinės įrangos variantą firmai (duomenys neskelbtini) turėjo padaryti R. I., bet jis to nepadarė, todėl jo darbą tęsė R. C.. R. I. iki galo sukurti programinę įrangą ir ją įdiegti (duomenys neskelbtini) taip, kaip tai buvo numatyta sutartyje, negalėjo, nes po R. I. išėjimo iš darbo dar ilgai su šiuo projektu buvo dirbama. (duomenys neskelbtini) realizavo tik dalį (duomenys neskelbtini) projekto, paskui buvo susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir projektą baigė (duomenys neskelbtini) pagal naujus reikalavimus ir naujai pasirašytą sutartį. Taip pat parodė, kad M. U., kuris nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įmonėje pasirodydavo. Jis darydavo vizitines korteles, kūrė kai kurių internetinių svetainių dizainus. Pas ką ateidavo M. U. ir kokie buvo R. I. ir M. U. santykiai, nežino. Girdėjo, kad M. U. darbus dažniausiai derino su D. K. ir su R. I.. 2009 m. video mokomoji medžiaga buvo sukurta I. A., o internetinių puslapių dizainus kūrė arba derino D. K.. Pačius internetinius puslapius kūrė įmonės darbuotojas M. J..
Apklausta liudytoja V. L. parodė, kad prisimena, jog 2009-08-28 atliko (duomenys neskelbtini) auditą. Įmonė buvo tikrinta, kadangi buvo ruošiamasi pirkti jos akcijas ir būsimi pirkėjai norėjo patikrinti įmonės buhalterinę apskaitą. Patikrinus, ataskaitoje buvo nurodyta, kad įmonėje reikšminga dalis skiriama autorinėms sutartims, kurios kėlė įtarimų dėl realios veiklos vykdymo. Įmonės buhalterijoje buvo rasta ir kitų smulkių trūkumų. Buvo nustatyta, jog autorinės sutartys buvo sudaromos su įmonės darbuotojais, o paskui autorinėse sutartyse nurodyti produktai buvo parduodami kaip įmonės produktai. Taip pat buvo nustatyta, jog kai kurios programos buvo parduotos dar iki autorinių sutarčių pasirašymo joms sukurti. Paskui tapo (duomenys neskelbtini) bankroto administratore. R. I. 100 000 Lt įsiskolinimo užskaitą padarė ne ji. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir visi įmonės dokumentai buvo paimti bei perduoti FNTT. Buvo pasinaudota įstatymo spraga ir R. I., prieš iškeliant įmonei bankroto bylą, pateikė pareiškimą įmonei bei vienašališkai padarė užskaitą taip padengdamas įsiskolinimą, tačiau padaryta užskaita buvo nepagrįsta. Taip pat parodė, kad atlikdama bankroto procedūrą ne iš R. I., o iš kito (duomenys neskelbtini) vadovo perėmė įmonės turtą, tarp jo buvo nepajamuota metalinė dėžė, serveris, kurį savo biure saugo iki šiol. Negalėjo išsiaiškinti, kur yra programos, nes fiziškai jų įmonėje nebuvo. Serveris, kaip įmonės turtas, buvo nepajamuotas, bet jį paėmė, kadangi buvo nurodyta, jog ten saugomos programos. Negalėjo patikrinti sandorių ir kur yra ilgalaikis turtas, nes įmonės dokumentai buvo išimti ir perduoti FNTT. Paskui FNTT prašė duomenų bazės, kad galėtų atidaryti programą, todėl tą serverį buvo paėmusi (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. B., kuri gebėjo dirbti su buhalterine programa, su kuria ji dirbti nemokėjo. J. B. padėjo gauti duomenis apie įmonės apskaitą, kadangi jai reikėjo pateikti Garantiniui fondui išrašus apie darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) vykdė programų pardavimus, tačiau programos nebuvo pajamuotos kaip įmonės turtas. Jų apskaitoje nebuvo, ar jos buvo serveryje – nežino. (duomenys neskelbtini) turėjo apskaityti programas kaip nematerialų turtą, arba kaip turtą, skirtą perparduoti, tačiau kadangi įmonė vykdė darbus pagal autorines sutartis, jie to nedarė. Sudarius autorinę sutartį, pagal ją užsakyta ir sukurta programa turėjo būti perduota pagal priėmimo - perdavimo aktą ir užpajamuota įmonės buhalterinėje apskaitoje. (duomenys neskelbtini) apskaitoje autorinės sutartys sudarytos su R. I. buvo apskaitytos kaip sąnaudos. R. I., civilinių santykių aspektu pasielgė netinkamai, kadangi, įmonei turint kreditorių, R. I., būdamas įmonės vadovas ir akcininkas, pirmumo teise pasiėmė pinigus, taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus.
Iš 2012-04-27 specialisto išvados Nr. 5-5/41 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, jog bendrovės atsakingi asmenys tiriamuoju 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpiu tvarkydami apskaitą nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:
6 straipsnio 2 dalies - ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 1 dalies - ,,Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus“, kadangi tikrovės neatitinkančiais 11 dokumentų – paslaugos sutartimi, keturiais pirkimo pardavimo kvitais, 3 autorinėmis kūrinio užsakymo sutartimis bei 3 atliktų darbų pridavimo aktais, buvo įformintos ir įtrauktos į apskaitą 7 neįvykusios ūkinės operacijos. Iš jų:
1. Pagal 2009-06-15 paslaugos sutartį Nr. MU0007 su M. U. įformino 4 neįvykusias ūkines operacijas pagrįstas 4 pirkimo-pardavimo kvitais serija A Nr. 152486, 152487, 152488, 152489 ir jas įtraukė į apskaitos registrus.
Tyrimo metu pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad minėtomis programinėmis įrangomis Bendrovė prekiavo 2008 metais.
Pagal pirkimo-pardavimo kvitus serija A Nr. 152486, 152487, 152488, 152489 už neatliktus darbus M. U. bendrovės lėšomis sumokėjo 20229 Lt.
2. Pagal 6 dokumentus – 3 autorines kūrinio užsakymo sutartis ir 3 kūrinio priėmimo perdavimo aktus, kuriuos sudarė (duomenys neskelbtini) direktorius R. I. su fiziniu asmeniu R. I., buvo įregistruotos 3 ūkinės operacijos ir padidintas bendrovės turtas bei įsipareigojimai 142000Lt. Iš jų:
pagal 2009-01-06 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A1 ir 2009-07-07 Kūrinio priėmimo perdavimo aktą. Sandorio suma – 48000 Lt. Sutartyje įrašyta, kad bus sukurtas kūrinys ,,Inverus finansai“;
pagal 2009-01-14 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A2 ir 2009-05-14 Kūrinio priėmimo perdavimo aktą. Sandorio suma – 39000 Lt. Sutartyje įrašyta, kad bus sukurtas kūrinys ,,I. D. užmokesčio apskaita“;
pagal 2009-03-26 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 2009/A3 ir 2009-08-26 Kūrinio priėmimo perdavimo aktą. Sandorio suma – 55000 Lt. Sutartyje įrašyta, kad bus sukurtas kūrinys ,,Inverus atsargų apskaita ir valdymas“.
(duomenys neskelbtini) viename asmenyje fiziniam asmeniui ir direktoriui R. I. už neva atliktus darbus 142000 Lt 2009 metais nesumokėjo.
13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ nuostatomis, kurios reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos apskaitos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą ir apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys turi atitikti tikrovę ir turi būti teisingi, kadangi 2009 metais pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus – 2009-06-15 paslaugos sutartį Nr. MU0007, 4 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus serija A Nr.152486, 152487, 152488, 152489, 3 autorines kūrinio užsakymo sutartis Nr. 2009/A1, 2009/A2, 2009/A3 bei 3 Kūrinio priėmimo perdavimo aktus į apskaitą įrašė 7 neįvykusiais ūkines operacijas bendrai 162229 Lt sumai.
(duomenys neskelbtini) į apskaitos registrus įrašiusi 7 neįvykusiais ūkines operacijas bendrai 162229 Lt sumai iškraipė įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) 2009 metų buhalterinės apskaitos dokumentus negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b.l .128-148).
Iš 2012-07-03 dokumentų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėta 2009-01-06 autorinės kūrinio sutartis Nr. 2009/A1, 2009-01-14 autorinė kūrinio sutartis Nr. 2009/A2, 2009-03-26 autorinė kūrinio sutartis Nr. 2009/A3, ir 2009-07-07, 2009-05-14, 2009-08-26 kūrinių priėmimo – perdavimo aktai matyti, kad R. I. kaip fizinis asmuo pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis su (duomenys neskelbtini) kurios direktorius tuo metu buvo, iš viso už 142 000 Lt sumą, bei pagal kūrinių priėmimo – perdavimo aktus šiose sutartyse nurodytus kūrinius perdavė (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 129-131).
Iš 2012-07-25 dokumentų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėta 2010-04-16 R. I. pareiškimas dėl vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo, matyti, kad R. I. pagal paskolos sutartis yra Bendrovei skolingas 100 000 Lt, o bendrovė pagal autorines sutartis jam skolinga 142 000 Lt. R. I. šiuo pareiškimu reikalauja, jog (duomenys neskelbtini) įskaitytų vienarūšį priešpriešinį reikalavimą, ir tuomet Bendrovės skola jam, atsiradusi pagal autorines sutartis, atitinkamai sumažėtų jam bendrovės suteiktų paskolų suma.
Apžiūrėtas 2010-03-22 pranešimas dėl skolos pagal autorines sutartis ir galimo bankroto bylos iškėlimo. Iš pranešimo matyti, kad jis adresuotas (duomenys neskelbtini) Jame nurodoma, kad bendrovė nėra sumokėjusi pagal autorines sutartis R. I.. Nurodoma, kad nesumokėjus 142 000 Lt skolos iki 2010-03-22 bus kreipiamasi į teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimo. Pranešimas pasirašytas R. I. (4 t., b.l. 132-133).
Iš 2011-07-12 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtos tyrimui pateiktos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atstovų ir liudytojos J. B. buhalterinės apskaitos programos „Inverus“ kopijos, kurios buvo įsigytos iš (duomenys neskelbtini) skirtingais laikotarpiais, nustatyta, kad sulyginus duomenų bazes, kurias naudoja programa „D. I.“, „G. I.“ ir „I. A.“, matyti kad jose naudojamas skirtingas skaičius lentelių. „D. I.“ atveju duomenų bazėje sukurtos 174 procedūros, „G. I.“ atveju - 199 procedūros, „I. A.“- 183 procedūros. Sulyginus nustatyta, kad visose trijose duomenų bazėse sutampa 171 procedūra. Sutapimų atveju taip pat sutampa ir komentarai, surašyti kuriant ir naudojant duomenų bazes. Šių programų vizualinis apipavidalinimas yra identiškas.
Atlikus duomenų bazių struktūros palyginimą, kurias naudoja programa „D. I.“ „G. I.“ ir „I. A.“,nustatyta, kad jose naudojamas skirtingas skaičius lentelių. „D. I.“ atveju naudojama 390 lentelių, „G. I.“ atveju - 438 lentelės, „I. A.“- 412 lentelės. Sulyginus, nustatyta, kad sutampa 361 lentelė. Sutapimų atveju taip pat sutampa ir komentarai, surašyti kuriant ir naudojant duomenų bazes (4 t., b.l. 1-128).
Iš 2010-06-16 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) nešiojamas kompiuteris „ASMOBILE“, nustatyta, kad šiame kompiuteryje yra saugomos autorinės kūrinio užsakymo sutartys Nr. 2009/A1, Nr. 2009/A2, Nr. 2009/A3 ir 2009-07-07, 2009-05-14 ir 2009-08-26 kūrinio priėmimo-perdavimo aktai. Taip pat nustatyta, kad:
- Autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. 2009/A1 failas sukurtas 2010-01-08, paskutinį kartą pakeistas 2010-01-10, paskutinį kartą atspausdintas 2010-01-10.
- Autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. 2009/A2 failas sukurtas 2010-01-08, paskutinį kartą pakeistas 2010-01-10, paskutinį kartą atspausdintas 2010-01-10.
- Autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. 2009/A3 failas sukurtas 2010-01-08, paskutinį kartą pakeistas 2010-01-10, paskutinį kartą atspausdintas 2010-01-10. (3 t., b.l. 125-165).
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog R. I. savo kaltės nepripažino, parodė, jog tikslo sukčiauti, pasisavinti svetimą turtą ir apgaulingai tvarkyti buhalterinės apskaitos neturėjo, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasirašė dvi paskolos sutartis su savimi pagal kurias buvo suteikta 60 000 Lt ir 40 000 Lt paskolos jo paties finansinei situacijai stabilizuoti. Jis buvo tikras, kad paskolą galės atiduoti, tačiau kai atėjo laikas, paskolos negrąžino, nes pati įmonė jam buvo skoloje 142 000 Lt autorinio atlyginimo, todėl surašė reikalavimą įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir savo skolą pasidengė. Parodė, jog jis su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pats pasirašė tris autorines sutartis, nes pats inicijavo trijų programų kūrimą ir buvo programų autorius, pasirašė pagal autorines sutartis sukurtų paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, bei šias paslaugas apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat parodė, kad samdė M. U. internetinių svetainių dizaino darbams atlikti, su juo pasirašė sutartį ir už atliktą darbą sumokėjo 20229 Lt sumą pagal pirkimo – pardavimo kvitus. Parodė, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo pateiktos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos dėl paslaugų įsigijimo už 162229 Lt, kadangi jis pasirašė autorines kūrinio užsakymo sutartis 2009-01-06 Nr. 2009/A1, 2009-01-14 Nr. 2009/A2, 2009-03-26 Nr. 2009/A3 ir suteikė paslaugas (duomenys neskelbtini), nes buvo programų autorius, o taip pat sumokėjo M. U. už padarytą darbą.
Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos nuo pareikštų kaltinimų būdą, t.y. siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo R. I. parodymai paneigti aptartais liudytojų parodymais, specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.
Pagal LR BK 182 str. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį.
Pagal LR BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
LR BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros (Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/ 2008).
Kaltinamojo R. I. parodymai, jog jis sukūrė programas,, Inverus finansai”, ,, Inverus darbo užmokesčio apskaita”, ,, Inverus atsargų apskaita ir valdymas” ir buvo jų autorius, paneigti aptartais liudytojų J. B., V. D., A. M. parodymais. Liudytojai parodė, kad (duomenys neskelbtini) prekiavo programa „Inverus“ su skirtingais moduliais ir ta programa buvo sukurta bendrai visų programuotojų. Autoriais buvo V. D., R. I., J. B., R. C. ir iš dalies E. B.. Specialisto išvada konstauota, jog pavadinimas „Inverus“ atsirado anksčiau nei 2008 m., o tai rodo, kad ši programa jau buvo naudojama. 2008 metų kovo mėnesį buvo nuspręsta, kad bendrovės prekės ženklas bus „Inverus“ ir šis pavadinimas buvo užregistruotas. Pagal autorines sutartis buvo padarytas sąrašas, kuris parodo, kokios autorinės sutartys ir su kuo buvo sudarytos 2008 metais. Iš jų matyti, kad „Inverus“ pavadinimas figūruoja prie pagal sutartis sukurtų programų.
Taigi, nustatyta, jog tiek „Inverus atsargų apskaitos ir valdymo” projektas, tiek „Inverus finansai“, tiek ,, Inverus darbo užmokesčio apskaita” yra tas pats produktas, kurio moduliai pavadinti skirtingais pavadinimais ir tai kūrė tie patys kūrėjai. Šis produktas buvo kuriamas nuo tada, kai atsirado (duomenys neskelbtini). Produktas buvo nuolat tobulinamas ir atsirado papildomi moduliai. R. I., pagal aptariamų liudytojų parodymus yra visų trijų kaltinime įvardintų programų bendraautorius, nes tai yra bendras paketas „Inverus“. Taigi, bylos duomenimis patvirtinta, kad programos, nurodytos R. I. autorinėse sutartyse, yra ne nauji kūriniai, nes į autorinę sutartį įrašytas produktas, kurį jau turėjo. V. L., parodė, kad atliko įmonės auditą, kurio metu buhalterinėje apskaitoje ir balanse nebuvo jokių autorinių sutarčių. Aplinkybes, kad autorinės sutartys buvo sudarytos fiktyviai ir sukurtos 2010 metais, patvirtina ir 2010-06-14 kratos metu iš R. I. gyvenamųjų patalpų paimto kompiuterio „ASMOBILE“ 2010-06-16 apžiūros metu rasti duomenys apie tai, kad kompiuteryje yra saugomos autorinės kūrinio užsakymo sutartys Nr. 2009/A1, Nr. 2009/A2, Nr. 2009/A3 ir 2009-07-07, 2009-05-14 ir 2009-08-26 kūrinio priėmimo-perdavimo aktai. 2011-07-12 apžiūros protokolo duomenys taip pat patvirtina, kad R. I. nesukūrė jokios naujos kompiuterinės programos ir jos patobulinimo. V. D. į serverį įdėdavo pakeitimus. R. I. jokio projekto bei programos versijos į serverį nebuvo įkelta. Taigi, visi trys aptarti produktai, kuriuos turėjo įmonė, įrašyti į R. I. autorines sutartis. R. I. minėtų kūrinių pagal autorines sutartis sukurti negalėjo, nes tai buvo įmonės bendras darbo produkltas. Iš 2012-07-03 dokumentų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėta 2009-01-06 autorinė kūrinio sutartis Nr.,2009/A1, 2009-01-14 autorinė kūrinio sutrartis Nr.2009/A2, 2009-03-26 autorinė kūrinio sutartis Nr. 2009/A3, iš kurių matyti, jog R. I. prisiima įsipareigojimą sukurti kompiuterines programas, kurios bus skirtos vidiniam naudojimui ir 2009-07-07, 2009-05-14, 2009-08-26 kūrinių priėmimo – perdavimo aktai rodo, kad R. I., kaip fizinis asmuo pasirašė su (duomenys neskelbtini) autorinių kūrinių užskaitymo sutartis, viso už 142 000 Lt., bei pagal kūrinių priėmimo – perdavimo aktus sutartyse nurodytus kūrinius perdavė (duomenys neskelbtini) Taip pat V. D. parodymais, kitais aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad internetinius puslapius, kurie nurodyti kaip M. U. kūriniai, kūrė M. J., o dizainą - D. K.. Nei vieno iš kūrinių, nurodytų kaip R. I. bei M. U. autoriniai kūriniai, apklausti liudytojais, (duomenys neskelbtini) dirbusieji darbuotojai, nėra matę. Liudytojų parodymais, be M. J. aplamai niekas negalėjo įdiegti naujo dizaino. Be to, pagal minėtų liudytojų parodymus, nebuvo tokių atvejų, jog būtų gautas naujas dizainas ir jis nepublikuotas. (duomenys neskelbtini) darbuotojų, apklaustų liudytojais, teigimu, buvo atvejai, kai dizainą kūrė M. U., tačiau ne tiems atvejams, kurie nurodyti 2009-06-15 paslaugų sutartyje (duomenys neskelbtini) su M. U.. M. J. patvirtino, kad prie kaltinime nurodytų internetinių svetainių sukūrimo M. U. nėra prisidėjęs, šios svetainės – M. J. ir D. K. darbai. 2009-06-15 (duomenys neskelbtini), atstovauajama direktoriaus R. I., pasirašė paslaugos sutartį su M. U. dėl internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių - namų valdos, smakas info ir video mokomoji medžiaga; inverus ir video mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport.inverus; slauga.inverus; auto.inverus sukūrimo paslaugas, o bendrovė už jas sumokės 20 229 Lt. Pagal šią sutartį už atliktus darbus M. U. per kelis kartus grynais pinigais buvo sumokėta 20 229 Lt. Tai patvirtina Iš (duomenys neskelbtini) apsakitos duomenys. Ištyręs aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad darbai pagal minėtą sutartį buvo atlikti kitų asmenų ir anksčiau.
Įvertinęs aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nei R. I., nei M. U. kaltinime nurodytų darbų nesukūrė, jokie darbai pagal autorines sutartis R. I. bei pagal paslaugos sutartis - M. U. atlikti nebuvo.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad R. I., siekdamas išvengti paskolų grąžinimo (duomenys neskelbtini) iš viso 100 000 Lt ir apgaulės būdu, siekdamas įgyti didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas sumoje 42 000 Lt, tyčia, žinodamas, kad jokių autorinių kūrinių bendrovei nesukurs, su savimi, kaip fiziniu asmeniu, pasirašė viso už 142 000 litų autorines sutartis apie tariamai suteiktas paslaugas ir šių tariamų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, bei šias paslaugas apskaitydamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtinę teisę į 42 000 Lt (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę- paskolų (duomenys neskelbtini) grąžinimą - 100 000 litų. Tokia R. I. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2d.
Taip pat įvertinus aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad R. I., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14 tikslu pasisavinti jo žinioje esantį turtą – (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto susitarė, kad M. U. su (duomenys neskelbtini) pasirašys sutartį, jog M. U. suteiks tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas, ir tokiu būdu, M. U. padedant-2009-06-15, pasirašant paslaugos sutartį Nr.MU 0007, kad M. U. suteiks(duomenys neskelbtini) tariamas išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugas: internetinės svetainės, internetinės parduotuvės, įmonės tinklalapių - namų valdos, smakas info ir video mokomoji medžiaga; inverus ir video mokomoji medžiaga; inverus PSPC; sport.inverus; slauga.inverus; auto.inverus sukūrimo paslaugas, o bendrovė už jas sumokės 20 229 Lt.
M. U. padedant R. I. vykdyti nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2009-06-15 iki 2009-07-14, užpildžius pirkimo-pardavimo kvitus 6700 Lt sumai, 3080 Lt sumai, 2600 Lt sumai, 7849 Lt sumai, M. U. juos perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui R. I., kuris, žinodamas, kad M. U. jokių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų (duomenys neskelbtini) nesuteikė, šiuos prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus pateikė (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei V. I., nurodydamas juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje.
Tokiais veiksmais R. I., veikdamas per padėjėją – M. U., imituojant šiam išorinių informacinių priemonių sukūrimo paslaugų suteikimą (duomenys neskelbtini) ir tariamų paslaugų apmokėjimą M. U. už 20229 Lt., bendrai pasisavino R. I. žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) turtą – 20229 Lt.
Tokia R. I. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. sudėtį, o M. U. veika kvalifikuotina kaip padėjėjo R. U. pasisavinti svetimą turtą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 183 staripsnio 1 dalį.
Byloje aptartų įrodymų pagrindu, specialisto išvada nustatyta, kad R. I., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, perdavė buhalterei dokumentus apie aptartas 7 realiai neįvykusias ūkines operacijas bendrai 162 229 Lt ir pastaroji juos įtraukė į buhalterinę apskaitą. T.y. R. I. taip veikdamas per buhalterę, nesupratusią nusikalsamų veiksmų pobūdžio, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, veikiant per buhalterę, atsako įmonės direktorius, todėl tokia R. I. veika dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. I. ir M. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str., 60 str.).
Skiriant bausmes R. I. ir M. U. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis R. I. padarė tris tyčinius: sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus.
Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip trys metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų jis nepadarė. R. I. dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo R. I. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, tad duoda pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. I. kaltės neprisipažino, savo nusikalstamų veiksmų neigiamai nevertina, tačiau išgyvena dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės. R. I. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip palengvinant byloje nustatyti tiesą, tačiau augina du nepilnamečius vaikus, kurie dėl paskirtos LT BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo, netektų didelės dalies išlaikymo. Ši aplinkybė ir kaltinamojo R. I. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo būdas, nusikalstamos veikos pobūdis (padarytas turtinis savanaudiškas nusikaltimas), veikos bei kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant R. I. laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, R. I. prarastų galimybę rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas R. I. neatitiktų LR BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. I. skiriama švelnesnė bausmė rūšis nei numatyta LR BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – t.y. bauda, kurios dydį apsprendžia kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, aptartos aplinkybės, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismas, priimdamas sprendimą R. I. paskirti švelnesnę, nei LR BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, suteikia jam galimybę įrodyti, jog jo padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skiriant bausmes už R. I. įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1d. , 222 str. 1d., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, tai, kad R. I. dirba, anksčiau neteistas, į kitas anksčiau aptartas aplinkybes ir daro išvadą, jog už abi nusikalstamas veikas jam tikslinga skirti bausmę – baudą. Bausmių dydžius apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas.
Nusikaltimai, numatyti LR BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) ir 183 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę. Nusikaltinmas, numatytas LR BK 222 str. 1d. priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl , vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., bausmė už šią nusikalstamą veiką bendrintina dalinio sudėjimo būdu.
Skiriant bausmę M. U. už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 24 str. 6d. 183 str. 1d. teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas, dirbantis, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog jam tikslinga skirti bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką – baudą. Bausmės dydį apsprendžia M. U. charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nusikastamos veikos padarymo aplinkybės.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 2010-03-02 dokumentų paėmimo aktu Nr. 4-3/7-231(D), 2012-01-24 ir 2012-03-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais paimti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, 2010-06-14 kratos metu paimtas nešiojamas kompiuteris „Asmobile“ ( t 1 ., b.l. 95, 99,101, 111-112), kurie su ikiteisminio tyrimo medžiaga neperduoti ir saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos, adresu Pilies 12 a, Klaipėda, patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui ar teisių perėmėjui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,
n u s p r e n d ė:
M. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 staripsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - trisdešimt penkių (35) MGL dydžio, t.y. 4550 Lt. baudą.
Iki nuosprendis įsiteisės, M. U. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
R. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmes :
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 90 MGL dydžio, t.y. 11700 Lt. baudą,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį - 35 MGL dydžio, t.y. 4550 Lt. baudą,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi - 150 MGL dydžio , t.y. 19 500 Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal LIetuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu- griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę - 150 MGL dydžio t.y. 19 500 litų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 180 MGL dydžio t.y. 23 400 litų baudą.
Iki nuosprendis įsiteisės, R. I. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 2010-03-02 dokumentų paėmimo aktu Nr. 4-3/7-231(D), 2012-01-24 ir 2012-03-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais paimtus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, 2010-06-14 kratos metu paimtą nešiojamą kompiuterį „Asmobile“, kurie su ikiteisminio tyrimo medžiaga neperduoti ir saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos, adresu Pilies 12 a, Klaipėda, patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui ar teisių perėmėjui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Teisėja Ingrida Krušienė