Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-231-290/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01728-2013-1;
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė:
kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimu V. T. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 126 str. 4 d., nuobaustas - 2800 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 10 dešimčiai mėnesių.
V. T. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 7 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas vidutinis 2,13 promilių neblaivumo laipsnis.
V. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutarimą, nesant jo kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinės teisės pažeidimo ATPK 126 str. 4 d. sudėties požymių bei administracinės teisė pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimą vadovavosi motyvais, bei prielaidomis, kuriuose nėra duomenų įrodančių jo kaltę padarius minėtą pažeidimą, be to, mano, kad teismas priimdamas nutarimą neteisingai įvertino visas administracinės bylos faktines aplinkybes, bei liudytojų parodymus, ko pasekoje jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą. Apeliantas savo skunde pažymi, kad policijos pareigūnai 2013-10-07 priėmė paaiškinimus iš jo draugų, kurie buvo stipriai apgirtę. T. K. alkotesterio matuokliu buvo nustatytas 4.65 prom. neblaivumas, o R. K. - 2.98 prom. Tiek jis, tiek jo draugai tuo metu buvo neblaivūs. Kuo remiantis policijos pareigūnai nustatė, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) visiškai nesuprantama. Atvykus policijos pareigūnams automobilis stovėjo pakelėje, juo niekas nevažiavo. Visa tai yra patvirtinta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad jie atvykę prie automobilio (duomenys neskelbtini) šalia automobilio rado stovinčius du piliečius t.y. V. T. bei R. K., o automobilio gale sėdėjo T. K.. Apelianto nuomone paaiškinimai, kaip duomenys reikšmingi tirti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra nepatikimi bei negali būti įvardyti kaip įrodymai, nes jie yra priimti iš neblaivių asmenų, kurie dėl neblaivumo tuo metu nesuvokė realių faktinių aplinkybių, minėti asmenys savo parodymų tikrumo nepatvirtino teisminio proceso metu, todėl mano, kad minėtais duomenimis negali būti grindžiamas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje.
V. T. pažymi tai, kad iš jo žmonos 2013-10-07 priimtas paaiškinimas nebuvo pateiktas teismui. Minėtas paaiškinimas teismui buvo pateiktas vėliau, nes jame yra užfiksuota, kad automobilį vairavo K. M.. Policijos pareigūnai išvis nebūtų pateikę K. M. paaiškinimo, jei ne teismo posėdžio metu paaiškėjęs faktas, kad tada policijos pareigūnai priėmė paaiškinimą iš jos. Tai rodo policijos pareigūnų vienpusišką įvykio aplinkybių vertinimą su tikslu jį nubausti bei nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog liudytojai R. K., T. K. ir K. M. melavo siekdami, kad jis išvengtų atsakomybės. Vertinant ši teismo argumentą iškyla abejonių dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių tikrumo.
Jis buvo patalpintas į VPK areštinę, o kadangi policijos pareigūnai paaiškino, jog tik prisipažinimo atveju jis bus paleistas iš areštinės, todėl norėdamas kuo greičiau išeiti iš areštinės kameros pasirašė neperskaitęs policijos pareigūno surašytą paaiškinimą. Apeliantas nurodė, kad tada jis nesuvokė tokio savo poelgio pasekmių, nemanė, kad teisme tai bus panaudota prieš jį, o taip pasielgė tik todėl, kad norėjo greičiau išeiti į laisvę. Minėtas prisipažinimas buvo tiesiogiai nulemtas bei įtakotas policijos pareigūnų veiksmų, todėl visiškai neatitinka tikrų faktinių aplinkybių.
Taip pat apeliantas savo skunde nurodė, jog pačių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti dviprasmiškai, juose nurodant dvi viena kitai akivaizdžiai prieštaraujančias aplinkybes. Nors policijos pareigūnai teisminio posėdžio metu patvirtino tarnybiniuose pranešimuose surašytas aplinkybes, tačiau dėl to įvykio aplinkybės netapo nė kiek aiškesnės, nes taip ir liko pagrįsta abejonė dėl automobilio vairavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojos K. M. parodymai yra nenuoseklūs, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog jo žmona policijos pareigūnų buvo apklausinėjama kieme, ji tuo metu buvo išsigandusi bei pasimetusi dėl įvairių policijos pareigūnų kaltinimų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir pan. Visa tai turėjo lemiamos įtakos jos parodymų nuoseklumui. V. T. teigia, kad jam nėra jokios priežasties esant neblaiviam vairuoti transporto priemonės, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, augina du nepilnamečius vaikus. Pajamos gautos dirbant šiuo metu yra vienintelis ir pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, todėl žino, kad nėra prasmės elgtis neatsakingai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
V. T. apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas.
Apeliaciniu skundu V. T. iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl tuo aspektu aukštesnysis teismas ir pasisako nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. T. veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismo išvados dėl V. T. kaltės buvo priimtos teismui tinkamai neįvertinus visus, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog nežiūrint į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, V. T. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas pagrindžiant V. T. kaltę vadovavosi liudytojų R. K. ir T. K. pirminiais paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams 2013-10-07. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šių liudytojų duotus parodymus teismas įvertino kaip melagingus, duotus siekiant, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. išvengtų atsakomybės. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog liudytojų T. K. ir R. K. pirminiai paaiškinimai, kaip duomenys reikšmingi tirti administracinio teisės pažeidimo bylą yra nepatikimi ir jais negali būti grindžiamas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje. Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu (b. l. 52) nurodė, kad ką aiškino policijos pareigūnams neprisimena, mano, jog paaiškinimus surašė pareigūnai, nors savo parašo ant paaiškinimo neneigia. Liudytojas R. K. (b. l. 53) teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog šiek tiek prisimena pareigūnus, tačiau ką jiems aiškino negali pasakyti, paaiškinimo neskaitė, o tik jį pasirašė. Kadangi buvo labai girtas neprisimena ar buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Kaip matyti iš byloje esančių alkotesterio patikrinimo rezultatų – liudytojams buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, T. K. (b. l. 7) 4.65 promilės, o R. K. (b. l. 6) 2.98 promilės. Minėti liudytojai apklausti teismo posėdžio metu savo pirminių parodymų duotų policijos pareigūnams nepatvirtino. Savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3; 4) policijos pareigūnai V. S. ir R. T. taip pat nurodė, jog bendraujant su piliečiais V. T., R. K. ir T. K. nuo jų sklido alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti, kad R. K. ir T. K. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje rėmėsi nepatikimais bei teisminio proceso metu niekuo nepatvirtintais duomenimis. Liudytojų T. K. ir R. K. blaivumo testų alkotesteriu rezultatai kelia labai didelių ir pagrįstų abejonių dėl šių asmenų paaiškinimų patikimumo, todėl jų parodymai atmetami kaip nepagrįsti.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnai neblaivaus V. T. vairuojant automobilį nematė ir tokio fakto neužfiksavo, o savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad nuvykus į nurodytą vietą, pastebėjo šalikėlėje stovintį automobilį bei prie jo stovinčius du neblaivius piliečius, trečias sėdėjo mašinoje. Paklausus kas vairavo automobilį, jiems buvo paaiškinta, kad automobilį vairavo K. M.. Tik vėliau pareigūnams grįžus atgal prie automobilio ir bendraujant su R. K. bei T. K., jie jau pasakė, kad automobilį vairavo V. T.. Teismui, posėdžio metu, iš policijos komisariato buvo pateiktas K. M. paaiškinimas (b. l. 56), paimtas tuoj pat po įvykio, tačiau nepridėtas prie bylos, kuriame ji patvirtino vairavusi automobilį bei paaiškino įvykio aplinkybes. Ši versija nebuvo niekuo paneigta, o tokius savo parodymus K. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Jokių kitų neginčijamų ir akivaizdžių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne kas nors kitas, o būtent V. T. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą konstatuoti ir skirti administracinę nuobaudą. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad V. T. vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. T. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas kaip neteisingas, neteisėtas bei nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo byla V. T. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u t a r ė :
panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Jurgis Kiškis