Pranešėja Bronė Vidzėnienė	Baudž.byla Nr. 1A-252-134/2013
Teisėjas Gytis Stasevičius	Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2
(S)	Teisminio sprendimo Nr.1-89-1-00128-2011-4

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:

prokurorei Sigitai Šabliauskienei,

nukentėjusiajam S. T.,

nukentėjusiojo atstovei Kristinai Latožienei,

gynėjėjoms advokatėms Lidijai Blinkevičienei, Rimai Keblienei,

nuteistajam M. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. ir nukentėjusiojo S. T. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo :

M. M. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžiu, M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6mėnesiams.

V. Ž. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Priteista solidariai iš nuteistųjų S. T. 850 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei iš kiekvieno po 750 Lt advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

 

            Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

M. M. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad tarpusavyje susitarę ir bendrai veikdami, 2011-02-20, apie 21.30 val., m., nukentėjusiajam S. T. atrakinus savo buto duris, įsibrovė į S. T. butą, kur panaudoję fizinį smurtą prieš S. T., t. y. ne mažiau kaip po tris kartus sudavę kumščiais ir įspyrę į galvą, kojas, rankas ir kitas kūno vietas, užmetę ant nukentėjusiojo spintelę, televizorių tuo nukentėjusiajam S. T. ne mažiau kaip 15 trauminiais poveikiais padarė kaktos, dešinio dilbio, dešinio riešo, dešinio nykščio nubrozdinimus, kraujosruvas kairio antakio-akies vokų - akies obuolio junginėje, kaklo - sprando kairėje, kairio peties, kairio žasto, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės, dešinio kelio sąnario, kairio kelio sąnario - blauzdos kraujosruvas, lūpų kairio kampo kraujosruvą ir gleivinės žaizdą, kairio viršugalvio kraujosruvą ir nubrozdinimą, ir dėl kairio stipinkaulio lūžimo bei abiejų kelių sąnarių sumušimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. T. sveikatą ir  pagrobė bute buvusius S. T. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5320“, 300 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, 100 Lt vertės, kompiuterines garso kolonėles „Acme“, 60 Lt vertės, USB duomenų raktą „Acer“, 80 Lt vertės, televizoriaus priedėlį „Strong“, 200 Lt vertės bei nuo S. T. rankos pagrobė sidabrinę grandinėlę, 100 Lt vertės, taip nukentėjusiajam padarė 740 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo jo veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d., sušvelninti bausmę ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Skunde nurodo nesutinkantis su jam inkriminuota plėšimą kvalifikuojančia aplinkybe – įsibrovimu į patalpą, nes byloje nėra ją patvirtinančių įrodymų. Teismas neatsižvelgė į pačių nuteistųjų parodymus, kad jie į nukentėjusiojo butą pateko be išankstinio tikslo apiplėšti. Nukentėjusiojo parodymų, kad nuteistieji jam smogė iš karto jam atidarius duris ir šios durys buvo užrakintos, jokie bylos duomenys nepatvirtina. Byloje nepaneigta nuteistųjų versija, kad nukentėjusiojo buto durys buvo neužrakintos ir jie, sumaišę jo butą su greta esančiu jiems pažįstamo asmens butu, be kliūčių pateko į nukentėjusiojo butą. Teismas pripažino neįrodyta nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad nuteistieji į butą pateko su kaukėmis, o tai rodo jo parodymų nepatikimumą. Nukentėjusysis parodė, kad jį pirmiausia pradėjo mušti nuteistasis M. M., o po to neteko sąmonės, o tai paneigia nukentėjusiojo kategorišką tvirtinimą, kad jį mušė abu nuteistieji, nes jis šito negalėjo matyti.

Apeliantas teigia, kad nesiruošimą įvykdyti plėšimą patvirtina nuteistųjų trumpas nusikaltimo darymo laikas, geriausiai matomų daiktų pagrobimas, tai, kad jie neturėjo įrankių ir priemonių, nepalaukė, kol nukentėjusysis namuose liks vienas. Plėšimo tikslo nebuvimą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad jis mano, kad nuteistieji atvyko jį primušti, o ne apiplėšti, nes mušdami jokių reikalavimų neišsakė ir daiktus pagrobė tik primušę.

Apeliantas nurodo, kad perkvalifikavus jo veiką į BK 180 str. 1 d., parenkant bausmės rūšį ir atidedant bausmės vykdymą, atsižvelgtina į tai, kad jis gyvena faktinėje santuokoje su sugyventine I. V., kuri laukiasi jo vaiko, nusikaltimo metu dirbo, padėjo neįgaliam tėvui.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. T. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui bei jam priteistos neturtinės žalos sumą padidinti iki 50000 Lt.

Skunde nurodo, kad baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti du šio nusikaltimo kurstytojai – J. K. ir R. S.. 2012-06-19 teismo posėdyje jis pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, kurią teismas iš dalies tenkino ir nurodė prokurorui pašalinti byloje esančius trūkumus, tačiau prokuroras atliko tik nedidelę dalį veiksmų. 2012-10-30 jis vėl pateikė pakartotinį prašymą, tačiau teismas šį prašymą atmetė, todėl byla išnagrinėta neišsamiai, nes nenustatyti visi nusikaltimą padarę asmenys. Nukentėjusysis nurodo, kad  tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie 2012-02-20 iš automobiliu atvežė nuteistuosius, iš UAB ,,Tele 2“ negauti duomenys apie tinklo bazinių stočių 772C, 270A, 270D, 269C adresus, kryptis, be kurių negalima nustatyti nuteistųjų atvykimo į Uteną ir išvykimo, važinėjimosi po miestą maršruto, nenustatyti skunde nurodomi Airijos telefono abonentų savininkai, apie nusikaltimo aplinkybes neapklausti namo, kuriame jis įvykdytas, gyventojai, apie nusikaltimo aplinkybes neapklausti J. K. sūnūs : Airijoje gyvenantis D. T. ir Lietuvoje gyvenantis P. K..

Nukentėjusysis teigia, kad galima daryti pagrįstą prielaidą, jog J. K. ir R. S. parengė plėšimo planą ir vadovavo nuteistiesiems – nusikaltimo vykdytojams, todėl byla turi būti grąžinta prokurorui, kad šie asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir atlygintų padarytą žalą.

Nukentėjusysis nurodo, kad jam priteista 10000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui per maža, nes jis dėl nuteistųjų padarytų sužalojimų patyrė didelį skausmą, dėl stipinkaulio lūžio mėnesį nešiojo langetę, gėrė vaistus, du mėnesius gydėsi daugybinius kūno sumušimus, jautė didelį nerimą dėl sveikatos ir gyvybės. Jam padarytų sužalojimų pasekmės liko visam gyvenimui, nes po jų jam diagnozuoti keli uždegimai. Nukentėjusysis nesutinka su teismo nurodytais motyvais dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo ir teigia, kad nuteistųjų jaunas amžius, būsimos profesijos, pajamos suteikia pagrindą manyti, kad jie gali atlyginti visą neturtinę žalą.

Apeliaciniai skundai atmestini.

 

Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo

 

Nuteistasis neginčija padaręs plėšimą, tačiau prašo jo veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d., pašalinant kvalifikuojančią aplinkybę – įsibrovimą į patalpą. Šios versijos nuteistasis laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas šią versiją nuosprendyje išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė.

Teismas pagrįstai pagrindiniu įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu apelianto ir kito nuteistojo veiksmų kryptingumą, pripažino nukentėjusiojo S. T. parodymus. Šie parodymai dėl esminių prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybių buvo viso proceso metu, nuoseklūs, todėl apelianto skunde keliamos abejonės jų patikimumu yra nepagrįstos. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad apeliantas kartu su kitu bendrininku pabeldė į duris ir jį pašaukė pravarde ,,Č“. Pravardės žinojimas paneigia apelianto teiginius, kad jis su kitu bendrininku į nukentėjusiojo butą pateko, atsitiktinai sumaišę su greta esančiu pažįstamo asmens butu. Nukentėjusysis parodė, kad abu nuteistieji jo nieko neklausinėjo ir iš karto ėmė jį mušti, spardyti, į jį mėtyti kambaryje buvusius daiktus ir surinko bute buvusius vertingesnius daiktus. Nukentėjusiojo parodymus apie nuteistųjų prieš jį naudoto smurto intensyvumą patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, kuria nukentėjusiajam konstatuota ne mažiau kaip 15 smūgių įvairiose kūno vietose : galvoje, abiejose rankose ir kojose, dėl kurių ne tik padarytos daugybinės kraujosruvos, bet ir sulaužytas kairės rankos kaulas, sumušti abiejų kelių sąnariai (1 t., 29; 36-37 b.l.). Apelianto ir jo bendrininko veiksmų kryptingumas rodo, kad jie pas nukentėjusįjį ėjo, turėdami tikslą, panaudodami fizinį smurtą, patekti į jo butą ir pagrobti ten buvusius daiktus. Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad nuteistųjų tikslą padaryti plėšimą patvirtina jų trumpas nusikaltimo darymo laikas, pagrobtų daiktų savybės – nedideli, lengvai išnešami. Apelianto nurodoma aplinkybė dėl nuteistųjų veiksmų eiliškumo : tai, kad jie pirmiausia nukentėjusįjį sumušė, o tik po to pagrobė jo daiktus - reikšmės jų veikos kvalifikavimui neturi.

Apeliantas skunde teigia, kad nėra patikimų įrodymų, jog būtent jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, nes šis mušimo metu buvo netekęs sąmonės ir to nematė, o teismo medicinos specialisto išvada sužalojimus padariusių asmenų skaičiaus nenustatė. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti nei faktiškai, nei teisiškai. Jau aptarta, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi, todėl nėra pagrindo abejoti ir ta jų dalimi, kurioje jis tvirtino, kad jį mušė abu į kambarį įsibrovę vyrai. Be to, teisiškai aplinkybė, kuris iš nuteistųjų ir kokia apimtimi smurtavo prieš nukentėjusįjį, nėra reikšminga jų veikos kvalifikavimui, nes nustačius nuteistųjų bendrininkavimą, jiems inkriminuojami visi plėšimo sudėtį sudarantys bendrai atlikti veiksmai ir jų pasekmės : įsibrovimas į nukentėjusiojo butą, nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jo daiktų pagrobimas.

Apibendrinus daroma išvada, kad apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d., todėl jo skundo prašymas perkvalifikuoti veiką į BK 180 str. 1 d. netenkintinas.

BK 180 str. 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas, apeliantui nustatydamas šios bausmės trukmę, tinkamai įvertino jo veikos ir asmenybės pavojingumą apibūdinančius požymius, todėl jam skirta bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta. Apelianto veika yra sunkus nusikaltimas, kuriam bausmės vykdyto atidėjimas netaikomas (BK 75 str. 1 d.), todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

 

 

Dėl nukentėjusiojo S. T. apeliacinio skundo

 

Apeliantas prašymą bylą perduoti prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo motyvuoja tuo, kad baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti du šio nusikaltimo kurstytojai – J. K. ir R. S.. Tačiau toks apelianto prašymas prieštarauja BPK

255 str. 1 d. nuostatoms, nes šis įstatymas draudžia nagrinėti bylą dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu bei neperduoti teismui teisti.  Tai, kad kaltinimas nebuvo pareikštas kitiems asmenims, kurie, apelianto nuomone, dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad plėšimo vykdytojams V. Ž. ir M. M. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

            Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką apelianto siekis apkaltinti kitą asmenį, negu nurodyta kaltinamajame akte, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui (kasacinė byla Nr. 2K-250/2009).

            Netenkinus apelianto prašymo panaikinti nuosprendį ir bylą grąžinti prokurorui tinkamam kaltinamojo akto surašymui, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su šio klausimo sprendimu, plačiau neanalizuojami.

            Apeliantas skunde ginčija ir jam solidariai iš nuteistųjų priteistos neturtinės žalos dydį– 10000 Lt ir prašo šią sumą padidinti iki 50000 Lt. Prašymą motyvuoja tuo, kad teismas nepakankamai įvertino jo sveikatai padarytus sužalojimus, neatsižvelgė į tai, kad jam dėl sužalojimų kilo sveikatos komplikacijos (trauminis kairio riešo sąnario-alkūnkaulio uždegimas, medialinio menisko degeneracijos požymiai, bursitas ir kt.), be to, teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į blogą nuteistųjų turtinę padėtį.

            Kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus neturtinės žalos nustatymo motyvus, pripažįsta, kad teismas teisingai įvertimo nuteistųjų apeliantui sukeltus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, laikiną įprasto gyvenimo būdo pasikeitimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantui padaryti sužalojimai nesuteikia pagrindo prognozuoti ženklų jo sveikatos būklės pablogėjimą, chirurginio gydymo būtinybę. Nors apeliantas skunde nurodo po sužalojimo kilusius sveikatos sutrikimus, tačiau nei byloje, nei skunde nėra duomenų, kad šie sutrikimai yra priežastiniu ryšiu susijęs su nuteistųjų padarytais sužalojimais. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, per didelį dėmesį skyrė blogai nuteistųjų turtiniai padėčiai ir mažai perspektyvai ją ateityje pagerinti. Priešingai, nuosprendyje pabrėžta, kad tai nėra esminė aplinkybė vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą.

            Apibendrindama kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteista 10000 Lt suma yra tinkama kompensacija už jo dėl plėšimo patirtas fizines ir emocines pasekmes, todėl šią sumą didinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a  :

 

N. V. Ž. ir nukentėjusiojo S. T. apeliacinius skundus atmesti.

 

Teisėjai :                                                                                               Bronė Vidzėnienė

                                                                                                             

                                                                                                              Eligijus Gladutis

                                                                                                      

                                                                                                  Evaldas Vanagas