Administracinė byla Nr. ATP-742-487/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00612-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija:45.4; 45.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 09 d. nutarimo, kuriuo A. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. 2200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams; pagal ATPK 123 str. 1 d. 120 Lt dydžio bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. 100 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos, griežčiausią apimant švelnesnę, ir A. C. paskirta galutinė nuobauda - 2200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams,
n u s t a t ė :
A. C. nubaustas už tai, kad 2013-01-12 apie 02.03 val. ties Rygos g. 7 pastatu, Vilniuje, vairavo automobilį „VAZ 2111“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (esant 2,75 promilių girtumui), automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais A. C. pažeidė KET 14, 238 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Apeliaciniu skundu A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, kuriais savo poziciją grindžia proceso dalyviai, turi ištirti jų leistinumo aspektu, t.y. nustatyti ir įsitikinti, kad duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka arba metodais iš teisėtų šaltinių. Pažymi, jog teismas turi ištirti ir patikrinti duomenis apie pareigūnų įgaliojimus, mokėjimą naudotis alkoholio kiekio nustatymo matavimo įranga ir pan.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad negalima vadovautis alkotesterio parodymais, nes parodymai gauti, nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos. Pažymi, jog jos laikytasi nebuvo, kadangi patikrinimas buvo atliktas, neišlaukus 15 minučių reikalavimo, be to, nebuvo klausta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kada jis vartojo alkoholį.
Nurodo, jog teismas pripažino, kad negalima vadovautis A. C. pateikta medicinine pažyma, nes gramais alkoholio kiekis kraujyje nematuojamas. Apelianto manymu, teismas, nevertindamas šio jį teisinančio įrodymo, buvo neobjektyvus. Teigia, kad pažymoje nurodytas alkoholio kiekis, išvertus į promiles, kraujyje sudarė leistiną alkoholio kiekį. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog ekspertės R. S. atsakymai teisme verčia abejoti jos kompetencija, todėl jos argumentais vadovautis teismas negali.
Pažymi, kad teismas nutarime nepasisakė dėl alkotesterio, kuriuo buvo matuojamas A. C. girtumas. Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakyme Nr. 660 nurodyta, kad teisės apžeidimams nustatyti gali būti naudojami tik į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukti prietaisai. Nurodo, jog prietaisas, kuriuo buvo pamatuotas A. C. girtumas, nėra apskaitomas policijos buhalterinėje apskaitoje, todėl juo fiksuoti administracinio teisės pažeidimus negalima. Kadangi alkotesterio savininkas UAB „Alkotesteris“, tokiu būdu jis gali būti prilyginamas buitinio naudojimo prietaisui.
Teigia, jog A. C. nepagrįstai nubaustas už tai, kad automobilis, kuriuo jis važiavo yra be techninės apžiūros ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kadangi jis nėra šio automobilio savininkas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
A. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė, nesilaikydamas minėtų reikalavimų.
ATPK 126 str. 4 d., pagal kurią nubaustas A. C., numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau).
Nagrinėjamu atveju 2013-01-12 02.03 val. buvo patikrintas A. C. blaivumas ir alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ 0001 nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b.l. 5). Alkotesterio patikros sertifikate Nr. 1187939 nurodyta, kad alkoholio matuokliui, kuriuo buvo atliekamas A. C. blaivumo patikrinimas, yra nustatyta leistina paklaida ± 1,7 procentai, kas sudaro 0,032 promilės (b.l. 6). Įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą, A. C. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,718 promilės, t.y. siekė minimalų ATPK 126 str. 4 d. numatyto neblaivumo laipsnio dydį. Policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, kad 2013-01-12 apie 02.03 val. ties Rygos g. 7 pastatu, Vilniuje patruliuodami pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį VAZ 2111, kuris buvo sustabdytas. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairuoja A. C., su kuriuo bendraujant pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo pasiūlyta patikrinti asmens blaivumą. Buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas, todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2,3).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad A. C. kraujyje, paimtame 2013-01-12 03.38 val., t.y. praėjus daugiau nei 1 valandai nuo administracinėn atsakomybėn traukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, buvo rasta 0,08 g/l etilo alkoholio (b.l. 39). Pirmosios instancijos teisme A. C. paaiškino, kad iki įvykio buvo pas draugą buvo svečiuose, išgėrė nedidelį kiekį antpilo, nejuto, kad būtų neblaivus. Išvažiavus iš svečių, po 4 minučių jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus neblaivumą, pareigūnai nustatė 2,57 promilių neblaivumą. Norėdamas patvirtinti, kad jo kraujyje nebuvo neleistino alkoholio kiekio, ieškojo medicinos įstaigos, kur specialistai nustatė 0,08 g/l alkoholio kraujyje (b.l. 39).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 257 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku (laiko tarpas nuo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo yra daugiau nei 1 valanda), skiriasi, pareigūno atlikto neblaivumo tikrinimo rezultatas labai žymiai viršija leidžiamą alkoholio koncentraciją iškvėpiamame ore, o asmens pateikta pažyma, kurioje alkoholio kiekis kraujyje nustatytas gramais, o ne promilėmis, kaip asmens pateikta pažyma, kurioje alkoholio kiekis kraujyje nustatytas gramais, o ne promilėmis, kaip įprasta ekspertinėje praktikoje, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t.y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr. 2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti dėl asmens neblaivumo laipsnio ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, jog A. C. 2013-01-12, apie 2.03 val., vairavo automobilį, būdamas sunkaus girtumo būklėje.
Apylinkės teismas taip pat nepasisakė nutarime dėl alkotesterio, kuriuo buvo nustatinėjamas A. C. girtumas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakyme Nr. 660 nurodyta, kad teisės pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik į policijos įstaigos buhalterinę apskaitą įtraukti prietaisai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARDJ 0001 savininkas yra UAB „Alkotesteris“. Byloje nėra duomenų, jog minėtas alkotesteris yra policijos apskaitoje.
Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, nerinko papildomų įrodymų.
Remiantis išdėstytu, pritartina apelianto skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, ir darytina išvada, kad teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, šios pareigos nevykdė.
Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar A. C. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra.
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti skundo argumentai (dėl apeliantui nepagrįstai įkaltintų pažeidimų, kad automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kadangi jis nėra to automobilio savininkas ir t.t.) nenagrinėtini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r ė:
tenkinti A. C. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė