Administracinė byla Nr. AS-134-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04587-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. (R. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 21 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–7), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1994(1449.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 2.3-11136-(01) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste pardavimo pil. R. L.“ panaikinimo“ (toliau – ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymas); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir VAV) 2005 m. birželio 15 d. sprendimų Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088 panaikinimo; 3) panaikinti VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3087 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. Š.“ (toliau – ir VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3087); 4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3088 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. M.“ (toliau – ir VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3088); 5) pripažinti negaliojančia 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TJN-1308, kuria V. A. įsigijo 1,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km., Vilnius (toliau – ir 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis); 6) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JK-6084, kuria A. J. įsigijo 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti jam terminą paduoti skundą dėl VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088, kuriais buvo privatizuoti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), motyvavo tuo, kad jis tik 2016 metų rugpjūčio mėnesį iš Tarnybos atsakymo į jo prašymą sužinojo apie objektyvias priežastis, dėl kurių pareiškėjui suprojektuotas 0,51 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, projektinis Nr. 231, esantis (duomenys neskelbtini) k., Panerių sen., Vilniaus m. sav., negali būti parduotas – t. y. nes šis sklypas buvo privatizuotas kitų asmenų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 70–74) netenkino pareiškėjo R. L. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088 paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 9 punktas), taip pat išaiškino pareiškėjui, kad dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1994(1449.2.) ir reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas atsižvelgė į ABTĮ (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas bei iš skundo ir jo priedų turinio nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas pareiškėjo ginčijamu 2016 m. spalio 12 d. įsakymu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 2.3-11136-(01) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste pardavimo pil. R. L.“. Minėtu įsakymu pareiškėjui numatytas parduoti 0,51 ha ploto žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 231, buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini), Pagirių, Keturiasdešimties totorių kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 5818-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų dalies teritorijų, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtų Vilnijaus miestui“ (toliau – ir 2000 m. Projektas). Taip pat nustatyta, kad į visą VAV 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11136-(01) R. L. numatytą parduoti žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 231, patenka privačion nuosavybėn fizinių asmenų įsigytų žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalys: 1) žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas 2000 m. Projekte projektiniu Nr. 232 ir 2006 m. sausio 10 d. paženklintas vietovėje, VAV 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-6127-01 „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 232 (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, pardavimo pil. Z. K.“ nusprendė parduoti valstybinės žemės sklypą, projektinis Nr. 232, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 18 d. minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu ir 2006 m. spalio 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. I-6606 perleistas į privačią nuosavybę; 2) žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas 2000 m. Projekte projektiniu Nr. 163-4 ir 2002 m. lapkričio 20 d. paženklintas vietovėje, VAV 2005 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 2.4-01-3087 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. Š.“ ir sprendimą Nr. 2.4-01-3088 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. M.“, kuriais minėtiems asmenims atkūrė nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę; natūra sugrąžintas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. birželio 23 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų turinio teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. TJN-1308 V. A. įsigijo 1,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km., Vilniuje; 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JK-6084 A. J. įsigijo 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjui 2000 m. Projekte suprojektuotas žemės sklypas, kurio projektinis numeris Nr. 231, šiuo metu patenka į kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų ribas.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės įsigijimo (NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymo atžvilgiu, t. y. skundo reikalavimas Nr. 1), Vilniaus apskrities viršininko sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės natūra (VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3087 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. Š.“ ir sprendimo Nr. 2.4-01-3088 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. M.“ atžvilgiu, t. y. skundo reikalavimai Nr. 3–4), taip pat dėl nuosavybės teisės į žemę perleidimo sandorių (2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TJN-1308, kuria V. A. įsigijo 1,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km., Vilniuje, ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JK-6084, kuria A. J. įsigijo 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. skundo reikalavimai Nr. 5–6) teisėtumo.

Kaip minėta, skundo reikalavimu Nr. 1 pareiškėjas ginčija NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 2.3-11136-(01) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste pardavimo pil. R. L.“, teisėtumą. Skundo reikalavimais Nr. 5–6 pareiškėjas ginčija 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumą. Minėtų nuosavybės teisės į žemę perleidimo sandorių dalykas – žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenkantys į pareiškėjo ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymu panaikinto Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2.3-11136-(01) pareiškėjui pardavimui suprojektuoto žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 ribas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų Nr. 1 ir Nr. 5–6 priimtinumo, teismas atsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2010 m. liepos 1 d.), sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas yra civilinis sandoris. Nepaisant pirkimo–pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, tokie teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis ar atsisakantis ją parduoti subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2016, 2013 m. liepos 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-91/2013, 2012 m. sausio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1-2012). Specialioji teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-91/2016 pasisakė, kad ieškovo reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo dalies, kuria nuspręsta parduoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą asmeniniam ūkiui, panaikinimo yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiais. Taigi šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog kitais reikalavimais – dėl minėto įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo – ieškovas siekia pakeisti tarp valstybės ir atsakovo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Bylą nagrinėjantis teismas turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą, t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo reikalavimą Nr. 1, kuriuo prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 12 d. įsakymą, grindžia netinkamu imperatyvių Žemės reformos įstatymo nuostatų (15 str. 12 d. ir kt.) taikymu. Skundo reikalavimai Nr. 5–6, kuriais ginčijami nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriai, yra išvestiniai iš skundo reikalavimo Nr. 1. Atsižvelgdamas į skundo reikalavimų Nr. 1 ir 5–6 pobūdį, taip pat į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus pirmiau paminėtose teismingumo bylose, teismas priėjo išvadą, kad skundo reikalavimai Nr. 1 ir 5–6 nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl atsisakė priimti šiuos reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl reikalavimų panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1994(1449.2.) ir pripažinti negaliojančiomis 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį jis turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (šiuo atveju – į Vilniaus miesto apylinkės teismą).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų Nr. 3–4, kuriais prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 15 d. sprendimus Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088, kuriais tretiesiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste, teismas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamų VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo apskundimui taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta apskundimo tvarka, t. y. minėti sprendimai turi būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui dėl VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088 turėjo paduoti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šių administracinių aktų priėmimą dienos, o pateikė skundą teismui 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundu pateikti. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl minėtų VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų paduoti. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė tuo, kad jis skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes tik iš Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ turinio sužinojo apie jo teises pažeidžiančių Vilniaus apskrities viršininko sprendimų, kuriais privatizuoti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimą.

Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad skundas teismui dėl VAV sprendimų Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088 paduotas 2016 m. lapkričio 21 d., o ginčijami VAV sprendimai priimti 2005 m. birželio 15 d., t. y. nuo ginčijamų VAV sprendimų priėmimo iki skundo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau kaip dešimt metų, teismas laikė, jog šiuo atveju tenkinama ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas neturi teisės tenkinti prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, visuma. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VAV 2005 m. birželio 15 d. sprendimų Nr. 2.4-01-3087 ir Nr. 2.4-01-3088 paduoti bei šiuo pagrindu skundo reikalavimus Nr. 3–4 atsakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėjas R. L. padavė atskirąjį skundą (b. l. 77–78), kuriame prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš dalies sutinka su teismo nutartyje pateikta išvada, kad dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas turėtų kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą, pareikdamas ieškinį civilinėje byloje, tačiau nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą, išdėstytą skundo 1 punkte, – t. y. panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1994(1449.2.). Remdamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas mano, kad administracinis teismas turi teisę spręsti bylą dėl jo skundo reikalavimo Nr. 1, nes kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (ABTĮ 5 str., 23 str.). Pareiškėjo nuomone, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymo, kuriuo panaikintas VAV 2009 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 2.3-11136-(01) „Dėl žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste pardavimo pil. R. L.“, panaikinimas yra vienas iš teisinių argumentų, kuriuos įvertinus, gali būti panaikintos ginčijamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pareiškėjas pažymi, jog kreipėsi į administracinį teismą administracinio proceso tvarka, siekdamas, kad būtų nustatytas administracinių aktų pažeidimas, kuris turi esminės reikšmės pareiškėjo interesams ir sudarytų prielaidas kitų materialinių teisinių reikalavimų patenkinimui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ginčijamas įsakymas priimtas galimai neteisėtų aktų pagrindu, pažeidžiant imperatyvias įstatymų bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į administracinį teismą. Teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai, todėl nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartyje išdėstytą atsisakymą priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 9 punkte nurodytais pagrindais. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka tik iš dalies ir mano, kad jo reikalavimas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1994(1449.2.) panaikinimo nagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka, o dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį sutinka kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad ginčo teisinis santykis yra mišrus, t. y. tiek civilinis, tiek administracinis, todėl svarbu įvertinti, koks santykis byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo praktikoje ne kartą yra pažymėjusi, jog valstybinės žemės pirkimas–pardavimas yra civilinis sandoris. Nepaisant pirkimo–pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-68/2011, 2013 m. liepos 26 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2013, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-152/2015, 2016 m. vasario 19 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-12/2016, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1994(1449.2.), kuriuo iš esmės nuspręsta neparduoti R. L. žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypo Nr. 231 (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, panaikinimo yra susijęs su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiais. Taigi, šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai, išdėstyti skunde numeriais 3, 4, 5, 6 (t. y. reikalavimai: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3087 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. Š.“ ir 2005 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3088 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. M.“; pripažinti negaliojančiomis 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TJN-1308, kuria V. A. įsigijo 1,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km., Vilnius, ir 2006 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JK-6084, kuria A. J. įsigijo 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini išvestiniais iš skundo reikalavimo Nr. 1 (panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1994(1449.2.)), kadangi minėtais reikalavimais Nr. 3–6 pareiškėjas iš esmės siekia pakeisti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių subjektą, t. y. daryti įtaką dėl minėtų žemės sklypų susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams. Tokiu būdu, bylą nagrinėsiantis teismas turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą (žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo pagrindo teisėtumą, t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Įvertinus tai, darytina išvada, kad byla pagal pareiškėjo skundą turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Teismo nutarties motyvai dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (t. y. kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus) laikytini pertekliniais, tačiau šie motyvai nagrinėjamu atveju neturi jokios įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. (R. L.)atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas