Administracinė byla Nr. eI-7329-283/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00135-2022-2
Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams V. S. ir G. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovų V. S. ir G. S. (toliau – ir atsakovai, ir V. S. ir G. S.) solidariai priteisti 98,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2022 m. kovo 31 d., ir iš kiekvieno po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo teikia V. S. ir G. S. pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo.
Panevėžio RATC paaiškino, kad Rokiškio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), kurie buvo pakeisti ir papildyti Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-257. Naujos redakcijos Nuostatai buvo patvirtinti Tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TS-251. V. S. ir G. S. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 5 ir 34 punktais, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkams. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
Pareiškėja 2022 m. spalio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo sumažina iki 81,62 Eur, kadangi atsakovai 2022 m. gegužės 26 d. sumokėjo 16,80 Eur. Paaiškino, kad nuo 2018 m. sausio 1 d., kai buvo pradėta skaičiuoti vietinė rinkliava, atsakovams nesikreipus dėl individualaus konteinerio išdavimo, pareiškėja iki 2020 m. gruodžio 31 d., vietinę rinkliavą atsakovams skaičiavo, remiantis Nuostatų 1 priedu, kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto, kuriame gyvenamąją vietą deklaravo trys asmenys, gyventojams. Paaiškino, kad taip apskaičiuota vietinė rinkliava metams sudarė 51,90 Eur. Po atsakovų kreipimosi į pareiškėją dėl individualaus konteinerio išdavimo nuo 2021 m. sausio 1 d. pareiškėja atsakovams pradėjo skaičiuoti vietinę rinkliavą kaip individualaus namo gyventojams, turintiems individualų atliekų konteinerį pagal Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Atsižvelgiant į bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma trims gyventojams sudaro 560,34 kg, atsakovai privalo sumokėti už 18 vienetų po 120 litrų individualių konteinerių išvežimą per metus, todėl kintamoji rinkliavos dalis sudaro 25,20 Eur per metus (1,40 Eur x18 kartų = 25,20 Eur), o vietinė rinkliava metams – 41,60 Eur. Teigė, kad pareiškėja, apskaičiuodama tiek pastoviąją tiek kintamąją vietinės rinkliavos dalis, teisės normų nepažeidė.
Be to, pareiškėja 2022 m. spalio 12 d. papildomai pateikė patikslinimą dėl rašytiniuose paaiškinimuose reikalaujamos sumos ir nurodė, kad atsakovai, sumokėdami 16,80 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad sumoka 8,40 Eur pastoviąją vietinės rinkliavos dalį už 2022 m. sausio – birželio mėnesius, t. y. už 2022 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius – 4,20 Eur ir už 2022 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius – 4,20 Eur, o kintamosios vietinės rinkliavos dalies už 2022 m. sausio – birželio mėnesius sumoka 8,40 Eur. Pareiškėja pažymėjo, kad iš atsakovų prašo priteisti 85,82 Eur kintamąją vietinės rinkliavos dalį už 2019 m. gegužės 14 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Atsakovai V. S. ir G. S. 2022 m. liepos 15 d. pateikė atsiliepimą ir prašė Panevėžio RATC reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai nurodė, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą yra sumokėję, nors ši paslauga jiems ir nebuvo suteikta. Nurodė, kad su Panevėžio RATC apskaičiuota vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi sutinka, tačiau nesutinka su apskaičiuotu vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydžiu. Teigė, kad už 2018, 2019, 2020, 2021 metus yra sumokėję pareiškėjai po 11,16 Eur, o už 2022 m. pirmą ir antrą ketvirtį – po 4,20 Eur vietinės rinkliavos kintamosios dalies, todėl su pareiškėja yra atsiskaitę. Pažymėjo, kad iki Nuostatų pakeitimo ir papildymo vietinės rinkliavos kintamoji dalis individualiais konteineriais besinaudojantiems subjektams už 120 litrų talpos konteinerio ištuštinimą buvo numatyta 0,93 Eur, o po Nuostatų pakeitimo po 1,40 Eur už 120 litrų talpos konteinerio ištuštinimą, todėl atsakovams neaišku, kuro remiantis už 2018, 2019 ir 2020 metus vietinės rinkliavos kintamoji dalis buvo skaičiuojama po 3,23 Eur mėnesiui, t. y. per metus sudarė 38,70 Eur. Teigė, kad nuo 2021 metų jiems yra taikomas dvigubas apmokestinimas, nes vietinė rinkliava skaičiuojama ir pagal konteinerio tūrį ir pagal būste deklaruotų asmenų skaičių, kuris, remiantis Nuostatais, gali būti taikomas tik asmenims besinaudojantiems kolektyviniais konteineriais. Nurodė, kad ginčo būste yra deklaruoti trys asmenys, tačiau jame niekas negyveno ir negyvena iki šiol. Atsakovai tvirtino, kad tik didelių pastangų dėka 2021 m. balandžio 23 d. jiems buvo suteiktas individualus 120 l talpos mišrių komunalinių atliekų konteineris, nors primygtinai buvo reikalaujama įsigyti 240 l talpos konteinerį.
Atsakovai tvirtino, kad jų valdomas nekilnojamojo turto objektas nebuvo priskirtas jokiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kadangi jų būstas yra dvibučiame name, kuriame įrengti du butai, todėl jų valdomas būstas nepateko nei į daugiabučių, nei į individualių namų kategoriją, jiems nebuvo suteikta galimybė naudotis nei individualiais, nei kolektyviniais konteineriais. Tvirtino, kad Panevėžio RATC tris metus nepagrįstai jiems skaičiavo vietinę rinkliavą kaip kolektyvinio konteinerio naudotojams, nors kolektyviniais konteineriais nesinaudojo, kadangi artimiausias kolektyvinis konteineris buvo pastatytas Rokiškio mieste 15 kilometrų atstumu nuo jų namų. Pabrėžė, kad Panevėžio RATC nesuteikė informacijos apie komunalinių atliekų surinkimo tvarką. Atsakovai tvirtino, kad jiems nuo 2018 m. iki 2021 metų balandžio mėnesio vietinės rinkliavos kintamoji dalis turi būti mažinama, kadangi vietinės rinkliavos administratorius nevykdė Nuostatų 63.5.2, 63.5.1 ir 79 punktų reikalavimų – nesuteikė mišrių komunalinių atliekų konteinerio ir nebuvo teikiama komunalinių atliekų išvežimo paslauga. Atsakovai tvirtino, kad nėra gavę pranešimų dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo.
Be to, atsakovai 2022 m. lapkričio 10 d. teismui pateikė paaiškinimus į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Panevėžio RATC netinkamai aiškina Nuostatus, o siunčiamais mokėjimo pranešimais klaidina vietinės rinkliavos mokėtojus, kadangi juose teikia neteisingą informaciją. Nurodė, kad komunalinės atliekos yra ištuštinamos kiekvieno mėnesio ketvirtą penktadienį pagal nustatytą grafiką, t. y. per metus susidaro 12 kartų, todėl pareiškėjos nurodytas komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas 18 kartų per metus neatitinka tikrovės.
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies priteisimo už 2019 m. gegužės 14 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1-2 punktai).
Taryba 2017 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. TS-179 1 punktu patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą, kurie buvo pakeisti ir papildyti Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-257. Nauja redakcija Nuostatai buvo išdėstyti Tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TS-251, kurie įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 29 d. Vietinės rinkliavos sumokėjimo administravimas pavestas vykdyti vietinės rinkliavos administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 5.7, 5.13 punktai).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Pareiškėja atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 5.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinę rinkliavą (susidedančią iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esantys nekilnojamo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Skaičiuojant vietinės rinkliavos dedamąsias pastovios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos neturi viršyti 50 procentų visų sąnaudų, o kintamos sąnaudos turėtų sudaryti likusius 50 procentų. Vietinės rinkliavos dydžius, tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 21.1, 21.2 punktai). Nuostatų 33 punkte numatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 21 d. išrašo duomenimis, V. S. ir G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016, plėtodama ankstesnę savo praktiką, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovams apskaičiuotos vietinės rinkliavos pastoviosios dalies dydžio, be to, pareiškėjos pateiktais duomenimis, atsakovai šią vietinės rinkliavos dalį sumokėjo.
Atsakovai nesutikimą su pareiškėjos apskaičiuotu vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydžiu, savo nesutikimą grindžia tuo, kad Panevėžio RATC, apskaičiuodama vietinės rinkliavos kintamąją dalį, netinkamai taiko Nuostatų reikalavimus ir klaidina vietinės rinkliavos mokėtojus; kad pagal iš anksto nustatytą grafiką komunalinės atliekos yra ištuštinamos kiekvieno mėnesio ketvirtą penktadienį, t. y. 12 kartų per metus, todėl pareiškėjos apskaičiuotas komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas 18 kartų per metus neatitinka tikrovės; kad būste ginčo laikotarpiu niekas negyveno, todėl nepagrįstai skaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovams raštu nesikreipus į pareiškėją dėl individualaus konteinerio išdavimo, vietinę rinkliavą už 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį skaičiavo kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto gyventojams, kuriame gyvenamąją vietą deklaravo 3 asmenys, vietinę rinkliavą skaičiuojant pagal Nuostatų 1 priedą, o po atsakovų kreipimosi dėl individualaus konteinerio išdavimo pareiškėja atsakovams pradėjo skaičiuoti vietinę rinkliavą kaip individualaus namo gyventojams, turintiems individualų atliekų konteinerį.
Bylos duomenimis, atsakovai iki 2021 metų nebuvo aprūpinti individualiu komunalinių atliekų konteineriu, todėl naudojosi kolektyviniais konteineriais. Tai reiškia, kad iki 2021 metų vietinės rinkliavos kintamoji dalis atsakovams buvo apskaičiuota kaip asmenims, besinaudojantiems kolektyviniais konteineriais, o nuo 2021 metų – kaip asmenims, besinaudojantiems individualiu komunalinių atliekų konteineriu. Pagal Nuostatų 26 punktą, kai naudojamasi kolektyviniais konteineriais, metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš gyventojų skaičiaus (gyvenamosios paskirties objektams) arba nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams).
Panevėžio RATC, apskaičiuodamas atsakovams vietinės rinkliavos kintamąją dalį už 2019 ir 2020 metus, rėmėsi Nuostatų 26 punktu ir Nuostatų 1 priede butams nurodytą 12,90 Eur vienam gyventojui rinkliavos dydį metams daugino iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, todėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies suma metams sudarė 38,70 Eur (12,90 x 3 = 38,70 Eur). Taigi, atsakovai už 2019 ir 2020 metus kintamosios vietinės rinkliavos privalėjo sumokėti po 38,70 Eur, t. y. kaip nurodyta Panevėžio RATC mokėjimo pranešimuose, o ne po 11,16 Eur, kaip sumokėjo atsakovai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuota kintamosios dalies vietinės rinkliavos sumomis 2019 metams ir 2020 metams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai per 2019 metų 7 mėnesius ir 18 dienų (nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) privalėjo sumokėti 24,46 Eur kintamosios dalies, o 2020 m. lapkričio 17 d., mokėjimo dokumento Nr. 191 duomenimis, sumokėjo 11,16 Eur, atsakovai už 2019 metus nesumokėjo 13,30 Eur (24,46 Eur – 11,16 Eur) vietinės rinkliavos kintamosios dalies. Be to, nustatyta, kad už 2020 metus atsakovai irgi sumokėjo tik 11,16 Eur kintamosios dalies, todėl už 2020 metus pareiškėjai nėra sumokėję 27,54 Eur (38,70 Eur – 11,16 Eur).
Pagal Nuostatų 25 punktą, kai naudojamasi individualiais konteineriais, metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio; atitinkamos talpos (tūrio) konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių; kadangi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos nustatytos kg/m2, nustatant minimalų naudojamų konteinerių ištuštinimo dažnį taikomas 180 kg/m3 tūrinis svoris; gavus nelyginį konteinerių skaičių jis suapvalinamas į didesnę pusę (pvz. 8,2 ar 8,7 konteinerio suapvalinama iki 9 konteinerių).
Panevėžio RATC mokėjimo pranešimo Nr. PRATC-196453079 dėl mokėtinos vietinės rinkliavos už 2021 metus duomenimis, atsakovams kintamoji vietinė rinkliavos dalis sudaro 16,80 Eur (20,45 Eur – 3,65 Eur), kadangi 2021 m. kovo 22 d. ši vietinės rinkliavos dalis buvo perskaičiuota išminusuojant 3,65 Eur, sumokėtų už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpį.
Pagal Nuostatų 1 priedą, nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi 120 l talpos individualiais konteineriais, 2021 metais vieno konteinerio ištuštinimo kaina buvo 0,93 Eur. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus nustatomas, atsižvelgiant į patvirtintas susikaupusias mišrių komunalinių atliekų normas vienam gyventojui per metus. Įvertinus tai, kad ginčo būste 2021 metais gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3 asmenys, metinė susikaupimo norma trims gyventojams sudaro 560,34 kg (186,78 kg x 3), atsakovai turėjo sumokėti už 18 vienetų po 120 litrų individualių konteinerių išvežimą per 2021 metus, todėl vietinės rinkliavos kintamoji dalis sudaro 16,74 Eur (0,93 Eur x 18). Taigi, vietinės rinkliavos kintamoji dalis 2021 metais atsakovams sudarė 16,74 Eur sumą, o ne 11,16 Eur, kaip teigė atsakovai. Kadangi atsakovai, kaip patvirtina 2021 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo dokumentas Nr. 257, per 2021 metus sumokėjo 11,16 Eur vietinės rinkliavos kintamosios dalies, už 2021 atsakovai liko sumokėję 5,58 Eur (16,74 Eur – 11,16 Eur).
Pagal nuo 2021 m. gruodžio 29 d. galiojusių Nuostatų 26 punktą, kai naudojamasi individualiais konteineriais, metinis vietinės rinkliavos kintamos dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio; atitinkamos talpos (tūrio) konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių. Pagal Nuostatų 1 priedą, nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi 120 l talpos individualiais konteineriais, 2022 metais vieno konteinerio ištuštinimo kaina buvo 1,40 Eur. Atsižvelgus į ginčo būste deklaruotų asmenų skaičių, metinę mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normą, Panevėžio RATC už 2022 metus atsakovams apskaičiavo 25,20 Eur (1,40 Eur x 18) vietinės rinkliavos kintamąją dalį. Taigi, iki 2022 m. kovo 31 d. už tris mėnesius atsakovai privalėjo sumokėti 6,30 Eur (25,20 Eur : 12 x 3) dydžio kintamąją dalį, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. mokėjimo dokumento Nr. 18 duomenimis, už šį laikotarpį sumokėjo 4,20 Eur kintamosios dalies, todėl liko sumokėję 2,10 Eur (6,30 Eur– 4,20 Eur).
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2019 m. gegužės 14 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiu atsakovai nėra sumokėję 48,52 Eur (13,30 Eur + 27,54 Eur + 5,58 Eur + 2,10 Eur) vietinės rinkliavos kintamosios dalies.
Pagal Tarybos 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. TS-128 patvirtintos Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 57 punktą, individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas; mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos nurodytos Nuostatų 1 priede. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio; bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį (58 punktas). Pagal Tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. TS-250 patvirtintos Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 46 punktą individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio; bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį (47 punktas). Pagal Nuostatų 1 priedą gyvenamiesiems namams nustatyta mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma 186,78 kg/1 gyventojui.
Bylos duomenimis, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame būste buvo deklaruota trijų asmenų gyvenamoji vieta, todėl komunalinių atliekų susikaupimo norma trims asmenims sudaro 560,34 kg (186,78 kg x 3). Atsižvelgiant į tai, atsakovams buvo nustatytas 120 l talpos konteinerio ištuštinimo minimalus skaičius 18 kartų arba 240 l talpos konteinerio – 9 kartai per metus. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovai pasirinko vieną 120 l talpos konteinerį, tačiau, atsižvelgus į pagal Metodiką ir Nuostatus nustatomas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, atsakovams priklauso du vienetai po 120 l talpos arba vienas 240 l talpos konteineris, todėl atsakovams įsigijus kitą 120 l talpos konteinerį ir naudojantis dviem 120 l talpos konteineriais, vieną konteinerį galėtų išstumti išvežimui kiekvieną mėnesį, o kitą – galėtų išstumti išvežimui kas antrą mėnesį (6 kartus per metus), kas sudarytų 18 kartų.
Pagal Nuostatų 18 punktą, jeigu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte faktinis gyventojų skaičius yra mažesnis nuo apmokestintų kintama vietinės rinkliavos dedamąją gyventojų skaičiaus, šio objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pateikti asmenų skaičiaus bute ar individualiame gyvenamajame name deklaraciją, kuri suteikia teisę nemokėti kintamos vietinės rinkliavos dedamosios už negyvenančius nekilnojamojo turto objekte fizinius asmenis. Be to, Nuostatų 56 punktas numatė, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo argumentuotu prašymu atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 einamųjų metų mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Asmenys, siekiantys, kad jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, administratoriui turi pateikti: prašymą atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios, kurio forma pateikiama Nuostatų 2 priede (Nuostatų 57.1 punktas); prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto naudojimą (elektros energijos tiekėjo pažyma, seniūnijos pažyma, sodų/garažų bendrijos pirmininko pažyma, daugiabučių bendrijos pirmininko pažyma, darbovietės pažyma, išvykimo į užsienį dokumentai, kiti dokumentai parengti valstybine kalba) (Nuostatų 57.2 punktas).
Bylos duomenimis atsakovai aukščiau nurodyto prašymo neteikė, todėl, remiantis Nuostatais, jiems buvo skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis bei netaikomos Metodikos 58 punkto (nuo 2021 m. gruodžio 29 d. galiojančios Metodikos 47 punktas) nuostatos, mažinančios individualių konteinerių ištuštinimo dažnį. Be to, daroma išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka būtų atleisti nuo vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios mokėjimo, ir kad, pareiškėja skaičiuodama vietinės rinkliavos kintamąją dalį už 18 komunalinių atliekų konteinerių po 120 l ištuštinimą, būtų pažeidusi Nuostatų ar Metodikos reikalavimus.
Vertinant atsakovų teiginius, kad iki 2021 metų balandžio mėnesio jiems nebuvo teikiama komunalinių atliekų išvežimo paslauga, kadangi nebuvo suteiktas individualus komunalinių atliekų konteineris, o kolektyviniu komunalinių atliekų konteineriu negalėjo naudotis, nes artimiausias toks konteineris yra už 15 kilometrų Rokiškio mieste, todėl apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamoji dalis iki 2021 metų balandžio mėnesio turi būti mažinama, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus.
Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos sąvoką, yra nurodęs, kad ši vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, t. y. atsakovų nurodomas argumentas, kad nebuvo išduotas konteineris atliekoms šalinti, minėtam vertinimui neturi įtakos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Rokiškio rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, atsakovų argumentai, kad jiems turėtų būti mažinama vietinės rinkliavos kintamoji dalis, nes jie iki 2021 metų balandžio mėnesio nebuvo aprūpinti individualiu komunalinių atliekų konteineriu ir dėl to nebuvo teikiama komunalinių atliekų surinkimo paslauga, atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakovai tvirtino, kad Panevėžio RATC neinformavo jų apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, kadangi negavo Panevėžio RATC siųstų mokėjimo pranešimų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą.
Nuostatų 37 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims priklausantiems ir/ar fizinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams mokėjimo pranešimai pateikiami registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu iki kovo 31 dienos. Nekilnojamo turto objekto savininkui ar įgaliotam asmeniui pateikus prašymą raštu arba žodžiu mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas vietinės rinkliavos mokėtojo ar įgalioto asmens nurodytu adresu ar elektroniniu paštu (Nuostatų 39 punktas). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad raštu kreipėsi į Panevėžio RATC ir prašė mokėjimo pranešimus siųsti kitu adresu, nei yra nekilnojamojo turto objektas, ar siųsti elektroniniu paštu. Byloje pateiktų 2019 m. balandžio 11 d., 2020 m. kovo 18 d., 2021 m. kovo 22 d., 2022 m. vasario 25 d. mokėjimo pranešimų duomenimis, jie siųsti atsakovų valdomo ginčo objekto adresu, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja įvykdė pareigą informuoti vietinės rinkliavos mokėtojus apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad Nuostatai nenumato pareigos pareiškėjai mokėjimo pranešimus vietinės rinkliavos mokėtojams siųsti registruotu laišku. Nuostatų 9.5 punkte numatyta, kad administratoriaus sukurtoje Registro duomenų bazėje kaupiami duomenys apie gyvenamosios paskirties objektų, kurių aptarnavimui naudojami kolektyviniai konteineriai, adresą, plotą, gyventojų skaičių ir naudojamų konteinerių talpą. Administratorius apskaičiuodamas vietinę rinkliavą, naudojasi Registro duomenų baze ir kita reikalinga informacija; pagrindinė informacija, susijusi su vietinės rinkliavos dydžių nustatymu ir taikymu, yra viešai prieinama (Nuostatų 20 punktas). Taigi, atsakovų argumentas, kad negavo mokėjimo pranešimų, neatleidžia jų nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su turtu, įgytu sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, o pagal šio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto objektas esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vietinės rinkliavos mokėjimas yra abiejų atsakovų solidari prievolė.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos reglamentavimą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kadangi atsakovai dalį skolos sumokėjo, Panevėžio RATC prašymas tenkinamas iš dalies, iš atsakovų solidariai priteisiama 2019 m. gegužės 14 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpiu nesumokėta 48,52 Eur vietinės rinkliavos kintamosios dalies suma.
Pareiškėja prašė iš atsakovų priteisti po 7,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatė Jūratė Činčikienė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Šiaulių RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
prašymą patenkinti iš dalies.
Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui solidariai priteisti iš V. S. ir G. S. 48,52 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 52 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamąją dalį, apskaičiuotą už 2019 m. gegužės 14 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Dalytė Zlatkuvienė