Baudžiamoji  byla Nr. 1-2055-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00119-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2;

(S)

1.2.14.1.1; 2.12.1.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 11 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė, turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

V. U. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą, 2017 m. spalio 3 d., apie 15.00 val. Jasinskio g. 16, Vilniuje, iš prekybos centro „IKI“ pasikėsino pagrobti svetimą turtą - UAB „Palink“ priklausančius du butelius po 750 ml talpos konjako „Napoleon“, kurio vieno butelio vertė 39,95 eurų, bendrai 79,90 eurų vertės, 13 vnt. kavos pakuočių po 500 g. „Jacobs kronung“, kurios vienos pakuotės vertė 4,49 eurų, bendrai 58,37 eurų vertės, du butelius po 700 ml talpos konjako „Remi Martin“, kurio vieno butelio vertė 60 eurų, bendrai 120 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. U. buvo sulaikytas UAB „GRIFS AG“ apsaugos darbuotojų A. D. ir A. M., t.y. tokiu būdu jis, bendrai veikdamas su kitais asmenimis, pasikėsino pagrobti svetimą UAB „Palink“ priklausantį turtą bendrai 258,27 eurų sumai.

Tokiais savo veiksmais V. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

V. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. spalio mėnesį jis gyveno Vilniuje. Tuo metu neturėjo darbo, todėl laikas nuo laiko vogdavo prekes iš parduotuvių, kurias pardavęs susimokėdavo už butą bei pragyvenimą. Galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t.y. 2017 m. spalio 3 d. jam paskambino jo pažįstamas A. J. bei pasiūlė pagrobti prekių iš parduotuvės, o prekes pardavus pinigus pasidalinti. Jis sutiko, nes kaip ir minėjo, tuo metu neturėjo darbo. Jie susitiko  už parduotuvės, esančios Jasinskio g. 16, Vilniuje. A. J. atvažiavo su kažkokia mergina, kuri jam iš anksčiau buvo pažįstama. Kiek pamena, jos vardas Aurelija. Jie susitarė, kad jis su A. grobs kokio nors brangaus alkoholio, o A. J. pagrobs kavos. Užėję į parduotuvę jie užėjo į skyrius, kur padėtos prekės. Tada jis paėmė du butelius „Napoleon“, kuriuos įsidėjo į kuprinę. Iš karto po to jis praėjo kasas, už kurių stovėjęs apsaugos darbuotojas jį sulaikė ir nurodė eiti į apsaugos postą. Nuėjus į apsaugos postą jam buvo liepta parodyti kuprinę, tuomet buvo aptikti pagrobti buteliai. Neužilgo į apsaugos postą atėjo A. J. ir mergina vardu A.. Po to buvo iškviesta policija bei jie buvo pristatyti į Vilniaus m. 2 PK.  Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pats psichiatrinėje ligoninėje gydytas nėra (b.l. 56-57);  

- liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji esanti narkomanė, narkotikus vartoja apytiksliai metus laiko. Galimai 2017 m. spalio 3 d. ji atvažiavo į Vilnių. Atvyko tikslu pavogti prekių iš parduotuvės ir įsigyti narkotikų. Apytiksliai apie pietus, t.y. 12.00 val. ji susipažino su A. J., kuris taip pat buvo prie Vilniaus autobusų stoties ir ketino grobti prekes iš parduotuvės, kurias pardavęs vyks įsigyti narkotinių medžiagų. Tą dieną ji jau buvo vartojusi narkotines medžiagas, todėl gali būti, kad ne  viską atsimena. Jai atrodo, kad A. J. paskambino V. U. ir jie susitarė susitikti prie parduotuvės A. J. g.  Ji asmeniškai V. U. nepažinojo. Ji su A. J. nuvyko minėtu adresu, susitiko su V. U. bei susitarė pagrobti prekių iš ten esančios parduotuvės „IKI“. Jie žinojo, kad ten dirbantis apsaugos darbuotojas yra neatidus. Susitarė, kad ji su V. U. pavogs alkoholio, o A. J. pavogs kavos, vėliau pagrobtas prekes parduos atsitiktiniams praeiviams, o už gautus pinigus įsigys narkotikų. Nuėję į prekybos salę, ji į turėtą krepšį įsidėjo 2 butelius kažkokio brangaus konjako, pavadinimo ir vertės neatsimena. Po to ji matė, kad ir V. U. įsidėjo kažkokio alkoholio. V. U. nuėjo link kasų, o ji dar buvo parduotuvėje. Po kažkurio laiko ji bandė išeiti pro įėjimą į parduotuvę. Išgirdo kažką šaukiant: „sustok“, tada ji pradėjo bėgti. Bėgo, nes vyras, kuris ją vijosi buvo ne su uniforma, ji iš pradžių nesuprato kas jis toks. Minėtas vyras ją pagavo ir nusivedė į apsaugos kambarį ir matė, kad jau buvo sulaikyti abu jos pažįstami A. J. ir V. U.. Matė, kad ant apsaugos stalo buvo išdėliota daug kavos. Po to jai apsaugos darbuotojas liepė parodyti savo krepšį. Tuomet iš jos buvo paimtas pavogtasis alkoholis. Po to atvyko policijos pareigūnai ir pristatė Į Vilniaus m. 2 PK (b.l. 23-24);

- liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. spalio 3 d., apie 15.00 val. būnant apsaugos tarnybinėse patalpose, esančiose J.Jasinskio g.16, Vilniuje parduotuvėje „Iki“ atėjo du nepažįstami asmenys ir pasiteiravo, ar niekas nerado pamesto dokumento (paso). Pasakė, kad galimai parduotuvėje pametė savo pasą. Kalbant su minėtais asmenimis ir žiūrėdamas į monitorius, kuriuose rodomas parduotuvių kamerų vaizdas, pastebėjo du įtartinus asmenis, vaikščiojusius po alkoholinių gėrimų skyrių. Netrukus pastebėjo, kaip vienas iš minėtų asmenų (vaikinas) įsidėjo kažkokio alkoholinio gėrimo dvi dėžutes į savo krepšį. Antras asmuo (mergina) taip pat į savo kuprinę įsidėjo dvi alkoholinių gėrimų dėžutes. Suprato, kad asmenys ketina pavogti prekes iš parduotuvės. Apie tai pranešė savo kolegai A. M., kuris stovėjo už parduotuvės kasų. Netrukus minėtas kolega atvedė vaikiną, kuris dėjosi alkoholinius gėrimus į krepšį. Patikrino krepšį ir jame radome du „Napoleon“ konjako butelius (750 ml talpos, vieno butelio kaina-39,95 euro, bendra kaina- 79,90 euro). Kolega pasakė, kad asmuo praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. Šis asmuo buvo apie 18-19 metų amžiaus, apie 172 cm ūgio, liekno sudėjimo, tamsių (trumpų plaukų), kalbėjo lietuviškai (su akcentu panašiu į šiaulietišką). Jis vilkėjo juodą striukę ir juodas sportines kelnes. Jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, kuriame buvo asmens duomenys (V. U., gimimo datos neužrašė). Asmuo prisipažino, kad ketino pavogti prekes ir prašė nekviesti policijos. Minėtas kolega nuėjo atgal už kasų ir netrukus atvedė kitą vyriškį. Šis vyras turėjo geltoną krepšį. Atidarė krepšį ir jame aptiko 13 vnt „Jacobs Kronung“ kavos pakuočių (500 gramų viena pakuotė, vienos pakuotės kaina- 4,49 euro, bendra kaina-58,37 euro). Šį vyrą jau anksčiau buvo sulaikę, vagiantį prekes iš parduotuvės, todėl žinojo jo asmens duomenis (A. J., gim. datos nežino). Vyriškis nieko jiems nepasakė apie minėtas prekes. Kolega pasakė, kad jam kilo įtarimas, kai pamatė šį asmenį išeinant pro įėjimą į parduotuvės prekių salę. Po to kolega nuėjo atgal už kasų ir pastebėjo, kaip iš parduotuvės išbėgo į lauką anksčiau minėta mergina. Jis ją sustabdė lauke ir atvedė į apsaugos tarnybinę patalpą. Ji padavė popieriaus lapą, ant kurio buvo padaryta dokumento kopija, kurioje buvo asmens duomenys (A. G., gim. datos nežino).Jos kuprinėje buvo aptikta prekė iš parduotuvės( konjako „Remi Martin“ (700 ml tūrio, vieno vieneto kaina -60 eurų)). Ji prisipažino, kad ketino pavogti prekę. Jie žinojo, kad buvo paimti du minėtos rūšies buteliai, todėl paklausė, kur yra antras. Ji pasakė, kad paėmė tik vieną. Peržiūrėjo vaizdo kameras, fiksuojančias apsaugos posto patalpą, vaizdo įrašą ir pamatė, kaip minėta mergina, jiems nematant, išėmė iš kuprinės vieną alkoholio butelį ir padėjo patalpos kampe. Tuomet aptiko minėtą butelį. Tuo metu minėti du asmenys, kurie teiravosi apie dokumentą, jau buvo išėję už kasų. Apsaugos vadovas A. D. parvedė juos atgal. Visi asmenys teigė, kad vienas kito nepažįsta, tačiau iš visų minėtų aplinkybių jiems tapo aišku, kad asmenys veikė bendrai. Įsitikinęs, kad minėti du asmenys, kurie teiravosi apie dokumentą, iš tikrųjų neieškojo jokio dokumento, o bandė nukreipti jo dėmesį, kol kiti asmenys dėjosi prekes į krepšius. Minėti asmenų veiksmai (prekių dėjimas į krepšius) užfiksuoti parduotuvės vaizdo kameromis. Visos prekės grąžintos atgal į parduotuvės lentynas (b.l. 20);

- įtariamojo A. J. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-51240-17 duotais parodymais, kad jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl neįgalumo, priklausomybės ligų centre įskaitoje yra. Supranta kuo yra įtarimas ir prisipažįsta pilnai. Tikslios datos neprisimena, bet galimai, kuri nurodyta pareikštame įtarime. Buvo su A. ir V. U. prekybos centre „IKI“, Jasinskio g., Vilniuje. Jiems būnant parduotuvėje Aurelijai kilo mintis pavogti alkoholį, bet pats alkoholio nenorėjo vogti, tai nuėjo paimti kavos. Kiek prisimena, paėmė 12 ar 13 vnt. kavos pakelių Jacobs. Kavą ėmė, turėdamas tikslą ją parduoti, tam kad nusipirkt pavalgyti, už butą susimokėti. Šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, bet ankščiau vartojo, dėl to ir yra priklausomybės ligų centro įskaitoje. Taigi paėmė kavos pakelius ir įsidėjo juos į geltonos spalvos maišą - kuprinę, kurią turėjo su savimi. Ką paėmė V. net nežino, tačiau ir jis turėjo tikslą būnant parduotuvėje kažką paimti, t.y. pavogti. Ką A. paėmė, t.y. pavogė, neprisimena, bet galimai galėjo paimti alkoholio, nes ji būtent ir norėjo pavogti alkoholio. Įsidėjęs kavą į savo maišą - kuprinę po parduotuvę nevaikščiojo, iš karto ėjo prie kasų ir praėjo jas, tačiau iš karto jas praėjęs buvo sulaikytas apsaugos. Dėl įvykio gailisi ir pilnai prisipažįsta. Jie parduotuvėje buvo trise, t.y. jis, A. ir V.. Apsauga jį atsivedė į apsaugos kambariuką ir ištraukė iš jo maišo - kuprinės visą kavą, kurią paėmė ir pernešė per kasas nesusimokėjęs. Kavą, kiek žino, grąžino į parduotuvę, o jam iškvietė pareigūnus ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 28);

- 2017 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – parduotuvė „Iki“, esanti adresu J. Jasinskio g. 16, Vilniuje. Protokole nurodyta, kad visi praėjimai, pro kuriuos bandė pasišalinti sulaikyti asmenys, yra filmuojami. Taip pat yra filmuojamos vietos, kur padėti alkoholinių gėrimų buteliai bei kava (b.l. 18).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. U., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą bylą (kaip parodė kaltinamasis, jie susitarė, kad V. U. su kitu asmeniu vogs brangų alkoholį, o dar kitas asmuo – kavą, o po to visi kartu parduos pavogtas prekes bei pasidalins gautus pinigus), pasikėsino pagrobti iš parduotuvės „Iki“ UAB „Palink“ priklausantį turtą bendrai 258,27 eurų sumai, tačiau V. U., praeidamas su savo paimtomis prekėmis, t.y. dviem buteliais konjako „Napoleon“ pro kasas ir nepateikdami šių prekių apmokėjimui, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes už kasų buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. U. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes bendrai su kitais asmenimis siektų pagrobti (išsinešti iš parduotuvės neužmokėjus už jas) prekių vertė viršijo 5 MGL (188,30 eurų) sumą. Pažymėtina, kad nors iš kaltinamojo parodymų nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo susitarta pavogti konkrečias prekes ar prekes konkrečiai sumai, visgi susitarimas veikti bendrai ir pasidalinti po to gautus pinigus buvo, t. y. buvo tyčia veikti bendrai su kitais asmenimis, pagrobiant iš parduotuvės prekes, o atitinkamai veika šiuo atveju pripažinus buvus bendrininkavimą kvalifikuotina įvertinus duomenis apie prekių, kurias bendrai pasikėsinta pagrobti, vertę (t. y. galėjusius kilti faktinius padarinius, kurie, kaip minėta, nekilo, nes asmenys, tarp jų – ir V. U., buvo sustabdyti parduotuvės apsaugos darbuotojų ir siektos pagrobti prekės buvo paimtos).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. U. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti jam arešto bausmę atlikti poilsio dienomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kadangi nenori prarasti darbo UAB „O. R.“(b.l. 80).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – V. U. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. U. - anksčiau teistas vienuolika kartų, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų (b.l. 65-71), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 50-52), Sodros duomenimis nedirba (UAB „O. R. dirbo nuo 2017-11-27 iki 2018-02-28), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas Priklausomybės ligų centro įskaitą.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 39 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ypač aplinkybę dėl jo ankstesnių teistumų bei baustumo administracine tvarka), šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir spręsti, kad ji būtų neproporcinga ar neteisinga, pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. U., nurodydamas, kad sutinka su siūloma jam skirti arešto bausme, taip pat nurodė, kad prašo leisti bausmę atlikti Šiaulių TI-K savaitgaliais, poilsio dienomis, nes turi darbą O. R. ir nenori jo prarasti. Vis dėlto teismas, atsižvelgęs į Sodros duomenis, pagal kuriuos V. U. minėtoje bendrovėje nedirba nuo 2018 m. kovo 1 d. ir duomenų, kad jis apskritai dirbtų šiuo metu, taip pat nėra, sprendžia, kad pagrindo tenkinti prašymą dėl arešto atlikimo poilsio dienomis nėra. Teismas taip pat negali tenkinti V. U. prašymo leisti jam atlikti arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nes šio klausimo sprendimas nepriklauso teismo kompetencijai.

Kaltinamajam V. U. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo, šioje proceso stadijoje ji taip pat neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 39 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. skirti 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

V. U. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti V. U., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.     

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja              Ingrida Mikužytė