Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7838-358/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06918-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.7; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,   

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.    

nustatė:

G. V. 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 22.30 val. Kaune, Sukilėlių pr. ties namu Nr. 114, vairuodamas automobilį Mercedes Benz C 220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę.  Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas nepranešęs policijai ar stovėjusio automobilio savininkui, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu vairavo automobilį, kuris Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka neįregistruotas, nėra apdraustas privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

G. V. paaiškino, kad automobilių kontakto negirdėjo ir nematė. Apie tai, kad padarė teisės pažeidimą sužinojo iš nukentėjusiųjų. Jie parodė ant durelių nubrauktų dažų žymes, jo automobilio spalva išskirtinė, todėl neneigia apgadinimo fakto. Tačiau jam neaišku kada tai įvyko, nes  22.30 val. jis niekur nevažiavo.

Liudytojas A. R. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, akivaizdžiai matėsi automobilio priekinės dešinės pusės durelių nubraukimas. Kitas automobilis buvo pasišalinęs. Iš pašalinių asmenų sužinotas valstybinis galimo pažeidėjo automobilio numeris. Pagal duomenų bazėje esančius duomenis, buvo nustatyta, kad tai Šalčininkų ar Jurbarko miesto gyventojas. Kontaktą vairuotojas turėjo pajausti, nes nubrozdijimas yra per pusę durelių, greitis turėjo būti nedidelis.

Liudytojas K. S. parodė, kad jam  paskambino iš kelių policijos ir pasakė, kad apgadintas jo automobilis. Išėjus į lauką, jau laukė policijos pareigūnai, kurie padarė fotonuotraukas, įvardijo, kad  apgadinimus galėjo padaryti C klasės Mercedes žalias universalas (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad informaciją gavo iš kaimynų. Draudimo bendrovė apskaičiavo 371 eurų žalą. Bendravo su kaltininku, yra kaimynai. Jis turėjo pajausti automobilių kontaktą.

Pažeidimų faktas ir G. V. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5, 6, 7), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kaunas, Sukilėlių pr. 114, bei nurodyti automobilio Audi A4, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8), automobilio Audi A4 fotonuotraukos (b. l. 9, 10), transporto priemonės Mercedes Benz C 220 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad rasti techniniai defektai: priekinio bamperio dešinė pusė, automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 11), K. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad savo automobilį Audi A4, pastatė Kaune, prie Sukilėlių pr. 114 namo, apie 22.15 val., o 22.30 val. jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jo automobilis apgadintas, išėjęs pamatė, kad perbrėžtas automobilio šonas. Jo automobilį apgadino Mercedes markės automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį rado pats (b. l. 12, 13), automobilio Merdedes Benz fotonuotraukomis (b. l. 14-16), pranešimo informacija (b. l. 29). 

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis).

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. G. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po kliudęs ir apgadinęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai yra žymūs, apgadinti  abu automobiliai, G. V., turėdamas ilgą vairavimo stažą, nejusti tokių apgadinimų būdamas patyrusiu  vairuotoju negalėjo.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad G. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – sukėlė eismo įvykį, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  130 straipsnio 1 dalyje - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  123 straipsnio 1 dalyje – transporto priemonė neregistruota nustatyta tvarka, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje – transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl baustinas. 

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

G. V. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. V. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, G. V. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu, 286 – 288 straipsniais, 293 straipsniu,

n u t a r i a:

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti  28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir skirti  28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir skirti  23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 16061465866.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Audronė Levinskienė