Civilinė byla Nr. e2-2626-547/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00213-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.11; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 3 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei, Akvilei Steiblienei, Reginai Tertelytei,
dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,
atsakovės atstovei Daivai Gvildienei,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstui Arbutavičiui,
trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijos atstovui Vaidui Miliauskui,
trečiajam asmeniui J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija arba Inspekcija), tretiesiems asmenims Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl 2020-01-14 potvarkio Nr. P3-17-(15.1E) ,,Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-01-14 potvarkį Nr. P3-17-(15.1E) „Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-1 80103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“, kuriuo papildytas 2018-01-03 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2. į jį įrašant šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys. Valstybinė teritorijų planavimo ir statvbos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“, atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas 2020-01-18 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020-01-14 potvarkį Nr. P3-17-( 15.1 H) „Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“, kuriame nurodoma, kad 2018-01-03 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2 papildomas į jį įrašant šiuos žodžius: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatyta terminą jo neįvykdys. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: šio asmens lėšomis“.
Ieškovo vertinimu, nurodytas atsakovo potvarkis, kuris iš esmės prieštarauja Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-07-17 sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2- 2195-922/2019, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes ir į tai, kad skundžiamas Potvarkis sukelia tiesiogines teisines pasekmes Ieškovui, tai šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl šio Potvarkio panaikinimo.
Pagal LR viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756- 450/2010: 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, viešojo administravimo institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtu laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr.. pvz.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015. 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A,4’-816/2014. 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A v’-708/2013. 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėju kolegijos nutartį administracinėje bvloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).
Individualių administracinių aktų priėmimas - teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks. kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esme. subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr.. pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008. 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008. 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog ginčijamas atsakovo Potvarkis atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, kas duoda pagrindą panaikinti ginčijamą Potvarkį. Inspekcijos 2020-01-14 Potvarkyje pateiktos nuorodos į Lietuvos respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, tačiau nenurodyti išsamūs argumentai ir nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas (Inspekcija) rėmėsi priimdamas skundžiamą Potvarkį. Pažymėtina, kad Lietuvos respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos į kurias daromos nuorodos skundžiamame Potvarkyje galiojo taip pat ir priimant Privalomąjį nurodymą ir Privalomojo nurodymo versiją Nr. 2. todėl visiškai nesuprantama kodėl poreikis papildyti Privalomojo nurodymo versiją Nr. 2 kilo tik dabar. Tinkamas motyvų neišdėstymas lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą ir sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamą Potvarkį.
Iš skundžiamo Potvarkio turinio akivaizdu, kad juo papildoma Privalomojo nurodymo versija Nr. 2 nurodant, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatyta terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statini ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Tokiu būdu atsakovas įpareigoja Pareiškėją įvykdyti Privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą. Kaip buvo minėta, atsakovas Privalomojo nurymo versijoje Nr. 2 buvo nurodęs, kad jis turi būti įvykdytas iki 2018-07-03. Tačiau Privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 dalis, kuria buvo nustatytas jos įvykdymo terminas (iki 2018-07-03) buvo panaikinta teismo sprendimu, todėl visiškai neaišku ir nesuprantama nuo kokio momento atsakovas ketina taikyti priverstinio poveikio priemones Ieškovo atžvilgiu, tuo atveju, jeigu Privalomojo nurodymo versija Nr. 2 nebus įvykdyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas Potvarkis yra nepagrįstas, nelogiškas bei klaidinantis, todėl turi būti panaikintas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir turint omenyje, kad Privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 dalis, kuria nustatytas įvykdymo terminas (2018-07-03), panaikinta, kaip prieštaraujanti LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatoms, akivaizdu, kad Privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 papildymas nuostata, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštarauja nurodytam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas yra privalomas ir atsakovui, kuris neturi teisės savo priimtu Potvarkiu keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad skundžiamas Potvarkis prieštarauja įsiteisėjusiam ir galiojančiam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2195-922/2019. Šiuo Potvarkiu jis yra tiesiogiai įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius per Privalomojo nurodymo versijoje Nr. 2 nurodytą terminą. Potvarkyje pažymima, kad jeigu Ieškovas neįvykdys Privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 per jame nustatytą terminą, tai Ieškovo atžvilgiu bus taikomos priverstinio poveikio priemonės, t. y. atsakovas turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Ieškovo lėšomis. Taigi akivaizdu, kad skundžiamas Potvarkis numato pareigas Ieškovui ir numato šių pareigu nevykdymo teisines pasekmės, todėl skundžiamas Potvarkis turi tiesioginės įtakos Ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams.
Skundžiamu Potvarkiu iš Ieškovo yra reikalaujama įvykdyti tai, kas neįmanoma.
Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas Potvarkis, kuriuo yra papildoma Privalomojo nurodymo versija Nr. 2. ir kuris yra Privalomojo nurodymo sudedamoji dalis, yra parengtas praleidus įstatyme numatytą 10 metų senaties terminą. Namas, kurį yra įpareigotas nugriauti Ieškovas, yra pastatytas dar 2002-2003 metais, esama teisinė statinio padėtis yra nusistovėjusi daugiau kaip 10 metų, todėl Atsakovo reikalavimas dėl Ieškovui priklausančio namo nugriovimo apskritai yra neteisėtas bei pažeidžia ne tik Ieškovo turtines teises, bet ir teisinės valstybės principą ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė visiškai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nepripažino ieškinio, prašė jo netenkinti.
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas gauto skundo pagrindu 2015-09-14 atliko patikrinimą ir 2015-09-30 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1958-(14.2) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pastatytas gyvenamasis namas (statinys pradėtas statyti 2002 metais, pastatytas 2003 metais) (toliau – ir gyvenamasis namas, statinys). Statytojas – R. B.. Atliktų statybos darbų mastas: gyvenamasis namas, pamatai iš lauko akmenų, pamatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki cokolio ~ 0,40 m, sienos medinių rąstų, stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Gyvenamojo namo ilgis – 16,23 m, plotis – 6,73 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo viršaus – 7,05 m, statinio kategorija – neypatingas statinys. Patikrinimo akto 1.3 papunktyje, kuriame pildomi duomenys, ar statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kai jis privalomas, įrašyta pastaba – „Statytojas nepateikė SLD“. Taip pat patikrinimo akto 6 lapo grafoje „Nustatyti reikšmingi (pažymėti simboliu *) pažeidimai“ įrašytas 1.3 papunktis (t. y., kad statytojas nepateikė statybą leidžiančio dokumento).
Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Kauno departamentas) statytojui 2017-04-21 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170421-00035 (toliau – 2017-04-21 nurodymas) – iki 2017-10-10 nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.
Patikrinus, ar įvykdytas 2017-04-21 nurodymas, 2017-10-16 nustatyta, kad šis nurodymas neįvykdytas ir 2017-10-18 buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-20-171018-00133. Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017-12-21 potvarkiu 2017-04-21 nurodymas buvo panaikintas, kadangi jis nebuvo tinkamai įteiktas pareiškėjui.
2018-01-03 statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001, kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-07-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Šiame nurodyme buvo nurodytos jos neįvykdymo pasekmės, kad jeigu to nepadarys pats statytojas, tai Statybų inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Inspekcijos Kauno departamentas, po 2019-01-14 rašto ir 2019-01-22 rašto parengimo ir išsiuntimo ieškovui pakartotinai patikrinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad registro duomenys yra pasikeitę, t. y. kad gyvenamasis namas, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas ir 2018-01-03 nurodymas, yra nebe (duomenys neskelbtini), o be jokio adreso už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, nedelsiant buvo inicijuotas 2018-01-03 nurodymo patikslinimas ir priimta 2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2, kurioje nurodyta „nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis(duomenys neskelbtini):4) (duomenys neskelbtini, šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę“, tačiau dėl rašymo apsirikimo neįrašyta 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 neįvykdymo pasekmė, kuri buvo įrašyta pačiame 2018-01-03 nurodyme, t. y., kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Patikslintas 2018-01-03 nurodymas (2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2) ieškovui įteiktas 2019-02-07.
Inspekcijos Vidurio departamentas nustatęs, kad 2018-01-03 nurodymo versijoje Nr. 2 nėra nuostatos dėl Inspekcijos teisės nugriauti statinį, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011-03-31 įsakymu Nr. 1V-56 (Inspekcijos viršininko 2019-07-26 įsakymo Nr. 1V-126 redakcija), 96.1 papunkčiu, Inspekcijos viršininko 2017-06-22 įsakymu Nr. 1V-80 „Dėl potvarkių surašymo“ (Inspekcijos viršininko 2019-12-09 įsakymo Nr. 1V-205 redakcija), 2020-01-14 parengė potvarkį Nr. P3-17-(15.1E) „Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo“ (toliau – potvarkis). Potvarkiu buvo papildyta 2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2 ir įrašyta, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Taip pat nurodyta potvarkio apskundimo tvarka ir terminai.
Inspekcija, 2020-01-14 parengusi potvarkį, atliko viešojo administravimo funkciją, t. y. reikalavimas panaikinti potvarkį yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl laikytinas administracinio teisinio pobūdžio. Taigi nors potvarkis sukelia civilines teisines pasekmes, nes pagal savo esmę yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais (potvarkis laikytinas 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 sudedamąja dalimi, nes juo buvo papildytas 2018-01-03 nurodymo turinys), jis yra priimtas viešojo administravimo subjekto, todėl reikalavimui dėl potvarkio panaikinimo taikytini administracinių bylų teisenos terminai.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020-07-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-476-968/2020).
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. „<...> cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą“ (LVAT 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). „Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad taikant šiuos terminus, nustatant jų pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės“ (LAT 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).
Potvarkis ieškovui įteiktas 2020-01-18, todėl ieškovas, kreipdamasis į Teismą tik 2021-04-13, itin ženkliai (vienerius metus ir 2 mėnesius) praleido kreipimosi į Teismą terminą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas ieškinį (skundą dėl potvarkio panaikinimo) padavė praleidęs ABTĮ nustatytą terminą, nes ieškovas šią aplinkybę pripažįsta ir prašo Teismo atnaujinti praleistą terminą, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Remiantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu Teismo prašo „dėl ieškinio 40 p. nurodytų priežasčių, pripažinus jas svarbiomis, atnaujinti terminą skundui paduoti“, tuo tarpu ieškinio 40 punkte nurodoma, kad „skundžiamas potvarkis priimtas 2020-01-14, ieškovui įteiktas 2020-01-18. Skundas dėl nurodyto potvarkio paduotas 2020-02-17. Byla buvo nagrinėjama Alytaus apylinkės tesimo Varėnos rūmuose. 2021-01-26 priimta nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi į tesimo posėdį nepranešęs priežasties neatvyko ieškovas. Nutartyje pažymėta, kad nutarties priėmimas neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą bendra tvarka. Šia teise ieškovas nutarė pasinaudoti. Nuo minėtos teismo nutarties priėmimo iki naujo ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei vienas mėnuo, tačiau terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad šalyje dėl Covid-19 pandemijos paskelbtas karantinas, apribotas judėjimas tarp savivaldybių. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, atvykti dėl susitarimo su advokatu <...> nebuvo galimybių“.
Taigi, ieškovas potvarkio apskundimo termino pradžią sieja ne su potvarkio įteikimo diena, t. y. 2020-01-18, o su Teismo 2021-01-26 nutarties priėmimo data.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Potvarkis ieškovui įteiktas 2020-01-18, todėl būtent nuo 2020-01-18 skaičiuotinas potvarkio apskundimo terminas, kuris baigėsi 2020-02-18.
Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir, remdamasi teismų nuosekliai formuojama praktika dėl termino kreiptis į teismą, Inspekcija mano, jog vieno mėnesio terminas kreiptis į Teismą dėl potvarkio panaikinimo yra praleistas itin ženkliai ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad terminas skundui (ieškiniui) paduoti praleistas dėl svarbių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, prašo termino neatnaujinti atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo ir bylą nutraukti.
Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 23 punktas).
Statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) (1 punktas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 punktas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Inspekcijos privalomąjį nurodymą organizuoja Inspekcija (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Jeigu statytojas, o jam nesant, statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis).
Kaip minėta, 2018-01-03 nurodyme buvo įrašytos jo neįvykdymo pasekmės: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“.
Nustačius, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys yra pasikeitę, t. y. kad gyvenamasis namas, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas ir 2018-01-03 nurodymas, yra nebe (duomenys neskelbtini), o be jokio adreso už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje, nedelsiant buvo inicijuotas 2018-01-03 nurodymo patikslinimas ir priimta 2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2, kurioje nurodyta „nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę“, tačiau dėl rašymo apsirikimo neįrašyta jo neįvykdymo pasekmė.
Inspekcijos Vidurio departamentas nustatęs, kad 2018-01-03 nurodymo versijoje Nr. 2 nėra nuostatos dėl Inspekcijos teisės nugriauti statinį, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011-03-31 įsakymu Nr. 1V-56 (Inspekcijos viršininko 2019-07-26 įsakymo Nr. 1V-126 redakcija), 96.1 papunkčiu, Inspekcijos viršininko 2017-06-22 įsakymu Nr. 1V-80 „Dėl potvarkių surašymo“ (Inspekcijos viršininko 2019-12-09 įsakymo Nr. 1V-205 redakcija), 2020-01-14 parengė potvarkį. Potvarkiu buvo papildyta 2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2 ir įrašyta, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“.
Pažymėtina, kad 2018-01-03 nurodymo versija Nr. 2 papildyta nuostata, kaip numatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Inspekcijos potvarkiu papildžius 2018-01-03 nurodymo versiją Nr. 2 nebuvo pakeista ieškovui nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Papildant 2018-01-03 nurodymo versiją Nr. 2 potvarkyje nebuvo pareikalauta, kad ieškovas nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip, nei nurodyta 2018-01-03 nurodymo versijoje Nr. 2 – esamų įpareigojimų turinys liko nepakitęs. Taip pat papildant 2018-01-03 nurodymo versiją Nr. 2 potvarkyje nebuvo pareikalauta, kad ieškovas nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitokiu terminu, nei nustatyta įsiteisėjusiu ir vykdytinu Teismo 2019-07-17 sprendimu, kuriuo nuspręsta „nustatyti 6 mėnesių terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį jis turi įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-02-07 skirtą įpareigojimą nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Ūlos upės kraštovaizdžio draustinyje savavališkai prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos pastatytą medinį gyvenamąjį namą, neturintį unikalaus numerio ir sutvarkyti statybvietę“.
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Inspekcija nepažeidė jokių Priežiūros įstatymo ar Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai surašė ieškovui potvarkį, patikslinantį 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 turinį. Visos atsiliepime išdėstytos aplinkybės pagrindžia ne tik potvarkio surašymo teisėtumą, pagrįstumą, bei ir jo priėmimo būtinumą, siekiant užtikrinti Priežiūros įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintos nuostatos įgyvendinimą.
Atsakovės atstovė Daiva Gvildienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė visus atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo ieškinio netenkinti, neatnaujinti termino prašymui paduoti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ginčą spręsti atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus.
Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia, statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
Remiantis teismų praktika, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (2015 m. kovo 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013).
Nacionalinė žemės tarnyba teikė savo paaiškinimus dėl valstybinės žemės, o dėl kitų nurodytų aplinkybių nepasisakė ir paliko šiuos klausimus teismo vertinimui.
Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2018-05-25 įsakymu Nr. 3VĮ-505-(14.3.2.) J. B. buvo leista laikinai naudotis 0,13 ha ploto žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).
J. B. 2019-11-04 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateikė prašymą 25 metų laikotarpiui išnuomoti 0,13 ha ploto valstybinės žemės plotą.
Tenkinant šį prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2020-06-11 įsakymu Nr. 3VĮ-346-(1473.2.) ir 2020-06-1 Valstybinės žemės-nuomos sutarties Nr. 3SŽN-109-( 14.3.55.-) pagrindu J. B. 25 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,13 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Tačiau pažymėjo, kad neteisėtai 2003 m. (statybos pradžia - 2002 m.) pastatytas gyvenamasis namas yra ne šiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikos valstybei priklausančioje, patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos valdomoje valstybinėje žemėje, kuri nesuformuota atskiru sklypu, neišnuomota ar kitais pagrindais neperduota nei Ieškovui ar jo sutuoktinei J. B., nei jokiam kitam asmeniui. Iš Geoportal.lt žemėlapio ištraukų matyti, kad neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas yra laisvoje valstybinėje žemėje, šalia išnuomotas 0,13 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp kitų sklypų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo ieškovo R. B. ieškinio tenkinimo klausimą spręsti Teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Teismo posėdžio metu NŽT Varėnos skyriaus atstovas Kęstas Arbutavičius palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, kad į privalomo nurodymo tekstą įrašymas žodžių ,,Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomas nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis“ nekeičia privalomojo nurodymo esmės. Gyvenamasis namas pastatytas nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Leidimo nuomotis ar naudotis šiuo žemės sklypu išduota nebuvo.
Trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atsiliepime nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019-07-17 sprendimu panaikino 2018-01-03 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001 versijos Nr. 2 dalį, kuria nustatytas įvykdymo terminas 2018-07-03, kaip savo turiniu prieštaraujančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 daliai, t. y. nenustačius termino įvykdyti privalomąjį nurodymą ir ieškovui nustatė naują 6 mėnesių terminą nuo 2019-07-17 sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį ieškovas turėjo įvykdyti atsakovo 2018-01-03 privalomojo nurodymo versiją Nr. 2. Vėliau šis, 2018-01-03 privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminas atsakovo dar buvo pratęstas iki 2020-05-17, ieškovo prašymu.
Atsakovas 2018-01-03 Privalomojo nurodymo versiją Nr. 2 papildė nuostata, kuri numatyta LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Ieškovui neįvykdžius atsakovo 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2, bet kokiu atveju, dėl neįvykdymo pasekmių būtų sprendžiama pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį ir CPK 771 straipsnį.
Tokiu būdu papildžius 2018-01-03 privalomojo nurodymo versiją Nr. 2 iš esmės nebuvo pakeista ieškovui nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tik gali skirtis privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo pasekmės.
Trečiojo asmens atstovas Vaidas Miliauskas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė, kad ieškovas posėdžio metu daugiausiai kalbėjo apie savavališką statybą ir argumentų ieškinio klausimu neišsakė. Ieškovas neskundė paties privalomojo nurodymo, dabar skundžia tik privalomojo nurodymo papildymą dėl pasekmių. Prašė priimti teismo sprendimą vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje ieškovas kelia ginčą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-01-14 priimto potvarkio Nr. P3-17-(15.1E) ,,Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo'", kuriuo buvo papildytas 2018-01-03 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2. dėl jo papildymo žodžiais: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statvbos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis".
2020-01-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020-01-14 potvarkį Nr. P3-17-(15.1E) ,,Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr.2 papildymo“, kuriame nurodyta, kad 2018-01-03 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versija Nr. 2 papildoma į jį įrašant žodžius: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“ ieškovas gavo 2020-01-18 ir ginčo dėl šio dokumento gavimo byloje nėra.
Dėl potvarkio apskundimo termino
2020-02-17 19:57 val. per EPP ieškovas pateikė ieškinį dėl 2020-01-14 potvarkio panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2020-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi bylą perdavė pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.
Civilinė byla Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo gauta 2020-03-31 ir jai suteiktas Nr. e2-2760-547/2020, vėliau Nr. e2-68-547/2021. 2020-12-09 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad norėtų, jog jį atstovautų advokatas byloje, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir numatytas kito posėdžio laikas: 2021-01-26 9:30 val. Apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką žinojo ir ieškovas, ir trečiasis asmuo J. B., nes jie iš karto, pasibaigus teismo posėdžiui, pasirašė pranešime apie būsimą teismo posėdį. 2021-01-26 į teismo posėdį ieškovas neatvyko ir nepateikė teismui jokių prašymų, todėl ieškovo ieškinys 2021-01-26 Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021-02-08.
Naują (analogišką) ieškinį ieškovas R. B. pateikė 2021-04-13 20:12 val. per EPP, kuris buvo užregistruotas 2021-04-14. Abu ieškiniai buvo pateikti dėl to paties dalyko, t. y. dėl 2020-01-14 potvarkio Nr. P3-17-(15.1E) ,,Dėl 2018-01-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr.2 papildymo“ panaikinimo.
Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Konstitucinė asmens teisė reikalauti teisminės gynybos yra derinama su poreikiu apsaugoti teisinio stabilumo bei teisingumo principų pusiausvyrą. Reguliuojant visuomeninius santykius teisės normomis, neišvengiamai kyla laiko problema. Bet kuri civilinių teisinių santykių subjektų teisė ar pareiga galioja tam tikrą laiką, todėl teisėje egzistuoja įvairios paskirties terminai. Vienas iš tokių terminų yra teisių gynimo terminas, per kurį subjektinę teisę turintis asmuo gali kreiptis į įpareigotą asmenį ar valstybę su reikalavimu apginti jo teisę ar įgyvendinti ją vartojant valstybės prievartą. Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą, išsaugoti ir apsaugoti tuos santykius, kurie nusistovėjo, nustato teisinių reikalavimų pareiškimo terminus bei ieškinio senatį. Pavyzdžiui, pagal ABTĮ 33 straipsnį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Civiliniame kodekse tam, kad būtų garantuotas civilinių santykių stabilumas ir aiškumas, yra nustatyta ieškinio senatis. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ne tik Civiliniame kodekse, bet ir specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos Respublikos valstybė, Kauno miesto savavaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“, V. M., R. G., S. M. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija, V. J. B., I. M. G., A. S., bylos Nr. 3K-3-533/2009).
Statybų inspekcija, 2020-01-14 parengusi potvarkį, atliko viešojo administravimo funkciją, todėl laikytinas administracinio teisinio pobūdžio. Nors šis potvarkis sukelia ieškovui civilines teisines pasekmes, nes pagal savo esmę yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, šiuo potvarkiu ieškovas tiesiogiai įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, potvarkis laikytinas 2018-01-03 privalomojo nurodymo versijos Nr. 2 sudedamąja dalimi, nes jį papildė, jis priimtas viešojo administravimo subjekto, todėl dėl potvarkio panaikinimo taikytini administracinių bylų teisenos terminai.
Tai, kad pirmąjį ieškinį ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui per 1 mėnesį nuo potvarkio gavimo dienos (2020-01-18), taip pat patvirtina, kad taikytina administracinių bylų teisenos įstatymo normos.
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymo atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis. Taigi, pasinaudoti teismine gynyba suinteresuotas asmuo gali tik per tam tikrą aiškiai apibrėžtą laiką, kuris siejamas su faktine aplinkybe (paskelbimu, įteikimu), nuo kurios šis laikas pradedamas skaičiuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ,,Šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-533/2009, Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-568.2013).
Taigi, nustačius, kad turėjo būti taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies terminas, t. y. ieškovas turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie priimtą potvarkį, spręstinas klausimas, ar šis terminas nebuvo praleistas.
Kaip jau buvo paminėta, ieškovas, ieškinyje, kurį 2020-02-17 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir kuris pagal teismingumą 2020-03-31 buvo perduotas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, buvo nurodęs, jog Ieškovas 2020-01-18 gavo potvarkį, kuriuo buvo papildytas 2018-01-03 privalomasis nurodymas .Versija Nr. 2. Taigi nustačius tokias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2021-04-14, praleido ABTĮ įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą.
Pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą.
Teismas daro išvadą, kad dar 2020 metų vasario mėnesį ieškovas suvokė savo teisių pažeidimą ir todėl kreipėsi į teismą. Tačiau teismui 2021-01-26 jo ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas į bylą neatvyko be svarbių priežasčių, jis 2021-04-14 vėl pateikė tokį patį ieškinį ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
LVAT praktikoje dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui (žr., pvz., LVAT 2019-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2016-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, 2016-12-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; 2018-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018).
Ieškovas ieškinio 40 punkte išdėstė priežastis, kurias prašė pripažinti svarbiomis ir, jo manymu, leidžiančiomis atnaujinti praleistą terminą. Ieškovas nurodo, kad skundžiamas potvarkis buvo priimtas 2020-01-14, ieškovas jį gavo 2020-01-18. Skundas dėl potvarkio buvo paduotas 2020-02-17. 2021-01-26 priimta nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi į teismo posėdį nepranešęs priežasties neatvyko ieškovas. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą bendra tvarka, tad šia teise ieškovas ir nutarė pasinaudoti. Nuo minėtos teismo nutarties priėmimo iki naujo ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei mėnuo, tačiau terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl Covid-19 pandemijos paskelbtas karantinas, apribotas judėjimas tarp savivaldybių. Ieškovas gyvena Vilniuje, atvykti į Varėną susitarti su advokatu dėl ieškinio padavimo nebuvo galimybių, o ieškovo galimybės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis yra ribotos. Per šį laikotarpį ieškovo šeimos nariai – sūnus ir dukra sirgo Covid-19, dėl kontaktų ieškovas turėjo izoliuotis, be to ieškovas dėl amžiaus ir susirgimų, priklauso padidintos rizikos susirgti Covid-19 grupei, todėl būdamas blogos savijautos vengė kontaktų Vyriausybė tik 2021-04-07 panaikino ribojimus laisvai judėti tarp savivaldybių tuomet ieškovas iškarto kreipėsi į advokatę ir parengus ieškinį jį pateikė teismui.
Ieškovas nurodė, kad jis, teikdamas analogišką ieškinį antrą kartą, pasinaudojo įstatymo suteikiama galimybe, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, kreiptis į teismą iš naujo bendra tvarka. Tačiau teismas laiko, kad ieškovas, turėdamas teisę kreiptis į teismą iš naujo, turi laikytis ir kitų reikalavimų, t. y. skundo padavimo terminų pagal ABTĮ 29 straipsnį arba įrodyti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Teismas išanalizavęs byloje esančius dokumentus vis tik neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą antrą kartą 2021-04-14, nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino. Ieškinyje 40 punkte, ieškovas pats pripažįsta, jog 2020-01-18 jis gavo potvarkį, kurį skundžia, vadinasi skundą turėjo pateikti per 1 mėnesį.
Priežastys, kurias nurodė ieškovas negali būti pripažintos svarbiomis. Ieškovas, gavęs 2021-01-26 teismo nutartį, kuria jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, turėjo galimybę ją skųsti, nurodyti svarbias priežastis ir tokiu būdu tęsti bylinėjimąsi pirmoje byloje, tačiau atskirojo skundo neteikė ir kaip buvo nurodyta, nutartis įsiteisėjo.
Pažymėtina, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, tai yra iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui. Nors pagrindine priežastimi nurodomas šalyje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 infekcijos, tačiau kaip žinia valstybės institucijų, tame tarpe ir teismų, darbas nebuvo nutrūkęs, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir buvo gaunami, registruojami bei bylos buvo nagrinėjamos ir šalims dalyvaujant teisme, ir nuotoliniu būdu. Prašyme nurodoma, kad ieškovas priklauso rizikos grupei, buvo suvaržytas judėjimas tarp savivaldybių, todėl negalėjo susitikti su advokate. Teismas, vertindamas tokį ieškovo argumentą, daro išvadą, kad yra visa eilė būdų, kaip galima susitarti su advokatu dėl atstovavimo ir dėl dokumentų surašymo be akivaizdaus susitikimo, tačiau šiais būdais nebuvo pasinaudota. Nors ieškovas nurodė, jog jo šeimoje vaikai sirgo Covid-19 infekcija dėl ko jis turėjo saviizoliuotis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).
Įrodyti jog ieškovo nurodytos priežastys buvo svarbios, pagrįsti jas dokumentais yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių jis praleido įstatyme nustatytą terminą skųsti priimtą potvarkį. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir sutrukdžiusiomis jam laiku paduoti skundą.
Dėl potvarkio panaikinimo
Statybų inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 23 punktas).
Statytojas turi teisę įgyvendinti savo teisę tik tada, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavmas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) (1 punktas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 punktas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Inspekcijos privalomąjį nurodymą organizuoja Inspekcija (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
Privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Taigi, jau šis Priežiūros įstatymas aiškiai apibrėži Privalomojo nurodymo kaip dokumento formą ir turinį. Be šios nuostatos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ,,Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo“. Tai reiškia, kad įrašyti tokią sąlygą Privalomajame nurodyme yra privalu.
Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris buvo surašytas 2018-01-03, buvo nurodytas pastaba, kad ,,Jeigu asmuo, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“.
Privalomojo nurodymo 2018-01-03 Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 ši pastaba nebuvo įrašyta. Ši Versija Nr. 2 buvo parengta 2019-02-06. Surašant šią versiją buvo praleista pastaba, kuri yra būtina ir privaloma Privalomajame nurodyme, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Pastebėjus šią klaidą, 2020-01-14 buvo priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Potvarkis dėl 2018-0103 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180103-00001. Versijos Nr. 2 papildymo, kuriuo buvo papildyta Versija Nr. 2 tokiais žodžiais: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“.
Ieškovas nurodė, kad šis skundžiamas potvarkis prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui, iš jo neaišku nuo kokio momento ieškovui bus taikomos potvarkyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės tuo atveju, jeigu Privalomojo nurodymo versija Nr. 2 nebus įvykdyta. Ieškovas tvirtina, kad šiuo potvarkiu jis yra tiesiogiai įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius per privalomojo nurodymo Versijos Nr. 2 nurodytą terminą, tačiau teismas laiko, kad tai tik ieškovo pasirinktas įrodymų vertinimas.
Juk akivaizdu, kad ieškovui po jam palankaus 2019-07-17 Alytaus apylinkės teismo sprendimo, Inspekcija dar kartą pratęsė terminą savavališkų statybų įteisinimui. Be to, kai statybų inspekcija vėliau termino jau netęsė, nes to nenumato įstatymas, tuomet R. B. kreipėsi su pareiškimu į Regionų apygardos administracinį teismą, dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. gegužės 17 d. Toks pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, šiuo metu vyksta apeliacinis procesas byloje.
Pateikdamas pareiškimą Regionų apygardos administraciniam teismui R. B. nurodė, jog Inspekcija 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2D-2631-(15.51) informavo pareiškėją, kad pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymą trims mėnesiams, t. y. iki 2020 m. gegužės 17 d. Daugiau Inspekcija šio termino pagal įstatymą negali pratęsti, tai gali padaryti tik teismas. Todėl jis prašė teismo pratęsti terminą iki 2023 m. gegužės 17 d.
Regionų apygardos administracinis teismas 2021-05-20 sprendime nurodė, kad ,,Byloje nėra ginčo, jog, nepasibaigus 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminui, pareiškėjas kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje su prašymu pratęsti 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog terminas kreiptis į teismą dėl 2018-01-03 nurodymo versijos Nr. 2 įvykdymo termino pratęsimo nėra praleistas“ (sprendimo 4 lapas).
Taigi darytina išvada, kad ieškovas suvokia, kad savavališkų statybų pašalinimo terminas yra nustatytas privalomuoju nurodymu, vėliau teismo sprendimu, po to vėl Statybų inspekcijos aktu. Terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 17 d. Tai atsispindi ir ieškovo teikiamuose dokumentuose.
Ieškovas visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodo, kad potvarkiu ieškovui būtų taikomos priverstinio poveikio priemonės, skaičiuojant nuo Privalomojo nurodymo versijoje Nr. 2 nurodytos datos – 2018-07-03, nes akivaizdu, kad paskutinis terminas, kuris buvo nustatytas ieškovui - iki 2020-05-17.
Taigi, iš nurodytų argumentų teismas daro išvadą, kad ieškovo dėstomi argumentai ieškinyje dėl to, kad potvarkyje ir versijoje Nr. 2 , kuria buvo nustatytas jos įvykdymo terminas yra klaidinantis, neaiškus ir nesuprantamas, nėra teisingas. Ieškovas pats nurodo, jog ši privalomojo nurodymo dalis buvo pakeista teismo sprendimu, vadinasi privalomojo nurodymo dalis toje dalyje yra negaliojanti ir galioja teismo sprendimu nustatytas terminas.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-07-17 sprendime nurodyta, jog ,,Byloje nekeliami klausimai dėl statybos savavališko pobūdžio ir dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. nekyla ginčas, kad ieškovo valdomas medinis gyvenamasis namas, neturintis unikalaus numerio, esantis nesuformuotoje valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos turi būti nugriautas ir sutvarkyta statybvietė ir tai turi padaryti ieškovas arba Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas turės būti įvykdytas priverstinai. Byloje ginčas kyla dėl neatsakyto klausimo iki kada tai turi padaryta, t. y. kada baigiasi savanoriško įvykdymo terminas.
Taigi, į šį klausimą teismas atsakė, nustatydamas terminą. Tačiau be šių aplinkybių teismas pasisakė ir dėl to, jog R. B. statyba yra savavališka ir dėl to, jog statybos inspekcijos privalomasis nurodymas turės būti įvykdytas arba paties ieškovo arba Statybos inspekcijos.
Teismas laiko, kad tokios teismo padarytos išvados yra reikšmingos ir šioje nagrinėjamoje byloje. 2019-07-17 sprendimas yra prejudicinis faktas, tai yra nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Papildant 2018-01-03 privalomąjį nurodymą Versija Nr. 2 potvarkyje nebuvo nurodyta, kad ieškovas jam nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip. Privalomajame nurodyme buvo nurodyta pareiga ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, o jei jis to nepadarys, tai įvykdys Statybų inspekcija jo lėšomis. Priimant versiją Nr. 2 buvo patikslinta statybų vieta, nustatytas naujas terminas, tačiau nieko nebuvo pasisakyta dėl šios sąlygos keitimo/šalinimo.
2018-01-03 privalomajame nurodyme buvo nurodyta pastaba dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo. Patikslinus šį privalomąjį nurodymą 2019-02-06 Versija Nr. 2 dėl pastato vietos, kitos privalomojo nurodymo sąlygos nebuvo pakeistos. Tačiau dėl spausdinimo ar kitos klaidos Privalomojo nurodymo Versijoje Nr. 2 nebuvo perkelta savavališkų statybų padarinių likvidavimo pastaba, todėl ši privalomojo nurodymo Versija Nr. 2 buvo patikslinta 2020-01-14 potvarkiu, įrašant: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Teismas daro išvadą, kad tokiu būdu buvo tinkamai pašalinti dokumento neatitikimai įstatymo reikalavimams. Apie priimtą potvarkį buvo informuotas ieškovas. Tokiu būdu papildžius 2018-01-03 privalomojo nurodymo versiją Nr. 2 iš esmės nebuvo pakeista ieškovui nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tik gali skirtis privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo pasekmės.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis) ir individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Konkrečiu atveju, potvarkiu nebuvo analizuojama jokia nauja situacija, tik buvo patikslinamai ankstesni priimti privalomi nurodymai, jų versijos. Buvo aiškiai nurodyta nustatyta pareiga dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo, tačiau ji nebuvo nauja, nes apie tuos padarinius jau buvo kalbama ir 2018-01-03 privalomajame nurodyme, ir Alytaus apylinkės teismo 2019-07-17 sprendime. Laikantis viešojo administravimo įstatymo nuostatų buvo nurodyta dokumento apskundimo tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, pateikdamas savo nuomonę dėl savavališkų statybų, pažymėjo, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės Priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 12 dalis imperatyviai numato, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad, jei statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Kaip jau minėta, pagal statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Įstatymo leidėjas, siekdamas uždrausti įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių, 2016 m. birželio 30 d. įstatymu pakeitė Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kuriuos straipsnius ir eliminavo galimybę įteisinti savavališkai pastatytą ar statomą statinį valstybinėje žemėje, o būtent, minėtu įstatymu buvo pakeistas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi jokių teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, todėl tokia statyba nėra galima.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovo ieškinys netenkinamas, tai iš ieškovo priteisiamos valstybei visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 7,05 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29, 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,05 Eur (septynis eurus 05 centus) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. (Mokėjimo kvitą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinei).
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė