Civilinė byla Nr. e2A-1510-638/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07929-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 5 125,56 Eur negrąžintą paskolą; 1 222,20 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. sausio 12 d.; 224,97 Eur vėlavimo palūkanas; 428,49 Eur administravimo mokestį; 260,19 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. gegužės 30 d.; 22 proc. nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 1 d.), nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 381,27 Eur sumos; 66,91 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 173 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 31932 (toliau – Paskolos sutartis) Pagal Paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 6 200 Eur paskolą 47 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį su atsakovu, vadovaudamasis Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu.
3. Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2022 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies.
5. Teismas priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo M. M. 5 125,56 Eur negrąžintą paskolą, 1 222,20 Eur palūkanas, 428,49 Eur administravimo mokestį, 66,91 Eur kompensuojamąsias palūkanas; 260,19 Eur negautas pajamas (nuostolius), ir 22 procento dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 1 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 1 d.), nuo pagal Paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 381,27 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7103,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo, 715,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 31932 (toliau – Sutartis) ir suteikė atsakovei 6 200 Eur paskolą 47 mėnesių laikotarpiui. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė vienašališkai 2022 m. kovo 17 d. nutraukė sutartį. Duomenų apie tai, kad nurodytas sumas atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs, byloje nėra.
Dėl negrąžintos paskolos, mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo ir sutarties mokesčio.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 125,56 Eur negrąžintą kreditą ir 1 222,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (iki sutarties nutraukimo dienos).
Dėl negrąžinto administravimo mokesčio.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 428,49 Eur skolos administravimo mokestį, kuris apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. sausio 12 d., t. y. iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas pažymėjo, kad sutartyje šalys susitarė dėl minėto mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punkte yra nurodyta, kad skolos administravimo mokestis – specialiose sąlygose nurodytas paskolos gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už organizatoriaus veiksmus, raginant laiku paskolos negrąžinantį paskolos gavėją laikytis paskolos įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį šioje dalyje tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5 125,56 Eur negrąžintą kreditą, 1 222,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 12 d.) ir 428,49 Eur skolos administravimo mokesčio.
Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo
9. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus Sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021). Teismas atsakovui taikė civilinę atsakomybę, iš jo priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Dėl vėlavimo ir kompensacinių palūkanų priteisimo
10. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 224,97 Eur vėlavimo palūkanas ir 66,91 Eur kompensacines palūkanas. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos vadovaujantis Paskolos sutarties 7.1 punktu, yra skaičiuojamos tik esant Paskolos sutarties pažeidimui. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, tiek vėlavimo palūkanos, tiek kompensacinės palūkanos iš esmės yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį. Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų ribojimų, be to, jų paskaičiavimo laikotarpis sutampa su ieškovės prašomų priteisti kompensuojamų palūkanų laikotarpiu. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 66,91 Eur kompensacines palūkanas, kadangi jos paskaičiuotos taikant 0,05 proc. palūkanų normą ir prašoma priteisti suma neviršijo VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, o reikalavimą priteisti iš atsakovo 224,97 Eur vėlavimo palūkanas teismas atmetė kaip nepagrįstas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties 7.1 punktas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl vėlavimo palūkanų, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 224,97 Eur vėlavimo palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. sausio 12 Eur vėlavimo palūkanas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 49 punktai) bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo visą prašomą 224,97 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl vėlavimo palūkanų priteisimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 31932 (toliau – Sutartis) ir suteikė atsakovei 6 200 Eur paskolą 47 mėnesių laikotarpiui. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė vienašališkai 2022 m. kovo 17 d. nutraukė sutartį.
Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo
16. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 224,97 Eur vėlavimo palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2022 m. sausio 12 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos, vadovaujantis Paskolos sutarties 7.1 punktu, yra skaičiuojamos tik esant Paskolos sutarties pažeidimui. Teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tiek vėlavimo palūkanos, tiek kompensacinės palūkanos iš esmės yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį.
17. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo visą prašomą 224,97 Eur vėlavimo palūkanų sumą.
18. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir atliekančios kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
19. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
20. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės paskaičiuotos 224,97 Eur vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensacinės palūkanos, be to, tiek vėlavimo palūkanos, tiek 66,91 Eur kompensacinės palūkanos iš esmės yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį.
21. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
22. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
23. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl keisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Netenkinus apeliantės skundo, atmetamas jos prašymas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė