Civ. byla Nr. 2-2681-589/2016
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01735-2016-8
Procesinio dokumento kategorija 2.3.2.1.; 3.5.1.20.1.; 3.2.3.2.;
(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 29 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims - G. L. įmonei, G. L., I. L., antstolei Valentinai Žydelienei, institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja prašo nustatyti skolininko G. L. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. L. nustatant: automobilį BMW 118D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracijos data (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5950 Eur, kaip skolininko G. L. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje; automobilį AUDI A8, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracijos data (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 7790 Eur, nustatyti, kaip skolininko sutuoktinės I. L. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje; žemės sklypo 288/1890 dalį, 0,1890 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, 4546 Eur, nustatyti, kaip skolininko G. L. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 16382 Eur, bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), rinkos verte 74 Eur nustatyti lygiomis dalimis, po ½ , kiekvieno sutuoktinio turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje; žemės sklypą, 0,0608 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, yra 988 Eur, nustatyti lygiomis dalimis, po ½ , kiekvieno sutuoktinio turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje; nustatyti skolininko G. L. turto 1/2 dalį sutuoktinės I. L. VSDFV Panevėžio skyriuje gaunamose nuolatinėse išmokose, bei UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)),UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)),UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) gaunamame darbo užmokestyje, į kuriuos būtų galima nukreipti įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimą.
Skolininkas, G. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nesutinka. Neginčija prašyme nurodytų faktinių aplinkybių dėl susidariusios skolos, tačiau nėra tikras, kad skola iš jo nėra išieškota, nes antstolė Valentina Žydelienė nuolat atlieka išieškojimo veiksmus iš jo gaunamų pajamų ir VSDFV išmokų. Jis nėra gavęs išieškotų sumų ataskaitos. Jis kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol išieškojimas iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra nevykdomas. Išieškotojas ir antstolė nesilaikydami įstatymų reglamentuotos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės nusprendė pradėti išieškojimo procedūras iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kuris yra jo šeimos gyvenamasis būstas. Būstas negali būti padalintas, nes jame yra nedalintinų patalpų, taip pat yra viena nuo kitos neizoliuotų patalpų, vienas įėjimas pro kurį patenkama į gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas prašydamas nustatyti skolininko turto dalį pažeidžia lygių sutuoktinių dalių principą, nes sutuoktinei prašoma nustatyti didesnės vertės automobilį, taip pat nėra prašoma nustatyti sutuoktinės turto dalį jo gaunamose pajamose.
Prašymas tenkintinas.
Antstolė Valentina Žydelienė, vykdo Panevėžio teritorinės muitinės 2003-12-10 sprendimą Nr. Ml-3575 (Priedas Nr. l) dėl 20205,34 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo G. L. individualios įmonės (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) turto. Skola įregistruota Panevėžio teritorinės muitinės 2003 m. rugsėjo mėn. 10 d. sprendimu Nr. S2-19. Iki šiol skola nėra išieškota, bendra mokestinė nepriemoka pagal anksčiau minėtus sprendimus sudaro 20205,34 Eur. (b. l. 5-14).
2016 m. vasario mėn. 24 d. patvarkymu Nr. S-1093, individualioje G. L. įmonėje (į. k. (duomenys neskelbtini)) kilnojamo ir/ar nekilnojamojo turto nerasta, o pati įmonė turinti likviduojamą teisinį statusą (b. l. 21).
Antstolė patikrinusi duomenų bazes nustatė, kad skolininko vardu registruotų transporto priemonių, remiantis VĮ „Regitros“ duomenimis, bei nekilnojamojo turto, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra rasta. Sodros duomenimis skolininkas šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 26-27).
Iš pažymos apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų matyti, kad iš G. L. gaunamų išmokų buvo daromi išskaitymai bei nuo 2013 m. spalio mėn., iki 2014 m. birželio buvo išskaityta 66, 90 Eur (II vyk. byl. t. b. l. 72).
G. L. ir I. L. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nustatyta, kad vedybų sutartis tarp sutuoktinių nesudaryta. Santuoka nenutraukta. Skolininko sutuoktinė yra I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gaunanti nuolatines išmokas VSDFV Panevėžio skyriuje (į. k. 191674725, adresas: buv. Vasario 16-osos g. 60, Panevėžys) bei dirbanti: UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) buv. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir gaunanti už darbinę veiklą atlyginimą (b. l. 15-16).
Antstolė Valentina Žydelienė 2016-01-07 turto arešto aktu Nr. S-103 areštavo I. L. VSDFV Panevėžio skyriuje gaunamas nuolatines išmokas ir atlyginimą, kuris yra gaunamas iš aukščiau išvardintų įmonių (b. l. 17-20, 22-25).
2016-02-01 antstolės Valentinos Žydelienės kontoroje turto arešto akto papildymu Nr. S-679 buvo uždėtas turto areštas aukščiau nurodytam turtui vykdomojoje byloje Nr.0113/03/06302 (b. l. 17-20).
Nustatyta, kad be minėto darbo užmokesčio dalies, skolininkui G. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. L. vardu registruoti automobiliai AUDI A8, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracijos data (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM yra 7790 Eur bei BMW 118D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracijos data (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė su PVM yra 5950 Eur. Automobilių vidutinė rinkos vertė nustatyta vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013-03-26 įsakymu Nr. 1B-194 „Dėl žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje,, taikymo", aprobuoto VŠĮ „EMPREKIS" 2016 m. vasario mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje" duomenimis. Skolininko sutuoktinei I. L. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, 0,0608 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/ skelbiamais nekilnojamojo turto masinio įvertinimo duomenimis yra 988 Eur, žemės sklypo 288/1890 dalis, 0,1890 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendra vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/ skelbiamais nekilnojamojo turto masinio įvertinimo duomenimis yra 29 831 Eur (tenkanti I. L. žemės sklypo dalies vertė sudaro 4546 Eur ((29 831 Eur:1890)x288)), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/ skelbiamais nekilnojamojo turto masinio įvertinimo duomenimis yra 16 382 Eur ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/ skelbiamais nekilnojamojo turto masinio įvertinimo duomenimis yra 74 Eur (b. l. 28-39).
Pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), t.y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.).
Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikta atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kadangi G. L. ir I. L. yra sutuoktiniai, tai taikoma bendroji prezumpcija, jog jų turto dalys yra lygios. Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).
Skolininkas G. L. nurodė, kad jis nesutinka su tuo, kad jam būtų nustatytas mažesnės vertės automobilis, nes taip yra nukrypstama nuo skolininkų lygių dalių principo.
Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
Įvertinant tai, kad automobilis pagal savo funkcinę paskirtį yra nedalus, abu automobiliai priklauso skolininko sutuoktinei, išieškojimas iš G. L. vykdomas nuo 2003 metų, todėl darytina išvada, kad paskirus I. L. didesnės vertės automobilį nebus pažeisti nei skolininko, nei išieškotojo interesai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra skiriamas mažesnės vertės automobilis, siūlo kaip jo turto dalį nustatyti 288/1890 dalį 0,1890 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4546 Eur. Taip iš esmės yra atstatomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas.
Skolininkas G. L. taip pat nurodė, kad būstas negali būti padalintas, nes jame yra nedalintinų patalpų, taip pat yra viena nuo kitos neizoliuotų patalpų, vienas įėjimas pro kurį patenkama į gyvenamąsias patalpas.
Teismas, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad nutarties priėmimo metu ginčo dėl naudojimosi būstu nėra, prašymas nustatyti naudojimosi tvarką negautas, nustatytina, kad G. L. ir I. L. nurodytu turtu naudojasi bendrai.
Pažymėtina, kad turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra ir negali būti tapatinamas su atidalijimu iš bendrosios jungtinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, t.y. atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Tuo tarpu nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t.y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Išieškotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grąžinimą, turi pasirinkti, arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; Kauno apygardos teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1423-658/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko savo teises ginti teikdamas pareiškimą supaprastinto proceso tvarka, t.y. dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bendrąja jungtine nuosavybe laikomos sutuoktinių pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstama iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės ( CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolėmis, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas ( CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais ( CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymu, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.
Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas išieškotojo Kauno teritorinės muitinės naudai iš skolininko G. L. yra asmeninė skolininko prievolė, todėl prievolės turi būti tenkinamos iš asmeninio skolininko turto. Antstolei nustačius, kad skolininkas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, buvo areštuotas skolininko sutuoktinei priklausantis turtas ir pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą LR CK 667 str., pagrindu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Išieškotojas kreipėsi į teismą LR CPK 667 str., pagrindu ir prašo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Skolininko teiginiai apie tai, kad išieškojimas turi būti vykdomas nenustačius skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš jo gaunamų pajamų yra atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad skolininkas gauna apie 40 Eur netekto darbingumo pensiją ir 189, 99 Eur atlyginimą iš UAB (duomenys neskelbtini). Antstolė nukreipė išieškojimą į G. L. gaunamas pajamas į 70 % darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų viršijančių vieną minimalų atlyginimą (MMA) ir į 20 % darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų neviršijančių MMA. Kadangi G. L. gaunamos pajamos nesiekia MMA dydžio galimi atlikti išskaitymai iš jo darbo užmokesčio yra labai nedideli bei skolai padengti reikėtų labai ilgo laiko tarpo, o atsižvelgiant į tai, kad skola yra išieškoma jau nuo 2003 metų, taip būtų nepagrįstai pažeidžiami išieškotojo interesai. Šiuo atveju skolininkas pats turi kooperavimosi pareigą su kreditoriumi, kad kuo greičiau būtų išieškoma skola, taigi jis savo aktyviais veiksmais turi siekti greitesnio vykdymo proceso užbaigimo. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos galima daryti išvadą, kad skolininkas vykdymo proceso metu nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiekė kuo greitesnio vykdomosios bylos užbaigimo.
Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.).
Kadangi skolininko sutuoktinei priklauso turtas, kuris laikytinas bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe siekiant į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nukreipti išieškojimą reikalinga nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Skolininkas taip pat nesutinka su išieškojo pareiškimu dalyje, kur yra prašoma nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamose pajamose.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir gauna už darbinę veiklą atlyginimą. Antstolė šias pajamas areštavo bei pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, todėl remiantis CK nuostatomis, yra pagrindo spręsti, jog skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis priklauso ir skolininkui.
Įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, rašytinius šalių paaiškinimus, antstolės turto arešto aktą, atsižvelgiant į skolos dydį, darytina išvada, kad skolai padengti asmeninės nuosavybės teisėmis G. L. priklausančio nekilnojamojo turto nepakanka, todėl išieškojimas pagal jo asmeninę prievolę gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte ( CK 3.112 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas, nustatant skolininko turto dalį ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Iš skolininko G. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88, 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis CPK 290-292, 666-667, straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti skolininko G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis G. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame turte:
automobilį BMW 118D, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracijos data (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5950 Eur, kaip skolininko G. L. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje;
automobilį AUDI A8, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracijos data (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 7790 Eur, nustatyti, kaip skolininko sutuoktinės I. L. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje;
žemės sklypo 288/1890 dalį, 0,1890 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, 4546 Eur, nustatyti, kaip skolininko G. L. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje;
gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 16382 Eur, bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), rinkos verte 74 Eur nustatyti lygiomis dalimis, po ½ , kiekvieno sutuoktinio turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje;
žemės sklypą, 0,0608 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, yra 988 Eur, nustatyti lygiomis dalimis, po ½ , kiekvieno sutuoktinio turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje;
nustatyti skolininko G. L. 1/2 dalį sutuoktinės I. L. VSDFV Panevėžio skyriuje gaunamose nuolatinėse išmokose, bei UAB (duomenys neskelbtini) (į. k(duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)),UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) gaunamame darbo užmokestyje.
Priteisti iš G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4, 10 Eur ( keturis eurus 10 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėja Rita Dambrauskaitė