(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai, Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 200 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024-03-08 iki 2024-04-30, viso 53 paras, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime ir būnant patalpintam laikino sulaikymo kameroje Nr. 5, jam buvo neužtikrinta ploto vienam asmeniui norma. Kameroje Nr. 5 buvo drėgna. Kadangi buvo mažai šviesos, dėl didelių grotų ant langų, nedžiūdavo čiužinys. Patalpa nebuvo vėdinama. Kameroje švietė tik viena lempa, todėl nebuvo užtikrintas apšvietimo reikalavimas. Ant sienų buvo pelėsis. Nebuvo iškvietimo mygtuko. Maistą duodavo šaltą. Nurodė, jog kreipėsi su nusiskundimais į administraciją, tačiau niekas nereagavo. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, todėl patirtą žalą prašo atlyginti pinigais.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo kad pagal LKT direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui,

nustatymo“ 1.2.2 papunktį, asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025-01-04 pažymos „Dėl nuteistojo A. D. izoliavimo“ Nr. SV-22-186 matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas 6 kameroje (o ne 5-oje, kaip kad nurodoma skunde), kurioje buvo įrengtos 3 vietos ir vienu metu kalėjo ne daugiau 3 asmenų. Iš LKT Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymos „Apie nuteistojo A. D. laikymo sąlygas“ Nr. LV-468 matyti, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kameros Nr. 6 plotas – 13,95 kv. m. Taigi, esant pilnai užpildytai kamerai, pareiškėjui tenkantis plotas buvo 4,65 kv. m., todėl akivaizdu, jog pareiškėjui tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei reikalauja teisės aktai.

        Dėl patalpų atitikties higienos normoms nurodo, kad patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas atsakingų valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.7 papunktyje numatyta, jog kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (toliau – Higienos norma) 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Taisyklių 12.9 papunktyje numatyta, jog kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami

drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: naujai įrengiamose arba rekonstruojamose

kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Pagal LKT Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymą „Apie nuteistojo A. D. laikymo sąlygas“ Nr. LV-468, Kameroje Nr. 6 buvo įrengtas naktinis ir dieninis apšvietimas bei varstomas langas, todėl pareiškėjo skundo motyvai apie šviesos trūkumą patalpoje laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Be kita ko, nors pareiškėjas nurodo, kad langas buvo per mažas natūraliai šviesai į patalpą patekti, akcentuotina, jog nei Higienos norma, nei Taisyklės lango dydžio reikalavimų nenumato. Turto valdymo skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis skundais prašymais dėl prasto apšvietimo.

        Dėl skundo argumentų dėl kameroje trūkusio oro bei drėgmės, nurodo, jog Taisyklių 12.10 papunktyje numatyta, kad kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymą, kameroje 6 patalpoje veikė mechaninė vėdinimo sistema, o, esant poreikiui, patalpą galima vėdinti per varstomą langą.

        Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nurodo, kad pagal LKT Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymą „Apie nuteistojo A. D. laikymo sąlygas“ Nr. LV-468 ginčo patalpose pareigūnų iškvietimo sistema buvo sumontuota, tačiau skundžiamu laikotarpiu laikinai neveikė. Akcentuoja, kad iškvietimo mygtukai dažnu atveju yra sugadinami pačių nuteistųjų. Vadovaujantis Taisyklių 12.11 p. priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengiama kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau nesiejo šios aplinkybės su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.

        Dėl maitinimo organizavimo nurodo, kad LKT ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2024-01-23 Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“ Šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal 2024-05-24 sudarytą Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-233 (toliau – Sutartis) su UAB „CNC catering“. Pagal minėtas sutartis, maitinimo organizatorius UAB „Niklita“ ir UAB „CNC catering“ užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų.

        Dėl emocinės būklės nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių bei išgyvenimų nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Teismas

konstatuoja:

        Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024-03-08 iki 2024-04-30 jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių kalėjime.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam kalint Pravieniškių kalėjime, jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.

LKT direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Kaip nurodė atsakovės atstovas bei matyti iš bylos medžiagos (2025-01-04 pažyma) pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas į Pravieniškių kalėjimo 6 kamerą, kurios plotas 13,95 kv. m. ir kurioje yra 3 miegamos vietos. Taigi, net ir esant užimtoms visoms vietoms, ploto vienam asmeniui reikalavimas nebuvo pažeistas. Pareiškėjui teko 4,65 kv. m. plotas.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad nuolat siekia, kad gyvenamosios ir kitos patalpos atitiktų HN 134:2015 patalpoms keliamus reikalavimus. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Taisyklių 12.9 papunktyje numatyta, jog kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Iš į bylą pateiktos LKT Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymos „Apie nuteistojo A. D. laikymo sąlygas“ Nr. LV-468, matyti, kad kameroje Nr. 6, kurioje ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, buvo įrengtas naktinis ir dieninis apšvietimas bei varstomas langas. Taigi, kameros įrengimas atitiko pirmiau nurodytos nuostatos reikalavimus, dėl ko pareiškėjo skunde nurodyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šviesos trūkumo, ar dėl to kilusių neigiamų pasekmių būtų kreipęsis į administraciją. Kaip teisingai nurodė atsakovės atstovė, nei Higienos norma, nei Taisyklės nenustato lango dydžio reikalavimų, todėl argumentai dėl per mažo lango taip pat vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpos nebuvo vėdinamos. Taisyklių 12.10 papunktyje nurodyta, kad kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 17 punkte taip pat numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kaip jau pirmiau nustatyta, kameroje Nr. 6 buvo varstomas langas, tinkamas patalpos vėdinimui, taip pat, kaip matyti iš Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymos, kameroje Nr. 6 veikė mechaninė vėdinimo sistema. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nevėdinamos kameros, nelaikytini įtikinančiais.

        Vadovaujantis Taisyklių 12.11 papunkčiu, priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema įrengiama kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, atsakovės atstovas turėjo pareigą patalpose įrengti (užtikrinti jos veikimą) pareigūnų iškvietimo sistemą. Byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu iškvietimo mygtukas gyvenamojoje patalpoje Nr. 6 nebuvo veikiantis. Šių aplinkybių atsakovės atstovas iš esmės neneigia. Kaip nurodyta Turto valdymo skyriaus 2025-01-03 pažymoje, ginčo patalpose pareigūnų iškvietimo sistema buvo sumontuota, tačiau skundžiamu laikotarpiu laikinai neveikė.

Teismo vertinimu, nors pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė, tačiau, siekiant žalos atlyginimo, esminga konstatuoti dėl to kilusius neigiamus padarinius. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neveikimo yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti (pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimai). Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl negalėjimo pasinaudoti apsaugos sistema jam buvo kilęs realus pavojus, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo. Todėl pareiškėjui šios faktinės aplinkybės nesusiejus su jam kilusia žala, pareiškėjo teisių pažeidimo neįrodo.

        Atsakovės atstovė nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2024-01-23 Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“. Šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal 2024-05-24 sudarytą Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-233 (toliau – Sutartis) su UAB „CNC catering“. Pagal minėtas sutartis, maitinimo organizatorius UAB „Niklita“ ir UAB „CNC catering“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų.

Iš 2024-12-31 pažymos nustatyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistiesiems maistas gaminamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo valgykloje ir termo induose pristatomas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgyklą. Maistas gaminamas kasdien, kiekvienam maitinimui atskirai. Patiekalai gaminami vienu metu dviejų kalėjimų nuteistiesiems, atliekantiems bausmės laiką Pravieniškių kalėjimuose.

Maistas gaminamas visiems nuteistiesiems, paskaičiuotos porcijos pagal pateiktą faktinį tos dienos

valgančiųjų nuteistųjų skaičių ir atiduodami priklausomi visi maisto daviniai ir svoriai. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nuo 2024-03-08 iki 2024-04-30 registruotų skundų, dėl teikiamo netinkamo maitinimo, nebuvo gauta. Duomenų, jog nuteistasis reiškė pretenzijas dėl mažų maisto davinių, dėl nekokybiško maisto taip pat negauta. Kaip jau pirmiau minėta, vien tik abstraktūs skundo teiginiai atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodo. Šiuo aspektu pareiškėjas savo teisių pažeidimo taip pat jokiais įrodymais nepagrindė (nėra fiksuotų jokių objektyvių duomenų dėl šalto maisto tiekimo), todėl teismas neturi pagrindo šių pareiškėjo skundo argumentų vertinti kaip teisingų. Kita vertus, nėra pakankama nurodyti, kad maistas buvo šaltas, todėl pareiškėjui buvo padaryta žala. Pareiškėjas, siekiantis žalos atlyginimo, įpareigotinas pateikti įrodymus apie dėl to jam kilusią žalą. Pareiškėjas skunde net nėra nurodęs, kokia žala jam dėl to buvo padaryta.

Minėta, jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skundo argumentais Pravieniškių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų neįrodžius, pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėja                                        Eglė Žulytė-Janulionienė