Baudžiamoji byla Nr. 1-505-335/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25700-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;1.1.8.6.2.;1.1.8.6.6.;1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 19 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė
išnagrinėjo Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Boratinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, yra vaiko priežiūros atostogose, teista 2017-02-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., turinti teistumą, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamoji S. A. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2018 m. gegužės 31 d., apie 7 val. 30 min., tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus spyrė savo seseriai L. S., gim. (duomenys neskelbtini) į kairės kojos šlaunį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
S. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018-03-24 ji pagimdė sūnų E. Anksčiau gyveno Ukmergėje, tačiau laukdamasi vaikelio grįžo pas tėvus į Molėtus, nes jos vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastaruoju metu jautė didžiulę įtampą, nes šeima yra didelė, ten gyvenanti sesuo L. S. ją visaip keikia ir užgaulioja. 2018-05-31 prabudo šiek tiek po 7 val. ir maitino vaikutį. Girdėdama kaip sesuo L. bara savo šešiametį sūnų, ragindama jį greičiau ruoštis į darželį, seseriai pasakė, kad ji nešūkautų, nes jos vaikutis krūpčioja. Tada ir sesers sūnus ją negražiai pavadino, dėl ko ji seseriai liepė sudrausminti savo vaiką, nes nebegali tverti jos pačios ir vaiko užgauliojimų, šūkavimų namuose, sakė, kad ji turinti auklėti vaiką. Sesuo jai piktai atsakė, kad ne jai mokinti kaip auklėti vaikus, nes pati su kaliniu susidėjusi ir jeigu jai kas nepatinka, galinti eiti iš šių namų kur nori. Tada ji labai ant sesers supyko ir du kartus spyrė jai į koją. Nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, taip pasielgė sesers L. įžeista. Jos telefonu atsiprašė, į tai sesuo pasakė, kad jai atleidžianti. Šiuo metu su kūdikiu gyvena krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 49-50).
Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-31, apie 7 val. 30 min., tarp jos ir sesers S. A. įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji pripažino, kad ji pati tuomet kalbėjo pakeltu tonu, konflikto metu galėjusi negražiai pavadinti seserį ir dėl to supykusi sesuo S. du kartus įspyrė jai į kairės kojos šlaunį bei sukėlė fizinį skausmą. Vėliau sesuo jos atsiprašė, todėl jai atleidžia, pretenzijų neturi, pas medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškė (b.l. 2,15).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l. 3-7).
Šie įrodymai patvirtina, kad S. A. dėl asmeninių paskatų sukėlė fizinį skausmą savo seseriai ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas.
Kaltinamoji yra teista (b. l. 19-28), vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 42-43), viena augina kūdikį (b. l. 44), su juo apgyvendinta krizių centre.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat lengvinančia aplinkybe pripažintinas provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys, nes ji, būdama devyneriais metais vyresnė už aštuoniolikmetę seserį, tuo metu maitinusią savo dviejų mėnesių amžiaus naujagimį sūnų, užgauliojo S. A. žodžiais, taip pat nepagarbiai elgėsi ir L. S. mažametis sūnus, o būtent dėl to nesusivaldžiusi kaltinamoji spontaniškai pati ėmė smurtauti (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, priešingai nei prokurorė savo pareiškime, konstatuoja, kad smurtinę nusikalstamą veiką sesers atžvilgiu ji padarė nebūdama recidyviste, nes už ankstesnius nusikaltimus buvo teista kaip nepilnametė (BK 27 straipsnio 1, 4 dalys).
Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jai prokurorės pasiūlyta skirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant ją per šį laiką nebendrauti su seserimi L. S.. Kaltinamoji su pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. 1. 54-56). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos jauną amžių ir susidėjusias sunkias gyvenimo aplinkybes (viena augina kūdikį, sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pati gyvena krizių centre), daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai prokurorės siūlomą bausmės rūšį trumpesniam laikui ir visgi neuždraudžiant normalaus bendravimo su seserimi.
Pagal BK 641straipsnį kaltinamajai, kaip prisipažinusiai kalta, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
S. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52), panaikintinas įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai S. A. skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.
S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajai, kad:
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Roma Rimkienė