Civilinė byla Nr. e2-778-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Aurimas Valaitis.
2. Pareiškėja UAB „BELOR“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2023 m. balandžio 24 d. likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 1, 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais. Pareiškėjos teigimu, kreditorių susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms, nes nustatyta turto pardavimo kaina neatitinka kreditorių interesų ir rinkos vertės. Skunde pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas nustatyti įkeistam turtui priskirtinų bankroto proceso administravimo išlaidų 242 918,83 Eur (su PVM) sumą yra neteisėtas, kadangi minėta suma yra objektyviai labai didelė, o jos tvirtinimas prieštarauja kreditorių interesams. Kreditorių susirinkimui siūlant balsuoti 3 darbotvarkės klausimu nebuvo pateiktas pagrindimas, kodėl adresu (duomenys neskelbtini) registruotas turtas sudaro vientisą turtinį kompleksą, o turto pardavimas komplekse būtų naudingesnis nei turto pardavimas atskirais turtiniais vienetais. Pareiškėja akcentavo, kad rinkoje atskiri turto vienetai yra paklausesni ir likvidesni bei didina jų vertę, o turtą realizavus didesne kaina, būtų padengta didesnė kreditorių reikalavimų dalis. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 4 darbotvarkės klausimu nurodė, kad pareiškėja (kreditorė) prašė prieš susirinkimą jai sudaryti galimybę susipažinti su pirminiais buhalteriniais dokumentais, bet tai padaryta nebuvo, todėl balsavimas buvo neįmanomas, t. y. kreditoriai nesuprato, dėl ko balsuoja, kodėl turėtų pritarti ar nepritarti duomenims, kurių objektyviai negalėjo įvertinti.
3. Pareiškėja skunde nurodė, kad kreditorių susirinkimo 1 – 3 darbotvarkės klausimais priimti sprendimai naikintini ir todėl, jog kreditoriai, nedalyvavę susirinkime, nebuvo tinkamai informuoti apie pareiškėjos alternatyvius sprendimų pasiūlymus darbotvarkės klausimais, jiems nebuvo sudaryta galimybė juos išsianalizuoti ir jais pasisakyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „BELOR“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, netenkino UAB „UHB AGRO“ prašymo dėl baudos pareiškėjai UAB „BELOR“ skyrimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pateikė tas pats advokatas, kuris dalyvavo kreditorių susirinkime, atstovaudamas UAB „BELOR“, balsavo kliento UAB „BELOR“ vardu prieš šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimą, todėl darė išvadą, jog UAB „BELOR“ 2023 m. balandžio 24 d. susirinkime buvo tinkamai atstovaujama.
6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 1 darbotvarkės klausimu teisėtumo, akcentavo, kad dėl netinkamos turto kainos pareiškėja nurodė tuos pačius argumentus, dėl kurių buvo jau pasisakyta sprendžiant ankstesnį kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimą, t. y. nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų konstatuota, jog pradinė pardavimo kaina pirmosioms varžytynėms nustatyta tinkamai. Teismo nutartyje pažymėta, kad UAB „BELOR“ nenurodė objektyvių duomenų, sukeliančių pagrįstų abejonių dėl kreditorių susirinkime nustatytos turto pardavimo kainos objektyvumo ar realumo, nustatytos turto pardavimo tvarkos teisėtumo ir ekonominio naudingumo.
7. Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu priimtu sprendimu nustatyta įkeistam turtui priskirtinų bankroto proceso administravimo išlaidų suma (242 918,83 Eur (su PVM)) yra pagrįsta ir neviršija Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto 15 procentų nuo gautos sumos dydžio.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, skųsdama kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, iš naujo kvestionuoja 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą, kuriame buvo nuspręsta dalį bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavinėti kaip vientisą turtinį kompleksą, todėl esant 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimui nepanaikintam, jame nustatyta pradinė turto kaina ir pardavimo būdas negali būti kvestionuojami. Be to, teismo nutartyje pažymėta, kad UAB „BELOR“ dėl kainos mažinimo intervalo jokių argumentų nepateikė, todėl skundžiamas kreditorių susirinkimo 3 sprendimas negali būti naikinamas.
9. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo 4 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti bankroto proceso metu sudarytas likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ finansines ataskaitas, teismas akcentavo, kad iki susirinkimo visi kreditoriai, įskaitant ir UAB „BELOR“, turėjo galimybę susipažinti su UAB „Arvi fertis“ 2022 m. finansine ataskaita, todėl nėra pagrindo sutikti, kad kreditoriams nebuvo aišku, už ką balsuoja. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „BELOR“ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreipėsi į nemokumo administratorių dėl pirminių buhalterinių dokumentų pateikimo ar dėl tam tikrų finansinės atskaitomybės pozicijų paaiškinimo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Pareiškėja UAB „BELOR“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime 1, 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas dėl neįkeisto turto perdavimo UAB „UHB AGRO“. Be to, neįsitikinus, kad siūloma kaina rinkos sąlygas atitinka, nėra galimybės nustatyti, ar pardavimas maksimaliai patenkins kreditorių interesus.
10.2. Nesutiktina, kad nemokumo administratoriaus nurodyta 242 918,83 Eur išlaidų suma yra pagrįsta. Kreditoriai nėra susipažinę su nei vienu pirminiu dokumentu, kuris galėtų pagrįsti tokias itin dideles išlaidas.
10.3. Nei nemokumo administratorius, nei kiti kreditoriai nepateikė paaiškinimo, kodėl bendrovės turtas yra pardavinėjamas kaip kompleksas ir kodėl būtent toks turto pardavimo būdas yra naudingiausias bendrovei, todėl kreditorių susirinkimo sprendimas 3 darbotvarkės klausimu yra neteisėtas.
10.4. Kreditoriai 4 darbotvarkės klausimu buvo priversti balsuoti už duomenų, kurių jie negalėjo niekaip patikrinti, tikrumą. UAB „BELOR“ neturėjo objektyvių galimybių susidaryti nuomonę dėl pateikto finansinio ataskaitų projekto.
11. Kreditorė UAB „UHB AGRO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl baudos skyrimo UAB „BELOR“, ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti UAB „BELOR“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant UAB „UHB AGRO“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. UAB „BELOR“ pateikė analogišką skundą, grindžiamą tais pačiais argumentais, dėl kurių nepagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. UAB „BELOR“ pakartotinai teikia analogiškus skundus, o tai reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
11.2. UAB „BELOR“ piktybiškai veikia prieš sąžiningą ir teisingą teismo procesą, siekiant vilkinti bankroto procedūrų vykdymą.
12. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius Aurimas Valaitis atsiliepime į UAB „BELOR“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. UAB „BELOR“ nėra pateikusi objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad kreditorių susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka, yra neteisėta.
12.2. Argumentai dėl per didelės bankroto proceso administravimo išlaidų sumos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
12.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad turto pardavimo tvarkos klausimas yra išspręstas, o kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama tik dėl turto pardavimo kainos sumažinimo.
12.4. UAB „BELOR“ nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į nemokumo administratorių ir prašė pateikti pirminius buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu parengta UAB „Arvi fertis“ 2022 m. finansinė ataskaita.
13. Pareiškėja UAB „BELOR“ atsiliepime į UAB „UHB AGRO“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti UAB „UHB AGRO“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. UAB „UHB AGRO“ nepagrindė, kad UAB „BELOR“ atliko veiksmus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti esant piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.
13.2. Pateikto skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimų motyvai nėra tapatūs jau išnagrinėtiems skundams.
13.3. UAB „BELOR“ neveikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nevilkino proceso, priešingai, aktyviai teikė šalių ginčui svarbius įrodymus.
13.4. UAB „UHB AGRO“ piktnaudžiauja teisėmis, turėdama suinteresuotumą pasisavinti likviduojamos bendrovės turtą.
14. Kreditorė UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į UAB „BELOR“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atmetus UAB „BELOR“ skundą dėl 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų jau yra pasisakyta dėl identiškų UAB „BELOR“ argumentų, susijusių su turto kaina. Be to, UAB „UHB AGRO“ jau atliko pavedimą už parduotą neįkeistą turtą, likviduojama įmonė jau gavo pinigus, kuriuos galės skirstyti savo kreditoriams, įskaitant ir UAB „BELOR“.
14.2. UAB „BELOR“ nepateikė įrodymų, kad kreditorių balsų dauguma nustatyta administravimo išlaidų suma yra per didelė.
14.3. Kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama tik dėl turto pardavimo kainos sumažinimo.
14.4. UAB „BELOR“ nepateikė nemokumo administratoriaus atsakymo, kuriuo būtų atsisakyta teikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius UAB „Arvi fertis“ finansinę padėtį.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Pareiškėja UAB „BELOR“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė duomenis iš viešo registro apie kreditorės UAB „UHB AGRO“ akcininkus. Kreditorė UAB „UHB AGRO“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto, 2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymo kopijas, taip pat duomenis apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorė UAB „UHB AGRO“ 2023 m. liepos 31 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su Juridinių asmenų registro išrašo apie akcininkus kopijomis.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinio proceso metu atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kreditorės UAB „UHB AGRO“ naujai pateikiamų įrodymų, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto ir 2023 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymo, turiniu, sprendžia, kad kreditorė neįrodė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat nenurodė aplinkybių apie tai, kodėl teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti pareiškėjos ir kreditorės pateiktų duomenų iš viešo Juridinių asmenų registro bei viešų duomenų apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima. Pažymėtina, kad kreditorė UAB „UHB AGRO“ rašytinius paaiškinimus pateikė po atskirojo skundo padavimo, šiais rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekia papildyti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismas rašytinių paaiškinimų kartu su priedais nepriima (CPK 323, 338 straipsniai).
Dėl UAB „UHB AGRO“ atskirojo skundo
20. Kreditorė UAB „UHB AGRO“ atskirajame skunde kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas skirti pareiškėjai UAB „BELOR“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju kreditorė skundžia teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sprendžiant šį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, yra apeliacinio apskundimo objektas, t. y. ar tokios nutarties apskundimo galimybė yra nustatyta atitinkamoje CPK normoje, ar ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
23. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 107 straipsnio 3 dalis).
24. Taigi CPK nuostatose, reglamentuojančiose baudų civiliniame procese skyrimo, panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo nutartis, kuria dalyvaujančiam byloje asmeniui skiriama bauda arba atsisakoma ją skirti, yra skundžiama atskiruoju skundu. Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismo nutartis, kuria yra atsisakoma skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacijos objektas. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl tokio pobūdžio nutarčių apskundimo yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020 ir kt.).
26. Kaip matyti iš kreditorės atskirojo skundo, apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta paskirti baudą pareiškėjai, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo. Taigi atskiruoju skundu apeliantė skundžia apeliacijos objektu negalinčią būti nutarties dalį.
27. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas prašymas skirti baudą, negali būti apeliacijos objektu. Ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl kreditorės UAB „UHB AGRO“ atskirojo skundo argumentai nevertintini, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės UAB „UHB AGRO“ atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
29. Nutraukus apeliacinį procesą pagal kreditorės UAB „UHB AGRO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalies, apeliantei UAB „UHB AGRO“ grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Dėl UAB „BELOR“ atskirojo skundo argumentų
30. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).
31. Pirmosios instancijos teismas procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, nenustatė. Apeliantė atskirajame skunde argumentų dėl nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo išvada nenurodo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, nepadaryta ir kreditorių susirinkimo sprendimus 1, 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais vertina materialiniu (turinio) aspektu.
32. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad kreditorių susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas, kadangi nėra nustatyta, ar neįkeisto turto pardavimas už siūlomą kainą maksimaliai patenkins kreditorių interesus.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimas 1 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą perduodant hipotekos kreditorei UAB „UHB AGRO“ įkeistą turtą kartu komplekse parduoti be varžytynių neįkeistą turtą už paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą pradinę šio turto pardavimo kainą bendrai 1 048 763,10 Eur sumai.
34. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnyje įtvirtinta, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
35. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ parduodamo iš varžytynių turto kaina buvo nustatyta 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu, t. y. buvo nutarta patvirtinti UAB „Arvi fertis“ priklausančio nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms bendrai 10 000 000 Eur, numatant, jog iš varžytynių bendrai parduoto įkeisto ir neįkeisto turto gautos kainos 89,97 procentus sudarys įkeisto turto pardavimo pajamos ir 10,03 procentus sudarys neįkeisto turto pardavimo pajamos. Dėl minėto sprendimo UAB „BELOR“ teikė skundą, kuris įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023 buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Taigi, likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ neįkeisto turto pardavimo 1 048 763,10 Eur kaina yra nustatyta galiojančiu kreditorių susirinkimo sprendimu.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantė, kvestionuodama 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo pagrįstumą, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ neįkeisto turto pardavimo 1 048 763,10 Eur kaina neatitinka rinkos kainos ir tokiu būdu pažeidžia kreditorių interesus (CPK 178 straipsnis). Vien tik deklaratyvus apeliantės argumentas dėl nustatytos turto pardavimo kainos nepagrįstumo nesudaro pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris priimtas kreditorių balsų dauguma, juolab, kad analogiška minėto turto pardavimo kaina buvo nustatyta 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
38. Atskirajame skunde teigiama, kad įkeistam turtui priskirtina 242 918,83 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų suma nėra pagrįsta.
39. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą nustatyti įkeistam turtui priskirtinų bankroto proceso administravimo išlaidų sumą – 242 918,83 Eur (su PVM).
40. Pagal JANĮ 98 straipsnio 1 dalį pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas (98 straipsnio 2 dalis).
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija, kad hipoteka įkeisto turto vertė sudaro 9 510 236,90 Eur sumą, ginčijamu kreditorių susirinkimu buvo nutarta administravimo išlaidoms skirti 242 918,83 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei teigia apeliantė, nemokumo administratorius 2023 m. balandžio 7 d. kreditoriams pateikė duomenis apie įkeistam turtui priskirtinų administravimo išlaidų dydžio apskaičiavimą ir jų pagrindimą. Be to, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta 242 918,83 Eur suma, skirta administravimo išlaidoms, neviršija JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto 15 procentų dydžio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra teisėtas ir atitinkantis JANĮ reikalavimus.
42. Apeliantė taip pat ginčija kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu priimą sprendimą, nurodydama, kad nei nemokumo administratorius, nei kiti kreditoriai nepateikė paaiškinimo, kodėl bendrovės turtas yra pardavinėjamas kaip kompleksas ir kodėl būtent toks turto pardavimo būdas yra naudingiausias bendrovei.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimas 3 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą patvirtinti nekilnojamojo ir ilgalaikio kilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sumažintą pardavimo kainą antrosioms varžytynėms bendrai 799 000 Eur sumai ir sumažintą pardavimo kainą trečiosioms varžytynėms bendrai 639 200 Eur sumai; nustatyti varžytynėse 5 000 Eur kainos didinimo intervalą.
44. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu nutarta dalį bendrovei priklausančio turto pardavinėti kaip vientisą turtinį kompleksą. Skundžiamu 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu kreditoriai sprendė dėl turtinio komplekso pardavimo kainos sumažinimo. Taigi, klausimas dėl UAB „Arvi fertis“ priklausančio turto pardavimo tvarkos yra išspręstas 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Už turtinio komplekso pradinės sumažintos kainos antrosioms ir trečiosioms varžytynėms patvirtinimą balsavo kreditorių dauguma, turinti didžiausias reikalavimo teises. Apeliantė, ginčydama kreditorių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu priimta sprendimą, nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas sprendimas dėl turtinio komplekso pradinės kainos nustatymo prieštarauja likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesams (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja UAB „BELOR“ nepaneigė priimto kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
46. 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą patvirtinti bankroto proceso metu sudarytas likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ 2022 metų finansinę ataskaitą. Apeliantė kvestionuoja šio sprendimo teisėtumą, nurodydama, kad kreditoriai neturėjo galimybės patikrinti finansinėje ataskaitoje pateiktų duomenų tikrumo.
47. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nemokumo administratorius 2023 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu kreditoriams išsiuntė pranešimą apie 2023 m. balandžio 24 d. likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimą kartu su UAB „Arvi fertis“ 2022 m. finansine ataskaita (balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita). Taip pat nustatyta, kad 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo 4 darbotvarkės klausimu sprendimas priimtas balsų dauguma.
48. Kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš nemokumo administratoriaus (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinių ataskaitų pateikimas kreditorių susirinkimui savaime nėra pagrindas jas tvirtinti. Kreditoriams susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, jiems gali kilti abejonių dėl pateiktų finansinių ataskaitų turinio, jose nurodytų duomenų teisingumo (pagrįstumo). Kreditoriai turi teisę kreditorių surinkimo nustatyta tvarka reikalauti iš nemokumo administratoriaus pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą, taigi ir informaciją apie bankrutuojančios įmonės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015).
49. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja UAB „BELOR“, būdama tinkamai informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, būtų atlikusi veiksmus gauti papildomos informacijos apie įmonės finansinę veiklą, pirminius finansinės apskaitos dokumentus iš nemokumo administratoriaus, bet jai tokia informacija nebuvo pateikta. Priešingai, pareiškėja 2023 m. gegužės 30 d., t. y. jau įvykus 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimui, kreipėsi į nemokumo administratorių dėl finansinės atskaitomybės dokumentų paaiškinimo, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė neįrodo, jog pareiškėjai nebuvo užtikrinta galimybė iki skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo susipažinti su papildomos informacija apie įmonės finansinę veiklą. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog kreditorių susirinkimas turėjo objektyvių priežasčių netvirtinti jam pateiktos likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ finansinės ataskaitos, byloje nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis).
50. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 380- 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos UAB „BELOR“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo 1, 2, 3 ir 4 darbotvarkės klausimais sprendimų panaikinimo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinis procesas šioje bylos dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
52. Pareiškėja UAB „BELOR“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti kreditorei UAB „UHB AGRO“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nurodo, kad kreditorė pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą.
53. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
54. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
55. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorė UAB „UHB AGRO“, pateikdama atskirąjį skundą, įgyvendino savo savarankišką procesinę teisę į apeliaciją bei teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorė UAB „UHB AGRO“ veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, t. y. kreditorės veiksmai nėra pakankami kvalifikuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Akcentuotina, kad vien tai, jog apeliacinio proceso metu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti apeliacijos objektas, tačiau nenustačius, jog kreditorė jai suteikta procesine teise į apeliaciją akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, pareiškėjos UAB „BELOR“ prašymas dėl baudos skyrimo apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
58. Atmetus pareiškėjos UAB ,,BELOR“ atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Kreditorė UAB „UHB AGRO“ pateikė prašymą priteisti patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į UAB ,,BELOR“ atskirąjį skundą rengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius Aurimas Valaitis pateikė prašymą priteisti patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į UAB ,,BELOR“ atskirąjį skundą rengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
60. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Kreditorės UAB „UHB AGRO“ teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2023 m. rugpjūčio 2 d., o atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2023 m. liepos 21 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2023 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 959,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis gali būti 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16 punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje tiek kreditorės, tiek atsakovės patirtos 1 452 Eur išlaidos už atsiliepimų į atskirąjį skundą rengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius. Atsižvelgiant į tai kreditorei ir atsakovei priteisiama iš pareiškėjos po 783,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, palikti nepakeistą.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“ (juridinio asmens kodas 303402007) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5239 į valstybės biudžetą už atskirojo skundo padavimą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“ (juridinio asmens kodas 303402007) ir atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ (juridinio asmens kodas 300632946) po 783,96 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis