Administracinė byla Nr. eA-1316-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04072-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S25764 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6K-1278 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, jog kilmės valstybėje sulaukė grasinimų dėl politinių pažiūrų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo protestuose prieš šalies valdžią, korupciją, žmogaus teisių pažeidimus bei tikėjosi geresnio gyvenimo šalyje. Protesto metu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) atstovai padarė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pareiškėjas. 2021 m. gegužės 24 d., pareiškėjui esant savo namuose, prie jo namo atvyko (duomenys neskelbtini) atstovai ir pradėjo šaudyti į namo pusę. Užpuolikai paliko grasinantį laišką.
3. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, nes Komisijoje nebuvo organizuotas žodinis prašymo nagrinėjimas. Komisija nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime, nors žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Departamentas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, jog pareiškėjui žinomos kilmės valstybės aktualijos, tačiau tai natūralu, kadangi jis, kaip dažnas asmuo, yra savo šalies pilietis, domisi jam reikšmingais šalies įvykiais. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo nurodytu laiku protestų nebuvo, tačiau tokia informacija nėra patvirtinta kilmės valstybės informacija, kuri turėjo būti renkama tyrime, be to, labai tikėtina, kad ne apie visus protestus informacija viešinama tarptautiniu mastu.
5. Pareiškėjas nurodė, kad jo dalyvavimas protestuose buvo įrašytas, kas leidžia tikėti jo pasakojimu ir baime kilmės šalyje susidurti su persekiojimu. Pareiškėjo pasakojimas buvo nuoseklus ir suprantamas, iš jo aišku kas ir dėl kokių priežasčių persekioja pareiškėją. Pareiškėjas akcentavo, kad nėra aišku, kurios būtent pasakojimo detalės buvo ypač aktualios, ką iš pareiškėjo buvo tikimasi išgirsti, tačiau jis to nenurodė. Atsakovo išvada, jog pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus, yra nepagrįsta.
6. Pareiškėjas pabrėžė, kad pateikė jo persekiojimą patvirtinantį įrodymą – grasinantį laišką. Atsakovo abejonės pareiškėjo pateiktu laišku nepagrįstos, nes atsakovas aiškiai patvirtino, kad neturėjo jokio kito analogo, su kuo galėtų lyginti pateiktą laišką. Atsakovo kritika buvo išimtinai subjektyvi, neturinti jokio išorinio ar objektyvaus kriterijaus palyginimui. Atsakovo išsakyti trūkumai nustatyti nežinia kokiu pagrindu: nėra jokių duomenų, kurie leistų objektyviai manyti ar įtarti, kad pareiškėjo pateiktos formos ir turinio laiškas nebuvo ar negalėtų būti tikras. Atsakovas laikėsi tik „mažai tikėtina“ pozicijos, kuri nėra pagrįsta absoliučiai jokia informacija – nei apie kilmės valstybę, nei apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir naudojamus metodus, nei apie siunčiamų grasinimų turinį. Atsakovas turėjo savo išvadas paremti patikrintais, patikimais duomenimis ar žinoma informacija, o, jos nesant, savaime netikėti pareiškėjo pateiktais įrodymais nebuvo pagrindo.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad apie (duomenys neskelbtini) naudojamą metodą (grasinančių laiškų siuntimą) informacija buvo rasta. Atsakovo išvados, kad (duomenys neskelbtini) nubaustų prasižengėlį teisinėmis priemonėmis taip pat nepagrįsta, kadangi pačiame Departamento sprendime pateikta informacija patvirtino, kad protestuose buvę žmonės iš pajėgų patyrė grasinimus, gąsdinimus, buvo grobiami, suimami, pasitaikė nužudymų, kas ne tik nėra teisinės priemonės, bet ir rodo Departamento išvadų neatitikimą informacijai apie kilmės valstybę.
8. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gairės), kurios yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, tačiau jie jiems nėra privalomi. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Pareiškėjas teigė, kad Gairėse surinkta informacija yra iki 2020 m. spalio mėnesio (vienų metų senumo), todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Atsakovui to nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjui, kaip protesto dalyviui, atsiranda didesnė persekiojimo rizika.
9. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką. Komisijos sprendime tik nurodyta, kad Departamento sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie protesto akcijas, vykusias (duomenys neskelbtini), kuriose jis tariamai dalyvavo, nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija, todėl pareiškėjo pasakojimo apie dalyvavimą protesto akcijose (duomenys neskelbtini) mieste nesuderinamumas su surinkta kilmės valstybės informacija kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Abejones dar labiau sustiprina pasakojimo apie aktualius įvykius nedetalumas ir abstraktumas. Pasakodamas apie demonstracijas, pareiškėjas nesileido į detales, vietoj įvykių, kuriuose tariamai dalyvavo, aprašymo pareiškėjas nuolat akcentavo (duomenys neskelbtini) atstovų neribotas galimybes jį surasti, tam tikros aplinkybės keitėsi pasakojimo eigoje.
12. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad, pareiškėjui gyvenant pas mamos dėdę (artimą giminaitį), (duomenys neskelbtini) atstovai jo net neieškojo, jis netrukdomai organizavo išvykimą į kitą šalį, t. y. gavo vizą ir oficialiai, per (duomenys neskelbtini) tarptautinį oro uostą išvyko į kitą šalį. Šiuo metu pareiškėjo giminaičiai – tėvai bei broliai – gyvena toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste), tačiau su tariamais persekiotojais nebuvo susidūrę. Atsižvelgęs į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, Departamentas pareiškėjo pasakojimo apie dalyvavimą protestuose nelaikė patikimu įrodymu, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo istoriją(pvz., nuotraukų, patvirtinančių dalyvavimą protestuose).
13. Departamentas, vertindamas pareiškėjo pateiktą įrodymą (grasinantį laišką), pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė laiško originalo, todėl šis laiškas negali būti visapusiškai ištirtas. Atviros prieigos šaltiniuose (duomenys neskelbtini) raštų pavyzdžių nepavyko rasti. Departamentas pabrėžė, kad, įvertinus minėto dokumento formą ir turinį, yra pagrindas abejoti jo autentiškumu. Pareiškėjo istorija nepaaiškina tariamų grasintojų veiksmų. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atstovai nori nužudyti pareiškėją, tačiau grasintojai savo tikslo (nužudyti) nebandė pasiekti, vietoj to prie namų paliko grasinantį laišką, kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad grupuotė (duomenys neskelbtini) siuntinėjo ar siuntinėja grasinančius / įspėjamuosius laiškus.
14. Departamentas akcentavo, kad, remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Departamentas pabrėžė, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.
15. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) provincijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
16. Departamentas paaiškino, kad Komisijoje žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad žodinis skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
17. Departamentas pabrėžė, kad tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadą, jog pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jis gyveno ir dirbo iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei kuriame gyvena jo artimieji (tėvai ir broliai). Departamentas nenustatė, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) mieste patirties, darbo patirties, ten baigęs mokslus, (duomenys neskelbtini) yra likę jo artimieji (tėvai, broliai). Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų sulaukti paramos iš savo mamos dėdės, pas kurį pareiškėjas gyveno prieš išvykimą į Europą.
18. Atsakovas akcentavo, kad iš Departamento sprendimo turinio matyti, jog surinkta pakankamai informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę, atsižvelgiant į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus.
19. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
20. Departamentas pabrėžė, kad, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, Departamento sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.
21. Departamentas paaiškino, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymusi. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – tai patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
22. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Departamento sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
24. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad:
24.1. 2021 m. liepos 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją, kuris pateikė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).
24.2. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pirminės apklausos metu nurodė, kad sulaukė grasinimų nužudyti kilmės valstybėje dėl jo politinių pažiūrų.
24.3. 2021 m. rugsėjo 14 d. Departamente atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė šias faktines aplinkybes:
24.3.1. (duomenys neskelbtini).
24.3.2. (duomenys neskelbtini).
24.3.3. (duomenys neskelbtini).
24.3.4. (duomenys neskelbtini).
24.3.5. (duomenys neskelbtini).
24.3.6. (duomenys neskelbtini).
24.3.7. (duomenys neskelbtini).
24.4. Departamento sprendimu, įvertinus visas faktines aplinkybes, nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
24.5. 2021 m. spalio 22 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Departamento sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.
25. Teismas nurodė, kad pabėgėlių teisės klausimus reguliuoja 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija), Įstatymas, Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva). Sprendžiant klausimus dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo vadovaujamasi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis.
26. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (71 str. 3 d. 4 p., 86 str. 1–3 d., 87 str. 1–2 d.), Tvarkos aprašo nuostatas (89 p., 99 p.), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas konstatavo, kad pagal nurodytą reglamentavimą, prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.
27. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimus apklausų metu ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
28. Teismas nustatė, kad Departamentas ištyrė su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes, buvo įvertinta, ar pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra jam grėsmę didinantis veiksnys, įvertinta pareiškėjo šeiminė situacija ir potencialios grėsmės jam, kaip dalyvavusiam protestuose pagal pareiškėjo pateikto pasakojimo bei surinktos kilmės valstybės informacijos kontekstą. Tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų.
29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, sutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia bendro pobūdžio jam žinoma informacija apie kilmės valstybės aktualijas. Pareiškėjo pasakojimas apie jam gresiantį persekiojimą būtent dėl jo politinių pažiūrų ir dalyvavimo protestuose nėra detalus, išsamus, individualus ir patikimas. Pareiškėjas individualiai ir konkrečiai nepaaiškino jam galimos realios grėsmės kilmės valstybėje, o tik abstrakčiai pateikė informaciją apie vykusias demonstracijas, (duomenys neskelbtini) atstovų neribotas galimybes kilmės valstybėje, taip pat nurodė savo subjektyvias prielaidas dėl galimos kilti jam persekiojimo grėsmės. Teismas papildomai pabrėžė, kad pareiškėjas nekliudomai išvyko gyventi pas dėdę, be to, jam gyvenant ten, (duomenys neskelbtini) atstovai jo net neieškojo, pareiškėjas netrukdomai organizavo išvykimą į kitą šalį, t. y. gavo vizą ir oficialiai, per (duomenys neskelbtini) tarptautinį oro uostą, išvyko į kitą šalį, pareiškėjo artimi giminaičiai gyvena toje pačioje vietoje, tačiau su persekiotojais nebuvo susidūrę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjo šeimos namo apšaudymas įvyko būtent dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose, kai paskutinis protestas vyko 2020 m. spalio 25 d., o apšaudymas 2021 m. gegužės 24 d., siekiant grasinti tokiu būdu pareiškėjui, nėra.
30. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pateikto laiško, kuriame nurodyti grasinimai pareiškėjui, sutiko su Departamento pozicija, kad nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl laiško autentiškumo bei, atitinkamai, dėl jame pateiktos informacijos tikrumo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo istorija nepaaiškina tariamų grasintojų veiksmų, be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) siuntinėjo ar siuntinėja grasinančius / įspėjamuosius laiškus.
31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis Gairėmis, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Teismas nenustatė, o ir pats pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kad jis buvo aktyvistas ar politinių protestų, demonstracijų organizatorius, kurį tokiu atveju būtų galima priskirti prie galimai susiduriančiu su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius).
32. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, tokiu būdu pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
33. Teismas pabrėžė, kad Departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vadovavosi Gairėmis, kuriose nurodyta, jog šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Departamento surinktus duomenis
34. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgęs į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija), (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, padarė išvadą, kad būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtinta taisyklė – pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.
35. Atsižvelgęs į tai, kad Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina (draudimo atvykti terminas sutrumpintas iki 2 metų), teismas pakeitė Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
36. Teismas, pakeitęs Departamento sprendimą, konstatavo, kad yra pagrindas atitinkamai pakeisti ir Komisijos sprendimą.
III.
37. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.
38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
39. Pareiškėjas paaiškina, kad jį dėl dalyvavimo protestuose prieš šalies valdžią, korupciją, žmogaus teisių pažeidimus persekioja šiitų milicija, kuri pagal kilmės šalies informaciją malšino protestus ir žudė žmones. Pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini), daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas prašo prieglobsčio nuo (duomenys neskelbtini) persekiojimo.
40. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas nepripažįstamas patikimu įrodymu. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas rėmėsi iš esmės tik prielaidomis, kad pareiškėjui žinomos kilmės valstybės aktualijos, tačiau tai natūralu, kadangi jis, kaip dažnas asmuo, yra savo šalies pilietis, domisi jam reikšmingais šalies įvykiais. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodytu laiku protestų nebuvo, tačiau tokia informacija nėra patvirtinta kilmės valstybės informacija, kuri turėjo būti renkama tyrime, be to, labai tikėtina, kad ne apie visus protestus informacija viešinama tarptautiniu mastu. Pareiškėjas nurodė, kad jo dalyvavimas buvo įrašytas, kas leidžia tikėti jo pasakojimu ir nuogąstavimais kilmės šalyje susidurti su persekiojimu. Pareiškėjo pasakojimas buvo nuoseklus ir suprantamas, iš pareiškėjo pasakojimo buvo aišku kas ir dėl kokių priežasčių persekioja pareiškėją. Atsakovas nekonkretizavo detalių, kurių galimai trūko pareiškėjo pasakojime, todėl atsakovo išvada apie pasakojimo nedetalumą atmestina.
41. Pareiškėjas akcentuoja, kad pateikė jo persekiojimo įrodymus – grasinantį laišką. Pareiškėjas pažymi, kad abejonės dėl pareiškėjo laiško yra nepagrįstos. Atsakovas aiškiai patvirtino, kad neturėjo jokio kito analogo, su kuo galėtų lyginti pateiktą laišką, todėl atsakovo kritika buvo išimtinai subjektyvi, neturinti jokio išorinio ar objektyvaus kriterijaus palyginimui. Atsakovo išsakyti trūkumai nustatyti be pagrindo – nėra jokių duomenų, kurie leistų objektyviai manyti ar įtarti, kad pareiškėjo pateiktos formos ir turinio laiškas nebuvo ar negalėtų būti tikras. Atsakovas laikėsi tik ,„mažai tikėtina“ pozicijos, kuri nėra pagrįsta absoliučiai jokia informacija (nei apie kilmės valstybę, nei apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir naudojamus metodus, nei apie siunčiamų grasinimų turinį). Atsakovas savo išvadas turi pagrįsti patikrintais, patikimais duomenimis ar žinoma informacija, o jos nesant savaime netikėti pareiškėjo pateiktais įrodymais nėra pagrįsta. Pareiškėjas pabrėžia, kad apie (duomenys neskelbtini) naudojamą metodą – grasinančių laiškų siuntimą – informacija buvo rasta.
42. Pareiškėjas teigia, kad Departamento išvados, jog pareiškėjas būtų nubaustas teisinėmis priemonėmis, yra nepagrįstos. Pačiame Departamento sprendime pateikta informacija patvirtino, kad protestuose buvę žmonės iš pajėgų patyrė grasinimus, gąsdinimus, buvo grobiami, suimamai, pasitaikė nužudymų, kas ne tik nėra teisinės priemonės, bet ir rodo Departamento išvadų neatitikimą informacijai apie kilmės valstybę.
43. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.
44. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios anot EPPB gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Į grupių sąrašą įtraukti asmenys – politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai, t. y. pareiškėjas kaip protesto dalyvis patenka į padidinto persekiojimo riziką, todėl pareiškėjo pasakojimo vertinimas nebuvo tinkamas.
45. Pareiškėjas pabrėžia, kad, panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir sprendimai išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 21S25764, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6K-1278 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tiek Departamento sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjo asmeninių savybių, nepagrįstai pareiškėjo pasakojimo nepripažino tinkamu įrodymu, taip pat nepagrįstai kvestionavo grasinančio laiško autentiškumą.
49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
50. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
51. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
52. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
53. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
54. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 99.1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.
55. Pagal Tvarkos parašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
56. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad sulaukė grasinimų dėl politinių pažiūrų. Apklausos metu pareiškėjas nurodė iš esmės analogiškus motyvus, papildomai paaiškino, kad jam grasino (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose.
57. Iš Gairių matyti, kad žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų.
58. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti nužudytam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pateiktos informacijos apie protestus nepatvirtina kilmės valstybės informacija, pareiškėjas nedetalizavo savo pasakojimo, nepatvirtino jo patikimais įrodymais. Departamentas, vertindamas pareiškėjo pateiktą laišką, kuriuo jis grindė savo persekiojimo realumą, nustatė laiško formos ir turinio trūkumus (nepateiktas laiško originalas; pareiškėjo vardas parašytas be „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. nenurodyta priklausomybė šeimai ir genčiai); nenurodyta pareigūno, pasirašiusio laišką, vardas ir pavardė; labai tikėtina, kad laiško nuotrauka padaryta 2021 m. rugpjūčio 25 d.; nuotraukoje pavaizduotas laiškas yra švarus, be sutepimų, be sulamdymų ir įplyšimų, vizualiai atrodo kaip naujai atspausdintas, nors pareiškėjui buvo pateiktas 2021 m. gegužės 24 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo laišką, taip pat pažymi, kad laiške nurodyta, jog pareiškėjas bus nubaustas už dalyvavimą demonstracijose (duomenys neskelbtini) ir jo provincijose, tačiau pats pareiškėjas teigė, kad dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) mieste, kuris nėra (duomenys neskelbtini) provincija (iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) miestas yra (duomenys neskelbtini) provincijos sostinė). Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) siuntinėja ar siuntinėjo panašaus turinio (grasinančius) laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė prieštaringą informaciją, spręstina, kad Departamentas pagrįstai nepripažino laiško tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo pasakojimą. Dėl to Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas vertintinas kaip pramanytas ir nepagrindžiantis tarptautinės apsaugos būtinybės.
59. Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, laišką, atsakovo nustatytas aplinkybes apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, konstatuotina, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.
60. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad Gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
61. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.).
62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
63. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
64. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
65. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra suformulavęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
68. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
69. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).
70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę paaiškinti nesutikimo motyvus.
71. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
72. 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Departamento atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti. Pagal bylos medžiagą Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo pateikti per 14 dienų nuo 2022 m. sausio 28 d.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas negalėjimas laiku pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą teikiamas likus dienai iki paskirto teismo posėdžio, nors Departamentas turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą anksčiau (ABTĮ 11 str. 2 d. įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai), daro išvadą, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 66 str. 2 d., 137 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė