Civilinė byla Nr. 3K-3-18/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-21356-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 95.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. A. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese; suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, ar, mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas, pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo proceso skolininką jo teisių perėmėju.
2010 m. gruodžio 22 d. antstolė G. A. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje dėl išlaikymo skolos išieškojimo skolininką J. R. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Antstolė nurodė, kad skolininkas J. R. 2005 m. gruodžio 16 d. mirė, jo turėtą nekilnojamąjį turtą paveldėjo valstybė, todėl ji pripažintina skolininke vykdomojoje byloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi prašymą tenkino – pakeitė vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. 0088/07/01034) skolininką J. R., mirusį 2005 m. gruodžio 16 d., jo teisių perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad antstolė G. A. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo skolos (5013 Lt) iš J. R. išieškotojos V. R. naudai išieškojimo. Skolininkas J. R. 2005 m. gruodžio 16 d. mirė. 2009 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą išduotas Lietuvos Respublikai. Pagal 2008 m. gegužės 29 d. antstolio R. B. sudarytą turto apyrašą valstybė paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini); apyraše, be kita ko, nurodyta 5013 Lt išlaikymo skola. Teismas sprendė, kad, valstybei priėmus palikimą, ji kartu perėmė ir palikėjo turtines teises bei pareigas, todėl turi pakeisti skolininką J. R. vykdymo procese (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos argumentais, kad išieškotoja V. R. turėtų kreiptis su prašymu atnaujinti kreditoriaus reikalavimo pateikimo terminą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, ir nurodė, jog palikėjo mirties ir palikimo priėmimo metu skolininko J. R. kreditorių reikalavimai buvo patvirtini įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir priverstinai vykdomi, todėl šiuo atveju reikalavimas atnaujinti terminą nurodytiems reikalavimams pareikšti netaikytinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą, 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, mirus skolininkui J. R., jo turtinių teisių ir pareigų perėmėja tapo valstybė, priimdama palikimą pagal turto apyrašą, ir ji, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsako už palikėjo skolas, ir turi būti pakeista skolininku dėl J. R. pradėtoje vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegija nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas CK 5.63 straipsnis, palaikydama pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus, jog išieškotojos V. R. reikalavimas patvirtintas teismo sprendimu, jis yra priverstinai vykdomas ir skolininko procesinių teisių perėmimas turi būti sprendžiamas CPK 48, 596 straipsnių nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria buvo palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartis, ir priimti naują nutartį – antstolės G. A. prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino valstybei tenkančios prievolės paveldėti turtą, likusį po palikėjo mirties, jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, vykdymą, taip pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Valstybė paveldimą turtą priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių V skirsnio 44 punkto nuostatomis. Valstybė yra specifinis palikimo priėmėjas, nes jai netaikomos CK 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti palikimo priėmimo. Ji įpareigota priimti paveldėjimą, tik ši pareiga ribojama paveldėto turto vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Tikroji valstybės paveldėto turto vertė yra nustatoma realizuojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą per viešąjį aukcioną, konkursą ar kitais būdais, gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą; palikėjo skolas valstybė atlygina iš valstybės lėšų, skirtų paveldėtam turtui išlaikyti. Valstybė tenkina kreditorių reikalavimus vadovaudamasi CK 5.63 straipsniu, kuriame nenustatyta išimčių tiems atvejams, kai skola jau priteista ir pradėtas teismo sprendimo vykdymas (išskyrus nurodytus CK 5.63 straipsnio 3 dalyje). Kreditoriai privalo, nepraleidę trejų metų naikinamojo termino, skaičiuojamo nuo palikimo atsiradimo dienos, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo metu galiojusiame CPK 626 straipsnyje buvo nustatyta, kad, skolininkui mirus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, valstybei paveldėjus J. R. turtą, vykdomoji byla turėjo būti atnaujinama ir, esant tinkamai pareikštoms kreditorių pretenzijoms, galėjo vykti skolininko pakeitimas vykdymo procese, tačiau to nebuvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011, pažymėjo, kad tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas CK 5.63 straipsnio prasme yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Sprendžiant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese
Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis, kuria vykdymo procese pakeičiama viena iš šalių (ar jos abi), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis pirmiau nurodytomis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos buvo perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.
Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011).
CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė G. A. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo skolos (5013 Lt) iš J. R. išieškotojos V. R. naudai išieškojimo. Skolininkas J. R. 2005 m. gruodžio 16 d. mirė. Mirusiojo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl jo turtą paveldėjo valstybė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybės kaip įpėdinio ypatumas yra tas, kad ji neturi teisės atsisakyti priimti palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tačiau už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turi pareikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, J. R. priklausantį turtą paveldėjo pagal 2008 m. gegužės 29 d. antstolio R. B. sudarytą turto apyrašą. Jame nurodytas palikėjo nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas – butas, ir skolos, tarp jų ir 5013 Lt išlaikymo skola, išieškoma V. R. naudai pagal pirmiau nurodytą vykdomąjį raštą. Byloje nėra duomenų, kad valstybė per įgaliotas institucijas ginčijo šią skolą, nesutiko su jos išieškojimu iš paveldimo turto, remdamasi tuo, jog apie tokį reikalavimą jai nebuvo nustatyta tvarka pareikšta. 2009 m. sausio 12 d. valstybei į paveldimą turtą išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, antstoliui 2008 m. gegužės 29 d. turto apyraše įrašant apie iš J. R. išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą, buvo įvykdytas įpareigojimas kreditoriui – išieškotojai V. R., pareikšti apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Minėta, kad CK normos nenustato draudimo atlikti tokį veiksmą per atstovą, šiuo atveju – antstolį, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad kreditoriaus (išieškotojos V. R.) reikalavimas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, skola naujajam įpėdiniui (valstybei) neperkelta, todėl negalimas ir procesinis teisių perėmimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011, kurioje buvo atmestas antstolės reikalavimas pakeisti skolininką vykdomoje byloje jo įpėdiniu – valstybe, bylą nagrinėję teismai nustatė, jog, sudarant paveldimo turto apyrašą, jame nebuvo įrašytos palikėjo skolos, atitinkamai nebuvo sprendžiama, ar toks įrašymas laikytinas tinkamu kreditoriaus pareiškimu apie turimus reikalavimus pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas, t. y. skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje suformuluota taisyklė, jog net ir vykdymo procese, sprendžiant dėl skolininko fizinio asmens pakeitimo jo teisių perėmėju – įpėdiniu, turi būti laikomasi CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pateikimo tvarkos, taikytina visose tokio pobūdžio bylose, ir tai patvirtina nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis ginčui spręsti teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis, konstatuoja, kad skundžiamos teismų nutartys iš esmės yra teisėtos ir paliktinos galioti šioje nutartyje nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo jas pakeisti ar panaikinti (CPK 346straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas