Administracinė byla Nr. A-1325-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01541-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Magna Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Magna Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2014-08-18 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-495 pakeitė 2014-06-05 patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui UAB „Magna Baltija“ sumokėti į valstybės biudžetą 264 028 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 43 716 Lt PVM delspinigių, 10 proc. 26 403 Lt PVM baudą, 20 310 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų mokesčio (toliau ir GPM), 950 Lt GPM delspinigių, 10 proc. 2 031 Lt GPM baudą, 1 872 Lt nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM), 171 Lt NTM delspinigių, 10 proc. 187 Lt NTM baudą, 167 Lt įmokų į Garantinį fondą (toliau – IGF), 8 Lt IGF delspinigių, 10 proc. 17 Lt IGF baudą, 13 008 Lt pelno mokesčio (toliau – PM), 182 Lt PM delspinigių, 10 proc. 1 301 Lt PM baudą, 75 Lt mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – MAT), 6 Lt MAT delspinigių, 10 proc. 8 Lt MAT baudą (b. l. 47 – 54).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-10-29 sprendimu Nr. 69-129 patvirtino Kauno AVMI sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-495 (b. l. 42 – 45).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-01-27 sprendimu Nr. S-8(7-235/2014) patvirtino VMI 2014-10-29 sprendimą Nr. 69-129 (b. l. 31        – 40).

Pareiškėjas UAB „Magna Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-01-27 sprendimą Nr. S-8(7-235/2014) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-29 sprendimą Nr. 69-129 bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-18 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-495.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamais sprendimais konstatuota, kad UAB „Magna Baltija“ direktorius A. E. P. 2013 m. gruodžio mėnesio avansinėje apyskaitoje sumažino įsiskolinimą 135 399 Lt suma už realiai neatliktas paslaugas, todėl jis gavo kitų pajamų, priskirtinų A klasės pajamoms, nuo kurių Kauno AVMI apskaičiavo 20 310 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Pareiškėjas teigė, kad UAB „Magna Baltija“ nesumokėjo, o A. E. P. negavo 135 399 Lt pajamų, priskirtinų A klasės pajamoms. Ūkinės operacijos su UAB „Kauno gerbūvis“ buvo įvykdytos. Tai įrodo pareiškėjo pateikti dokumentai. Piniginės lėšos iš UAB „Magna Baltija“ kasos buvo sumokėtos UAB „Kauno gerbūvis“ direktoriui, apie tai liudija išrašyti kasos pajamų orderiai. UAB „Magna Baltija“ nėra atsakinga už kitos įmonės veiklą ir jų turimą ar neturimą dokumentaciją. Tai, kad Kauno AVMI padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą dėl darbų neatlikimo įrodo Kauno apygardos prokuratūros 2014-12-10 nutarimas ikiteisminėje medžiagoje Nr. 06-1-01057-14, kuriame atlikus tyrimo veiksmus buvo padaryta išvada, kad Kauno AVMI akte nurodyti teiginiai, kurių pagrindu daroma išvada, jog darbai nevyko, nėra pagrįsti. Mokestinis ginčas nėra keliamas dėl visų patikrinimo metu nustatytų mokestinių pažeidimų, ginčijamas GPM paskaičiavimas dėl santykių su UAB „Kauno gerbūvis“.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė skundą atmesti. Atsakovas paaiškino, kad Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjas PVM sąskaitų faktūrų registruose neapskaitė ir nedeklaravo staklių montavimo ir transporto paslaugų įsigijimo sandorių su UAB „Kauno gerbūvis“  už 135 399 Lt, iš jų: 23 499 Lt pirkimo PVM, kuriuos įtraukė į PVM atskaitą, pagal UAB „Kauno gerbūvis“  vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2013-09-11 KGB Nr. 01095 (suma – 14 520 Lt, iš jų 2 520 Lt PVM), 2013-09-27 KGB Nr. 01097 (suma – 25 410 Lt, iš jų 4 410 Lt PVM), 2013-10-07 KGB Nr. 01102 (suma – 14 520 Lt, iš jų 2 520 Lt PVM), 2013-10-14 KGB Nr. 01105 (suma – 14 520 Lt, iš jų 2 520 Lt PVM), 2013-11-05 KGB Nr. 01110 (suma – 11 253 Lt, iš jų 1 953 Lt PVM), 2013-11-12 KGB Nr. 01118 (suma – 11 616 Lt, iš jų 2 016 Lt PVM), 2013-12-03 KGB Nr. 01123 (suma – 14 520 Lt, iš jų 2 520 Lt PVM), 2013-12-10 KGB Nr. 01126 (suma – 14 520 Lt, iš jų 25 20 Lt PVM), 2013-12-17 KGB Nr. 01132 (suma – 14 520 Lt, iš jų 2 520 Lt PVM). Už paslaugas pareiškėjas sumokėjo grynaisiais pinigais 135 399 Lt (pinigų priėmimo kvitai: 2013-09-27 serija BLB Nr. 4983660, 2013-10-28 serija BLB Nr. 4983665, 2013-11-25 serija BLB Nr. 4983677, 2013-12-20 serija BLB Nr. 4983689), nors atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vykdomi negrynaisiais pinigais. Juridiniai asmenys atsiskaito grynaisiais pinigais tik išskirtiniais atvejais. Pareiškėjas tokių atvejų, kurie leido atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, nenurodė. UAB „Kauno gerbūvis“  nuo 2013 metų lapkričio mėn. dirba tik buhalterė ir direktorius, nuo 2014-03-07 nedirba nei vienas darbuotojas. UAB „Kauno gerbūvis“  vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės. UAB „Kauno gerbūvis“  2013 metų rugsėjo mėnesio deklaracijoje deklaravo 3 300 Lt apmokestinamųjų pardavimų ir 693 Lt pardavimo PVM, tuo tarpu pareiškėjai išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 39 930 Lt (tame tarpe 6 930 Lt PVM). Pareiškėjas nepateikė defektų nustatymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių 2 konteinerių iškrovimą, prekių defektų nustatymą, remontą. Sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalimi į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM. Važtaraščiuose nėra nurodyta važtaraščio surašymo vieta, gavėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, krovinio pavadinimas, krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos (tik bendro pobūdžio iškrovimo vietos – Klaipėda ir Nida, pakrovimo vietos nenurodytos), mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas. Buvęs UAB „Kauno gerbūvis“ direktorius nenurodė kokiu konkrečiu adresu buvo gabenamos prekės, iš kur samdė darbuotojus prekių pakrovimo ir iškrovimo paslaugai atlikti, kaip darbuotojai nuvyko į Nidą ir Klaipėdą, kaip parvyko, kas juos vežė, kokiems pirkėjams buvo gabenamos prekės. Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo pastebėti staklių pamatų įtrūkimai, todėl reikėjo jas išmontuoti, išlieti naujus pamatus ir sumontuoti ant naujų pamatų, tačiau nepateikė apžiūros akto, darbų sąmatos ar kitų dokumentų, patvirtinančių staklių pamatų susidėvėjimą ir išlaidų darbams planavimą. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina sandorių realumo, todėl ūkinės operacijos nurodytomis sąlygomis neįvyko, PVM sąskaitos faktūros neatitinka keliamų reikalavimų ir neturi juridinės galios. Pažymėjo, kad vien neįrodžius asmens nusikalstamos veikos dar negalima teigti, jog nebus įrodyti jo mokestiniai pažeidimai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sprendžiami pareiškėjo (ar jo direktoriaus) apmokestinimo klausimai. Tokie klausimai sprendžiami mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Magna Baltija“ skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčija patikrinimo akte 5 pažeidimu įvardintas aplinkybes, susijusias su UAB „Kauno gerbūvis“ paslaugų suteikimu bei apmokėjimu. Patikrinimo akte papildomai nurodyta 20 310 Lt GPM suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kad UAB „Magna Baltija“ vadovas A. E. P. gavo kitų pajamų, o būtent 135 399 Lt sumą, kuria 2013 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje sumažino įsiskolinimą už realiai UAB „Kauno gerbūvis“ neatliktas paslaugas. Tuo mokestinio ginčo metu pagrįsta aplinkybė, jog A. E. P. gavo kitų pajamų, priskiriamų A klasės pajamoms, nuo kurių pareiškėjas neišskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetą nesumokėjo 20 310 Lt GPM.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau  ir GPMĮ). GPMĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad GPM objektas yra gyventojo pajamos. Pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį šio mokesčio tarifas yra 15 procentų. GPMĮ 22 straipsnio 2 dalis nurodo, kad A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos. GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. GPMĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Teismas nurodė, kad šios bylos įrodinėjimo dalykas yra aplinkybė, ar UAB „Magna Baltija“ direktorius A. E. P. yra gavęs iš UAB „Magna Baltija“ 135 399 Lt pajamų, kurios pagal bendrovės mokesčių administratoriui pateiktas PVM sąskaitas faktūras turėjo būti sumokėtos UAB „Kauno gerbūvis“ už atliktus staklių išmontavimo ir sumontavimo darbus bei transporto paslaugas. Mokesčių administratorius tiek patikrinimo akte, tiek Kauno AVMI, tiek VMI sprendimuose detaliai nurodė ir pagrindė aplinkybės, dėl ko jis laikė, jog UAB „Kauno gerbūvis“ neatliko darbų, už kuriuos pareiškėjas pateikė pinigų priėmimo kvitus, liudijančius apmokėjimą. Pareiškėjas, ginčydamas mokesčių administratoriaus veiksmus, sutinkamai su Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 2 dalimi privalo pagrįsti, kodėl mokesčių mokėtojui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusias sumos yra neteisingos. MAĮ 126 straipsnio 2 dalis numato mokesčių mokėtojo pareigą mokesčių administratoriui pateikti visus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikiamus mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti. MAĮ 153 straipsnio 3 dalis taip pat įtvirtina, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus, o MAĮ 155 straipsnio 6 dalis nurodo, kad MGK, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis jau pirminiame mokestinio patikrinimo vykdymo bei sprendimų priėmimo etape turėjo pateikti dokumentus, rodančius mokesčių administratoriaus neteisingą aplinkybių vertinimą. Išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad mokesčių administratoriaus nustatyti faktai paneigti nebuvo.

Teismas nustatė, kad patikrinimo akte, Kauno AVMI bei VMI sprendimuose mokesčių administratorius savo teiginius dėl papildomų pajamų gavimo grindė tuo, kad pareiškėjas UAB „Kauno gerbūvis“ vardu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose susidariusį 23 499 Lt pirkimo PVM buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2013 m. gruodžio mėnesį gautino PVM sąskaitoje, tačiau neapskaitė atitinkamo laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose ir nedeklaravo atitinkamo laikotarpio VMI pateiktose PVM deklaracijose. UAB „Kauno gerbūvis“ 2013 m. spalio-gruodžio bei 2014 m. sausio-vasario mėnesiais deklaravo ženklias grąžintino PVM sumas. Bendrovės įsiskolinimas biudžetui 2013-12-31 sudaro 131 305 Lt. Už 2012 m. ir 2013 m. UAB „Kauno gerbūvis“ pelno mokesčio deklaracijų nepateikė. UAB „Kauno gerbūvis“ PVM deklaracijoje už 2013 m. rugsėjo mėnesį apmokestinamųjų pardavimų deklaravo už 3 300 Lt, pardavimo PVM 693 Lt. 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM sąskaitų faktūrų UAB „Magna Baltija“ nedeklaravo. Kauno AVMI atliko operatyvų UAB „Kauno gerbūvis“ patikrinimą, rinko duomenis dėl įmonės veiklos, apklausė iki 2014-03-14 dirbusį įmonės direktorių G. P.. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Kauno gerbūvis“ registruota veikla yra „kita“, specializuota statybos veikla nepriskirta. 2013 m. iš UAB „Kauno gerbūvis“ atleista dauguma darbuotojų, o nuo 2013 m. lapkričio dirba tik buhalterė ir direktorius, nuo 2014-03-07 nedirba nei vienas darbuotojas. Nuvykus UAB „Kauno gerbūvis“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, niekas neatidarė durų. Nuvykus duomenų bazėje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatyta, kad veikla nevykdoma, neaptikta nei informacinių bendrovės stendų, apklausti asmenys apie bendrovę nieko nežinojo. Patalpų savininko UAB „Vilniaus aidai“ buhalterė paaiškino, kad patalpų nuoma nutraukta nuo 2013-03-29. Surašytas Mokesčių mokėtojo neradimo aktas 2014-05-15 Nr. 04.3.2-FR0480-8. UAB „Kauno gerbūvis“ vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonės parduotos 2013 m. pradžioje.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Kauno gerbūvis“ vadovas G. P. 2014-05-19 paaiškinime nurodė, kad įmonė atliko senų staklių išmontavimo ir naujų staklių sumontavimo darbus, kurių atlikimui iš kitų įmonių samdė darbuotojus, tačiau nenurodė iš kokių įmonių darbuotojai buvo samdomi. G. P. patvirtino, kad 2013 m. atliko granito gaminių transportavimo paslaugas su pakrovimo-iškrovimo darbais maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas ir Kaunas-Klaipėda-Kaunas, tačiau nenurodė kokiu konkrečiu adresu buvo gabenamos prekės, nepaaiškino, kaip darbuotojai nuvyko į Klaipėdą, kaip parvyko, iš kur buvo samdomi darbuotojai pakrovimo-iškrovimo paslaugai atlikti. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas praėjus itin trumpam laiko tarpui nuo ūkinės veiklos vykdymo, todėl pareiškėjo bei galimo darbų vykdytojo UAB „Kauno gerbūvis“ atstovai mokestinio patikrinimo metu turėjo detaliai prisiminti darbų atlikimo aplinkybes ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus.  Pareiškėjas staklių demontavimo ir montavimo darbų atlikimą grindė reikalingumu pakeisti pagrindą, ant kurio stovėjo staklės, išnuomotos 2011-05-02 Turto panaudos sutarties pagrindu iš UAB „Arūnas ir kompanija“. Mokestinio ginčo metu teisingai buvo pastebėta, kad mokesčių mokėtojas neįrodė aplinkybių, jog didelės vertės staklių išmontavimo ir sumontavimo darbų atlikimas buvo būtinas. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikti nei dokumentai, nei kiti įrodymai, kad pareiškėjas turėjo problemų dėl staklių veikimo, kad pagrindas, ant kurio stovėjo staklės, buvo nepakankamai tvirtas, koks asmuo nustatė reikalingumą pakeisti pagrindą. Taip pat nėra aišku, kas atliko staklių pagrindo perklojimo darbus, kokių išlaidų – darbų atlikimo, medžiagų pirkimo, turėjo pareiškėjas. Iš darbų pridavimo-priėmimo aktų nematyti, kokia buvo staklių išmontavimo ir sumontavimo darbų apimtis. G. P. 2014-05-19 paaiškinime Kauno AVMI nurodė, jog UAB „Kauno gerbūvis“ atliko ir betonavimo darbus, tačiau pateiktuose dokumentuose tokie darbai nenurodyti, duomenys apie UAB „Kauno gerbūvis“ išlaidas darbų atlikimui, medžiagų pirkimui ar mechanizmų nuomai taip pat nepateikti. Nenustatyta, iš kokių įmonių ir kokiu pagrindu UAB „Kauno gerbūvis“ samdė darbuotojus staklių išmontavimo ir sumontavimo darbų atlikimui. Mokesčių mokėtojas taip pat turėjo galimybę mokestinio ginčo metu pateikti įrodymus, jog darbai buvo faktiškai atlikti, t. y. patvirtinti, kad staklės šiuo metu stovi ant naujai išbetonuoto pagrindo, tačiau to nedarė. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Magna Baltija“ 2013-09-11 PVM sąskaitų faktūrų Nr. KGB 01095 už staklių demontavimo darbus ir 2013-09-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. KGB 01097 už staklių sumontavimo darbus 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM apskaitos registre neapskaitė ir to mėnesio PVM deklaracijoje nedeklaravo.

Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat nepateikė pakankamų duomenų, kurie patvirtintų, kad  UAB „Kauno gerbūvis“ atliko transporto paslaugas pagal anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaitos faktūros už transporto paslaugas neapskaitytos gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose ir nedeklaruotos atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijose. Pareiškėjas su A. Ž. ir Ko UAB 2013-05-30 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė A. Ž. ir Ko UAB 376 kv. m kalkakmenio plokščių už 85 077,52 Lt su PVM. 2013-11-28 Gaminio (krovinio) perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2013-47 A. Ž. ir Ko UAB buvo perduota 375,12 kv. m plokščių. Prekės perduotos Nidoje. Pareiškėjas 2013-11-28 A. Ž. ir Ko UAB išrašė PVM sąskaitą faktūrą MGB 2013 Nr. 88-1 64 308,40 Lt sumai. Pareiškėjas pateikė UAB „Aseco Container Services“ PVM sąskaitas faktūras, rodančias, kad krovinys į Klaipėdos uostą buvo atgabentas 2013-11-25 ir 2013-11-26 dienomis. Už transporto paslaugas UAB „Kauno gerbūvis“ išrašė PVM sąskaitas faktūras - 2013-10-07 KGB Nr. 01102, 2013-10-14 KGB Nr. 01105, 2013-11-05 KGB Nr. 01110, 2013-11-12 KGB Nr. 01118, 2013-12-03 KGB Nr. 01123, 2013-12-10 KGB Nr. 01126, 2013-12-17 KGB Nr. 01132. Tai rodo, jog krovinio perdavimo data nesutampa su transportavimo data. Nors pareiškėjas pateikė ir daugiau sutarčių su A. Ž. ir Ko UAB, tačiau 2013 metais prekės buvo perduodamos tik pagal 2013-11-28 Gaminio (krovinio) perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2013-47. Mokesčių administratorius užklausė A. Ž. ir Ko UAB dėl galimo plokščių defekto, tačiau buvo gautas atsakymas, kad buvo kelios suskilusios plytelės, tačiau nuostolių nebuvo patirta ir aktas dėl prekių netinkamumo nebuvo surašytas. Teismo vertinimu, paaiškinimas, kad prekes reikėjo vežti iš Nidos į Kauną ir tvarkyti, nes buvo nustatyti prekių trūkumai, yra nepagrįstas. Taip pat mokesčių administratorius pagrįstai nurodė važtaraščių trūkumus ir pažymėjo, jog UAB „Kauno gerbūvis“ direktorius negalėjo nurodyti pervežimo detalių bei konkretaus prekių pristatymo adreso, nors teigė pats pervežęs prekes. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „Kauno gerbūvis“ samdė darbuotojus pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad transporto paslaugų vertė viršija prekių vertę.

Teismas pažymėjo, kad tokios aplinkybės davė pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, jog darbai pagal UAB „Kauno gerbūvis“ pateiktas anksčiau išvardintas PVM sąskaitas faktūras nebuvo realiai atlikti. Jokios civilinės sutartys darbų atlikimui nebuvo sudarytos, todėl ir negalėtų būti ginčijamos teisme. Pagal teismų praktiką mokesčių administratorius neturi pareigos apskaičiuodamas mokesčius ginčyti civilinės teisės srityje sudarytų sutarčių. Nustačius, kad darbai nebuvo atlikti, konstatuotina, kad A. E. P. nebuvo pagrindo iš UAB „Magna Baltija“ paimtus grynuosius pinigus sumokėti UAB „Kauno gerbūvis“. Taigi, A. E. P. šią sumą galėjo naudoti asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko 135 399 Lt suma pagrįstai pripažinta GPM objektu ir nuo jos paskaičiuotas mokestis.

Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 06-1-01057-14, kuriuo nutrauktas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, buvo nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta, jog staklių montavimo darbai ir transporto paslaugos nebuvo atliktos. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prejudicinės galios mokestiniame ginče neturi, todėl nei mokesčių administratorius nei teismas šiuo dokumentu neprivalo vadovautis. Mokestinis ginčas yra išnagrinėtas teismo posėdyje ir mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės buvo patvirtintos. Tuo tarpu iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, jog išsami ūkinių santykių analizė nebuvo atlikta.

III.

Pareiškėjas UAB „Magna Baltija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-29 sprendimo Nr. 69-129 bei Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-18 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-495 dalį, kuria padaryta išvada, jog UAB „Magna Baltija“ direktorius A. E. P. gavo 135399 Lt A klasės pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir jas apmokestino GPM.

Apeliantas nurodo, kad teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo instituto pareigos naštos paskirstymą ir visą įrodinėjimo naštą teismo sprendimu perkėlė pareiškėjui. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokesčius privalo remtis objektyvia informacija, nustatoma renkant ir nešališkai vertinant visus įrodymus. Administracinėje byloje Nr. A11?648/2003 teismas pripažino, jog Mokesčių administravimo įstatymo nuostata, kad nesutikdamas su apskaičiuotąja suma mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, jog apskaičiuotoji suma yra neteisinga, neleidžia daryti išvados, kad apskaičiuodamas mokesčius mokesčio administratorius gali remtis prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turi paneigti mokesčių mokėtojas. Mokesčių administratorius, teigdamas, kad konkreti ūkinė operacija tarp mokesčių mokėtojo ir kito ūkio subjekto neįvyko negali remtis prielaidomis. Baudžiamojoje byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose konstatuota, jog pareiškėjas gautas prekes iš minėtų įmonių apskaitė ir perpardavė, bei nenustatyta, kad prekių apskritai nebuvo. Teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti kokių prielaidų konstatuojant, jog sandoris realiai neįvyko. Pareiškėjas negali ir neprivalo atsakyti už UAB “Kauno gerbūvis” darbuotojų veiksmus, jų kompetenciją, kvalifikaciją, šios įmonės buhalterijos tvarkymo klaidas ar ydingumą, už šios įmonės samdytus legaliai ar nelegaliai darbuotojus. Tai gali būti išimtinai mokesčių administratoriaus ir UAB “Kauno gerbūvis” mokestinių prievolių klausimas, tačiau tai neturi ir negali turėti esminės įtakos UAB “Magna Baltija” gautų paslaugų apmokestinimui. Negalima trečio asmens (UAB “Kauno gerbūvis”) dokumentų pildymo atsakomybės perkelti pareiškėjui. Visus darbus faktiškai atlikusi įmonė pateikė tai ką pateikė, o po darbų atlikimo UAB “Magna Baltija” įgijo nenuginčytą pareigą sumokėti už darbus. Nei mokesčių administratorius, nei teismas neklausė ir netikrino UAB “Magna Baltija” naudojamų staklių; grindinio po staklėmis; grindinio padarymo laiko ir stovio. Nei vienas iš sandorių nėra pripažintas negaliojančiu. Sumokėti pinigai iš UAB “Magna Baltija” į UAB “Kauno gerbūvis” yra apskaityti abiejose įmonėse. Neegzistuoja joks įrodymas, kad pinigai nėra sumokėti UAB “Kauno gerbūvis”, todėl daryti išvadą, kad šią sumą A. P. galėjo naudoti asmeninių poreikių tenkinimui, galima tik tuomet, jeigu pinigai būtų grąžinti A. P. ar įmonei. Tik nuginčijus arba pripažinus sandorius niekiniais galima būtų daryti minėtas prielaidas, kurias padarė teismas. Teismui pateikti įrodymai iš baudžiamojo tyrimo įrodo iš esmės priešingas išvadas – nėra jokių objektyvių duomenų, jog ginčo sandoriai realiai nebuvo atlikti, o įmonės pinigai kitai įmonei nesumokėti. Būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Visos ūkinės operacijos ir jose nurodytos paslaugos iš UAB „Magna Baltija“ pusės su UAB „Kauno gerbūvis“ buvo įvykdytos, tai įrodo UAB „Magna baltija“ pateikti Kauno valstybinės mokesčių inspekcijai visi su tuo susiję dokumentai. Piniginės lėšos iš UAB „Magna Baltija“ kasos buvo sumokėtos UAB „Kauno gerbūvis“ direktoriui, apie tai byloja išrašyti kasos pajamų orderiai.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad pirmenybė yra teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams. Pareiškėjas PVM sąskaitų faktūrų registruose neapskaitė ir nedeklaravo staklių montavimo ir transporto paslaugų įsigijimo sandorių už 135399 Lt. Pareiškėjas nenurodė įstatymo nustatytų atvejų, kurie leido jai atsiskaitinėti grynaisiais pinigais su įmone. Pareiškėjas nepateikė defektų nustatymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių 2 konteinerių iškrovimą, prekių defektų nustatymą, remontą. Važtaraščiuose nėra nurodyta važtaraščio surašymo vieta, gavėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, krovinio pavadinimas, krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos, mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas. Važtaraščius kaip siuntėja pildė pareiškėjas. Buvęs įmonės direktorius nenurodė kokiu konkrečiai adresu buvo gabenamos prekės, iš kur samdė darbuotojus prekių pakrovimo ir iškrovimo paslaugai atlikti, kaip darbuotojai nuvyko į Nidą ir Klaipėdą, kaip parvyko, kas juos vežė. Direktorius taip pat nenurodė kokiems pirkėjams buvo gabenamos prekės, t. y. vežimo paslaugų detalių. Įmonė teigia, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo pastebėti staklių pamatų įtrūkimai, todėl reikėjo jas išmontuoti, išlieti naujus pamatus ir sumontuoti ant naujų pamatų, tačiau nepateikė apžiūros akto, darbų sąmatos ar kitų dokumentų, patvirtinančių staklių pamatų susidėvėjimą ir išlaidų darbams planavimą. UAB „Kauno gerbūvis“ nerandama ir nepateikta jos apskaitos dokumentų, buvęs įmonės direktorius bei pareiškėjas negali paaiškinti remonto ir vežimo paslaugų detalių. Pareiškėjas negali pateikti turto bei įsipareigojimų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų, todėl inspekcija negalėjo nustatyti reikšmingų PVM prievolės patikrinimui aplinkybių. Įmonės pateikti dokumentai nepatvirtina sandorių realumo, todėl ūkinės operacijos, nurodytos aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose, nurodytomis sąlygomis tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko, PVM sąskaitos faktūros neatitinka keliamų reikalavimų ir pripažintos neturinčios juridinės galios. Neįrodžius asmens nusikalstamos veikos dar negalima teigti, jog nebus įrodyti jo mokestiniai pažeidimai, kurių sudėtys nebus įtvirtintos baudžiamajame įstatyme bei kurių įrodinėjimui nebus taikomi standartai, lygiaverčiai įtvirtintiesiems BPK. Įmonė neatliko remonto bei montavimo darbų ir neteikė transporto paslaugų, atitinkamai, direktorius negalėjo atsiskaitinėti su įmone, todėl inspekcija pagristai nuo išduotų pinigų, kurie traktuotini kaip pareiškėjo direktoriaus pajamos, apskaičiavo GPM.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje yra kilęs ginčas ar UAB „Magna Baltija“ direktorius A. E. P. 2013 m. gruodžio mėnesio avansinėje apyskaitoje sumažino įsiskolinimą 135 399 Lt suma už realiai neatliktas paslaugas, todėl jis gavo kitų pajamų, priskirtinų A klasės pajamoms, nuo kurių Kauno AVMI apskaičiavo gyventojų pajamų mokestį. Apeliantas teigia, kad pinigai yra sumokėti UAB “Kauno gerbūvis”, apie tai liudija išrašyti kasos pajamų orderiai.

Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnis nustato, kad turinio viršenybės prieš formą principas yra vienas iš apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindinių principų. To paties įstatymo 10 straipsnyje yra atskleista šio principo turinys – mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje yra detalizuojams šio principo taikymas apskaičiuojant mokesčius, be kita ko, nurodoma, kad mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Taigi, kasos pajamų orderiai nėra lemiamas įrodymas byloje, jie, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad įforminant kasos pajamų orderius buvo pažeista Civilinio kodekso 6.929 straipsnio 2 d. nuostatos, kad atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vykdomi negrynaisiais pinigais, gali ir turi būti vertinami atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikrinęs, kaip Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas,  daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad UAB „Kauno gerbūvis“ neatliko staklių demontavimo, betonavimo ir staklių montavimo darbų, taip pat kad  UAB „Kauno gerbūvis“ neatliko transporto paslaugų pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad ūkinės operacijos su UAB „Kauno gerbūvis“ buvo įvykdytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritardamas Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktam įrodymų vertinimu jo nekartoja. Taigi, byloje įrodyta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina sandorių realumo, todėl ūkinės operacijos, nurodytos aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose, nurodytomis sąlygomis tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko. Mokesčių administratoriui nenustačius, kur A. E. P. panaudojo 135 399 Lt, ši suma pagrįstai pripažinta pagal GPMĮ nuostatas jo pajamomis.

Teismas atmeta apelianto argumentus, kad mokesčių administratorius, teigdamas, kad konkrečios ūkinės operacijos tarp mokesčių mokėtojo ir kito ūkio subjekto neįvyko, remiasi prielaidomis. Patikrinimo akte (mokestinės bylos I t. b. l. 36 –  37) yra išvardinta visa eilė faktų paneigiančių pareiškėjo ir UAB „Kauno gerbūvis“ tariamas ūkines operacijas susijusias su  staklių demontavimo, betonavimo, staklių montavimo darbais ir pervežimais. Mokesčių administratorius įvykdė Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis įpareigojimą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo instituto pareigos naštos paskirstymą visą įrodinėjimo naštą teismo sprendimu perkeldamas ant pareiškėjo – mokesčių mokėtojas, sutinkamai su Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi privalo pagrįsti, kodėl mokesčių mokėtojui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusias sumos yra neteisingos. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėdamas, kad mokesčių mokėtojas turėjo galimybę mokestinio ginčo metu pateikti įrodymus, jog darbai buvo faktiškai atlikti, t. y. patvirtinti, kad staklės šiuo metu stovi ant naujai išbetonuoto pagrindo, tačiau to nedarė, atkreipė dėmesį į pasyvią mokesčių mokėtojo elgseną, bet neįpareigojo pareiškėją tai įrodyti.

Apelianto teiginys, kad prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 56 – 58) turi prejudicinę galią administraciniam teismui nėra pagrįstas įstatymu, todėl atmetamas. Iš šio nutarimo seka, kad prokuroras nevertino tų įrodymų, kuriuos vertino mokesčių administratorius ir netyrė ūkinių operacijų tarp pareiškėjos ir UAB „Kauno gerbūvis“ mokesčių teisės prasme.

Apelianto teiginys, kad tik nuginčijus arba pripažinus sandorius niekiniais galima būtų apskaičiuoti mokesčius, prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 6, 10, 69 straipsniams, administracinių teismų praktikai ir todėl atmetamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nei mokesčių įstatymai, nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (2007 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-328/2007). Kaip pabrėžė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių, o vertina pagal tokį sandorį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, taip pat žr. 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1853/2010).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Magna Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Romanas Klišauskas