Civilinė byla Nr. e2A-977-254/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20479-2019-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       3.3.1.18.1; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams O. I. P. ir G. P. dėl nuomos mokesčio skolos ir palūkanų priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškinyje teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų O. I. P. ir G. P. 1 097,74 Eur skolą už buto (duomenys neskelbtinas), nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nutraukti 2006 m. gegužės 9 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GS-5-18, sudarytą su atsakove O. I. P.; 3) iškeldinti atsakovus O. I. P. ir G. P. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtinas), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškinyje nurodė, kad ginčo bute gyvena ir yra deklaruoti abu atsakovai, kurie sistemingai pažeidžia nuomos sutartį – nereguliariai moka nuomos mokestį, yra įsiskolinę už komunalines paslaugas, į raginimus nereaguoja. Kauno apylinkės teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. eL2-29898-435/2018, kurioje iš O. I. P. priteista skola, skolos išieškojimas perduotas antstoliui. Atsakovai apie įsiskolinimą už buto nuomą, nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą teismine tvarka buvo įspėti, tačiau įsiskolinimo nepadengė, o patalpų būklė ir toliau yra negerinama.

2.       Atsakovė O. I. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. susidariusi skola jau yra priteista ir nuo 2019 m. balandžio 5 d. antstolė J. Ž. ją atskaičiuoja iš pensijos, be to, dar ir ji pati moka kas mėnesį. Ginčo bute ji gyvena nuo 1981 m., kai sudegus jų šeimai priklausiusiam avariniam butui jos sutuoktinis gavo orderį apsigyventi ginčo bute. Sutuoktiniui mirus, atsakovė su ieškove sudarė nuomos sutartį ir bute gyvena 38 metus. Per tą laiką stengėsi pagal išgales butą remontuoti, palaiko bute švarą ir tvarką. Yra skolinga už šilumą, bet skolą sumažino iki 1 000 Eur. Už elektrą, dujas, vandenį, šiukšlių išvežimą neskolinga ir moka kas mėnesį. Skola ieškovei susidarė, kai kartu gyvenantis sūnus prarado nuolatinį darbą ir padidėjo nuomos mokestis. Atsakovei 80 metų, jos pensija 250 Eur per mėnesį. Skola ieškovei nėra tokia didelė, kad reikėtų atsakovus iškeldinti iš buto.

3.       Atsakovas G. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas buvo skirtas 1981 m. gaisrą išgyvenusiai šeimai. Jis nėra sudaręs jokios nuomos sutarties su ieškove ir butą valdo, rūpinasi juo, naudojasi kaip savo nuosavybe nuo 1981 m. Butas buvo suteiktas neatlyginamai ir įgytas įstatymu pagrįsta teise.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų O. I. P. ir G. P. ieškovei Kauno miesto savivaldybei 1 097,74 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitos ieškinio dalies netenkino, priteisė iš atsakovės O. I. P. 12 Eur žyminį mokestį valstybei.

5.       Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtinas), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o dėl šio buto yra sudaryta 2006 m. gegužės 9 d. nuomos sutartis su atsakove O. I. P.. Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena abu atsakovai – O. I. P. nuo 1982 m. gegužės 24 d., G. P. nuo 1994 m. lapkričio 15 d. 1981 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto orderio Nr. 315 pagrindu A. P. kartu su šeimos nariais (4 asmenims) buvo leista apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtinas), o butas buvo skirtas perkėlimui iš sudegusio avarinio namo (duomenys neskelbtinas). 2000 m. vasario 2 d. A. P. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinę sutartį dėl buto (duomenys neskelbtinas). A. P. mirus, 2006 m. balandžio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl buto (duomenys neskelbtinas) nuomos sutarties pakeitimo Nr. A-1373 nuspręsta pakeisti buto (duomenys neskelbtinas), nuomos sutartį, sudarant ją su atsakove O. I. P..

6.       Iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinių (už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. ir už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. gegužės mėn.) teismas nustatė, kad ginčo buto nuomos mokesčio skola laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. yra 1 097,74 Eur. Už paslaugas mokama ne kiekvieną mėnesį ir nepilnai, taip pat per antstolį išieškoma 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu iš atsakovės O. I. P. priteista ieškovei 2 006,29 Eur skola už gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtinas), nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir 5 proc. procesinės palūkanos.

7.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas G. P. nėra sudaręs su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties savo vardu, tačiau jis yra pagrindinės nuomininkės – atsakovės O. I. P. šeimos narys (sūnus), faktiškai gyvenantis ginčo bute, todėl ir jis turi įstatymo nustatytą pareigą mokėti nuomos mokestį bei yra atsakingas už šios pareigos tinkamą vykdymą. Atsakovai O. I. P. ir G. P. tinkamai nevykdo savo prievolių nustatyta tvarka mokėti ieškovei nuomos mokestį, o gaunamais jų mokėjimais buvo dengiama seniausia (šiuo atveju teismo priteista) skola. Kadangi atsakovai nėra padengę ieškovei įsiskolinimo už buto (duomenys neskelbtinas), nuomą už ieškinyje nurodytą laikotarpį, tai ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo solidariai iš atsakovų pripažįstamas pagrįstu.

8.       Paties atsakovo G. P. parengta buto vidaus plotų eksplikacija ir mokėjimų skaičiavimų lentele teismas nesivadovavo, nes eksplikacija sudaryta atitinkamo išsilavinimo ir teisės neturinčio asmens, o skaičiavimai nepagrįsti rašytiniais įrodymais bei atlikti pagal ploto duomenis, neatitinkančius viešame registre nurodytų duomenų.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas G. P. savo argumentams pagrįsti dėl ginčo buto nuosavybės teisės turėjimo jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad gyvenamąjį namą ir kitus statinius (duomenys neskelbtinas), statė G. N. 1926 m., o namų valda 1950 m. lapkričio 30 d. Kauno srities Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 684 buvo municipalizuota kaip bešeimininkė ir pervesta Vietos tarybų fondui. 1982 m. sausio 8 d. Kauno m. Panemunės rajono Vykdomasis komitetas notaro patvirtinta sutartimi statinius namų valdoje (duomenys neskelbtinas), pardavė V. S.. Byloje pateikti dokumentai, kuriais 1981 m. atsakovo tėvui su šeima suteikta teisė apsigyventi ginčo bute, patvirtina, kad ginčo butas buvo suteiktas atsakovo G. P. tėvų šeimai po gaisro, kilusio ankstesnėje jų gyvenamojo vietoje (duomenys neskelbtinas). Tačiau iš šių dokumentų akivaizdu, kad atsakovo G. P. tėvai, o juolab pats atsakovas G. P. neturėjo įgiję gyvenamojo būsto nuosavybės teise nei (duomenys neskelbtinas), nei (duomenys neskelbtinas). 1981 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto orderis Nr. 315 suteikė teisę apsigyventi ginčo bute, tačiau ne kaip savininkams, bet nuomininkų teisėmis. 

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų mokėjimai ieškovei nėra visiškai reguliarūs ir skola dengiama tik iš dalies, tačiau iš esmės pastoviai, anksčiau priteisto nuomos mokesčio įsiskolinimo padengimas patvirtina atsakovų pastangas mažinti bendrą įsiskolinimą ieškovei, skolų ieškovei ir komunalinių paslaugų teikėjams susidarymą sąlygojo nuo atsakovų valios nepriklausančios priežastys – sunki finansinė padėtis dėl atsakovės O. I. P. mažos senatvės pensijos ir atsakovo G. P. negalėjimo gauti darbo, atsakovai ginčo bute gyvena labai kukliai, bet tvarkingai. Atsakovė O. I. P. neneigia savo prievolės laiku mokėti mokesčius pažeidimo, neginčija šios prievolės apimties ir sutinka padengti visą susidariusį įsiskolinimą ieškovei pagal finansines galimybes. Byloje nėra duomenų ar įrodymų apie atsakovų turimą kitą gyvenamąją vietą, kur jie galėtų apsigyventi, iškeldinus juos iš ginčo buto. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto tenkinimas šiuo metu būtų neproporcingas atsakovų padarytam pažeidimui ir per griežta teisinė priemonė, kuri sukeltų neigiamus padarinius visų pirma garbaus amžiaus atsakovei O. I. P., o tai iš esmės neatitiktų valstybės nacionalinės strategijos nuostatų dėl gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo ir neatitiktų šalių pusiausvyros.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą aukštesnės instancijos teismui, kadangi ginčijamo buto vertė didesnė nei 42 000 Eur, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo šiuos įrodymus: būsto nuomos mokesčių kvitus 2018 m. – 2019 m. laikotarpio ir Lietuvos pašto VSDFV išmokų išmokėjimo kvitus; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos įrodymus apie 2020-07-27 rezervuotą  1495,89 Eur sumą; 2021-02-04 antstolio dokumentus; 2021-01-26 VB Darbo paieškos išmokos mokėjimą; 2021-02-25 Banko išrašą už laikotarpį nuo 2020-12-21 iki 2021-02-25; advokatės prašymą ir jos gautus dokumentus; dokumentus iš Kauno regioninio valstybės archyvo; orderį Nr. 315 su priedais gyvenamajam plotui apgyvendinti vietinės Tarybos valstybinės kooperacinės, visuomeninės organizacijos name; nekilnojamojo turto brokerio preliminarų buto vertinimą; prašymą perrašyti butą atsakovei po atsakovės vyro mirties (turėta omenyje nuosavybę); suklastotą dokumentą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina nuomos mokesčių kvitai laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., kurie įrodo nuomos mokesčių mokėjimą. Tai yra sumokėti einamo mėnesio nuomos mokesčio kvitai, juose nėra nurodyta, kad tai skolos dengimo mokėjimai. Skolos dengimu užsiima antstolis. Remiantis šiais argumentais, kad buvo mokami mokesčiai, yra pagrindas ginčyti 1 097,74 Eur skolą ir teiginį, kad atsakovai sistemingai pažeidžia nuomos sutartį – nereguliariai moka nuomos mokestį, yra įsiskolinę už komunalines paslaugas, į raginimus nereaguoja.

11.2. Atsakovas G. P. nėra sudaręs jokios nuomos sutarties, o ginčijama nuomos sutartis, sudaryta su pensininke apgaulės būdu, jam nežinant. Ginčo butas yra suteiktas A. P. šeimai Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 351 ir pagal 1 priedėlį ginčo butas yra valstybės nekilnojamasis turtas, bet išliks visų būsimų P. nuosavybe. Ginčo butas suteiktas nuosavybės teise P. šeimai, kai sudegė namas (duomenys neskelbtinas), kuriame gyveno jo šeima. Nėra pagrindo teigti, kad namų valda (duomenys neskelbtinas), 1950 m. lapkričio 30 d. Kauno srities Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 684 buvo municipalizuota kaip bešeimininkė ir pervesta Vietos tarybų fondui. Nėra paneigta ši privati valda, kurios pagrindu suteiktas ginčo butas. Šis butas yra valstybės nekilnojamasis turtas ir savivaldybei gali pereiti tik įstatymo pagrindu, bet ne galios neturinčiu priėmimo–perdavimo aktu.

11.3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. P. šeimos nariai yra deklaruoti ginčo bute pagal Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. spalio 9 d. sprendimą, taigi nėra pagrindo teigti, kad A. P. šeimos nariai deklaruoti pagal ginčijamą nuomos sutartį.

11.4. Skundžiamas sprendimas pažeistų CPK 739 straipsnį, kuriame numatytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti.

11.5. Teismas atsakovo parengta buto vidaus plotų eksplikacija ir mokėjimų skaičiavimų lentele nesivadovavo, nes eksplikacija sudaryta atitinkamo išsilavinimo ir teisės neturinčio asmens, o skaičiavimai nepagrįsti rašytiniais įrodymais bei atlikti pagal ploto duomenis, neatitinkančius viešame registre nurodytų duomenų. Tačiau atsakovas tai ir norėjo pabrėžti, kad registre nurodyti ginčijamos patalpos 53-6 lygiagrečių sienų atstumai nevienodi stačiakampiame name negali būti. Gyvenamasis plotas nuo nurodyto savivaldybės ženkliai skiriasi.

12.       Atsiliepimu į atsakovo G. P. apeliacinį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o dėl šio buto yra sudaryta 2006 m. gegužės 9 d. nuomos sutartis su atsakove O. I. P.. Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena abu atsakovai. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1981 m. lapkričio 13 d. orderio Nr. 315 pagrindu A. P. kartu su jo šeimos nariais (4 asmenims) buvo leista apsigyventi bute, o butas buvo skirtas perkėlimui iš sudegusio avarinio namo (duomenys neskelbtinas). 2000 m. vasario 2 d. A. P. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinę sutartį, o A. P. mirus, nuspręsta pakeisti buto nuomos sutartį, sudarant ją su atsakove O. I. P..

12.2. Teismas teisingai pažymėjo, kad rašytinės sutarties pagrindu tarp savivaldybės ir O. I. P. yra susiklostę sutartiniai savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigoja naudotis patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi, nepaisant to, kad pats G. P. nėra sudaręs su savivaldybe gyvenamosios patalpos nuomos sutarties savo vardu, tačiau jis yra pagrindinės nuomininkės O. I. P. šeimos narys (sūnus), be to, faktiškai gyvenantis ginčo bute, todėl turi įstatymo nustatytą pareigą mokėti nuomos mokestį.

12.3. Apeliantas visiškai nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą nesiremti paties G. P. parengta buto vidaus plotų eksplikacija ir mokėjimų skaičiavimų lentele, nes teismas pagrįstai nusprendė, kad eksplikacija turi būti sudaryta atitinkamą išsilavinimą ir teisę turinčio asmens, o skaičiavimai turi būti pagrįsti rašytiniais įrodymais bei atlikti pagal buto ploto duomenis, atitinkančius viešame registre nurodytus duomenis. Apeliantas nepateikė nei atitinkamą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, nei skaičiavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl nėra pagrindo abejoti teisės aktų nuostatomis pagrįsta teismo išvada.

12.4. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimo motyvuotumą. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, apgynė pažeistas savivaldybės, kaip būsto savininkės, teises.

12.5. Teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo G. P. nurodytas aplinkybes, kad ginčo butas yra jo nuosavas, jo tėvui suteiktas Darbo žmonių deputatų tarybos nuosavybės teise 1981 m., kai sudegė namas (duomenys neskelbtinas), kuriame gyveno jo tėvų šeima, o savivaldybei ginčo buto nuosavybė perėjo ne pagal įstatymą, bet pagal negaliojantį aktą dėl Registrų centrų padarytos klaidos. Teismas pagrįstai nurodė, kad savo argumentams pagrįsti dėl ginčo buto nuosavybės teisės turėjimo jokių objektyvių įrodymų G. P. nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo, žodinio bylos nagrinėjimo ir apeliacijos ribų

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo šios nutarties 11 punkte išvardintus įrodymus, tačiau prašymo juos priimti nesuformulavo, nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė jam šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, pažymėtina, kad apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo įrodymus, kuriais grindė savo priešieškinio (patikslinto priešieškinio) aplinkybes, o priešieškinis, nepašalinus jo trūkumų, buvo laikytas nepaduotu, todėl jame nurodytos aplinkybės ir jį pagrindžiantys įrodymai yra už apeliacijos ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, todėl prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai atsisakomi priimti.

16.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad siekiant skaidrumo ir teisingumo siūlo bylą nagrinėti iš pradžių, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėja sprendžia, kad nėra reikšmingų priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pastebėtina, kad apeliantas tik suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nepagrindė. Šalių paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismui, naujas pakartojimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra pakankama priežastis skirti žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimą. Byloje nėra tiriamos naujos, pirmosios instancijos teismo netirtos faktinės aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių teisėja netenkina apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

19.       Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio nagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Apeliaciniame skunde taip pat negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

20.       Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas ir iš atsakovų O. I. P. ir G. P. ieškovei Kauno miesto savivaldybei priteista 1 097,74 Eur skola už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusi laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       Taigi, byloje buvo nebuvo sprendžiamas ginčas dėl gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtinas), teisinio statuso. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, kuriuos nurodė ir pats apeliantas apeliaciniame skunde, konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtinas) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Byloje įstatymo nustatyta tvarka ieškovės daiktinė teisė – nuosavybės teisė – nebuvo ginčijama. Apelianto priešieškinis ir patikslintas priešieškinis Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimis buvo laikyti nepaduotais (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad butas (duomenys neskelbtinas) savivaldybei gali pereiti tik įstatymo pagrindu, o 1995 m. kovo 16 d. priėmimo – perdavimo aktas nėra tas įstatyminis pagrindas, kuris suteiktų Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teisę į ginčo butą, kad ieškovės nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąją patalpą Nekilnojamojo turto registre įrašyta pažeidžiant Nekilnojamojo turto įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir kt., išeina už apeliacijos ribų ir apeliacinės instancijos teismas šių apelianto argumentų nevertina. Taigi, byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl daiktinių teisių, todėl apelianto argumentai, kad ginčijamo turto vertė yra 42 000 Eur, todėl byla turėjo būti perduota aukštesnės instancijos teismui, yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad apeliantas, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, 2021 m. liepos 5 d. pateikė teismui prašymą atmesti ieškovės ieškinį, kuriame išdėstė argumentus, kuriais ginčija ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą. Šis jo prašymas, kaip pažeidžiantis CPK 301, 312 straipsnių nuostatas, atsisakomas priimti.

22.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo buto nuomos sutartis buvo sudaryta su pensininke apgaulės būdu, jam nežinant. Tačiau byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl sandorio negaliojimo, teismas dėl to nepriėmė sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio nagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Dėl ginčo esmės 

23.       Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rašytinės sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės O. I. P. yra susiklostę sutartiniai savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria nuomotojas įsipareigoja gyvenamąją patalpą suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Byloje nustatyta, kad 2006 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtinas), nuomos sutartis Nr. GS 5-18 su atsakove O. I. P..  

24.       Apeliantas nurodo, kad jis nesudarė jokios nuomos sutarties su ieškove ir nesenai apie tai tik sužinojęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas G. P. nėra sudaręs su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties savo vardu. Tačiau CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog bute gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena abu atsakovai – O. I. P. nuo 1982 m. gegužės 24 d., G. P. nuo 1994 m. lapkričio 15 d., todėl atsakovo skundžiamame teismo sprendime pagrįstai ir teisingai nurodyta, kad atsakovui esant pagrindinės nuomininkės – atsakovės O. I. P. šeimos nariu, jis turi įstatymo nustatytą pareigą mokėti nuomos mokestį bei yra atsakingas už šios pareigos tinkamą vykdymą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.589 straipsnio 1 dalis).  

25.       Apeliantas nurodo, kad iš byloje pateiktų ieškovės suvestinių matyti, jog nuomos mokesčio už ginčo butą įsiskolinimai dengiami Socialinės paramos skyriaus išmokomis, taip pat antstolio išieškojimais. Nors jie nėra visiškai reguliarūs ir skola dengiama tik iš dalies, tačiau iš esmės pastoviai, o tai, kad gautomis sumomis buvo padengtas iš atsakovės O. I. P. anksčiau priteistas nuomos mokesčio įsiskolinimas, patvirtina atsakovų pastangas mažinti bendrą įsiskolinimą ieškovei. Su apelianto argumentais dėl atsakovų pastangų mažinti skolą galima sutikti, tačiau apeliantas nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai gali patvirtinti jo argumentus, kad atsakovų skola už ginčo laikotarpį yra mažesnė, nei teismas priteisė, patenkindamas ieškovės ieškinį.

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinių (už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. ir už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. gegužės mėn.) matyti, kad ginčo buto nuomos mokesčio skola laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. yra 1 097,74 Eur. Prie ieškinio ieškovės pridėtoje Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinėje už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 02 mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. yra nurodyta ne tik priskaičiuota mokesčių suma, tačiau ir 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo 2018-10-30 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-29897-435/2018 priteista suma bei visi atsakovų atlikti mokėjimai ir sumos, kurias pervedė antstolis, priteistai sumai padengti. Analogiškoje suvestinėje už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. nurodyta priteistos sumos išieškojimai ir atsakovų atlikti mokėjimai. Abiejose suvestinėse skolos suma už ginčo laikotarpį yra 1 097,74 Eur. Apeliantas nenurodė, kad šiose suvestinėse įrašyti duomenys yra neteisingi, kad yra neapskaitytų atsakovų sumokėtų sumų, ar yra kitų klaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šias suvestines laikyti neteisingomis. Apelianto argumentai, kad buvo mokama ir už einamąjį laikotarpį, o ieškovė dengė seniausią skolą, todėl jeigu nebūtų mokama už einamąjį mėnesį, tai skola būtų virš 3.000,00 Eur, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovų skolos dydžio.

27.       Apeliantas nurodo, kad įsiteisėjęs 2021 m. vasario 12 d. teismo sprendimas pažeistų Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį. Šis teisinis reglamentavimas taikomas vykdymo procese, todėl šie apelianto argumentai jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepatvirtina.     

28.       Apeliantas apeliaciniame skunde citavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo, išnagrinėjus konstitucinės justicijos bylą Nr. 1/2018 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-4/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 12-14 punktus, nurodytus nutarimo II. Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina. Apeliantas, nurodydamas šia nuostatas, jų nesieja su savo teisių pažeidimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šie teisiniai argumentai neturi įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, galėjusius turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo argumentų dėl jo teisių pažeidimo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Dalė Burdulienė