Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6063-982/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05117-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. liepos 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

2015 m. gegužės 28 d., 16.53 val., Kaune, Šarkuvos g. 1, K. T., vairuodama automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. T. paaiškinime nurodė, kad važiuodama Šarkuvos gatvėje prilietė ir taip prabraukė kitą automobilį, bandydama prasilenkti su kitu automobiliu, neapskaičiavo reikiamo atstumo. Nesustojo, nes labai skubėjo ir nenorėjo sutrikdyti eismo. Vėliau sustojo Šilainių rajone, apžiūrėjo automobilį, bet įbraukimas buvo minimalus, todėl nesureikšmino to, kaip eismo įvykio, todėl į eismo įvykio vietą negrįžo. Kaip eismo įvykio priežastį nurodė išsiblaškymą. Dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pažeidimų faktą ir K. T. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog Šarkuvos g. 1 yra apgadintas automobilis Volkswagen Golf, kurį apgadinęs automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino (b. 1. 4, 18), eismo įvykio vietos schema, ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti apgadinto automobilio stovėjimo vieta eismo įvykio vietoje, taip pat nurodyti Volkswagen Golf automobiliui padaryti apgadinimai (b. 1. 5), foto lentelės, iš kurių matyti, automobiliui Volkswagen Golf padaryti apgadinimai, t.y. nubrauktas priekinis bamperis (b. 1. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuris patvirtina, kad automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, t.y. nubrozdintas priekinis bamperis (b. 1. 7), D. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis paliko automobilį Volkswagen Golf, Šarkuvos g. 1, grįžęs prie automobilio, rado nubrauktą priekinės dalies automobilio buferį (ant buferio likę raudoni kito automobilio dažai) (b. 1. 9), K. T. paaiškinimas (b. 1. 11), foto lentelės, iš kurių matyti, automobiliui Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, t. y. nubrozdintas ir įlenktas dešinės pusės galinis šonas (b. 1, 14, 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuris patvirtina, kad automobilis Mistubishi Colt, yra apgadintas, t.y. nubrozdintas ir įlenktas dešinės pusės galinis šonas (b. 1. 16), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, eismo įvykio metu, Šarkuvos g. 1, buvo apgadintas automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitas automobilis iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykį matė liudininkas (b. 1. 19).

K. T. paaiškinime nurodė, kad iš įvykio vietos nuvažiavo nesureikšminusi padarytų apgadinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą. Taigi, K. T. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryti transporto priemonių apgadinimai akivaizdūs, todėl ji privalėjo pranešti apie tai nukentėjusiajam, o nesant nukentėjusiojo, apie įvykį informuoti policiją.

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. T. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu, apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

K. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad K. T. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. vairavo transporto, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus dėl ko kliudė kitą stovėjusį automobilį, taip pat pažeisdama Kelių eismo taisyklėse nustatytą tvarką, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kita vertus K. T. specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi 4 metus, per šį laikotarpį nei karto nebuvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad iki šio jai inkriminuojamo pažeidimo, teise vairuoti transporto priemones naudojosi pavyzdingai. Be to, transporto priemonių apgadinimai nėra dideli.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą ir trumpesnės trukmės specialios teisės atėmimo nuobaudą nei numatyta 130 str. 1 d. sankcijoje, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 301 str., 31 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė :

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso   127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                         Darius Urbonas

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).