Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-27][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-627-624-2021].docx
Bylos nr.: eAS-627-624/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 145787276 pareiškėjas
Kategorijos:
Bylos dėl prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Bylos nagrinėjimo išlaidos
Bylos nagrinėjimo išlaidos

?

Administracinė byla Nr. eAS-627-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01273-2021-4

                Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei S. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. K. 150,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir bylinėjimosi išlaidas

2021m. rugpjūčio 3 d. Regionų administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas nutraukti administracinę bylą, nes atsakovė po prašymo padavimo teismui skolą sumokėjo.

 

II.

 

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą dėl bylos nutraukimo, sumokėjus prašomą priteisti skolą, ir tuo pagrindu administracinę bylą atsakovės S. K. atžvilgiu nutraukė, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas priimtinas, administracinė byla atsakovės S. K. atžvilgiu nutrauktina, nes ginčas tarp šalių yra išspręstas. Tai neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių teisių ir įstatymu saugomų interesų. Pareiškėjui teismas išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme nutraukti bylą taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur. Pareiškėjas sumokėjo advokatui 15,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas G. G..

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies klausimu, t. y., jog teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas, atsižvelgti į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Teismas pažymėjo, kad vėlesnėse nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).

Teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš pareiškėjo interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Todėl teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

 

III.

 

Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant visiškai. 

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nuosekliai formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad minimali bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteisiama. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo teisės, siekiant tinkamai užtikrinti pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo, įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi (yra tik vienas teisininkas). Jų samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas, kadangi tokių darbuotojų išlaikymas gultų ant sąžiningai rinkliavą mokančių gyventojų pečių, tačiau šios darbuotojų sąnaudos nebūtų kompensuojamos teisės aktų nesilaikančių asmenų, skolininkų.

Pareiškėjo vertinimu, teismų praktikos pakeitimas lemtų Lietuvos administraciniame procese vyraujančio principo „pralaimėjęs moka“ esmę ir prasmę ir neužtikrintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo funkcijų – įskaitant ir teisės į veiksmingą ir kokybišką procesą užtikrinimo, kadangi pareiškėjo darbuotojo teisminiam procesui sugaištas laikas nebūtų kompensuojamas skolininko. Taip būtų vykdomas formalus teisingumas, paneigtas ir prevencinis bylinėjimosi išlaidų poveikis, kadangi skolininkai žinotų, jog rinkliavos prievolės nevykdymas jiems nesukeltų jokių papildomų neigiamų padarinių, o tai skatintų nesąžiningus ir neatsakingus mokėtojus nevykdyti savo pareigų bei darytų žalą atliekų tvarkymo sistemai.

Pareiškėjas teigia, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui būdavo priteisiamos. Net ir įvertinus visas aplinkybes šioje byloje ir nustačius, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaujantis nuosekliai formuojama teismų praktika, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, į šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau ne visiškai tokio prašymo netenkinti, nes analogiško pobūdžio ir sudėtingumo byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos dydis yra suformuotas ir svyruoja apie 15 Eur. Teismo nutartis dėl atsisakymo visiškai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patenkinus pareiškėjo reikalavimus, laikytina nepagrįsta ir naikintina.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Nagrinėjamos bylos dalykas  Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų  2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismui nutraukus bylą dėl to, kad pareiškėjas atsisakė prašymo teismui atsakovui sumokėjus vietinės rinkliavos skolą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad administracinė byla pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutraukta pareiškėjui atsisakius prašymo, nes atsakovas sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą (ABTĮ 103 str. 4 p.), tačiau teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jo patirtas 15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su būtent šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės jo naudai priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaudodamas vienodas teisingumo ministro patvirtintas procesinių dokumentų formas.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia, tačiau šį pareiškėjo atskirojo skundo argumentą paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 ir kt.). Todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis suteikė galimybę jam nagrinėjamu atveju savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

 

 

                                        Ramūnas Gadliauskas

 

 

                                        Milda Vainienė


Paminėta tekste:
  • eA-3910-662/2020
  • eAS-172-502/2021
  • eTA-904-968/2021