Civilinė byla Nr.e2A-592-585/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02478-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Adam Arkadiusz Kaminsky Kam-Bud System ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milsta“ dėl skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Liepvalda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Adam Arkadiusz Kaminsky Kam-Bud System kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Milsta“ 43 452,12 Eur skolą, 2 475,99 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Liepvalda“ (užsakove) susitarė, kad ieškovė pastatys UAB „Liepvalda“ sandėlį, adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė yra Lenkijoje registruota įmonė, užsakovė UAB „Liepvalda“ paprašė, kad statybų rangos sutartis būtų sudaroma per kitą, Lietuvoje veikiančią (registruotą) statybų bendrovę. Atsižvelgiant į užsakovės reikalavimus, 2017 m. balandžio 10 d. ieškovė sudarė su atsakove UAB „Milsta“ Statybos rangos sutartį Nr. MIL170410-1 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Šalys sutarė, kad atsakovei už tarpininkavimą tarp trečiojo asmens UAB „Liepvalda“ ir ieškovės bus sumokėta 5 000 Eur. Atsakovei sutikus su ieškovės pasiūlymu, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė Statybų rangos sutartį (toliau - Pagrindinė sutartis) dėl statybų rangos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2017 m. balandžio mėnesį pradėjo darbus. Atlikusi dalį darbų, ieškovė 2017 m. gegužės 25 d. atsakovės atstovui asmeniškai perdavė atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitą Nr. 8/05/2017 81 688,40 Eur sumai. Kadangi šalis siejo pasitikėjimo santykiai, ieškovės atstovas nereikalavo atsakovės atstovo iš karto pasirašyti atliktų darbų akto ir sąskaitos. Atsakovės atstovai nepasirašė atliktų darbų akto, tačiau atsakovė 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitą 2017 m. liepos 18 d. iš dalies apmokėjo. Kadangi sąskaita, kurios didžioji dalis yra apmokėta, buvo pateikta už 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu perduotus atliktus statybos darbus, akivaizdu, kad atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, terminų ar kitų su atliktais statybos darbais susijusių aplinkybių. Liko neapmokėta 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitos dalis – 31 688,40 Eur. Ieškovė užbaigusi statybos darbus, 2017 m. birželio 26 d. pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 2 ir sąskaitą Nr. 7/06/2017 9 377,73 Eur sumai. Šalims geranoriškai bendraujant, šių dokumentų egzemplioriai buvo perduoti atsakovės atstovui, tikintis, kad bus grąžinti ieškovei juos pasirašius. Tačiau šių dokumentų atsakovė nėra pasirašiusi ir grąžinusi ieškovei, be to, nėra apmokėta ir galutinė 2017 m. birželio 26 d. sąskaita. Statybų darbai objekte (duomenys neskelbtini), yra baigti, tą patvirtina statybų objekto statybos žurnalas, bet to, užsakovė UAB „Liepvalda“ patvirtino, kad ieškovė darbus statybų objekte atliko kokybiškai, laiku, darbai yra pilnai užbaigti ir užsakovės UAB „Liepvalda“ priimti, pasirašant su atsakove galutinį statybos darbų aktą. Sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, kad rangovas (ieškovė) neatšaukiamai ir nesąlygiškai atsisako savo teisės perduoti darbus vienašaliu perdavimo aktu ir darbai jokiais atvejais negali būti laikomi rangovo perduotais ir užsakovo priimtais pagal vienašalį perdavimo aktą. Sutarties 5.5. punktu ieškovei atsisakius galimybės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą, atsakovei iš esmės buvo suteikta teisė ir galimybė, kuria ji pasinaudojo, nepagristai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 5.5. punktas yra negaliojantis nuo sutarties sudarymo dėl prieštaravimo CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir todėl šalių nesaisto.
3. Atsakovė UAB „Milsta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo darbų pradžios iki 2017 metų spalio mėnesio ieškovė nepateikė atsakovei nei vieno atliktų darbų akto ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Atsakovė 2017 metų spalio mėnesio pradžioje gavo ieškovės „mokėjimo reikalavimą“, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė yra išrašiusi ir į savo apskaitą įsitraukusi PVM sąskaitas-faktūras Nr. 8/05/2017 ir Nr. 7/06/2017 bei reikalavo jas apmokėti. Į šį reikalavimą atsakovė atsakė, pateikdama 2017 m. spalio 13 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė nebuvo ir nėra pateikusi nei vieno atliktų darbų akto, kurio pagrindu būtų galima išrašyti ir teikti apmokėti atsakovei PVM sąskaitas-faktūras. Pretenzijoje pareikalavo ieškovę kuo skubiau pateikti atliktų darbų aktus, o nepagrįstai atgaline data išrašytas PVM sąskaitas-faktūras panaikinti. Reaguodama į atsakovės atsakymą į pretenziją, ieškovė 2017 m. spalio 16 d. el. paštu persiuntė atsakovei atgaline data vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitų-faktūrų dublikatus. Kadangi atsakovei minėti dokumentai ankščiau nebuvo pateikti, 2017 m. spalio 23 d. el. paštu ieškovei buvo nurodyta, kad šis pateiktų atliktų darbų aktus realia, o ne atgaline data. Byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kurie bent tikėtinai pagrįstų ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros atsakovei buvo įteikiamos ieškovės nurodomu metu (2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. birželio 26 d.), o atsakovė sąmoningai vengė jas priimti. Ieškovė ir atsakovė nebuvo praeityje bendradarbiavusios ar pažįstamos, todėl ieškovės teiginys, kad šalis siejo tokie pasitikėjo santykiai, kad darbų atlikimo aktai buvo perduodami nepasirašant, nepateikiant lydraščio ar neatliekant kitos žymos, yra vertintinas kaip išgalvotų aplinkybių pateikimas. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad jos 2017 m. gegužės 25 d. pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8/05/2017 atsakovė iš dalies apmokėjo 2017 m. liepos 18 d. Atsakovė 2017 m. liepos 18 d. mokėjimą atliko esant visiškai kitoms aplinkybėms. Atsakovė 2017 m. liepos 13 d. el. paštu buvo informuota, kad ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją dėl PVM mokėtojo statuso įregistravimo ir kodo suteikimo. Kadangi pagal sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi įsiregistruoti Lietuvos Respublikos PVM mokėtoju, atsakovė pagrįstai manė, kad ieškovė artimiausiu metu pateiks darbų atlikimo aktą ar aktus, bei vėliau jų pagrindu PVM sąskaitas-faktūras. Dėl šios priežasties atsakovė 2017 m. liepos 18 d. pervedė ieškovei avansą pagal Sutartį. Atsakovė 2017 m. liepos 18 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodė, kad yra mokamas avansas pagal Sutartį, o ne apmokama viena iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. atsakovei pateikė antrą atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7/06/2017.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Adam Arkadiusz Kaminsky Kam-Bud System iš atsakovės UAB „Milsta“ 22 866,13 Eur skolą, 160 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pripažino, kad šalys statybos rangos sutartyje aiškiai susitarė ir nustatė atliktų darbų aktų (statybos darbų) pridavimo bei pasirašymo tvarką. Atsakovė neigia gavusi per savo atstovą 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. birželio 26 d. atliktų darbų aktus ir atitinkamai sąskaitas apmokėjimui. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 2017 m. gegužės 25 d. šalių sutartyje nustatytu būdu įteikė atsakovei UAB „Milsta“ (jos atstovui) atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2017 m. gegužės 29 d. sąskaitą 81 688,40 Eur sumai bei 2017 m. birželio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir sąskaitą 9 377,73 Eur sumai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodyti atliktų darbų aktai bei sąskaitos atsakovės atstovui buvo įteikti pasirašymui ir darbų priėmimui ieškovės nurodyta tvarka ir terminais.
6. Nustatęs, kad ieškovė su Sutarties 5.5 punkto sąlyga dėl darbų perdavimo būdo sutiko, pasirašydama rangos sutartį, vėliau neginčijo tokios atliktų darbų perdavimo tvarkos, teismas sprendė, kad ieškovė savo valia prisiėmė atitinkamas teises ir pareigas.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, išrašydama ir pateikdama sąskaitas apmokėjimui, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turėjo būti įsiregistravusi PVM mokesčio mokėtoja. Ieškovė tapo PVM mokėtoja 2017 m. liepos 19 d.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys pripažįsta, jog 2017 m. spalio 16 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo persiųsti ieškovės parengti 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. birželio 26 d. atliktų darbų aktų dublikatai bei sąskaitos (jų išrašymo datomis). Atsakovė pripažįsta, kad 2017 m. spalio 27 d. ieškovė elektroniniu laišku pirmą kartą įteikė atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus.
9. Teismas sprendė, kad 2017 m. spalio 27 d. atsakyme į gautą pretenziją atsakovė UAB „Milsta“ nurodė formalias atsisakymo pasirašyti ieškovės pateiktus vienasmeniškai pasirašytus aktus priežastis. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė atliktų darbų nepriėmė ir aktų nepasirašė dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų.
10. Nustatęs, kad trečiasis asmuo UAB „Liepvalda“ (užsakovė) atsakovės UAB „Milsta“ (generalinės rangovės) perduotus darbus pagal Pagrindinę sutartį, kurie apima ir ieškovės atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), priėmė 2017 m. rugpjūčio 21 d., nereiškė jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės nei kiekio, teismas sprendė, kad po 2017 m. spalio 27 d., kai atsakovei UAB buvo įteikti vienasmeniškai subrangovės pasirašyti atliktų darbų aktai, atsakovės atsisakymas priimti atliktus statybos darbus ir pasirašyti ginčijamus atliktų darbų aktus per sutartyje numatytą terminą, nuo jų pateikimo, yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiga atsakovei priimti atliktus darbus ir pasirašyti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2017 m. birželio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, arba atsisakyti juos priimti (pasirašyti aktus) nurodžius trūkumus, kilo per 6 darbo dienas, skaičiuojant nuo jų pateikimo dienos – 2017 m. spalio 27 d. (Sutarties 5.4 punktas).
11. Teismo vertinimu, vien formalūs procedūriniai akto pateikimo pažeidimai negali lemti atliktų darbų aktų nepasirašymo (darbų nepriėmimo), ypač tuomet, kai yra konstatuotas darbų atlikimas ir nėra pareikšta jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti priimti perduotų darbų rezultatą. Teismo vertinimu, ieškovei įteikus atsakovei atliktų ir perduotų darbų aktus, atsakovė privalėjo priimti atliktus darbus, įteikus aktus pasirašyti ar atsisakyti darbus priimti, apie tai nurodant (pažymint) aktuose, sutartyje nustatytu terminu, o pareigos priimti darbus ir pasirašyti ginčijamus aktus nebuvimo atsakovė negali pateisinti naujų aktų, išrašytų 2017 m. spalio 27 d. data, nepateikimu.
12. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 10.2 punkto reikalavimus ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki galutinio atliktų darbų akto pateikimo užsakovui dienos, pateikti suderinto su užsakovu banko ar draudimo bendrovės garantiją/laidavimą garantiniam laikotarpiui ne mažesnei kaip 18 200 Eur sumai, kuria užtikrinamas rangovo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas garantinio laikotarpio metu, o duomenų, kad rangovas (ieškovė) sutartyje numatytą garantiją/laidavimą pateikė, byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, kad iš ieškovės prašomos priteisti neapmokėtos skolos dalies – 41 066,13 Eur atimama sutartyje nustatyto dydžio garantijos/laidavimo suma – 18 200 Eur ir ieškovei priteistina iš atsakovės 22 866,13 Eur nesumokėta skolos dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 22 866,13 Eur skolos, 160 Eur delspinigių, 8 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 210,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai aiškino statybos rangos sutarties sampratą ir dėl to nepagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Pagal statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi ne tik su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, bet ir su tinkamu atliktų darbų perdavimu.
13.2. Sutartyje šalys susitarė, kad apmokėjimas už atliktus statybos darbus galimas tik po atliktų darbų priėmimo pagal atliktų darbų aktus, todėl laikytina, kad apeliantė yra pagrįstai sulaikiusi mokėjimus ieškovei.
13.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Liepvalda“ iš esmės priėmus visus statybos darbus ir šalims pasirašius galutinį atliktų darbų aktą, reikalavimai, numatyti Sutarties 5.2 punkte, iš esmės tapo nereikšmingi, nes buvo tinkamai pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas bei jokių trūkumų dėl atliktų darbų kokybės ir kiekių nepareikšta. Apeliantės ir trečiojo asmens bei apeliantės ir ieškovės sudarytos statybų rangos sutartys yra dvi skirtingos sutartys, kurių vienos tinkamas įvykdymas nelemia kitos sutarties ar jos dalies savaiminio įvykdymo.
13.4. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė su sutarties 5.5 punkto sąlyga dėl darbų perdavimo būdo sutiko, pasirašydama rangos sutartį, neginčijo tokios atliktų darbų perdavimo tvarkos ir vėliau. Tai reiškia, kad ieškovė savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė šiuo atveju turėjo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktų dublikatus, todėl juos pagrįstai pasirašė ir 2018 m. spalio 27 d. įteikė apeliantei.
13.5. Teismas, pripažindamas ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktų dublikatus atgalinėmis datomis ir prilygindamas juos šalių sutartyje ir įstatyme įtvirtintiems atliktų darbų aktams, pažeidė rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas ir paneigė sutarčių laisvės principą.
13.6. Tai, kad ieškovė atgalinėmis datomis pateikė atliktų darbų aktų dublikatus ir PVM sąskaitų faktūrų dublikatus, kurių neįtvirtina ir neapibrėžia nei įstatymas, nei šalių sutartis, negali būti laikoma formaliais procedūriniais aktų pateikimo pažeidimais vien dėl to, kad apeliantė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus užsakovei.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Atliktų darbų aktai atsakovei buvo pristatyti net keletą kartų – atlikus darbus ir atliktų darbų aktus pristačius asmeniškai atsakovės atstovui atliktų darbų aktų išrašymo dieną, registruotu laišku bei elektroniniu paštu. Todėl akivaizdu, kad apeliantė, teigdama, kad ieškovė jai nepristato atliktų darbų aktų, pradėjo išsisukinėti nuo pareigos sumokėti ieškovei už kokybiškai atliktus darbus.
14.2. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neginčijo sutarties 5.5. punkte įtvirtinto darbų perdavimo būdo, yra klaidinantis. Ieškiniu ieškovė, be kita ko, išdėstė savo poziciją, kad ši sutarties nuostata yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to negaliojanti.
14.3. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė atliktų darbų nepriėmė ir aktų nepasirašė dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Atsakovės 2017 m. spalio 27 d. raštas patvirtina, kad atsisakymo priimti statybos darbus ir pasirašyti aktus, pateikus elektroniniu paštu, priežastys yra formalios.
14.4. Trečiasis asmuo UAB „Liepvalda“ (užsakovė) atsakovės perduotus darbus pagal Pagrindinę sutartį, kurie apima ir ieškovės atliktus darbus, priėmė 2017 m. rugpjūčio 21 d., todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad iš esmės užsakovei priėmus darbus objekte ir nepareiškus jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės nei kiekio, po 2017 m, spalio 27 d. kai atsakovei buvo įteikti vienasmeniškai subrangovės pasirašyti atliktų darbų aktai, atsakovės atsisakymas priimti atliktus statybos darbus ir pasirašyti ginčijamus atliktų darbų aktus per sutartyje numatytą terminą, nuo jų pateikimo, yra nepagrįstas.
14.5. Akivaizdu, kad sutartis tarp trečiojo asmens UAB „Liepvalda“ ir atsakovės ir sutartis tarp atsakovės ir ieškovės yra susijusios, jų vykdymas/netinkamas vykdymas turi įtakos viena kitai, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad šios sutartys yra nesusijusios ir vienos tinkamas įvykdymas nelemia kitos sutarties ar jos dalies savaiminio įvykdymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovė UAB „Milsta“ (rangovė) ir trečiasis asmuo UAB „Liepvalda“ (užsakovė) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S-LPV-1704-010, kuria UAB „Milsta“ įsipareigojo atlikti statybos darbus statomame objekte (Sandėliavimo paskirties pastatas), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 133-150). Tarp ieškovės Adam Arkadiusz Kaminsky KAM - BUD System ir atsakovės UAB „Milsta“ 2017 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. MIL170410-1, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus nurodytus sutarties priede Nr. 1, už bendrą 91 069,40 Eur sumą, tame pačiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus atsiskaityti (t. 1, b. l. 10-27).
17. Ieškovė nurodė, kad atliko statybos darbus, tačiau atsakovė su ja neatsiskaitė. Atsakovė iš esmės neginčija pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus pagal Sutartį, tačiau nurodo, kad, neturėdama abiejų šalių pasirašytų atliktų darbų aktų (šių darbų nepriėmusi) ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, ji neturi pareigos atlikti jokių mokėjimų už atliktus statybos darbus. Atsakovės teigimu, ieškovė jai yra pateikusi atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų (2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2017 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8/05/2017 ir 2017 m. birželio 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 bei 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7/06/2017) dublikatus atgalinėmis datomis, o tokių dokumentų pateikimo nenumato ir neapibrėžia nei įstatymas, nei šalių sudaryta sutartis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė elektroniniu laišku pirmą kartą įteikė atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus 2017 m. spalio 27 d., sprendė, kad vien formalūs procedūriniai akto pateikimo pažeidimai negali lemti atliktų darbų aktų nepasirašymo (darbų nepriėmimo), ypač tuomet, kai yra konstatuotas darbų atlikimas ir nėra pareikšta jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti priimti perduotų darbų rezultatą. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ieškovės atgaline data surašytų atliktų darbų priėmimo aktų bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų vienašalis pasirašymas ir pateikimas apeliantei negali lemti įstatyminės ir sutartinės apeliantės pareigos atsiskaityti su ieškove. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
18. Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas (ieškovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo (apeliantės) užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už jį sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).
20. Nagrinėjamu atveju statybos darbų atlikimą patvirtina aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Liepvalda“ (užsakovė) statybos darbus nurodytame objekte iš rangovo UAB „Milsta“ pagal pagrindinę statybos rangos sutartį Nr. S-LPV-1704-010 priėmė, jokių pretenzijų dėl statybos darbų kiekių ir kokybės nepareiškė (t. 1, b. l. 89). Atsakovė ir trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė Galutinį atliktų darbų aktą (t. 3, b. l. 160). Trečiasis asmuo patvirtino, kad į valstybės biudžetą sumokėjo pridėtinės vertės mokestį pagal 2017 m. balandžio 10 d. rangos sutartį Nr. S-LPV-1704-010 (t. 3, b. l. 164-165). Taigi, statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini), yra atlikti ir perduoti trečiajam asmeniui UAB „Liepvalda“ jos naudojimui. Apeliantės teigimu, tarp jos ir trečiojo asmens bei tarp jos ir ieškovės sudarytos statybų rangos sutartys yra dvi skirtingos sutartys, todėl vienos sutarties tinkamas įvykdymas nelemia kitos sutarties ar jos dalies savaiminio įvykdymo. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė neginčija aplinkybės, jog tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu rangos sutartys buvo sudarytos dėl tų pačių statybos darbų ir apeliantė pati realiai jokių darbų neatliko, kitų asmenų tokiems darbams atlikti nesamdė, o ieškovė šiuo atveju buvo pasitelkta kaip subrangovė. Todėl trečiajam asmeniui priėmus darbus objekte ir nepareiškus jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės nei kiekio (taip pat ir atsakovei neturint jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės ir kiekių), atsakovei įteikus vienasmeniškai ieškovės pasirašytus atliktus darbų aktus, atsakovės atsisakymas priimti atliktus statybos darbus ir pasirašyti ginčijamus atliktų darbų aktus per sutartyje numatytą terminą, nuo jų pateikimo, laikytinas nepagrįstu. Taigi, atsakovė be pagrindo nepriėmė darbų rezultato, nors atliktų darbų aktas buvo pateiktas, ir tai suteikė teisę ieškovei atliktus darbus perduoti vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad atliktų darbų aktai atsakovei buvo pateikti atgaline data, šiuo atveju nėra svarbi, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, subrangos sutartyje nėra nuostatos, kad dėl minėtos priežasties darbų perdavimas būtų negalimas, todėl ieškovei nebuvo pareigos perrašyti akto kita data.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad šalių sudarytos Sutarties 5.5 punktas, kuriuo ieškovė atsisakė savo teisės perduoti darbus (jų dalis) vienašaliu (tik ieškovės atstovo pasirašytu) perdavimo aktu ir darbai (jų dalis) jokiais atvejais negali būti laikomi ieškovės perduotais ir/ar apelianto priimtais pagal vienašalį (tik ieškovės atstovo pasirašytą) perdavimo aktą, CK 6.694 str. 4 d. normai neprieštarauja ir yra galimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, padaręs minėtą išvadą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė šiuo atveju turėjo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktų dublikatus, todėl juos pagrįstai pasirašė ir 2017 m. spalio 27 d. įteikė apeliantei. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Be to, kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Taigi, užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškovė Sutartyje numatytus darbus atliko. Todėl, aplinkybė, kad Sutartimi ieškovė atsisakė galimybės perduoti atliktus darbus (ar jų dalį) vienašaliu (tik ieškovės atstovo pasirašytu) perdavimo aktu, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad užsakovei neatsirado pareiga sumokėti už darbus, kurių nei kokybės, nei kiekio ji neginčija, o apeliantės atsisakymas pasirašyti ieškovės pateiktą aktą nustatytomis aplinkybėmis buvo akivaizdžiai nepagrįstas, todėl apeliantė šiuo (nepasirašymo) faktu negali remtis pagrįsdama savo atsikirtimus.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Teisėjų kolegija šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos darbų priėmimą–perdavimą, padarė teisingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
24. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
25. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2019 m. sausio 29 d. (PVM sąskaitos išrašymo data), todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2018 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 935,70 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, matyti, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 216,41 Eur. Kadangi ieškovės patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, atsižvelgiant į byloje keliamų klausimų sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, pateikto procesinio dokumento apimtį, ieškovei Adam Arkadiusz Kaminsky Kam-Bud System priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios ribos ir iš apeliantės UAB „Milsta“ ieškovei Adam Arkadiusz Kaminsky Kam-Bud System priteistinas 1 216,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Adam Arkadiusz Kaminsky Kam-Bud System (juridinio asmens kodas 200421221) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ (juridinio asmens kodas 302301329) 1 216,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų, 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė
Vytautas Zelianka