Civilinė byla Nr. e2-855-436/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00496-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.2.2.7.; 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.2.; 2.5.10.2.3.; 2.5.10.2.4.1.;
2.5.10.5.2.1.; 2.5.10.5.2.17.; 3.1.7.5.;
3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,
sekretoriaujant L. S.,
dalyvaujant ieškovės BUAB „SDR dujos” bankroto administratoriui G. M., ir jo atstovei advokato padėjėjai L. S.,
atsakovui S. V. ir jo atstovei advokatei Daivai Mekšraitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-855-436/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė bankrutuojanti UAB „SDR dujos“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. M., pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo S. V. 67 773,98 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi UAB „SDR dujos“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. M.. Atsakovas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio pagrindu įgijo pareigą perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir visus dokumentus bankroto administratoriui. Bankroto administratorius susipažinęs su įmonės dokumentais nustatė, kad jam nebuvo perduotas 234 010 Lt vertės trumpalaikis turtas. Iš jo 60 355,00 Lt sudarė atsargos, 165 748,00 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 7 907 Lt pinigai. Trumpalaikis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotos, taip pat nėra pateikti jo galimą realizavimą pagrindžiantys dokumentai. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, paskutinį kartą balansas Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas už 2008 metus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatas būtent atsakovas yra atsakingas už turto, nurodyto balanse, neišsaugojimą ir jo neperdavimą bankroto administratoriui, dėl jo netinkamo įmonės veiklos vykdymo, nerūpestingumo, nesąžiningumo ir kitų neteisėtų veiksmų ieškovui yra padaryta žala. Kadangi bankroto administratoriui joks BUAB „SDR dujos“ trumpalaikis turtas neperduotas, todėl mano, jog ieškovui atsakovas padarė 234 010,00 Lt (67 773,98 Eur) žalą. Šiuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, nes atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo teisinę pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai įmonės atžvilgiu saugoti jos turtą, pinigines lėšas naudoti išimtinai įmonės ir jos kreditorių interesams, įmonei iškėlus bankroto bylą – perduoti įmonės turtą paskirtam bankroto administratoriui. Šias pareigas atsakovas pažeidė be jokio teisinio pagrindo pasisavindamas/iššvaistydamas įmonės turtą. Jei ne atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovas nebūtų patyręs 67 773,98 Eur dydžio žalą. Šiuo klausimu yra suformuota teismų praktika, kad vadovas neperdavęs įmonės balanse esančio turto arba nepateikęs turto realizavimą pagrindžiančių dokumentų yra padaręs žalą bankrutuojančiai įmonei.
Atsakovas S. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad VĮ Registrų centrui UAB „SDR dujos“ finansinės ataskaitos duomenis už 2009 metus teikė 2010 metais paštu, tačiau jie buvo grąžinti, nurodant, kad finansinių ataskaitų rinkiniai turi būti teikiami tik elektronine forma. Atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Bendros pajėgos“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo. 2010 metais atsakovas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įmonės veiklos sustabdymo bei pateikė prašymą išregistruoti UAB „SDR dujos“ iš PVM mokėtojų sąrašų, Sutartis su UAB „Bendros pajėgos“ buvo nutraukta. 2009 metų UAB „SDR dujos“ balanse, įmonė turėjo trumpalaikio turto už bendrą 24 561 Lt sumą. Iš jo 2 140 Lt sudarė atsargos, 16 708 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 5 713 Lt pinigai. Trumpalaikis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, tačiau atsakovas pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius jo realizavimą. 2009 metais UAB „SDR dujos“ veiklos sąnaudos sudarė 269 673 Lt, siekdama atsiskaityti su tiekėjais 2009 metais lapkričio mėnesį pardavė visą ilgalaikį materialų turtą gaudama 11 315 Lt pelną, kiti atskaitingi asmenys ir pirkėjai buvo skolingi įmonei 16 708 Lt, įmonės skolos pirkėjams sudarė 164 784 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 12 352 Lt, mokėtinas socialinio draudimo mokestis – 6 019 Lt, mokėtini kiti mokesčiai – 6 303 Lt. Bendra įmonės skola 2009 metais buvo 189 458 Lt. Dėl tuo metu vykusios krizės ir susidarius sunkiai įmonės padėčiai, atsakovas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie veiklos sustabdymą, atleido darbuotojus, todėl teigti, kad jis nesilaikė nuostatos dėl vadovo pareigos veikti juridinio asmens atžvilgiu sąžiningai ir protingai, nėra pagrindo. Atsakovas neneigia, kad yra atsakingas už turto, nurodyto balanse, išsaugojimą, tačiau turtas ieškovui nebuvo perduotas ne dėl atsakovo netinkamo įmonės veiklos vykdymo, nerūpestingumo, nesąžiningumo ar kitų neteisėtų veiksmų. Atsakovas perdavė ieškovui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, pagrindžiančius turto realizavimą.
Ieškovės BUAB „SDR dujos“ atstovas bankroto administratorius teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės metinių finansinių ataskaitų sudarymą ir tinkamą jų išviešinimą, t. y. pateikimą VĮ Registrų centras. Tik išviešinta informacija, kuri pagal įstatymus privalomai turi būti viešinama, laikytina oficialia ir turinčia įrodomąją galią. Atsakovo argumentai, jog 2010 m. siuntė VĮ Registrų centras sudarytus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2009 metus, tačiau jie buvo grąžinti dėl netinkamos pateikimo formos atmestini, kadangi nėra realios galimybės nustatyti, kokius būtent finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovas iš tiesų siuntė bei tai, ar į bylą pateikta finansinė atskaitomybė už 2009 metus nėra sudaryta išimtinai siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Akivaizdu, kad šie dokumentai taip ir nebuvo išviešinti, nors atsakovas tokią pareigą neginčytinai turėjo ir aplaidžiai bei, manytina, tyčia jos nevykdė, todėl atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas 2009 metų UAB „SDR dujos“ balansas, pelno (nuostolių) ataskaita bei nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita nelaikytini turinčiais įrodomąją galią.
Atsakovas S. V. triplike papildomai pažymėjo tai, jog ieškovas remiasi vien oficialiais duomenimis, o būtent 2008 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis. Pažymi, kad įmonė kurį laiką dar vykdė veiklą ir 2009 metais, jos balansas kito, t. y. 2009 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis UAB „SDR dujos“ turėjo trumpalaikio turto už bendrą 24 561 Lt sumą, iš jo 2 140 Lt sudarė atsargos, 16 708 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 5 713 Lt pinigai. Trumpalaikis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, tačiau atsakovas pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius jo realizavimą. Bankroto administratorius netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą dėl atsakovo neva padarytos žalos: pirma bankroto administratoriui neįrodžius įmonės nemokumo bei atitinkamai pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento, neįrodė žalos atsiradimo momento, todėl nėra kasacinio teismo praktikoje nurodyto žalos atsiradimo laikotarpio pradinio atskaitos taško ir neįmanoma nustatyti žalos didėjimo laikotarpio; antra, neįrodė pradelstų įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio įmonei tapus nemokiai, todėl neįmanoma palyginti, kokie buvo įmonės finansiniai įsipareigojimai jos nemokumo pradžioje ir įmonei iškėlus bankroto bylą, t. y. apskaičiuoti žalos dydžio - kiek dėl įmonės vadovo veiksmų, jeigu tokie būtų įrodyti, galėjo padidėti įmonės skolos. Bankroto administratorius ieškinyje apskritai nenurodo esminės žalos faktui ir dydžiui teisingai nustatyti aplinkybės - tai, ar BUAB „SDR dujos“ turi nerealizuoto turto bankroto proceso metu. Atsakovo nuomone, bankroto administratorius neįrodė nei įmonės nemokumo momento, nei buvusio pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžio, t. y. faktinių aplinkybių, pagal kasacinio teismo praktiką esminių teisingam žalos dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų dydžio nustatymui, todėl ginčo atveju ieškovas neįrodė ir žalos, kaip būtinos įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vadovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, atlyginimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla. Taigi, ieškovas atsakovo žalos atlyginimo prievolę kildina iš turto neperdavimo įmonės administratoriui, t. y. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovei BUAB SDR dujos“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas G. M.. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 9 d.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „SDR dujos“ valdyba nebuvo sudaryta. Vienasmeniu valdymo organu bendrovėje buvo jos direktorius – atsakovas S. V.. Prieš tai minėtoje teismo nutartyje nustatytas įpareigojimas UAB „SDR dujos“ valdymo organams (vadovui) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi, atsakovas pareigą perduoti visus dokumentus bankroto administratoriui turėjo įvykdyti iki 2014 m. birželio 20 d. Iš bankroto administratoriaus paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nustatytu terminu bankroto administratoriui BUAB „SDR dujos“ dokumentų ir turto neperdavė. Atsakovas nurodė, kad perdavė bankroto administratoriui visus UAB „SDR dujos“ dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, patvirtinančius turto realizavimą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (turto ir dokumentų perdavimo– priėmimo aktų ir pan.) į bylą nepateikė. Bankroto administratorius iš viešųjų registrų ir kitų institucijų surinkęs informaciją nustatė, kad vėliausi UAB „SDR dujos“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centras buvo pateikti tik už 2008 metus, kuriais teismas rėmėsi iškeldamas ieškovei bankroto bylą. Iš šio balanso duomenų nustatyta, kad 2008 metais ieškovė turto iš viso turėjo už 250 233 Lt (72 472,49 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 16 223 Lt (4 698,51 Eur), trumpalaikis turtas – 234 010 Lt (67 773,98 Eur). Bankroto administratorius savo ieškinį grindžia remdamasis būtent 2008 metų balanso duomenimis, tačiau prašomos priteisti žalos dydį nurodo tik neperduoto trumpalaikio turto vertę – 67 773,98 Eur. Iš minėto balanso duomenų nustatyta, kad trumpalaikį turtą sudarė atsargos 60 355 Lt (17 480,02 Eur) vertės, per vienerius metus gautinos sumos – 165 748 Lt (48 003,94 Eur) ir pinigai – 7 907 Lt (2 290,03 Eur). Ieškovo vertinimu, atsakovas netinkamai vykdė UAB „SDR dujos“ vadovo pareigas, balanse nurodyto turto neperdavė bankroto administratoriui, nes šio turto neišsaugojo, todėl būtent atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą.
Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
Prieš tai jau buvo nustatyta, kad UAB „SDR dujos“ turtas ir dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, todėl atsakovo argumentai, kad jie perduoti šiuo atveju atmestini, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas nurodo, kad jis nepadarė įmonei žalos, veikė įmonės atžvilgiu rūpestingai, 2009 metais įmonė dar veiklą vykdė, vyko atsiskaitymai su kreditoriais ir debitoriais, VĮ Registrų centras teikė 2009 metų balansą, kuris buvo grąžintas atsakovui, pasunkėjus įmonės finansinei padėčiai, 2010 metais atsakovas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos dėl įmonės veiklos sustabdymo bei pateikė prašymą išregistruoti UAB „SDR dujos“ iš PVM mokėtojų sąrašų.
VĮ Registrų centras 2010 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (3.7.7.) S-362 patvirtina atsakovo teiginius dėl bandymo pateikti 2009 m. balansą. Iš šio rašto matyti, kad UAB „SDR dujos“ buvo grąžinti 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 891 punktu, 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkiniai teikiami tik elektronine forma. Atsakovo į bylą pateiktame ir jo paties pasirašytame 2009 metų UAB „SDR dujos“ balanse nurodyta, kad įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas už 24 561 Lt (7 113,36 Eur) sumą. Iš jo 2 140 Lt (619,79 Eur) sudarė atsargos, 16 708 Lt (4 838,97 Eur) – per vienerius metus gautinos sumos, 5 713 Lt (1 654,60 Eur) – pinigai. Taigi, nustatyta, kad atsakovo į bylą pateikti 2009 metų balanso duomenys ženkliai skiriasi nuo ieškovo pateiktų 2008 metų balanso duomenų ir kuriais remiantis ieškovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nėra patvirtinti atitinkamų valstybės įgaliotų asmenų, tik pasirašyti paties atsakovo, todėl teismas neturi galimybės konstatuoti, kad 2009 metų balanse įrašyti duomenys yra teisingi. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. A., kuri pagal atsakovo sudarytą sutartį su UAB „Bendros pajėgos“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo, iki 2009 m. tvarkė UAB „SDR dujos“ buhalterinę apskaitą, paaiškino, kad atsakovo pavedimu sudarė 2009 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau nurodė, jog į 2009 metų balansą įrašytų duomenų teisingumo patvirtinti negali, nes juos surašė diktuojant atsakovui. Teismui taip pat nepateikti jokie 2009 metų balanso duomenis patvirtinantys kiti įmonės dokumentai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2009 metų balanso duomenimis vadovautis teismas neturi pakankamo pagrindo, kadangi jie nelaikytini oficialiais rašytinais įrodymais, t. y. šie dokumentai nepatvirtinti valstybės įgaliotų asmenų ir nėra byloje įrodymų, patvirtinančių balanse įrašytų duomenų teisingumą (CPK 197 str. 2 d.). Tai, kad UAB „SDR dujos“ 2009 metais dar vykdė veiklą, patvirtina byloje esantys ieškovės sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. gruodžio 31 d. Iš šių išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 11 d. iš banko sąskaitose esančių lėšų vyko atsiskaitymai su kreditoriais ir į ieškovės banko sąskaitą taip pat būdavo pervedamos įvairios sumos pinigų. Iš teismui VMI prie FM pateiktos 2009 metų ieškovės Metinės pelno mokesčio deklaracijos kopijos taip pat matyti, kad UAB „SDR dujos“ tais metais dar veiklą vykdė, tačiau šie aptarti įrodymai nepatvirtina ieškinio argumentų, jog atsakovas tinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. (7.27)S-56046 patvirtina, kad atsakovas iš UAB „SDR dujos“ atleistas 2010 m. spalio 15 d., tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis jis ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2006 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. birželio 10 d. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 str.). Prieš tai teismas nustatė, kad UAB „SDR dujos“ vienasmeniu valdymo organu bendrovėje buvo jos direktorius, nagrinėjamos bylos atsakovas S. V., todėl jo pareiga buvo įstatyme nustatytu terminu (CK 2.66 str. 3 d.) kreiptis su prašymu į Juridinių asmenų registrą dėl duomenų apie UAB „SDR dujos“ pakeitimus įregistravimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas iš darbo ieškovės įmonėje buvo atleistas 2010 m. pabaigoje, tačiau į Juridinių asmenų registrą dėl duomenų apie vadovo pasikeitimą neįregistravo, todėl laikytina, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga ne tik rūpintis duomenų registrui teikimu, bet ir elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, taip pat apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas šių pareigų tinkamai nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos. Taigi nustatyta, kad už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą buvo atsakingas UAB „SDR dujos“ vadovas S. V., kuris, ieškovei pateikus visus objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, turėjo pareigą pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą, jo vertę. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog perdavė bankroto administratoriui turtą, jo vertę patvirtinančius įrodymus, todėl darytina išvada, kad atsakovas turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojo. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, jog turtas (jo dalis) buvo kam nors perleistas teisėtai ar jis realiai buvo, iš ko susidėjo įmonės turtas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo pareiga išsaugoti ieškovės turtą ir dokumentus buvo pažeista, tai sudaro pagrindą konstatuoti šioje byloje atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Kaip jau buvo minėta prieš tai, atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti ne tik jo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir dėl jų atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis) bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos dydį grindžia vieninteliu įrodymu – 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, kadangi būtent įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės turto, su jo apskaita susijusių finansinių dokumentų išsaugojimą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas negalėjo nurodyti konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu: nei koks konkrečiai turtas įmonėje jo vadovavimo pabaigoje buvo apskritai, nei koks ir kokiu būdu bei aplinkybėmis jis buvo perduodamas (jei iš viso buvo perduodamas), nei kur jis yra, nei iš ko šis turtas susidėjo (debitorių sąrašo, jų įsiskolinimų ieškovei dydžių). Šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Teismo vertinimu, remtis vien 2008 metų balanso duomenimis šiuo atveju teismas negali, kaip ir atsakovo į bylą pateiktų nepatvirtintų 2009 metų balansų duomenimis, kadangi šie duomenys ne tik skiriasi, bet iš jų nėra galimybės nustatyti žalos kreditoriams dydžio. Be to, prieš tai aptarti įrodymai (sąskaitų išrašai, Metinė 2009 m. pajamų deklaracija) patvirtina aplinkybes, jog 2009 metais vyko atsiskaitymai su kreditoriais, kaip ir galimai debitoriai vykdė savo prievoles įmonei, tačiau iš šių visų aptartų duomenų nėra galimybės identifikuoti nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, nei nustatyti įmonės turto apimtį. Tai reiškia, kad turto ir jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui S. V. nepateikus įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jis realiai buvo, lemia, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista. Šioje byloje nustatyta, kad administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, todėl laikytina, kad nelikus turto, nurodyto įmonės balanse, ir nesant įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimą ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams.
Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto ir nepatvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-14/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
Byloje esantys ir prieš tai aptarti duomenys patvirtina, kad įmonė veiklą nutraukė nuo 2010 m. pradžios, o tai reiškia, kad 2009 metų balanse nurodyto turto struktūra iš tiesų galėjo pasikeisti, todėl vadovautis vien tik 2008 metų balanso duomenimis negalima. Ieškovas nurodo, kad 2008 metų balanso duomenimis atsakovas įmonei neperdavė trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, gautinos sumos ir pinigai už 67 773,98 Eur (234 010 Lt) ir tai yra kreditoriams padaryta žala. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas bankroto administratorius nurodė, kad BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro apie 45 tūkst. Eurų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje Nr. B2-427-480/2016 teismo nutartimis iš viso kreditorių reikalavimų patvirtinta yra 45 573,58 Eur (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, nustatyta, kad BUAB „SDR dujos“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų 45 573,58 Eur suma yra ženkliai mažesnė nei bankroto administratoriui neperduoto trumpalaikio turto 2008 metų balansinė vertė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui. Teismas šioje byloje nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių susidarė žala ieškovės kreditoriams, o atsakovas savo kaltės nepaneigė.
Teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje UAB „SDR dujos“ valdymo organai – atsakovas S. V., pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų, o tai reiškia, kad susidarė sąlygos žalai atsirasti, kurią atsakovas turi atlyginti ir kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis – 45 573,58 Eur (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 45 573,58 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 900,00 Eur. Teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies – 67 %, iš atsakovo S. V. ieškovės BUAB „SDR dujos“ naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 603,00 Eur (900 Eur x 67 % / 100 %) (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas šioje byloje už suteiktas teisines paslaugas turėjo 450,00 Eur išlaidų, todėl teismui nusprendus netenkinti 33 % dalies ieškinio reikalavimo, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 148,50 Eur (CPK 93 str. 1-2 d. d.), tačiau atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 454,50 Eur (603,00 Eur – 148,50 Eur).
Ieškovė už ieškinio pateikimą elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis valstybei turėjo sumokėti 1233,00 Eur (ieškinio suma 67 773,98 Eur, mokėtinas žyminis mokestis 1644,00 Eur x 75 % / 100 %) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo valstybei priteistina 826,11 Eur (1233,00 Eur x 67 % / 100 % (CPK 80 str. 7 d., 96 str. 1 d.).
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 3,13 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), tačiau teismui nusprendus ieškinį patenkinti 67 % ir vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 80 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 45 573,58 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 58 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (45 573,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 454,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „SDR dujos“ (j. a. k. 300603108, atstovaujamai bankroto administratoriaus G. M.) naudai.
Priteisti iš atsakovo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 826,11 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 11 ct) žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Arūnas Rudzinskas