Civilinė byla Nr. e2S-2666-275/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34777-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje pagal kreditoriaus Z. Š. pareiškimą skolininkui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius Z. Š. kreipėsi į teismą dėl 116 Eur skolos, 1,56 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 15,82 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus Z. Š. pareiškimą skolininkui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių 12 Eur už teisines paslaugas patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Be to, tokios išlaidos nepatenka į CPK 88 str. įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, teismas sprendė, kad kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 12 Eur už teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Nesant galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų, kreditoriaus pareiškimas nepriimtinas dėl aiškaus jo nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius Z. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir išduoti teismo įsakymą. Nurodė, kad prašoma priteisti 12 Eur suma už teisines paslaugas yra proporcingai nedidelė ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Šių išlaidų priteisimas kreditoriui iš skolininko nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 str.). Be to, apeliantas pažymėjo, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 12 Eur už teisines paslaugas yra aiškiai nepagrįstas, todėl pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priimti atsisakė.

CPK 435 str. 3 d. nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 str. 2 d., 4 d.). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą, ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus reikalavimą dėl išlaidų teisinėms paslaugoms priteisimo kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu, kadangi kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo net nenurodė asmens, jam suteikusio teisines paslaugas. Tokių duomenų kreditorius nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl kyla abejonių, ar prašomas priteisti 12 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms jis apskritai patyrė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo motyvais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                     Danutė Kutrienė