Civilinė byla Nr. e2-779-496/2020

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01008-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:  

 (S)

2.6.39.2.6.1; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.7.1; 3.2.7.2

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,

Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų E. M., dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per EGRO Insurance SE Lietuvos filialą ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“ 4201 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 82,18 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-01-25 (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 18,55 km įvyko eismo įvykis, kurio metu iš transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iškrito rąstas ir trenkėsi į transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Ieškovė iki eismo įvykio buvo apdraudusi transporto priemonės „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko dėl šios transporto priemonės vairuotojo kaltės, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą ir  ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 4201,00 Eur draudimo išmoką. Ieškinyje nurodoma, kad transporto priemonės “Scania”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. nepasiliko eismo įvykio vietoje ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos pareigūnų, todėl prašo išmokėtą sumą priteisti iš atsakovės.

2019 m. gruodžio 23 d. teisme gautas atsakovės UAB „Egritmeda“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškiniu ieškovė net neįrodinėja ir nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai patvirtinta faktą, kad trečiasis asmuo, kaip transporto priemonės vairuotojas, suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to administracinio nusižengimo byloje trečiasis asmuo nebuvo patrauktas atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Įvykis įvyko žiemą, tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms iš kaltininko automobilio (miškovežio, vežusio didelį medienos kiekį) iškrito tik vienas rastas, dėl to ir dėl tamsaus paros meto vairuotojas nepastebėjo, kad trūktų rastų. Jokių duomenų apie tai, kad vairuotojas pastebėjo ar, būdamas rūpestingas, privalėjo pastebėti, kad yra sukėlęs eismo įvykį bei pasišalinęs iš jo vietos, nei administracinio nusižengimo, nei kitoje bylos medžiagoje nėra.

2019 m. gruodžio 23 d. teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad iš jo vairuojamos mašinos galimai iškrito rąstas. Jis nepajuto ir nepamatė, kad tai sukėlė eismo įvykį, todėl nesustojęs nuvažiavo. Jei būtų pamatęs ar pajutęs, tikrai būtų sustojęs. Jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, rizikuoti didžiulėmis sankcijomis bei reikalavimais atlyginti žalą. Ieškovas neįrodo jo nerūpestingumo, todėl ieškinys turi būti atmestas.

2020 m. kovo 3 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo.

2020 m. gegužės 4 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad atsižvelgiant į šiuo metu paskelbtą karantiną neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

2020 m. gegužės 4 d. teisme gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį atmesti.

Trečiajam asmeniui pranešta apie teismo posėdį, jis neatvyko, nepateikė jokių prašymų.

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Egritmeda“ 2018 m. spalio 22 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 21 d. buvo apdrausta krovininio automobilio „Scania R144“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2019 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 18,55 kilometre, atsakovės darbuotojas E. M., sukėlė eismo įvykį, kurio metu iš jo vairuojamo krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iškrito rąstas ir trenkėsi į transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė pagal žalos sąmatą paskaičiavo, kad transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 5415,62 Eur (be PVM). Atsižvelgdama į tai, kad šios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė (taikant lyginamosios vertė metodą) sudaro apie 5600 Eur, ieškovė, vadovaudamasi Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu pripažino šios transporto priemonės remontą ekonomiškai netikslingu ir 2019 m. balandžio 16 d. išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 4201 Eur draudimo išmoką, lygią skirtumui tarp automobilio rinkos vertės ir likutinės vertės. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, savo reikalavimo teisiniu pagrindu remiasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). 

Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Kaip teisingai nurodo atsakovė, nagrinėjamoje byloje ieškovė apskritai neįrodinėjo aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas suvokė arba galėjo ir turėjo suvokti apie eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas (trečiasis asmuo E. M.) galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, nes tai svarbu TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonės „Scania”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. nepasiliko eismo įvykio vietoje ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos pareigūnų. Remiantis prie ieškinio pridėtais įrodymais, iš 2019 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad E. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. sausio 25 d. 18 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 18,55 kilometre, vairavo krovininį automobilį „Scania R144 GB6X4NA460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempė priekabą „BRIAB SLB3T-30-70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vežė medieną bei vežant iš jos iškrito rąstai, kurie krisdami atsitrenkė į priešais važiuojančią transporto priemonę „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią D. U. ir ją apgadino, tuo padarydamas turtinę žalą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, taip pat Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 208.4 punktus. Teismas tik patvirtina atsakovės atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog policijos pareigūnai ištyrę visas įvykio aplinkybes E. M. nepatraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Be to, 2019 m. kovo 6 d. paaiškinime E. M. parodė, kad veždamas priekaboje medieną, jis nepastebėjo ir nepajuto, jog iš priekabos iškrito rąstas (paaiškinime nurodoma rąstai, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad iškrito tik vienas rąstas), kuris atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Priekaboje medieną vežė prisitvirtinęs dviem grandinėmis, o parvažiavęs į įmonės teritoriją nepastebėjo, kad trūko medienos, kadangi buvo tamsus paros metas. 

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. nesuprato, nepastebėjo, kad iš jo vairuojamo krovininio automobilio, vežusio didelį kiekį medienos, iškrito rąstas. Įvykis įvyko žiemą, kaip atsakovė nurodo, tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms. Iškritus rąstui nebuvo jokio specifinio garso iš kurio būtų buvę galima suprasti, kad iškrito rąstas. Be to, pats E. M. atsiliepime į ieškinį parodė, kad jei būtų pamatęs ar pajutęs, tikrai būtų sustojęs. Jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, rizikuoti didžiulėmis sankcijomis bei reikalavimais atlyginti žalą.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, sprendžia, kad krovininio automobilio vairuotojo E. M. nesustojimo po eismo įvykio negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog E. M. nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Ieškovė neįrodė E. M. pasišalinimo iš įvykio vietos (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kaip jau minėta, vertinant jo elgesį pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus, darytina išvada, jog elgesys šiuos standartus atitiko. Taigi, nenustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo atmestinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (pretenzijos atsakymą, atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir kt.,), kurių suma sudaro 726 Eur, ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma sudaro 13,14 Eur.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“, juridinio asmens kodas 162946243, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei 13,14 Eur (trylika eurų 14ct.)  bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                                 Daiva Valčiukienė