Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-449/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15165-2019-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1., 1.1.8.1.1., 1.1.8.6.6., 1.2.4.1.1., 1.2.4.6.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

gynėjai Ingridai Maldeikienei,

nuteistajam E. L.,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: 

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

-       pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė E. L. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo E. L. priteista 200 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. V..

Iš nuteistojo E. L. priteista 2 066, 33 Eur gydymo išlaidų X teritorinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už nežymų M. G. sveikatos sutrikdymą ir sunkų M. V. sveikatos sutrikdymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

1.1. E. L. 2019 m. balandžio 14 d., apie 00.10 val., prie naktinio baro „X“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus peiliu įdūrė nukentėjusiajam M. G. į kairįjį sėdmenį ir vieną kartą į kairįjį skruostą, tuo padarė pastarajam dvi durtines žaizdas ir vieną pjautinę žaizdą. Taip nežymiai sutrikdė M. G. sveikatą.

1.2. Be to, E. L. 2019 m. balandžio 14 d., apie 00.10 val., prie naktinio baro „X“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. V. į dešinę ausį, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės ausies kaušelio sumušimą, bei tyčia du kartus peiliu įdūrė M. V. į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam aklą ties 7-tu tarpšonkauliniu tarpu priekinėje pažastinėje linijoje durtinę – pjautinę krūtinės žaizdą ir kiauryminę 8-tame tarpšonkauliniame tarpe krūtinės žaizdą, pastarosios kanale pažeisdamas tarpšonkaulinius raumenis, priesieninę krūtinplėvę, diafragmą ir storąją žarną. Taip sunkiai sutrikdė M. V. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jam paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam M. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 59 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Jam paskirta bausmė yra per griežta, prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo nuomone, dėl švelnesnės bausmės paskyrimo yra įstatyme numatytos sąlygos. 

2.1.1. Nuteistasis E. L. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius ir teisingus parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, nurodė, kas įtakojo tokius jo veiksmus. Dėl savo veiksmų jis išgyvena, nuoširdžiai dėl jų gailisi, o savo elgesį vertina kritiškai. Pasak nuteistojo, teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

2.1.2. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė ir į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs ir apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, todėl jie elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Nuteistasis E. L. nurodo, kad pirmiausia nukentėjusieji pradėjo iš jo tyčiotis, taip pažemindami jo orumą kitų žmonių akivaizdoje. Nukentėjusieji, turėdami tikslą iš jo pasipelnyti, tyčia jį provokavo ir siekė sukelti konfliktą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo išprovokuotas ir priverstas gintis, nes jam buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė. Jis nematė jokios kitos išeities kaip tik iš karto gintis.  

2.1.2. Be to, E. L. prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra dirbantis, turto neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu mokosi.

2.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis taip pat yra neteisingas, per didelis. Nors byloje nustatyta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis M. V. jautė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apie tai nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų. Be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir atsižvelgiant į teismų praktiką.

Teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje byloje apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis E. L.. Nors apeliaciniame skunde jis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, iš esmės neginčija ir teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau nurodo apie provokuojantį pačių nukentėjusiųjų elgesį, dėl kurio jam kilo pavojus ir reali grėsmė, ir kad dėl to jis buvo priverstas gintis. Nuteistasis skunde prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę ir sumažinti nukentėjusiajam M. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija apeliacine tvarka bylą ir nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde.

5. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie naktinio baro E. L. vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. V. į ausį ir du kartus peiliu įdūrė M. V. į kairę krūtinės ląstos pusę, taip pat du kartus peiliu įdūrė kitam nukentėjusiajam M. G. į sėdmenis ir vieną kartą į skruostą. Tokiais veiksmais nuteistasis sunkiai sutrikdė M. V. sveikatą ir nežymiai sutrikdė M. G. sveikatą.

Dėl būtinosios ginties

6. Kaip jau minėta, iš esmės nuteistasis E. L. neginčija savo atliktų neteisėtų veiksmų ir šiais smurtiniais veiksmais padarytų nukentėjusiesiems M. V. ir M. G. sužalojimų, tačiau nurodo, kad patys nukentėjusieji agresyviu elgesiu provokavo sukelti konfliktą ir jis buvo priverstas nuo jų gintis, nes jam buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė.

6.1. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

6.2. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

6.3. Nuteistasis E. L. teisme parodė, kad įėję į barą nukentėjusieji pasisveikino. Vėliau išėjus į lauką parūkyti praeidamas M. V. pasakė blogą žodį. M. V. pasakė „pasitrauk, velnias“, nors vietos kur praeiti buvo. Tada jis jiems pasakė, kad kai jie išeis iš baro, tada pasikalbės. Jiems išėjus iš baro jis pamatė, kad nukentėjusieji neblaivūs ir jis nuo jų nueidinėjo, bet jie vėl pradėjo jį provokuoti, M. V. jį vadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis nesusivaldęs puolė ant nukentėjusiojo. Atsitraukęs pamatė, kad ir kitas nukentėjusysis M. G. eina link jo, tada jis išsitraukė peilį. Jis galvojo, kad išsitraukus peilį jie prie jo neis, bet jie vis tiek agresyviai ėjo link jo. Nuteistasis pripažino, kad matė, jog nukentėjusieji yra neblaivūs, galėjo apsisukti ir nuo jų nueiti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas teismo posėdžio protokolas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl E. L. kardomosios priemonės paskyrimo. Šio teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad nukentėjusieji jį įžeidė lauke. Pirmas nukentėjusysis pasakė „pasitrauk, balvonas“. Tada jis juos pakvietė nueiti už baro išsiaiškinti, o jiems atėjus ir įvyko konfliktas. Jie jam nieko nesakė, negrasino, tik buvo pikti ir nusiteikę muštis (3 t., 18-19 b.l.). Po šio protokolo perskaitymo nuteistasis teisme paaiškino, kad jį vadino „velniu“, „balvonu“. Kai jis nuo jų nueidinėjo nukentėjusysis pasakė „kur eini, gaidy“, tada jis susinervino.

6.4. Tuo tarpu nukentėjusieji visų įvykio aplinkybių neprisiminė, nes buvo išgėrę. Jie neprisiminė nei jokių įžeidžiančių žodžių, nei paties konflikto. Kartu su nuteistuoju E. L. buvę liudytojai taip pat buvo išgėrę ir nė vienas iš jų tiksliai nurodyti konflikto priežasties ir jo pradžios taip pat negalėjo. Tik E. A. parodė, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų pasakė kažką įžeidžiančio. Jis matė, kad dėl to E. L. susinervino. Vėliau nuteistasis susiginčijo su nukentėjusiaisiais, nuėjo toliau už baro ir tada pasigirdo triukšmas. Liudytojos S. V. ir Ž. G. parodė, kad jokių įžeidimų, apsižodžiavimų tarp E. L. ir nukentėjusiųjų nebuvo. Tik vėliau lauke jos pamatė, kad E. L. sudavė smūgį M. V.. Abi liudytojos ikiteisminio tyrimo metu parodė ir apie tai, kad tarp E. L. ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, Ž. G. išgirdo pliaukštelėjimą, o S. V. pamatė, kaip be jokios priežasties E. L. sudavė smūgį M. V.. Tada Ž. G. matė, kad nuteistasis stumdosi su nukentėjusiaisiais ir tolsta į tamsą, daugiau nieko nematė, tik girdėjo keiksmažodžius (1 t., 101-102, 104-105 b.l.). Vaizdo įrašų apžiūros protokolas (1 t., 109-113, 114-116 b.l.) patvirtina, kad išėjęs iš baro M. G. priėjo prie E. L., po to prie jų atėjo ir M. V.. Pastarasis tarp nuteistojo ir M. G. tiesė ranką. Tada E. L. padavė E. A. rūkomą cigaretę ir kažką darydamas su rankomis atsisuko į M. V.. Jis staigiai puolė link M. V. ir ranka sudavė smūgius (1 t., 109-113, 114-116 b.l.).

6.5. Įvertinus išdėstytus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, daryti išvadą, kad dėl nukentėjusiųjų M. V. ir M. G. veiksmų nuteistojo sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus, pagrindo nėra ir tai turėjo suprasti pats nuteistasis E. L.. Nenustatytas joks nukentėjusiųjų pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio nuteistasis būtų turėjęs ir galėjęs gintis, juo labiau, panaudoti gynybai peilį. Nukentėjusiojo išsakyti žodžiai nuteistajam galėjo būti nepriimtini, tačiau nenustatytas joks nukentėjusiųjų, kaip skunde nurodoma, agresyvus ir provokuojantis elgesys. Tik praėjus laiko tarpui E. L. dėl jam nepriimtinų žodžių panaudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to, E. L. parodė, kad jis pats ir kvietė nukentėjusiuosius išsiaiškinti santykius, nors matydamas, jog nukentėjusieji neblaivūs, galėjo tiesiog nuo jų nueiti. Tai reiškia, kad E. L. pats buvo aktyvus konflikto su nukentėjusiaisiais dalyvis. Įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiesiems sužalojimus kumščiu ir peiliu E. L. padarė ne gindamasis nuo pavojingo jų kėsinimosi, o abipusio tarpusavio konflikto metu. Todėl apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie tai, kad nuteistajam E. L. buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė, t. y. apie nukentėjusiųjų sužalojimą būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis), teisėjų kolegija atmeta. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde neprašo jo smurtinių veiksmų pripažinti veikimo būtinosios ginties situacijoje ar peržengiant būtinosios ginties ribas.

Dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. nurodo ir apie tai, kad patys nukentėjusieji jį provokavo, elgėsi agresyviai ir siekė sukelti konfliktą.

7.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

7.2. Iš jau išdėstytų nuteistojo ir liudytojų parodymų bei vaizdo įrašo matosi, kad tik pats E. L. nurodė jį įžeidžiančius žodžius. Liudytojo E. A. parodymai patvirtina, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų pasakė kažką įžeidžiančio, dėl ko E. L. susinervino. Nuteistasis tvirtina, kad ir vėliau nukentėjusysis M. V. jį provokavo vadindamas necenzūriniais žodžiais, todėl nesusivaldęs jis puolė ant nukentėjusiojo. Tačiau tiek iš liudytojo E. A. parodymų, tiek iš apžiūros protokolo matosi, kad po pirmųjų įžeidžiančių žodžių buvo praėjęs laiko tarpas iki kol įvyko konfliktas, peraugęs į smurto panaudojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Galima sutikti su tuo, kad E. L. nurodyti M. V. jo atžvilgiu išsakyti žodžiai iš tikrųjų nuteistajam galėjo būti nepriimtini ir galėjo jį įžeisti. Tačiau paties nuteistojo reakcija ir jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš abu nukentėjusiuosius buvo neadekvatūs tokiems žodžiams. Kaip jau minėta, pats nuteistasis E. L. buvo aktyvus konflikto dalyvis ir nukentėjusiuosius kvietė išsiaiškinti dėl pirmųjų M. V. išsakytų ir jį tariamai įžeidusių žodžių. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie nukentėjusiųjų agresyvų elgesį ir jų apsvaigimą ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo narkotinių medžiagų, jų siekį pasipelnyti iš nuteistojo, tačiau tokių duomenų, išskyrus nukentėjusiųjų girtumą, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie pirmų pačių nukentėjusiųjų kokį nors smurtinį ar kitaip pavojingą jų elgesį E. L. atžvilgiu. Pats nuteistasis E. L. pripažino matęs, jog nukentėjusieji yra neblaivūs, jis galėjo apsisukti ir nuo jų nueiti, tačiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad to jis nepadarė, priešingai, pats pratęsė konfliktą panaudodamas smurtą prieš nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pažymėtina, kad apie tai tik paminėjęs, to neprašo ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde.

Dėl E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad šias veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. šių teismo pripažintų jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių neginčija. Nuteistasis tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš bylos matosi, kad nuteistasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus (2 t., 160-161, 172 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat kaltu prisipažino, bet parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausų. Iš nuteistojo parodymų matosi, kad jis parodė apie savo atliktus neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet iš esmės tik deklaratyviai nurodė apie gailėjimąsi, o bandydamas palengvinti savo padėtį nurodė apie pačių nukentėjusiųjų netinkamą elgesį jo atžvilgiu. Nepaisant to, teismas įvertino ne tik tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet ir dėl šių veikų nuoširdų jo gailėjimąsi. Teismas nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, kad nors ir būdamas jauno amžiaus E. L. jau teistas keletą kartų, o paskutines nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus net mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų (2 t., 62-66 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, šių aplinkybių santykį, šiuo atveju jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė savo reikšme svaresnė ir nusveria atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių ir nuteistajam E. L. paskirtų bausmių

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes teismas įvertino ne tik nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o šioje nutartyje jau buvo aptartas ir šių aplinkybių santykis, bet teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Teismas jau įvertino ir didžiąją dalį apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytų aplinkybių.

9.1. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kita sunkių (BK 135 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 punktai). Nuteistasis smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė M. V. sveikatą ir nežymiai sutrikdė M. G. sveikatą. Šiems veiksmams jis panaudojo peilį, o tai parodo padidintą nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Teismas įvertino ir paties nuteistojo asmenybę. Iš bylos matosi, kad būdamas jauno amžiaus E. L. anksčiau teistas jau 5 kartus (2 t., 62-66 b.l.), jo nusikaltimai sunkėja, o paskutinį kartą jis nuteistas taip pat už nusikaltimus žmogaus sveikatai (dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje). Be to, nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus net mėnesiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. E. L. baustas ir administracine tvarka (2 t., 140-144 b.l.). Šie duomenys neigiamai charakterizuoja E. L., rodo, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai ir tai, jog paskutinių jo nusikaltimų padarymas yra nuteistojo jau susiformavusio ankstesnio elgesio padarinys. Tai rodo jo polinkį daryti nusikaltimus, nenorą elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra dirbantis, tačiau iš bylos duomenų matosi, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. (2 t., 146 b.l.) jis niekur nedirba. Nors E. L. mokosi X suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro X tardymo izoliatoriaus skyriaus I gimnazijos klasėje pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą (3 t., 169 b.l.), o nuo 2017 m. jis yra įgijęs suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją (3 t., 132-133 b.l.), tačiau, kaip pats nuteistasis paaiškino teisme, nuo 2014 m. beveik visą laiką jis buvo įkalinimo vietoje, o išėjęs į laisvę tik užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis skunde nurodo ir apie tai, kad neturi jokio turto, nors teisme jis nurodė, jog šiuo metu tvarkosi palikimo dokumentus.

9.2. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki dešimties metų, o BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Atsižvelgus į visas jau aptartas aplinkybes, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų santykį, teisėjų kolegijos nuomone, E. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta 5 metų laisvės atėmimo, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam paskirta griežtesnės rūšies 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios atitinka BK straipsnių sankcijos vidurkius, yra teisingos ir proporcingos padarytų nusikaltimų ir kaltininko pavojingumui. Pažymėtina, kad skirti E. L. švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes šiuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam visų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių. Todėl skirdamas nuteistajam E. L. bausmes teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrina bausmė prilygsta griežtesnei iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, t. y. 5 metų laisvės atėmimo bausmei. Šios teismo nuteistajam E. L. paskirtos bausmės, tiek už atskirus nusikaltimus tiek galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Šios bausmės atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, paties E. L. asmenybę bei nukentėjusiųjų interesus ir jas švelninti pagrindo nėra.

9.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo ir dėl to, jog tai irgi prieštarautų bausmės paskirčiai ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Pagal galiojančią teismų praktiką teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje E. L. paskirtų bausmių ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės švelninimas kaip tik ir reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

10. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, BPK 109-115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

10.1. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad nukentėjusysis M. V. buvo pareiškęs 50 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 62-65 b.l.). Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų E. L. veiksmų nukentėjusysis M. V. jautė fizinį skausmą ir emocinį sukrėtimą, įvertino, jog nukentėjusysis patyrė didelį skausmą ir emocinį sukrėtimą, net ir šiuo metu jis jaučia baimės jausmą, po įvykio nukentėjusysis turėjo ilgą laiką gydytis, šiuo metu taip pat jaučiasi blogai, skauda galvą ir visą kūną, dėl to vartoja nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas iš nuteistojo E. L. priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. V..

10.3. Galima sutikti su nuteistuoju, kad apie šias teismo nurodytas aplinkybes nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau netikėti M. V. parodymais nėra pagrindo. Be to, nuteistojo smurtiniais veiksmais padarytus nukentėjusiajam sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G936/2019(02). Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad be dešinės ausies kaušelio sumušimo M. V. padarytos ir dvi durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus apatinėje dalyje ir dešinės ausies viršutinės dalies sumušimas su nubrozdinimu. Viena krūtinės žaizda yra akla ties 7-tu tarpšonkauliniu tarpu priekinėje pažastinėje linijoje, o kita žaizda kiauryminė 8-tame tarpšonkauliniame tarpe. Pastarosios kanale pažeista tarpšonkauliniai raumenys, priesieninė krūtinplėvė, diafragma ir storoji žarna (2 t., 4-5 b.l.). Šioje byloje nustatyta, to neginčija ir pats nuteistasis, kad šiuos sužalojimus peiliu padarė būtent E. L.. Pats M. V. parodė, kad dėl nuteistojo smurtinių veiksmų jam buvo atliktos dvi operacijos, šiuo metu jaučia skausmą ir diskomfortą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo ir emocinio sukrėtimo, neginčija ir to, kad šiuos skausmus ir išgyvenimus nukentėjusysis patyrė būtent dėl jo veiksmų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas pagrįstai iš nuteistojo E. L. priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. V., o priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis (10 000 Eur), teisėjų kolegijos nuomone, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei galiojančią teisminę praktiką. Mažinti šio atlyginimo dydį nėra pagrindo.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                         Albinas Bielskis

                                                                                Alenas Piesliakas 

                                                                                Linas Šiukšta