Baudžiamoji byla Nr. e1-1549-1104/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38626-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 19 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – išsiskyręs, bedarbis, teistas: 1) 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė bausmė – 30 parų arešto, bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 6 dalimis, konfiskuota kelių transporto priemonė, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
1. A. K., 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 10:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,29 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė savo motinai G. K. už kaklo ir rankomis spausdamas jos kaklą ją tempė, bei du kartus spyrė jai į kojas ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai savo motinai G. K. sukėlė fizinį skausmą.
2. Taip pat, A. K., 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 10:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,29 promilių girtumas), konflikto metu smurtaudamas prieš savo motiną G. K., tyčia susigrūmė su ja ginti pradėjusiu tėvu A. K., dėl ko abu pargriuvo ant žemės, ko pasekoje, griūdamas A. K., trenkė galvą į pagalį ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam savo tėvui A. K. sukėlė fizinį skausmą.
3. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams.
4. Kaltinamasis A. K., apklaustas 2020 m. rugsėjo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., nuo ryto pradėjo girtauti. Girtavo su draugais, kaimynu. Vaikščiojo po Ukmergę. Susitikęs pažįstamus vis išgerdavo alkoholio. Naktį iš 25 į 26 dieną jis parėjo namo, kurie yra (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus miegojo. Namuose gyvena su tėvais G. ir A. K.. Kai jis tik išgeria, jie visada pradeda priekaištauti jam, dėl to kyla konfliktai, nes jis kai pradeda girtauti, tai kelias dienas geria. 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte atsikėlė, kiek valandų buvo nežino, bet atrodo apie 08:00 val. Tuo metu jis dar turėjo alkoholio ir išėjęs į miestą su pažįstamu išgėrė. Apie 10:00 val. parėjo namo miegoti. Kai tik įėjo į namus, motina G. K. pradėjo šaukti, priekaištauti, kad jis vėl girtas, dėl to su ja eilinį kartą susiginčijo. Tiksliai įvykio aplinkybių pasakyti negali, nes dėl girtumo neatsimena visko, bet jam atrodo, kad motina galėjo pradėti jį stumdyti ir jis ją irgi pastūmė atgal. Jam atrodo, kad jos nemušė. Nieko neatsimena, bet gal netyčia jai ir įspyrė. To patvirtinti ar paneigti negali. Tuo metu susikabino su tėvu ir jie kartu nugriuvo. Daugiau nieko neatsimena, tik atsimena, kad į namus užėjo policijos pareigūnai. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir tėvų atsiprašys, nes jų sužaloti tikrai nenorėjo (b. l. 89-99).
5. Kaltinamojo A. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
6. Liudytojas A. K., apklaustas 2020 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su sutuoktine G. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Sūnus A. sistemingai vartoja alkoholį, dėl ko šeimoje kyla konfliktai, t. y. jis būdamas neblaivus kabinėjasi prie jo ir G.. 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, A. išėjo iš namų. Apie 10:00 val. sūnus grįžo į namus visiškai girtas. A. pradėjo juos kaltinti, kad neva jie su G. nuo jo banko kortelės nuėmė pinigus, pavogė jo telefoną. Tada A. puolė mušti G.. Jis rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo ją tampyti. Tada jis puolė ginti G., norėjo atitraukti A. nuo G., todėl jis su sūnumi abu griuvo. Griūnant jis trenkėsi galvą į tokį pagalį. Jam skaudėjo galvą, kai trenkėsi į tą pagalį. Viskas vyko pagrindiniame kambaryje, vos įėjus į namus. Grumtynių metu A. jam suplėšė marškinėlius. Kai jie su A. buvo nugriuvę ant grindų, A. dar spardė G. kojas. G. įvykio metu verkė, rėkė, duso. Tada G. iškvietė policiją. A. taip elgiasi nuolatos kai būna girtas. Sūnus jų namuose neregistruotas. Nori, kad A. būtų iškeldintas iš jo namų. A. šiuo metu niekur nedirba. Į Vilnių pas medicinos ekspertą nevažiuos, į medikus nesikreips (b. l. 28-31).
7. Liudytoja G. K., apklausta 2020 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su sutuoktiniu A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Jų sūnus labai dažnai vartoja alkoholį, niekur oficialiai nedirba. Kai iš kažkur gauna pinigų, visada geria. Išgėręs sūnus tampa agresyvus. 2020 m. rugsėjo 26 d. ryte sūnus A. kažkur išėjo ir apie 10:00 val. grįžo visiškai girtas į namus. Sūnus jiems pradėjo priekaištauti dėl pinigų ir telefono. Ji su A. ruošėsi važiuoti į gamtą, bet kai pamatė tokį A., pasakė A., kad nenori palikti namų, nes A. neblaivus, jai yra neramu. A., išgirdęs šiuos žodžius, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Sūnus ją vadino „kurva“, „prostitute“, „suka“. Po šių žodžių ji sūnui pasakė, kad užsičiaupk. Po ko sūnus jai pasakė, kad ją užmuš. Tada ji užsimojo ranka, norėdama sūnų tiesiog sudrausminti, kad jis nustotų prie jų kabinėtis, tačiau tuo metu sūnus rankomis suėmė jai už kaklo, už drabužių ir ją pradėjo tempti. Jai labai skaudėjo kaklą, prašė sūnaus ją paleisti. Tada ji kažkaip ištrūko iš jo, tačiau sūnus jai dar du kartus spyrė į kojas, pataikė į abi kojas. Jai skaudėjo, kai sūnus jai spyrė. Tada A. puolė ją ginti. Jis su sūnumi A. susigrūmė ir abu griuvo ant grindų. A. krisdamas susižalojo kaktą į pagalį. Tada ji iškvietė policiją. Viskas vyko pagrindiniame kambaryje įėjus į namą. Dėl smurto artimoje aplinkoje A. dar nebuvo iškelta baudžiamoji byla, bet paskutiniu metu jis vis dažniau bando smurtauti. Nori, kad A. būtų iškeldintas iš jų namų. Į Vilnių pas medicinos ekspertą nevažiuos, į medikus nesikreips (b. l. 57-60).
8. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 26 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis (apžiūra pradėta 11:00 val., apžiūra baigta 11:06 val.) matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys. Apžiūros atlikimo eiga: įėjus pro lauko duris, patenkame į prieangį, kurio priekinėje sienoje yra durys vedančios į pagrindinį namo kambarį, kuris sujungtas su virtuve. Kambario kairėje, praėjimas į kitus kambarius, laiptai į antrą aukštą. Kambario viduryje stovi sofa, valgomasis stalas su kėdėmis. Kambario kairėje virtuvė. Įvykio vietos apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių nerasta ir nepaimta (b. l. 4-6, 7-10).
9. Į bylą pateikti 2020 m. rugsėjo 26 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 10:53 val., gauta informacija iš pranešėjos G. K., kad namuose triukšmauja ir puola muštis neblaivus ir agresyvus jos sūnus A. K., (duomenys neskelbtini) metų. Vaikų nėra. Nuo GPM atsisakė. Pateikta informacija apie patikrinimą: pranešėja G. K. ir jos sutuoktinis A. K. paaiškino, kad jų sūnus A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (3,29 promilės), puolė mušti motiną. A. K., norėdamas apginti sutuoktinę, susistumdė su sūnumi, griuvo, ko pasėkoje, susitrenkė kaktą į pagalį. A. K. kaktoje matyti nubrozdinimas (b. l. 18-21).
10. Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 26 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad ant nukentėjusiojo A. K. kaktos, kairėje pusėje, matyti 1x2 cm dydžio nubrozdinimas. Daugiau išorinių sužalojimų nesimato (b. l. 32-36).
11. Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 26 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad ant nukentėjusios G. K. kaklo, kojų jokių išorinių smurto žymių nesimato (b. l. 61-66).
12. Iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 1 d. Daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad marškinėliai trumpomis rankovėmis, pagaminti iš juodos spalvos medvilnės yra suplėšyti. Marškinėlių apykaklėje, ties pečių sritimi, yra 11 cm ir 5 cm ilgio medžiagos įplėšimai (b. l. 40-44).
13. Iš į bylą pateiktų alkotesterio parodymų matyti, kad įvykio vietoje 11:16 val., įtariamajam A. K. nustatytas 3,29 promilių girtumas, o 11:29 val. nukentėjusiajam A. K. - 0.00 promilių girtumas (b. l. 22-23)
14. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,29 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
15. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl G. K. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto) skirti 60 parų arešto bausmę. Už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl A. K. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto) skirti 50 parų arešto. BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 90 parų arešto bausmę. BK 641 straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti 60 parų arešto bausmę, be to, siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 10 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
16. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 137-138).
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. A. K. padarė du tyčinius nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas – 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (b. l. 113-115), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 21 d. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį (b. l. 125-136), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 88-89), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 3,29 promilių girtumas (b. l. 22).
19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
20. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
21. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
22. Kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
23. Vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieš kitų asmenų sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis A. K. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
24. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).
25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 27 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. K. ir A. K. (b. l. 102-104), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
26. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. K. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 11:10 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 11:24 val. (b. l. 100-101) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
28. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo A. K. juodos spalvos marškinėliai, kurie buvo supakuoti į rudos spalvos popierinį voką (b. l. 46-47), perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui pagal 2020 m. spalio 1 d. Kvitą B, serija BBB Nr. URPK001436, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 48).
29. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies pagrindu A. K. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 11:10 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 11:24 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę bausmę – 59 (penkiasdešimt devynias) paras arešto.
Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 722 straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. K. ir A. K., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. K. juodos spalvos marškinėlius, kurie buvo supakuoti į rudos spalvos popierinį voką, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui pagal 2020 m. spalio 1 d. Kvitą B, serija BBB Nr. URPK001436, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Dmitrij Rancev