Civilinė byla Nr. e2A-551-516/2021

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00128-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.2.5;

2.6.6.4; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanraktas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-534-883/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanraktas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Sanraktas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) 13 969,50 Eur skolą; 33 900 Eur grąžintino užstato sumą, netenkinus šio prašymo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliktą 33 900 Eur sumos įskaitymo sandorį, taikant restituciją priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 33 900 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 27 d. tarp atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB „Sanraktas“ (buvęs pavadinimas UAB „Orestinos montažas“) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SŽ-885 (toliau – ir sutartis). Sutarties objektas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovei perduotas tik 2018 m. lapkričio 27 d. Sutartis teismine tvarka nutraukta nebuvo, tačiau yra abiejų šalių pareiškimai kitai šaliai dėl sutarties nutraukimo dėl kitos šalies kaltės: 2019 m. sausio 24 d. ieškovės raštas savivaldybės administracijai „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, kad atsakovė nepatvirtino papildomų darbų, be kurių neįmanoma įvykdyti sutarties, nebendradarbiavo su ieškove ir padarė kitus nurodytame pranešime įvardintus pažeidimus, ir 2019 m. kovo 5 d. savivaldybės administracijos raštas ieškovei „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriame atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2019 m. kovo 27 d. dienos nutraukia statybos rangos sutartį ir pasinaudoja pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu visa apimtimi netesyboms ir nuostoliams padengti.

3.       Pagal sutartį ieškovė sumokėjo savivaldybės administracijai 33 900 Eur piniginį užstatą sutarties įvykdymo užtikrinimui. Apie atsakovės apskaitoje atliktą vienašalį užstato įskaitymą atsakovė nepranešė ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ieškovei jokia forma nebuvo pateiktas pranešimas dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo. Atsakovė 33 990 Eur sumos įskaitymą atliko po 2019 m. birželio 10 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sanraktas“ ir jos įsiteisėjimo 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl įskaitymą savivaldybė įvykdė pažeisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios yra imperatyvios. Be to, 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-849 „Dėl sutarties nutraukimo“ savivaldybės administracijai pareiškiant vienašalį įskaitymą įskaitant nuostolius, kurie grindžiami tik po kurio laiko sudarytomis 2019 m. birželio 18 d. ir 2020 m. balandžio 17 d. statybos rangos sutartimis, toks įskaitymas atliktas savivaldybei neturint reikalavimo teisės į ieškovę. Ieškovės apskaitos duomenimis, atsakovės skola pagal rangos sutartį sudaro 13 969,50 Eur neapmokėta 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. OMT19052 dalis ir 33 900 Eur rangos sutartyje numatytas užstatas sutarties vykdymo užtikrinimui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl sutarties nutraukimo

4.       Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo dokumentacijoje buvo konkrečiai įvardyta, jog išorinių sienų apšiltinimo plotas pateiktas apytikris (orientacinis), t. y., plotas turi būti tikslinamas vietoje. Konkurso sąlygos leido ieškovei, kaip profesionaliai statybos verslo dalyvei, suprasti, kad galutiniai darbų kiekiai ir apimtys paaiškės vėliau, todėl ji savo rizika turėjo nustatyti darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą savivaldybės administracijai.

5.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės (užsakovė atsisakė sudaryti papildomus susitarimus dėl darbų pirkimo ir darbų termino pratęsimo) nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo jas laikyti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio prasme, todėl rangovė neteisėtai ir netinkamai vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė, pasirinkusi netinkamą teisinį instrumentą ir netinkamai jį taikydama susidariusiems rangos sutarties šalių ginčo teisiniams santykiams spręsti, prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių.

Dėl 33 900 Eur užstato grąžinimo

6.       Pagal atsakovės pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis, 2019 m. kovo 27 d. rangovė iš viso buvo atlikusi darbų už 157 060,20 Eur sumą (ieškovė šio fakto neginčijo), todėl neatliktų darbų vertė sudarė 181 939,80 Eur (339 000,00 – 157 060,20). Po sutarties nutraukimo nebaigtiems statybos darbams atlikti buvo organizuoti viešo pirkimo konkursai ir pasirašytos naujos statybos rangos sutartys. 

7.       Teismo vertinimu, nors ginčo sutarties ir naujai sudarytų rangos sutarčių dalykai iš dalies skyrėsi, tačiau užsakovė, sudarydama naujas rangos sutartis, kuriomis numatyta užbaigti statybos darbus tame pačiame objekte, iš esmės siekė to paties galutinio darbų rezultato.

8.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad, nutraukus statybų rangos sutartį dėl rangovės kaltės, darbams užbaigti savivaldybės administracija turėjo skirti 224 383,06 Eur sumą (187 841,06 Eur (2019 m. birželio 18 d. statybos rangos sutartis Nr. SŽ-694 su UAB „Telšių meistras“ dėl gimnazijos naujojo korpuso išorinių sienų apšiltinimo, nuogrindos, panduso įrengimo ir išorinių laiptų remonto darbų) + 36 542,00 Eur (2020 m. balandžio 17 d. statybos rangos sutartis Nr. SŽ-505 su UAB „Schindler-Liftas” dėl lifto įrengimo)), o visi gimnazijos renovacijos darbai kainavo 381 443 Eur. Jeigu savivaldybės administracija būtų tenkinusi ieškovės prašymą dėl papildomų darbų pirkimo, ginčo sutarties kaina būtų padidėjusi iki 402 425,37 Eur (339 000 + 63 425,37).

9.       Dėl geresnių techninių parametrų lifto įsigijimo darbų kaina objekte padidėjo 6 542 Eur, kurie, teismo nuomone, neturėjo būti vertinami kaip nuostoliai, todėl atsakovės nuostolių suma laikė 35 901 Eur (224 383,06 – 181 939,80 – 6 542). Pažymėjo, kad užsakovė galėjo naudoti sutarties užtikrinimo priemones (nagrinėjamu atveju – užstatą) kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo, tačiau jos pasiliekama pinigų suma negalėjo viršyti patirtų nuostolių, todėl teismo vertinimu, savivaldybės administracija turėjo teisę pasinaudoti visa 33 900 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo suma.

10.       Nagrinėjamu atveju susidarė ir tokia situacija, kad savivaldybės administracija ieškovės sumokėtą užstatą į nuostolius įskaitė jau po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Teismas rėmėsi teismų praktikos išaiškinimu, kad teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui. Tai reiškia, kad užstatas, kaip ir hipoteka ar įkeitimas, suteikia jo turėtojui pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Kadangi šiuo atveju užstatas buvo lėšos, perduotos užsakovei, atsakovė galėjo tenkinti savo reikalavimą, susijusį su ieškovės netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, pagal sutartį, todėl teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė turi teisę į 33 900 Eur užstato grąžinimą.

Dėl sąskaitos apmokėjimo

11.       Tarp šalių ginčas kilo taip pat dėl dalies atliktų darbų apmokėjimo pagal 2019 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. OMT19025 (26 468,80 Eur). Byloje atsakovė pateikė pataisytą direktoriaus J. L. pasirašytą 2019 m. vasario 8 d. atliktų darbų aktą, kuriame bendra atliktų darbų suma su PVM yra 12 499,30 Eur, taip pat UAB „Sanraktas“ direktoriaus J. L. pasirašytą 2019 m. gegužės 28 d. pranešimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir lydraštį dėl darbų apimties įvertinimo. Byloje pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas patvirtino, kad ieškovei pagal ginčo sutartį 2019 m. birželio 7 d. sumokėta 12  999,30 Eur. Kadangi VĮ Registrų centro duomenimis, J. L. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2019 m. rugpjūčio 28 d. ėjo UAB „Sanraktas“ direktoriaus pareigas, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad atsakovė su ieškove už atliktus darbus pagal sutartį atsiskaitė visiškai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 33 99 Eur grąžintino užstato sumą, netenkinus šio ieškinio reikalavimo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliktą 33 990 Eur sumos įskaitymo sandorį, taikant restituciją priteisti iš atsakovės ieškovei 33 990 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Šioje civilinėje byloje atsakovė nereiškė priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė neteisėtai 2019 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. SR-7 vienašališkai nutraukė sutartį. Todėl sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas šioje civilinėje byloje neturėjo būti sprendžiamas ir teismui nebuvo pagrindo peržengti civilinės bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo, todėl sutartis teisėtai ir pagrįstai buvo nutraukta pagal ieškovės 2019 m. sausio 24 d. pranešimą Nr. SR-7. Pažymi, kad jau nutrauktos sutarties, neužginčijusi sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovė nebegalėjo nutraukti. Todėl atsakovės atliktas paskesnis sutarties nutraukimas yra niekinis.

12.2.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei tenka darbų kiekio (pastato išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos darbų) padidėjimo rizika ir ji neįgijo teisės į papildomus darbus bei sutarties kainos padidinimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymą – Pirkimo sąlygų paaiškinimą, kad pirkimo sąlygose nurodytas išorinių sienų apšiltinimo plotas – 2 265 kv. m, yra orientacinis ir turi būti tikslinamas vietoje, bei šio klausimo išsprendimui nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 ir 2 dalių, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarties keitimą, Sutarties 10.1.4, 10.2.3, 10.4.1 punktų bei CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir 6.685 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių sutarties keitimą dėl papildomų darbų. Sutarties 10.1.4 ir 10.4.1 punktuose yra aiškiai įtvirtinta galimybė keisti sutartį kilus būtinybei atlikti papildomus darbus, o sutarties 10.2.3 punkte yra aiškiai nustatyta, kad papildomais darbais laikomi sutartyje neįtraukti darbai ir(ar) sutartyje nurodytų darbų apimčių padidėjimas, kai papildomi darbai viršija 15 procentų pradinės sutarties vertės. Atsiradus papildomiems darbams (padidėjus fasado apšiltinimo plotui ir kilus poreikiui fasado apdailai papildomai naudoti klinkerio plyteles) fasado apšiltinimo ir apdailos darbų kaina padidėjo iki 238 481,78 Eur. Taigi susidarė 59 795,16 Eur vertės papildomi darbai, kurie viršijo daugiau nei 15 proc. nuo pradinės sutarties vertės (339 000 Eur). Todėl turėjo būti keičiama sutartis, užsakovei nuperkant (užsakant) papildomus darbus ir padidinant sutarties kainą.

12.3.                      Atsakovė, skelbdama pirkimą, turėjo nurodyti tikslų ar maždaug tikslų nurodytą išorinių sienų apšiltinimo plotą. Prie pirkimo sąlygų nebuvo pridėti dokumentai, kurių pagrindu tiekėjas galėtų patikrinti ir susiskaičiuoti teisingą darbų kiekį. Iš pirkime dalyvaujančio tiekėjo būtų neprotinga ir nesąžininga reikalauti, kad jau prieš pateikiant pasiūlymą tiekėjas atliktų viso pastato fasado kontrolinius matavimus, nes tai turėjo padaryti pati atsakovė, skelbdama pirkimą.

12.4.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ieškovė neteisėtai nutraukė sutartį, turi būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 33 990 Eur piniginio užstato priteisimo (grąžinimo), nes šį užstatą atsakovė nepagrįstai sudengė su netesybomis, o ne su nuostoliais. Sutarties 6.6 punkte yra numatytas netesybų skaičiavimas tik už darbų užbaigimo termino pažeidimą. Sutartyje nėra nustatytos netesybos už nepagrįstą sutarties nutraukimą. Atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ir jų sudengimo su užstatu, todėl atsakovės tariamai patirti nuostoliai negalėjo būti pagrindas negrąžinti užstato ieškovei.

12.5.                      Jei atsakovė ir būtų įgijusi teisę iš ieškovės reikalauti netesybų, vadovaudamasi sutarties 6.6 punktu, ji netesybų būtų galėjusi reikalauti tik už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 24 d. (darbų termino pasibaigimo) iki 2019 m. kovo 5 d. (kai atsakovė nutraukė sutartį), o už šį laikotarpį maksimali netesybų suma būtų tik 2 712 Eur. Atsakovė nė karto iš ieškovės nereikalavo netesybų dėl darbų vėlavimo, nebuvo apskaičiavusi konkrečios netesybų sumos ir nebuvo informavusi apie atsakovei apskaičiuotų netesybų išskaitymą iš ieškovei mokėtinų sumų. Atsakovė netesybų galėjo pareikalauti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ieškiniams dėl netesybų pareikšti, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 5 d., tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

12.6.                      Apie atsakovės apskaitoje apskaitytą įskaitymą, kuriuo atsakovė ieškovės sumokėtą 33 990 Eur piniginį užstatą sudengė su atsakovės pagal sutartį paskaičiuotomis netesybomis, atsakovė nepranešė ieškovei CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.7.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovė visgi atliko įskaitymą, toks įskaitymas turi būti pripažintas niekiniu dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pažeidimo. Jeigu atsakovė manė, kad turi teisę iš ieškovės reikalauti netesybų ar nuostolių, turėjo teisę teikti prašymą dėl finansinio reikalavimo netesybų ar nuostolių sumai patvirtinimo ieškovės bankroto byloje.

12.8.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad dėl piniginio užstato, kaip užtikrinimo priemonės, buvo susitarta sutartyje. Sutarties 7 punktas reglamentuoja tik banko garantijos, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo, pateikimo ir grąžinimo sąlygas. Sutartyje kaip jos įvykdymo užtikrinimo priemonė piniginis užstatas nebuvo numatytas. Sutartyje nesant įtvirtinto susitarimo dėl piniginio užstato ir nesant sureglamentuotoms pasinaudojimo piniginiu užstatu ir grąžinimo sąlygoms, ieškovės sumokėtas piniginis užstatas negali būti prilyginamas įkeitimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013 pateiktais išaiškinimais, kurie yra pateikti ne dėl ginčo, kylančio iš viešojo pirkimo sutarties dėl rangos darbų atlikimo, o dėl ginčo, kylančio iš nuomos teisinių santykių.

12.9.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įrodytų nuostolių suma yra 35 901 Eur, yra nepagrįsta, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje. Be to, teismas nenustatė kitų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas atsakovės nuostolių apskaičiavimo būdas, kai jos nuostoliais laikomas skirtumas tarp sutartyje numatytų ir ieškovės neužbaigtų darbų kainos – 181 939,80 Eur ir pakeičiančių sutarčių kainos – 217 841,06 Eur (187 841 Eur + 36 542,00 Eur – 6 542,00 Eur lifto įrengimo darbų pabrangimas dėl įrengto geresnių parametro lifto) yra ydingas, nes nuostolių skaičiavimo prasme atsakovės sudarytos sutartys su kitais rangovais UAB „Shindler-Liftas“ ir UAB „Telšių meistras“ nėra pakeičiančios sutartys. Jomis įsigyti darbai nebuvo identiški sutartyje numatytiems ir neužbaigtiems darbams, t. y. skyrėsi darbų pobūdis, kiekis, apimtys, įrengimų techniniai parametrai.

12.10.                      Neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl atsakovės pasirinkto geresnių parametrų lifto darbai pabrango tik 6 542 Eur, nes tokia teismo išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė buvo atlikusi didžiąją dalį objekto fasado apšiltinimo darbų, nes pagal atsakovės pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 5 ieškovė buvo atlikusi ne mažiau kaip 58,35 proc. išorinių sienų apšiltinimo darbų. Todėl, jeigu UAB „Telšių meistras“ būtų tik užbaigusi ieškovės neatliktus darbus, su ja sutartis turėjo būti sudaryta tik dėl likusių ieškovės neatliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie atsakovės nuostolių priskyrė atsakovės išlaidas UAB „Telšių meistras“, patirtas perkant didesnius fasado apšiltinimo ir apdailos darbų kiekius, 4 872,79 Eur vertės klinkerio įrengimo darbus ir 8 392 Eur vertės papildomus darbus, kurie nebuvo įtraukti į ieškovės darbų apimtį. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, pateiktiems išaiškinimams dėl nuostolių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo priteisimo.

13.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Perkančioji organizacija vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, 2018 m. balandžio 27 d., pateikė visiems viešojo pirkimo dalyviams pranešimą Nr. 6126101 „Dėl pirkimo dokumentų patikslinimo“, kuriame aiškiai nurodė, kad „Pateiktas orientacinis išorinių sienų apšiltinimo plotas, įskaitant cokolio dalį virš grunto (tikslinti vietoje)“. Perkančioji organizacija tiekėjams pateikė ir papildomus dokumentus t. y. renovuojamo pastato fasadų brėžinius su nurodytais matmenimis ir altitudėmis bei pastato kadastrinę bylą, kad juos papildomai įvertinę tiekėjai galėtų tinkamai įvertinti visas savo būsimas išlaidas ir pateikti tikslią pasiūlymo kainą. Ieškovės statybos verslas – profesinė veikla, todėl teikdama komercinį pasiūlymą ir sudarydama statybos rangos sutartį, ji, kaip šios srities profesionalė, turėjo ir galėjo numatyti viešojo pirkimo konkurse pasiūlyto modernizuoti objekto kainą, jos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyje sulygtomis sąlygomis ir rizika. Ginčo darbai nekvalifikuotini kaip papildomi darbai, o laikytini darbais, įeinančiais į pirkimo objektą, kuriuos pagal sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti už sutartyje nustatytą kainą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį.

13.2.                      Vertinant ieškovės veiksmus sutarties vykdymo laikotarpiu (nesilaikė jokių sutartyje numatytų terminų), ieškovės nurodytos aplinkybės (užsakovė atsisakė sudaryti papildomus susitarimus dėl darbų pirkimo ir darbų termino pratęsimo) nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jas laikyti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio prasme. Nesant CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, laikytina, kad rangovė neteisėtai ir netinkamai vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Ieškovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį sugebėjo atlikti darbų tik už 157 060,20 Eur, kuomet sutartimi prisiimtų įsipareigojimų darbų apimtis buvo 339 000 Eur. Taigi, ieškovė netinkamai organizavo darbus, atliko juos vangiai, nesilaikydama nustatytų terminų ir per visą sutartyje nustatytą terminą nesugebėjo atlikti nei pusės darbų.

13.3.                      Ieškovė, negalėdama įvykdyti sutarties (7.1. punkte) nustatyto reikalavimo t. y. pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo, kurio forma buvo banko garantija, susitarė su atsakove pakeisti sutarties įvykdymo užtikrinimo formą iš banko garantijos į piniginį užstatą. Po šio susitarimo ieškovė vietoj banko garantijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. į atsakovės sąskaitą sumokėjo 33 990 Eur piniginį užstatą, kurį atsakovė priėmė ir laikė tinkamu sutarties įvykdymo užtikrinimu, taigi, šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties sąlygas. Sutartyje nėra reglamentuojama būtent banko garanto grąžinimo ir panaudojimo tvarka, o nurodoma tik sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo ir pasinaudojimo tvarka, neatsižvelgiant į sutarties įvykdymo užtikrinimo formą, todėl darytina išvada, kad šalys, pakeisdamos sutarties įvykdymo užtikrinimo formą, būtent ir susitarė, kad visos likusios sąlygos, numatančios sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo ir panaudojimo tvarką, lieka tos pačios. Todėl ieškovės interpretacijos dėl piniginio užstato kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo nebuvimo turėtų būti atmetamos kaip nepagrįstos.

13.4.                      Kadangi darbai pagal sutartį nebuvo baigti laiku, atsakovė nebegalėjo gauti finansavimo pagal 2018 m. kovo 6 d. finansavimo sutartį Nr. SŽ-271, pasirašytą su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, todėl finansavimas po sutarties nutraukimo nebaigtiems statybos darbams atlikti pagal pasirašytas naujas statybos rangos sutartis buvo skiriamas iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, nors šios lėšos nebuvo numatytos jokiuose planavimo dokumentuose. Todėl vertinant ir nagrinėjant šią bylą, taip pat turėtų būti vertinami ne tik realūs nuostoliai, patirti taisant padarytus defektus ir užbaigiant ieškovės neatliktus darbus, bet ir negautos pajamos, kurias atsakovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų ieškovės veiksmų.

13.5.                      Atsakovė, kaip viešojo administravimo institucija, siekdama kuo greičiau užbaigti nebaigtus statybos darbus bei kuo mažiau trukdyti ugdymo procesą, suorganizavo viešojo pirkimo konkursus ir nupirko visus nebaigtus darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, todėl atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ginčo sutarties ir naujai sudarytų rangos sutarčių dalykai ir skiriasi, tačiau užsakovė, sudarydama naujas rangos sutartis, kuriomis numatyta užbaigti statybos darbus tame pačiame objekte, iš esmės siekė to paties galutinio darbų rezultato.

13.6.                      Ieškovei neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų buvo nutraukta sutartis ir atsakovė įgijo teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu (piniginiu užstatu) tam, kad būtų įvykdytos ieškovės prievolės, o ieškovė, priešingai, prarado teisę reikalauti gražinti sutarties įvykdymo užtikrinimą.

13.7.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartys su UAB „Shindler-Liftas“ ir UAB „Telšių meistras“ negali būti kvalifikuojamos kaip pakeičiančios, nes jos sudarytos skirtingomis ekonominėmis sąlygomis ir yra netapatūs darbai. Tačiau įvertinus, kad (pastato išorinių sienų apšiltinimo ploto) padidėjimo rizika tenka pasiūlymą teikiančiam tiekėjui, didesnio ploto nurodymas nebūtų turėjęs jokios įtakos kainos dydžiui, nes ieškovei tinkamai atlikus pareigas ji būtų pateikusi tinkamą pasiūlymą. Atsakovė neatliktų darbų užbaigimui skelbė atskirus konkursus, nes net kelis kartus pabandžius surasti tiekėją, kuris apsiimtų ištaisyti ieškovės pradėtus darbus ir juos pabaigtų, toks neatsirado, dėl ko vėliau šis pirkimas buvo išskaidytas. Ieškovei nutraukus darbus žiemos metu, nepabaigus tam tikrų technologinių procesų ir neužkonservavus pastato, jis buvo nuolat veikiamas įvairių kritulių, todėl dalis darbų turėjo būti perdaryti iš naujo.

13.8.                      Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičianti sutartis neturi būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu, ir svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Nutraukus statybų rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, darbų užbaigimui atsakovė turėjo skirti papildomai 224 383,06 Eur sumą, o visi gimnazijos renovacijos darbai, įvertinus atliktus darbus, kainavo 381 443 Eur. Jeigu atsakovė būtų tenkinusi ieškovės prašymą dėl papildomų darbų, sutarties galutinė kaina būtų padidėjusi iki 402 425,37 Eur, todėl atsakovės sudarytos sutartys su UAB „Shindler Liftas“ ir UAB „Telšių meistras“ gali būti kvalifikuojamos kaip pakeičiančios sutartys, nes sutartys ekonominiu požiūriu yra naudingesnės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos faktinės aplinkybės

15.       Byloje nustatyta, kad, įvykdžius J. Janonio gimnazijos pastato (Tilžės g. 137, Šiauliai) rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą, jo laimėtoju pripažintas UAB „Sanraktas“ (buvusi UAB „Orestinos montažas“) pasiūlymas ir 2018 m. liepos 27 d. tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Sanraktas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SŽ-885. Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė per sutartyje nustatytą terminą parengs J. Janonio gimnazijos naujojo korpuso išorinių sienų apšiltinimo, lifto, panduso įrengimo, sporto salės išorinės sienos stiklo blokų demontavimo bei angos sumažinimo, sporto salės grindų pakeitimo, apdailos darbų projektą ir vadovaudamasi sutartyje nustatytomis sąlygomis bei nuostatomis atliks suprojektuotus darbus, ištaisys nustatytus defektus ir perduos šiuos darbus užsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, o užsakovė sutartyje numatyta tvarka priims tinkamai atliktus darbus ir sumokės ieškovei sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2.1 punktas). Sutarties kaina 339 000 Eur, darbų atlikimo terminas 5 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos (sutarties 3.4. punktas). Šalys sutartyje numatė rangovo teisę nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų (12.6 punktas), taip pat susitarė, kad jeigu rangovas nutraukia sutartį ne pagal 12.6 punkte nurodytas aplinkybes, užsakovui atitenka sutarties įvykdymo užtikrinimas pilna apimtimi (12.7 punktas).

16.       2018 m. lapkričio 28 d. ieškovė, vadovaudamasi sutarties 10.2.3, 10.1.4, 6.3., 6.3.3. punktais, „Prašymu dėl papildomų darbų pirkimo ir sutarties vykdymo pratęsimo“ paprašė savivaldybės administracijos sudaryti papildomą susitarimą dėl papildomų lėšų skyrimo ir paslaugų suteikimo galutinio termino pratęsimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 12 d. raštu prašymo netenkino.

17.       2018 m. gruodžio 21 d. ieškovė raštu Nr.  R-193„Dėl sutarties vykdymo“ pateikė papildomų fasado šiltinimo ir apdailos darbų 63 425 Eur sumos sąmatą. 2019 m. sausio 8 d. raštu Nr. S-76 savivaldybė prašymo dėl papildomų darbų pirkimo ir termino pratęsimo netenkino.

18.       2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. SR-7 „Dėl sutarties nutraukimo“ ieškovė 2018 m. liepos 27 d. statybos rangos sutartį Nr. SŽ-885 nutraukė ir nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 8 d. 15 val. 30 min. palieka objektą.

19.       2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-849 atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. dienos nutraukia statybos rangos sutartį Nr. SŽ-885, informavo ieškovę, kad pasinaudoja pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu visa apimtimi netesyboms ir nuostoliams padengti.

Dėl ginčo apimties apeliacinės instancijos teisme 

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 33 990, Eur užstato sumą, o, netenkinus šio reikalavimo, buvo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės atliktą 33 990 Eur sumos įskaitymo sandorį, taikant restituciją priteisti iš atsakovės 33 990 Eur, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sutarties nutraukimo

21.       Nors apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovei tenka darbų kiekio (pastato išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos darbų) padidėjimo rizika ir ji neįgijo teisės į papildomus darbus bei sutarties kainos padidinimą, tačiau nei apeliantės skundo argumentai, nei bylos medžiaga šio teismo argumento nepaneigia.

22.       Rangos sutarties 10.1.4 punkte numatyta, kad užsakovas gali padaryti pakeitimus, kurie gali apimti bet kurį papildomą darbą, įrangą, medžiagas, 10.4.1 punktas numato, kad pakeitimai, kurių vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės, gali būti atliekami, kai prireikia papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie tapo būtini darbams užbaigti, tačiau nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, o rangovo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių ir užsakovui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą.  Sutarties 10.2.3 punkte yra aiškiai nustatyta, kad papildomais darbais laikomi sutartyje neįtraukti darbai ir (ar) sutartyje nurodytų darbų apimčių padidėjimas, kai papildomi darbai viršija 15 procentų pradinės sutarties vertės. Pažymėtina, kad apeliantė papildomais darbais laiko 702,12 kv. m pastato išorės fasado šiltinimo ir 121 kv. m klinkerio įrengimo darbus.

23.       Konkurso sąlygų 42 punktas numatė, kad tiekėjas turi įvertinti (įkainoti) visus reikiamus darbus, kurie reikalingi projekte numatytiems darbams atlikti, t. y. turi būti įvertinti visi reikiami įrengimai bei mechanizmai darbams atlikti, montavimas, Tiekėjo personalo darbas, medžiagos, priežiūra, paleidimas, derinimas, bandymai, netiesioginės išlaidos, Tiekėjo mokami mokesčiai, pelnas kartu su galimai numatoma Tiekėjo rizika, prievolės ir įsipareigojimai apibrėžti sutartyje ar atsirandantys ją vykdant. Be to, perkančioji organizacija vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, 2018 m. balandžio 27 d., pateikė visiems viešojo pirkimo dalyviams pranešimą dėl viešojo pirkimo konkurso Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pastato (Tilžės g. 137, Šiauliai) rekonstravimo darbų pirkimo sąlygų išaiškinimo, kuriame aiškiai nurodė, kad „Pateiktas orientacinis išorinių sienų apšiltinimo plotas, įskaitant cokolio dalį virš grunto (tikslinti vietoje)“. Iš minėto pranešimo matyti, kad perkančioji organizacija tiekėjams pateikė ir papildomus dokumentus, t. y. renovuojamo pastato fasadų brėžinius bei pastato kadastrinę bylą, jog juos papildomai įvertinę tiekėjai galėtų tinkamai įvertinti visas savo būsimas išlaidas ir pateikti tikslią pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad prie pirkimo sąlygų nebuvo pridėti dokumentai, kurių pagrindu tiekėjas galėtų patikrinti ir susiskaičiuoti teisingą darbų kiekį.

24.       Taigi, tiek konkurso sąlygose, tiek papildomame pranešime buvo konkrečiai įvardyta, kad techninėje dokumentacijoje pateikti darbų kiekiai yra apytikriai (orientaciniai), t. y., kad jie darbo projekto rengimo metu gali keistis, todėl apeliantė, profesionali statybų verslo dalyvė, turėjo įvertinti, jog konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai ir apimtys objekte, kurio rekonstrukcijai užsakovas skelbė konkursą, paaiškės tik pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą konkurso sąlygų pagrindu, ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą. Esant konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – Šiaulių J. Janonio gimnazijos pastatui – jo rekonstrukcijos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui buvo konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantės nurodomi 702,12 kv. m pastato išorės fasado šiltinimo darbai negali būti laikomi papildomais, nes jie nurodyti sutartyje ir juos, kaip minėta, apeliantė turėjo įvertinti dar prieš pateikdama kainos pasiūlymą.

25.       Sutiktina su apeliante, kad fasadų apdailos klinkeriu darbai nebuvo numatyti sutartyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie darbai galėtų būti laikomi papildomais, jei jų vertė viršytų 15 procentų pradinės sutarties vertės, t. y. 50 850 Eur. Šių darbų kaina, pagal apeliantės prie 2017 m. lapkričio 28 d. rašto „Dėl papildomų darbų pirkimo ir sutarties vykdymo pratęsimo“ pateiktą sąmatą „B“ su faktiniais kiekiais buvo 9 819,16 Eur (11 881,28 Eur su PVM) (sąmatos „B“ 31 pozicija), kuri neviršija minėtos 15 procentų pradinės sutarties vertės, todėl klinkerio įrengimo darbai taip pat nelaikomi papildomais darbais sutarties 10.2.3 punkto prasme. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį remdamasi argumentu, jog užsakovė atsisakė nupirkti (užsakyti) papildomus darbus padidinant sutarties kainą ir taip pakeisti sutartį, nes pagrindo sutarties pakeitimui dėl papildomų darbų nebuvo. Apeliantei nepagrįstai reikalaujant didinti darbų kainą, t. y. mokėti už neva papildomus darbus, atsakovė turėjo teisę atsisakyti tenkinti šį reikalavimą, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovė neteisėtai nutraukė ginčo sutartį. Ir nors atsakovė neteikė priešieškinio ir ieškovės sutarties nutraukimo neprašė pripažinti negaliojančiu, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tokį apeliantės sutarties nutraukimą laikė neteisėtu ir nepagrįstu, todėl teismo atliktas ieškovės sutarties nutraukimo įvertinimas nelaikomas civilinės bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

Dėl 33 990,00 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo

26.       Rangos sutarties 7.1 punkte numatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo forma yra banko garantija, 7.2 punkte nurodyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, jog užsakovui bus sumokėta nustatyta pinigų suma ar atsakyta už rangovo prievoles dėl to, kad rangovas neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį ar vykdė juos netinkamai. Sutarties 4.8 punkte numatyta, kad jei rangovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų (ar jų dalies) arba įvykdys juos netinkamai ir atvejais, numatytais sutarties 12.3 ir 12.7 papunkčiuose, ir nesumoka netesybų, numatytų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, Užsakovas turės teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu arba atlikti išskaičiavimus iš Rangovui mokėtinų sumų dėl netesybų ir patirtų nuostolių. Šalys vadovaudamosi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu sutarė, kad, sudarant rangos sutartį, tinkamu sutarties įvykdymo užtikrinimu bus laikomas 10 proc. piniginis užstatas nuo sutarties vertės, kuris turės būti pervedamas į atsakovės sąskaitą. Ir nors apeliantė teigia, kad dėl piniginio užstato, kaip užtikrinimo priemonės, nebuvo susitarta sutartyje, nes Sutarties 7 punktas reglamentuoja tik banko garantijos, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo, pateikimo ir grąžinimo sąlygas, tačiau sutiktina su atsakove, jog pati ieškovė, negalėdama įvykdyti sutarties (7.1 punkte) nustatyto reikalavimo, t. y. pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo, kurio forma buvo banko garantija, susitarė su atsakove pakeisti sutarties įvykdymo užtikrinimo formą į piniginį užstatą. Po šio susitarimo ieškovė vietoj banko garantijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. į atsakovės sąskaitą sumokėjo 33 990 Eur piniginį užstatą, kurį atsakovė priėmė ir laikė tinkamu sutarties įvykdymo užtikrinimu. Vien tai, kad buvo pakeista sutarties užtikrinimo forma (banko garantija buvo pakeista piniginiu užstatu), kuri nebuvo nurodyta sutartyje, savaime nepaneigia prievolės įvykdymo užtikrinimo fakto ir nereiškia, kad šiai sutarties užtikrinimo formai nebegalioja likusios sąlygos, numatančios sutarties įvykdymo užtikrinimo grąžinimo ir panaudojimo tvarką, nes pačios šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties sąlygą tik dėl užtikrinimo priemonės formos, tačiau tai savaime nereiškia kitų sutarties sąlygų pakeitimo. 

27.       Byloje nustatyta, kad apeliantė rangos sutartį turėjo vykdyti joje nustatytomis sąlygomis, tačiau vietoje to, ji nurodė, kad prarado suinteresuotumą tęsti sutartinius santykius ir neteisėtai nutraukė sutartį, kaip jau minėta, atsakovei iš esmės sutarties nepažeidus.

28.       Ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir padarius esminį sutarties pažeidimą (sutarties 12.3.3 punktas) atsakovė 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-849 informavo apeliantę, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. nutraukia statybos rangos sutartį Nr. SŽ-885. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įgijo teisę pasinaudoti pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu visa apimtimi patirtiems nuostoliams ir netesyboms atlyginti. Apie tai, kad užsakovė pasinaudoja rangovo sutarties užtikrinimu visa apimtimi nuostoliams ir netesyboms padengti, atsakovė apeliantę informavo 2019 m. kovo 5 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“.

29.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įrodytų nuostolių suma yra 35 901 Eur, nepagrįsta, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

30.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė patirtus nuostolius apeliantei nepagrįstai nutraukus sutartį: atsakovei kilo poreikis skelbti naują viešąjį pirkimą, sudaryti naujas rangos sutartis. 

31.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės dėl ieškovės neatliktų darbų patirtų nuostolių klausimą, atsakovės patirtų nuostolių dydį skaičiavo kaip skirtumą tarp sutartyje numatytų ir ieškovės neužbaigtų darbų kainos – 181 939,80 Eur ir pakeičiančių sutarčių kainos – 217 841,06 Eur (187 841 Eur + 36 542,00 Eur – 6 542,00 Eur lifto įrengimo darbų pabrangimas dėl įrengto geresnių parametro lifto). Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostata pagal kurią, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas nuostolių apskaičiavimo principas yra pagrįstas ir atitinka teismų šios kategorijos bylose formuojamą praktiką.

32.       Apeliantė skunde teigia, kad atsakovės sudarytos sutartys su kitais rangovais UAB „Shindler-Liftas“ ir UAB „Telšių meistras“ nėra pakeičiančios sutartys. Jomis buvo įsigyti darbai neidentiški sutartyje numatytiems ir neužbaigtiems darbams, t. y. skyrėsi darbų pobūdis, kiekis, apimtys, įrengimų techniniai parametrai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie atsakovės nuostolių priskyrė atsakovės išlaidas UAB „Telšių meistras“, patirtas perkant didesnius fasado apšiltinimo ir apdailos darbų kiekius, 4 872,79 Eur vertės klinkerio įrengimo darbus ir 8 392,00 Eur vertės papildomus darbus, kurie nebuvo įtraukti į ieškovės darbų apimtį.

33.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

34.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ginčo sutarties ir naujai sudarytų rangos sutarčių dalykai iš dalies skiriasi, tačiau užsakovas, sudarydamas naujas rangos sutartis, kuriomis numatyta užbaigti statybos darbus tame pačiame objekte, iš esmės siekė to paties galutinio darbų rezultato. Apeliantė teigia, kad atsakovui skelbiant naują pirkimą, kurį laimėjo UAB „Telšių meistras“, jau buvo nurodytas tikslus fasado plotas – 2 967,12 kv. m. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, apeliantė turėjo įvertinti, kad techninėje dokumentacijoje pateikti darbų kiekiai yra apytikriai (orientaciniai), tačiau ji tinkamo komercinio pasiūlymo nepateikė ir dėl savo kaltės bei neapdairumo prisiėmė riziką dėl pastato išorinių sienų apšiltinimo ploto padidėjimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad didesnio ploto nurodymas būtų turėjęs įtakos apeliantės siūlytos kainos dydžiui, nes apeliantei, kaip tiekėjui, tinkamai atlikus pareigas (įvertinus aplinkybę dėl apytikrių darbų kiekių) ji būtų pateikusi tinkamą pasiūlymą. Apeliantės nurodomi papildomi darbai už 8 392 Eur sumą buvo skirti lauko laiptų atstatymui ir fasado darbams, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie darbai nebuvo įtraukti į apeliantės darbų apimtį, nes šalių sudarytoje rangos sutartyje (veiklų sąraše) išorinių laiptų atstatymas, atraminės sienutės įrengimas, panduso įrengimas yra nurodytas 7 numeriu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad laiptų įrengimo darbų apeliantė visa apimtimi neatliko, nes byloje atsakovė pateikė pataisytą direktoriaus J. L. pasirašytą 2019 m. vasario 8 d. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta techninio prižiūrėtojo nustatyta mažesnė nei nurodė apeliantė faktiškai atliktų šių darbų apimtis. Dėl klinkerio įrengimo darbų apeliacinės instancijos teismas pasisakė 25 punkte, todėl šių argumentų nekartoja.

35.       Vertinant į bylą pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad nutraukus statybų rangos sutartį dėl apeliantės kaltės, darbų užbaigimui atsakovė turėjo skirti papildomai 224 383,06 Eur sumą (187 841,06 + 36 542,00), o visi gimnazijos renovacijos darbai įvertinus atliktus darbus kainavo 381 443 Eur (157 060,20 (apeliantės atliktų darbų kaina) + 224 383,06). Jeigu atsakovė būtų tenkinusi apeliantės prašymą dėl papildomų darbų apmokėjimo sutarties galutinė kaina būtų padidėjusi iki 402 425,37 Eur (339 000 + 63 425,37). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime nurodytam teismo argumentui, kad atsakovės sudarytos sutartys su UAB „Shindler-Liftas“ ir UAB „Telšių meistras“ ekonominiu požiūriu yra naudingesnės, todėl ir šiuo aspektu vertintinos kaip pakeičiančios su apeliante sudarytą sutartį.

36.       Apeliantė teigia, kad nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl atsakovės pasirinkto geresnių parametrų lifto darbai pabrango tik 6 542 Eur, nes tokia teismo išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų.

37.       Pagal projektavimo užduotį (reikalavimai liftui – 5.2.14 punktas) rangovė turėjo įrengti liftą, kurio keliamoji galia ir žmonių skaičius buvo 630 kg / 8 žmonės, lifto šachtos įrengimas 10 000 Eur (be PVM), lifto montavimas, paleidimas, derinimas – 20 000 Eur (be PVM) (veiklų sąrašas 2, 3 punktai). Iš viso lifto įrengimo darbai sudarė 30 000 (be PVM) Eur (36 300 Eur su PVM).

38.       2020 m. balandžio 17 d. statybos rangos sutartimi Nr. SŽ-505 rangovas UAB „Schindler-Liftas“ įsipareigojo įrengti liftą žmonėms su negalia ir atlikti šachtos apdailos darbus už 36 542 Eur (su PVM) sumą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas lifto kainos padidėjimą dėl geresnių techninių parametrų ir brangesnio lifto įsigijimo, neteisingai suskaičiavo kainos padidėjimą, nes pagal ginčo sutartį lifto įrengimo kainą nurodė be PVM, o su nauju rangovu sudarytos sutarties kaina – su PVM. Nagrinėjamu atveju lifto įrengimo darbai buvo brangesni 242 Eur, o ne 6 542 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi, atsakovės nuostolius sudaro 42 201,26 Eur (224 383,06 – 181 939,80 – 242). Ši pirmosios instancijos teismo skaičiavimo klaida nekeičia sprendimo esmės, nes bet kuriuo atveju tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo perskaičiuota nuostolių suma viršija sutarties užtikrinimo sumą, todėl atsakovė turėjo teisę pasinaudoti visa 33 900 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimo suma.

39.       Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad apie atsakovės apskaitoje apskaitytą įskaitymą, kuriuo atsakovė ieškovės sumokėtą 33 990 Eur piniginį užstatą sudengė su atsakovės pagal sutartį paskaičiuotomis netesybomis, atsakovė nepranešė ieškovei CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovės buhalterinėje apskaitoje atliktas veiksmas (sumų sudengimas) pats savaime negali būti laikomas įskaitymo sandoriu, todėl aptariama sąskaitos apyvarta (kurioje nurodytas sudengimo faktas atsakovės buhalterinėje apskaitoje) negali būti vertinama kaip įskaitymo sandoris ir jam negali būti taikomos CK 6.130, 6.131 straipsnių nuostatos.

40.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apie tai, kad pasinaudoja sutartyje numatytu rangovo sutarties užtikrinimu visa apimtimi nuostoliams ir netesyboms padengti, apeliantę informavo 2019 m. kovo 5 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“. Tai, kad atsakovė savo buhalterinėje apskaitoje šią užstato sumą apskaitė vėliau, neturi reikšmės, nes apeliantė dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo informuota, kad atsakovė užstato jai negrąžins. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ĮBĮ10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pažeidimą.

41.       Taip pat apeliantė akcentuoja, kad užstatą atsakovė nepagrįstai sudengė su netesybomis, o ne su nuostoliais. Kaip jau buvo minėta, pagal šalių sudarytą sutartį užstato paskirtis buvo garantavimas, kad užsakovui bus sumokėta nustatyta pinigų suma ar atsakyta už rangovo prievoles dėl to, kad rangovas neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį (sutarties 7.2. punktas), t. y. sutarties įvykdymo užtikrinimo pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. 2019 m. kovo 5 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ apeliantė buvo informuota, kad atsakovė pasinaudoja rangovo pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu visa apimtimi netesyboms ir nuostoliams padengti. Tai, kad atsakovės buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyta, jog yra dengiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas su netesybomis pagal 2018 m. liepos 27 d. sutartį, nepaneigia atsakovės teisės į jos patirtų nuostolių padengimą (CK 6.256 straipsnis). Bylą nagrinėjant teisme atsakovė nurodė ir įrodymais pagrindė patirtus nuostolius, o pirmosios instancijos teismas juos įvertino, konstatuodamas, kad atsakovės realiai patirtų nuostolių suma viršijo ieškovės sumokėto užstato sumą.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes (skaičiavimo klaida dėl geresnio lifto įrengimo, kaip minėta, neturi reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui), teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių  apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                        Romualda Janovičienė