Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-07][nuasmenintas nutarimas byloje][II-214-903-2018].docx
Bylos nr.: II-214-903/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 191008577 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Administracinių nusižengimų teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas
Administracinių nusižengimų teisenos pradžia ir administracinių nusižengimų tyrimas
Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena

Administracinė byla Nr

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-214-903/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00250-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.3.3.; 21.10.4.

(S)

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R  I M A S

 

2018 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J.,

ekspertui D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-02-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. B. priėmė 2018-02-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. J. nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2018-02-17, 15.55 min., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį susidūrė su greta važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. S.. Apgadinti abu automobiliai, nustatyta abipusė kaltė.

2018-03-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas administracine tvarka nubausto asmens M. J. skundas panaikinti Klaipėdos AVPK 2018-02-17 nutarimą. Skunde M. J. nurodo, kad 2018-02-17, apie 15.15 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) g., keliukas buvo suformuotas vienos juostos. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, nes buvo daug sniego, be to, automobiliu važiavo visa jo šeima. Pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė, kad iš galo atlekia automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Kadangi keliukas buvo siauras, prasilenkti jiem būtų reikėję kažkuriam vienam sustoti, tačiau automobilis „(duomenys neskelbtini)“, jam net nespėjus sureaguoti, dideliu greičiu sugalvojo jį aplenkti per apsnigtą lauką, kur nėra net keliuko. Lenkimo metu automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sumėtė ir jis savo galiniu ratu atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinį bamperį. Jis tuo tarpu važiavimo krypties nekeitė, nes nebuvo kur trauktis. Po susidūrimo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nulėkė į šoną, išlipęs vairuotojas atsiprašinėjo, siūlė susitarti, prisipažino, kad atvažiavo palakstyti po sniegynus. Užpildžius eismo įvykio deklaraciją, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atsisakė ją pasirašyti. Jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie nepagrįstai nustatė abipusę kaltę, nes dėl eismo įvykio kaltas yra automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-20 nutartimi M. J. skundas tenkintas iš dalies, t. y. panaikintas 2018-02-17 nutarimas ir byla grąžinta Klaipėdos AVPK papildomam tyrimui atlikti. Šią nutartį Klaipėdos AVPK apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-13 nutartimi skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino 2018-04-20 nutartį ir bylą grąžino Klaipėdos apylinkės teismui.

Klaipėdos AVPK 2018-06-22 atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos AVPK 2018-02-17 priimtą nutarimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. palaikė skundą ir paaiškino, kad įvykio dieną važiavo su šeima poligono teritorijoje. Buvo prisnigta, važiavo labai lėtai, apie 5-10 km/h greičiu, lauko kelias, kurio plotis apie 3 metrai, buvo padengtas suvažinėtu sniegu. Važiuodamas per galinio vaizdo veidrodį, pastebėjo, kad iš paskos, tuo pačiu keliu, greitai artėdamas atvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini) kuris, nestabdydamas, pradėjo lenkti jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės, važiuodamas žolynu. Lenkimo pradžioje staiga automobilį „(duomenys neskelbtini) „sumėtė“ ir jis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, po ko „atšoko“, pavažiavo kiek toliau ir sustojo. Jis negalėjo numanyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) lenks jo vairuojamą automobilį dešine puse, prieš šį manevrą nebuvo rodomas joks posūkis. Jis po susidūrimo kažkiek pavažiavęs sustojo, automobilis „(duomenys neskelbtini) sustojo pievoje. Po susidūrimo jo automobilis stovėjo ant kelio, nežymiai pasisukęs į kairę, nes po smūgio į galinę automobilio dalį automobilio galinė dalis pasisuko kairiau, daugiau automobilio nejudino. Nei prieš susidūrimą, nei po jo, jis važiavimo krypties nekeitė, nemanevravo dešinėn ar kairėn, nebent neprisimena to. Automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas atsiprašė, pripažino kaltę dėl eismo įvykio, siūlė pinigus. Įvykio vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau „(duomenys neskelbtini) vairuotojas atsisakė pasirašyti deklaracijoje. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo eismo įvykio vietą, joje paliktas abiejų automobilių vėžes, išklausė vairuotojų paaiškinimus. Jiems nustačius abipusę vairuotojų kaltę, jam buvo surašytas nutarimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Teismo posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, kad įvykio dieną automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važinėjo poligono teritorijoje. Važiuodamas lauko keliu, kuris buvo maždaug automobilio pločio, padengtas suvažinėtu sniegu, matė priekyje važiuojanti M. J. automobilį „(duomenys neskelbtini) Artėdamas link pastarojo automobilio, sumanė jį lenkti iš dešinės, važiuojant per žolyną. Priartėjęs truputį sumažino greitį ir pradėjo lenkimą. Tuo metu atstumas iki automobilio „(duomenys neskelbtini) galėjo būti apie 30 metrų, važiavo apie 30 km/h greičiu. Lenkimo metu automobilis „(duomenys neskelbtini) lėtai judėjo. Abiem automobiliams susigretinus, atstumas tarp jų galėjo būti apie pusantro metro. Jis nežino, ar M. J. tuo momentu matė jo automobilį, ar matė, jog jis lenkia pastarojo automobilį „(duomenys neskelbtini) iš dešinės. Lenkiant staiga M. J., nerodydamas posūkio signalo, pakeitė važiavimo kryptį į dešinę, dėl ko jis, norėdamas išvengti susidūrimo, savo vairuojamo automobilio vairą taip pat pasuko į dešinę, po ko jo vairuojamo automobilio galinė dalis atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini) galinę dalį. Ar tuo momentu jo vairuojamo automobilio galiniai ratai slydo, jis neprisimena. Po susidūrimo stabdė automobilį, jam sustojus daugiau automobilio nejudino.

Teismo posėdyje liudytojas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. B. paaiškino, kad įvykio dieną, gavę pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko į poligono teritoriją, kur pamatė du eismo įvykio dalyvius, t. y. automobilio „(duomenys neskelbtini) ir automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojus, kurie paaiškino, jog važiavo lauko keliu vienas paskui kitą, automobilis „(duomenys neskelbtini) lenkė automobilį „(duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės, dėl ko susidūrė. Pagal išvažinėtas sniege provėžas buvo matyti, kad susidūrimo momentu automobilis „(duomenys neskelbtini) bandė kažkiek sukti į dešinę, buvo išvažiavęs iš provėžų, buvo matyti šio automobilio palikti pėdsakai sniege, todėl, įvertinus aplinkybę, jog abu vairuotojai keitė važiavimo kryptį (manevravo), dėl eismo įvykio buvo pripažinta abiejų vairuotojų kaltė, jiems buvo surašyti protokolai. Neprisimena, ar po susidūrimo vairuotojai judino automobilius ir ar ant automobilio „(duomenys neskelbtini) visos padangos buvo žieminės.

Teismo posėdyje liudytojas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas D. J. susipažinęs su pateikta medžiaga paaiškino, kad nuotraukose nėra matomi pėdsakai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti transporto priemonių manevravimo aplinkybes prieš pat susidūrimą, susidūrimo metu. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) priekiniai ratai yra pasukti į kairę, matosi pagal priekinę automobilio dalį ir atsikišančią galinę dalį. Taip pat matyti, kad yra ratai pasukti į dešinę ir matomas lanku paliktas pėdsakas, vedantis link priekinio dešinio rato. Šio rato priekyje esantis sniego kauburėlis rodo, jog automobilis sustojo ir daugiau nejudėjo, pėdsako nebėra. Identifikuoti šio pėdsako nėra galimybės, tačiau jis panašus į automobilio „(duomenys neskelbtini) dešinio rato pėdsaką. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti automobilis „(duomenys neskelbtini) jis nėra standartinis, ant variklio dangčio pritvirtintas specialus žibintas, priekinis buferis yra kitos spalvos, kairysis priekinis sparnas surūdijęs. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti automobilio „(duomenys neskelbtini) kontakto vieta – galinio kairio rato arkos niša. Automobilio „(duomenys neskelbtini) galinio kairio rato padangos protektoriaus raštas yra vasarinis (nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinės automobilio ratų padangų protektoriaus raštas yra žieminis (nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti automobilio „(duomenys neskelbtini) kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) vieta – galinio buferio dešinysis šonas, taip pat raudonų dažų užsluoksniavimas  matomas ant ratlankio, ratlankis nukreiptas į galinę pusę, ir yra palindę tarp padangos ir montažinio borto. Tai reiškia, kad kontakto metu automobilis „(duomenys neskelbtini) važiavo. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matomas tas pats pėdsakas, apie kurį buvo kalbėta apžiūrint pirmąją nuotrauką, t. y. matomas panašus pėdsakas, paliktas automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinio dešinio rato, kuris veda įstrižai iš dešinės į kairę, į po sustojusio automobilio priekinio dešinio rato. Taip pat matomi šio automobilio galiniu dešiniu ratu ir galiniu kairiu ratu paliktą pėdsaką, taipogi įstrižai link automobilio priekinio dešinio kampo vedantį automobilio ratu paliktą pėdsaką, identifikuoti nėra galimybės, tačiau įvertinus, galiniais ratais paliktus matomus riedėjimo pėdsakus ir, tikėtina, priekiniu kairiuoju ratu paliktą pėdsaką, tikėtina, kad šis pėdsakas galėjo būti paliktas priekiniu kairiuoju ratu. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matomi išsidėstę  automobilio „(duomenys neskelbtini) palikti pėdsakai, neprieštaraujantys vienas kitam. Po automobiliu „(duomenys neskelbtini) nematomi akivaizdūs ratų pariedėjimo pėdsakai, kaip po automobiliu „(duomenys neskelbtini) Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matomi palikti pėdsakai nevisiškai ratui riedant, t. y. nėra protektoriaus, nėra gražiai įspaustų kraštų kaip automobilio „(duomenys neskelbtini) todėl tikėtina, jog pagal įspaudimą, lanką, panašu ir tikėtina, kad pėdsakas paliktas automobiliu „(duomenys neskelbtini) ratams praslystant. Visgi forma, įdubimas ir suvažinėto griovelio pasibaigimas ties automobilio „(duomenys neskelbtini) galiniais ratais, duoda pagrindą teigti, jog, tikėtina, kad šis pėdsakas yra paliktas būtent automobilio „(duomenys neskelbtini) Išanalizavęs ir pakomentavęs nuotraukose matomus pėdsakus taip pat paaiškino, jog tikėtina, kad prieš pat sustojimą, po kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) buvo keičiama automobilio „(duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis ir automobilis buvo nusukinėjamas į kairę. Pėdsakų, kurie buvo prieš automobilių susidūrimą, nėra, nuotraukose jie nematomi, tačiau, jeigu automobilis „(duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovi ne visiškai lauko kelyje, tai, tikėtina, jog kažkuriuo momentu šis automobilis turėjo pasukti į dešinę, kad po to galėtų nusukinėti į kairę. Neginčytina aplinkybė yra ta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) nelenkė, o apvažinėjo automobilį „(duomenys neskelbtini) iš dešinės, važiuodamas veja. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas, matydamas, jog iš paskos parvažiuoja ženkliai didesniu greičiu už jo vairuojamo automobilio greitį automobilis „(duomenys neskelbtini) privalėjo praleisti paskui jį greičiau važiuojančią transporto priemonę, pasitraukdamas daugiau į dešinę, galimai dalinai ratais užvažiuojant ant pievos. Techniniu požiūriu vertinant automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmus, važiavimas veja yra nepriimtinas, taip pat priekyje lėčiau važiuojančio automobilio apvažiavimas iš dešinės yra draudžiamas ir nepriimtinas. Automobilis „(duomenys neskelbtini) iš esmės turėjo važiuoti paskui automobilį „(duomenys neskelbtini) ir laukti galimybės kol galės jį apvažiuoti iš kairės arba palaukti kol jį praleis. Abiem automobiliams būnant lygiagrečiai, automobiliui „(duomenys neskelbtini) keičiant kryptį į dešinę, kontaktas su automobiliu „(duomenys neskelbtini) turėjo įvykti priekinėmis dalimis, nes sukant į dešinę išsikištų automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinė dešinioji pusė. Iš to seka, kad būtent techniniu požiūriu automobilio „(duomenys neskelbtini) manevravimas (tiek kairiau, tiek dešiniau) nesąlygojo kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) Tikėtina, jog dėl kažkokių priežasčių automobilis „(duomenys neskelbtini) buvo nesuvaldytas ir, būtent, esant galinėms vasarinėms padangoms, galėjo slystelti  automobilio „(duomenys neskelbtini) galinė dalis ir tokiu būdu slystant kontaktuoti su automobilio „(duomenys neskelbtini) galinės dalies dešine puse. Kontaktas įvyko ne dėl to, kad vyko automobilio „(duomenys neskelbtini) manevravimas, o dėl to, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) buvo nesuvaldytas, praradęs stabilumą. Staiga keičiant kryptį, pasukus vairą į dešinę, automobilio galinė dalis neina į kairę, šiuo atveju, tai galėjo įtakoti ir kelio nelygumai, nes automobilis „(duomenys neskelbtini) važiavo pieva, galbūt automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas rankinį stabdį patraukė, galbūt įtakos turėjo automobilio vasarinės galinės padangos. Objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo „sumėtytas“ automobilis „(duomenys neskelbtini) negali pasakyti. Tam, kad išvengti susidūrimo, techniniu požiūriu automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo stabdyti. Techniniu požiūriu, kilus grėsmei eismo saugumui, būtent, vairuotojas visų pirmą stabdo transporto priemonę ir kliūtį apvažiuoja tiktai įsitikinęs, kad tai daryti saugu, judančios kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti automobilių susidūrimo vietos. Po susidūrimo automobilio „(duomenys neskelbtini) galinė dalis turėjo šiek tiek, nežymiai, slystelti į kairę, nes automobilis važiavo nedideliu greičiu. Susidūrimas galėjo įvykti automobiliams susigretinus, būtent toks kontakto mechanizmas, nesuvaldžius automobilio „(duomenys neskelbtini) galėjo įvykti. Tuo momentu automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas per dešinį veidrodėlį galėjo nematyti automobilio „(duomenys neskelbtini) dėl esančių nematomų ar aklųjų zonų. Minimalus saugų eismą užtikrinantis tarpas tarp automobilių, priklausomai nuo jų judėjimo greičio, pagal formulę yra 45 cm ir didesnis. Automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas, įvertinęs visas aplinkybes, t. y. greitį, kelio paviršiaus nelygumus, privalėjo palikti didesnį negu ekspertai pagal formulę skaičiuoja saugų eismą užtikrinantį tarpą tarp transporto priemonių. Atsakydamas į klausimą, ar susidūrimas galėjo įvykti automobiliui „(duomenys neskelbtini) pasukus į dešinę, tarp automobiliu esant metro atstumui, ekspertas atsakė, kad taip, techniniu požiūriu galėjo automobilis „(duomenys neskelbtini) priartėti prie pastarojo automobilio, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad susidūrimas įvyko ne dėl automobilio „(duomenys neskelbtini) manevravimo, o dėl išsivysčiusio slydimo automobilio „(duomenys neskelbtini) Automobiliui „(duomenys neskelbtini) pasukus į dešinę ir taip sudarius kliūtį automobiliui „(duomenys neskelbtini) pastarasis automobilis turėjo stabdyti, nors techniniu požiūriu automobilio „(duomenys neskelbtini) toje vietoje neturėjo būti, ir tik įsitikinus, jog sukti į dešinę yra saugu, sukti į dešinę (manevruoti). Spręsti techniniu požiūriu, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nėra galimybės, kadangi nėra pėdsakų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kieno veiksmai buvo pagrindinė sąlyga įvykiui kilti. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo teigti, jog techniniu požiūriu susidariusioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini) veiksmai buvo nepriimtini.

2018-02-17 paaiškinime policijos pareigūnams M. J. paaiškino, kad vairavo automobilį Kairių poligono teritorijoje, kelias buvo apsnigtas, todėl važiavo lėtai, apie 10 km/h. Pamatė iš galo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris lenkė jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Apgadino dešinės pusės galinę automobilio dalį. Iš pradžių automobilio „Honda“ vairuotojas pripažino kaltę, siūlė pinigų, kad nekviesti policijos pareigūnų, atsiprašė, bet kai atvažiavo jo draugai, jis atsisakė pasirašyti eismo įvykio deklaracijoje. M. J. važiavimo krypties nekeitė, nėra kaltas dėl įvykio.

2018-02-17 paaiškinime policijos pareigūnams R. S. paaiškino, kad apie 15.00 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo laukais, link (duomenys neskelbtini) g. Priekyje labai lėtai važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jis lenkė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ dešine puse, automobiliams susilyginus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pakeitė važiavimo kryptį susukdamas vairą į jo vairuojamą automobilį. Automobiliai susidūrė galinėmis arkomis.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos tyrėjo administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-02-17 gavo pranešimą, kad važiuojant link karinio poligono, link Kairių, įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai nesutaria dėl kaltės. Įvykio vietoje nustatyta, jog M. J. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo apsnigtu lauko keliu, keitė važiavimo kryptį į dešinę pusę ir susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S., lenkęs automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) per dešinę pusę. Nustatyta abipusė kaltė.

Iš 2018-02-17 Eismo įvykio vietos schemos matyti, kad užfiksuotos provėžos ir automobilių „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išsidėstymas jų atžvilgiu be jokių matavimų.

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „Honda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis kairės pusės sparnas.

Skaitmeninėje laikmenoje pateiktose fotonuotraukose įvykio vietoje užfiksuoti automobiliai „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

administracinis kaltinimas M. J. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Skundžiamu nutarimu M. J. nubaustas už tai, kad 2018-02-17, 15.55 min., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 126 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, susidūrė su greta važiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Pažymėtina ir tai, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje Klaipėdos AVPK 2018-02-17 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to pačio eismo įvykio yra įspėjimu nubaustas ir automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S. už tai, kad 2018-02-17, 15.55 min., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 126 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, lenkdamas priekyje važiuojantį kitą automobilį per dešinę pusę, nepasirinko saugaus tarpo ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant eismo įvykio kaltininko klausimą, pirmiausia turi būti nustatyti eismo įvykio dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o nustačius, kad minėtus pažeidimus padarė abu eismo įvykio dalyviai, būtina nustatyti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Iš byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko žiemos metu, pravėžiuotame siaurame kelyje, kuriame nebuvo galimybės prasilenkti dviem automobiliams. Taigi tokiu keliu pirma nedideliu greičiu važiuoja M. J. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini) o jam iš paskui ženkliai didesniu greičiu atvažiuoja R. S. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini) kuris net nelaukęs, kol atsiras galimybė priekyje važiuojantį automobilį aplenkti pro kairę, pamatęs galimybę šį automobilį apvažiuoti iš dešinės pro apsnigtą pievą, pradėjo jį apvažinėti iš dešinės. Automobiliams susigretinus, automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo manevrą į dešinę, tai pamatęs automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas taip pat pasuko į dešinę, jo automobilio galinė dalis paslydo ir galinio rato arka atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)galinį bamperį. Pajutęs smūgį automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas pasuko vairą į kairę ir iškart sustojo, o automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas po susidūrimo stabdė automobilį ir sustojo tolėliau (automobilių išsidėstymas pavaizduota eismo įvykio vietos schemoje).

Teismui nekyla abejonių, kad aptartoje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas manevravo akivaizdžiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 126 punkto reikalavimus, tuo tarpu patikimai konstatuoti, kad kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 126 punkto reikalavimus pažeidė ir „(duomenys neskelbtini) vairuotojas, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo.

Iš M. J. paaiškinimų matyti, kad jis matė iš galo artėjantį automobilį, suvokė, kad jis jo aplenkti siaurame kelyje negalės, todėl ieškojo galimybės pagal kelių eismo taisyklių 113 punkto reikalavimus („Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones“) saugiai pasitraukti į dešinę, kad kitas automobilis jį galėtų aplenkti pro kairę. Nors M. J. teismo posėdyje parodė, kad automobilio važiavimo krypties nekeitė, tačiau iš fotonuotraukų ir eksperto paaiškinimų, teismui nekyla abejonių, kad M. J. visgi savo teisėtą sumanymą praleisti kitą automobilį pradėjo įgyvendinti, t.y. pasuko automobilį į dešinę, į ką sureagavo automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas. Šiuo atveju sprendžiant, ar M. J. tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus („Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), būtina nustatyti, ar M. J. prieš manevrą į kairę turėjo galimybę matyti, kad jį iš dešinės jau lenkia kitas automobilis. Iš M. J. paaiškinimų matyti, kad jis aptartų automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų visiškai nesitikėjo, jo dėmesys buvo nukreiptas į tai, kaip šį automobilį praleisti pro kairę pusę, be to, iš eksperto paaiškinimų matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko jiems jau susigretinus, kas vėlgi neatmeta tikimybės, kad M. J. negalėjo pro šoninį veidrodėlį matyti šalia esančio automobilio, nes jis buvo, kaip įvardijo ekspertas, nematomoje „mirtinoje“ zonoje. Šiame aplinkybių kontekste įvertintina ir pakankamai įtikinama eksperto nuomonė, kad automobilių kontaktas įvyko ne dėl to, kad vyko automobilio „(duomenys neskelbtini) manevravimas, o dėl to, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) buvo nesuvaldytas, praradęs stabilumą, o tą galėjo įtakoti ir kelio nelygumai, nes automobilis „(duomenys neskelbtini) važiavo pieva, galbūt, automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo rankinio stabdžio patraukimas ar automobilio vasarinės galinės padangos. Taigi teismas, dėl netinkamai užfiksuotų eismo įvykio metu paliktų pėdsakų nesant galimybės byloje skirti ekspertizę, siekiant nustatyti tikslų eismo įvykio mechanizmą ir eismo dalyvių veiksmų pasekmes, neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad M. J. pažeidė aptartus kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Tuo būdu, išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys neįrodo, jog M. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškė M. J. galimai padarytas administracinis nusižengimas. Atvirkščiai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo – R. S., vairuodamas draudžiamą eksploatuoti automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apvažinėjo M. J. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš dešinės, tai yra draudžiamu būdu, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. kaltei pagrįsti nepakanka surinktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, o kitų papildomų įrodymų byloje surinkti neįmanoma. Asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad M. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties, todėl Klaipėdos AVPK 2018-02-17 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-02-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                                             Gintaras Stonkus