Civilinė byla Nr. 2-2435/2013

              Proceso Nr. 2-55-3-02040-2013-7

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              94.2.1; 106.8.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DENIA SOLUTIONS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-5505-450/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DENIA SOLUTIONS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „INTELEKTUALIOS SISTEMOS“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.

              Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą nutraukti viešą informacijos apie savo ryšius su HALFEN ir RINGER įmonėmis skleidimą, įskaitant nuorodų viešoje erdvėje apie tai, kad atsakovas yra oficialus šių įmonių atstovas Lietuvoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

              Teismas nurodė, kad pagal CPK 28 straipsnio 4 punktą tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnį, ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad buvusi ieškovo darbuotoja, įsidarbinusi kitoje įmonėje, pradėjo viešai skelbtis esanti oficialus HALFEN ir RINGER įmonių atstovas Lietuvoje. Kadangi ginčo pobūdis nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su veiksmais, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsniai, arba kitais Konkurencijos įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, todėl ieškinys nėra teismingas tik Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Teismas neteisingai aiškina Konkurencijos įstatymą, nes, pripažinus, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai neturi būti laikomi konkurenciją ribojančiais veiksmais, būtų paneigta Konkurencijos įstatymo esmė, konkurencijos teisės doktrina ir Lietuvos teismų suformuota praktika.

              2. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis ir 15 straipsnis akivaizdžiai nustato, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali riboti konkurenciją, todėl nesąžiningos konkurencijos veiksmai neabejotinai laikytini konkurenciją ribojančiais veiksmais.

              3. Konstitucinis Teismas pripažino, kad, siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, arba, kitaip tariant, siekiant užtikrinti, jog nebus atliekami konkurenciją ribojantys veiksmai, būtina įtvirtinti nesąžiningos konkurencijos draudimą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas įžvelgia tiesioginį ryšį tarp atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir konkurencijos apribojimo.

              4. Nagrinėjant ginčus, susijusius su konkurenciją ribojančiais veiksmais, reikalingas aukštas teisėjų profesionalumo lygis ir atitinkama specializacija, todėl Konkurencijos įstatymas nustato, kad tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami tik Vilniaus apygardos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kuri nustato išimtinę Vilniaus apygardos teismo kompetenciją nagrinėti tam tikrus ginčus, susijusius su konkurencijos teisiniais santykiais.

Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. CPK 28 straipsnyje įtvirtintas sąrašas ginčų, kuriuos sprendžia išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes pagal CPK 28 straipsnio 4 punktą tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas Konkurencijos įstatyme.

Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnį, ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Šioje teisės normoje numatytina išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija nagrinėti ginčus, kylančius dėl: 1) veiksmų, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsniai; 2) kitų Konkurencijos įstatymo draudžiamų konkurenciją ribojančių veiksmų. Taigi, minėtoje teisės normoje numatyti du atvejai, kai ginčas nagrinėtinas tik Vilniaus apygardos teisme.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, o 102 straipsnis draudžia bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintį paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Konkurencijos ribojančių veiksmų sąvoka pateikta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią konkurencijos ribojimas – tai veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Konkurenciją ribojančių veiksmų sąrašas pateikiamas Konkurencijos įstatymo II skyriuje, kuriame numatyti šie konkurenciją ribojantys veiksmai: draudžiami susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir koncentracija.

Sprendžiant klausimą, ar ieškovo pateiktas ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo yra teismingas tik Vilniaus apygardos teismui, pagrindiniu kriterijumi yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas. Šioje byloje ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad jis yra Vokietijos gamintojo HALFEN GmbH ir Austrijos kompanijos RINGER KG oficialus atstovas Lietuvoje. Buvusiai ieškovo darbuotojai įsidarbinus pas atsakovą, pastarasis pradėjo viešai skelbtis esantis oficialus HALFEN ir RINGER įmonių atstovas Lietuvoje. Ieškovo teigimu, atsakovas prisistato oficialiu minėtų įmonių atstovu ne tik savo naujiems klientams, bet ir ieškovo ilgamečiams klientams, kurių kontaktinius duomenis buvusi ieškovo darbuotoja tikėtinai gavo dirbdama pas ieškovą, t. y. atsakovas atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis sudaro pagrindą išvadai, kad nei ieškinio reikalavimas, nei faktinis pagrindas nesusiję su draudžiamais susitarimais, piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ar koncentracija. Pažymėtina, kad ieškovas teisiniu ieškiniu pagrindu yra nurodęs Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį, kuris reglamentuoja būtent draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir pagal kurio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai neabejotinai laikytini konkurenciją ribojančiais veiksmais. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatyme konkurenciją ribojančių veiksmų (draudžiami susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir koncentracija) ir nesąžiningos konkurencijos sąvokos yra visiškai savarankiškos ir atskirtos. Be to, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kuriame numatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmais pažeistų ūkio subjekto teisėtų interesų gynimas, nėra įtvirtinta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija.

Konstatavus, kad ginčo pobūdis nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su veiksmais, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsniai, arba kitais Konkurencijos įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, o tai reiškia, kad ieškovo ieškinys nėra teismingas tik Vilniaus apygardos teismui.

              Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danguolė Martinavičienė